- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- eI2-925-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02327-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- D.V.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės ir Audriaus Grauželio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.V. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D.V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) 2020-09-16 raštą Nr. 20-S-19049 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti atsakovą raštu nurodyti jam pavaldiems pareigūnams laikytis teisėtumo principo reikalavimų ir naudoti greičio matavimo prietaisus „POLISCAN FM1“ tik kartu naudojant Kelių eismo taisyklių numatytą informacinį kelio ženklą Nr. 636.
Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2020-09-03 pateikė atsakovui prašymą raštu nurodyti jam pavaldiems Kauno AVPK pareigūnams laikytis teisėtumo principo reikalavimų ir naudoti greičio matavimo prietaisus „POLISCAN FM1“ tik kartu naudojant Kelių eismo taisyklių numatytą informacinį kelio ženklą Nr. 636. Pareiškėjas teigė, kad Kauno policijos pareigūnai visais atvejais neįrengia kelio ženklų pagal 2012-01-31 Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymu Nr.3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – Kelio ženklų įrengimo taisyklės) 290 punkto reikalavimus, kurie nustato, kad kelio ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai.
Greičio matavimo prietaiso „POLISCAN FM1“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad šie prietaisai, nors ir yra mobilieji, tačiau turi būti ypatingai kruopščiai įrenginėjami prieš kiekvieną jų panaudojimą kelyje, automatinio greičio matavimo tikslu. Lietuvos Respublikos teisės aktai ir teismų praktika nustato policijos pareigūnams pareigą savo veikloje, t. y. ir naudojant prietaisus „POLISCAN FM1“, laikytis visų, o ne tik kai kurių teisės aktų reikalavimų. Atsakovas yra klaidingai įsitikinęs, kad reikalavimas įrengti informacinį kelio ženklą netaikytinas „mobiliems“ prietaisams (tokios išlygos nėra nei viename teisės akte). Teisės aktai nustato tik tai, kad jei prietaisas veikia kelio ruože ir yra automatinis, jis turi būti naudojamas kartu su Kelių eismo taisyklėse aprašytu kelio ženklu Nr.636, tačiau atsakovas to nedaro. Dėl to pareiškėjas keletą kartų buvo nubaustas už administracinio nusižengimo padarymą – nustatyto greičio viršijimą ir patyrė neigiamų teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovas įpareigotinas laikytis tiek Kelio ženklų įrengimo taisyklių, tiek Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir prieš greičio matavimo prietaisus „POLISCAN FM1“ įrengti informacinius kelio ženklus. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad Kelių eismo taisyklės informacinį kelio ženklą Nr. 636 apibrėžia kaip žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Mobilieji greičio matavimo prietaisai nėra įrengiami kelyje ir nepriskiriami prie įrengtų greičio matavimo prietaisų (stacionarių prietaisų ar vidutinio greičio matavimo sistemų), todėl informacinis kelio ženklas Nr. 636 prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus neprivalo būti pastatytas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomas siūlymas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo, numatant, kad leistino greičio viršijimą mobiliuoju greičio matavimo prietaisu būtų galima fiksuoti tik tuomet, kai prieš jį būtų pastatomas informacinis kelio ženklas, tačiau tiek Lietuvos Respublikos Seimas, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė šį siūlymą įvertino kritiškai. Be to, pareiga laikytis nustatyto greičio vairuotojams galioja nepriklausomai nuo informacinių kelio ženklų įrengimo. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK 2020-09-16 rašto Nr. 20-S-19049 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2020-09-01 prašymu kreipėsi į Kauno AVPK viršininką ir prašė raštu jam pavaldiems Kauno AVPK pareigūnams nurodyti laikytis teisėtumo principo reikalavimų ir greičio matavimo prietaisus „POLISCAN FM1“ naudoti tik kartu naudojant Kelių eismo taisyklėse nurodytą informacinį kelio ženklą Nr. 636. Išnagrinėjęs šį pareiškėjo prašymą, Kauno AVPK skundžiamame 2020-09-16 atsakyme Nr. 20-S-19049 pareiškėją informavo, kad Kelių eismo taisyklės kelio ženklą Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Mobilieji greičio matavimo prietaisai nėra įrengiami kelyje ir nepriskiriami prie įrengtų greičio matavimo prietaisų (stacionarių prietaisų ar vidutinio greičio matavimo sistemų), todėl informacinis kelio ženklas Nr. 636 prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus neprivalo būti pastatytas. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo prašymą buvo atsisakyta patenkinti.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punktą, kuriame numatyta, kad informacinis kelio ženklas Nr. 645 (naujoje Kelių eismo taisyklių redakcijoje – Nr. 636) „Automatinė greičio kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Pareiškėjo nuomone, teisės aktuose nėra nurodyta, jog informacinis kelio ženklas turi būti įrengtas tik prieš stacionarų greičio matavimo prietaisą. Tačiau teismas pažymi, jog pagal minėtų taisyklių 6 punktą, jose vartojamos sąvokos atitinka Kelių eismo taisyklių sąvokas, o Kelių eismo taisyklių 1 priedo 9 punkte informacinis kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė greičio kontrolė“ apibrėžiamas kaip žymintis kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, mobiliems automatiniams greičio matuokliams šis ženklinimas yra neprivalomas, kadangi jie nėra įrengiami kelyje.
Pareiškėjas teigia, jog buvo tris kartus nubaustas už administracinio nusižengimo padarymą (nustatyto greičio viršijimą) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 straipsnį. Pareiškėjo nuomone, šias neigiamas teisines pasekmes jis patyrė būtent dėl Kauno AVPK pareigūnų neteisėto neveikimo – informacinio kelio ženklo Nr. 636 neįrengimo prieš mobilius greičio matavimo prietaisus, ko pasėkoje administracinių nusižengimų bylose įrodymai dėl nustatyto greičio viršijimo renkami neteisėtai.
Pagal šiuo metu galiojančio ANK 569 straipsnio 3 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Pažymėtina, jog 2020-01-22 Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruotas ANK 569 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4438), kuriame siūloma pakeisti ANK 569 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Įrodymai gali būti renkami nedalyvaujant pareigūnui, kai administraciniai nusižengimai fiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų įrodymai šioje dalyje nustatyta tvarka gali būti renkami tik esant Kelių eismo taisyklėse numatytam informaciniam ženklui, informuojančiam apie automatinę eismo kontrolę.“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-02-10 nutarimu Nr. 84 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4438“ šiam įstatymo projektui nepritarė ir nurodė, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, o eismo dalyvių pareiga – žinoti valstybės nustatytą eismo tvarką ir jos laikytis. Būtent eismo dalyvių žinojimas, jog jų daromi pažeidimai gali būti fiksuojami ne tik atitinkamais kelio ženklais pažymėtuose kelio ruožuose, bet visuose keliuose, motyvuoja eismo dalyvius būti sąmoningus ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Be to, nustačius reikalavimą naudoti kelio ženklus prieš mobiliąsias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, gali susidaryti situacija, kai vairuotojas (kurio transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruota, be privalomosios techninės apžiūros, nesumokėtas transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto dydžio mokestis už naudojimąsi keliais), pamatęs kelio ženklą, apvažiuos kontroliuojamą kelio ruožą ir taip išvengs atsakomybės už daromus nusižengimus. Įstatymo projektu siūlomi ANK pakeitimai ne tik neprisidėtų prie saugaus eismo tikslų ar visuomenės ir valstybės interesų nuo administracinių nusižengimų gynimo, bet priešingai – padėtų asmenims, nesilaikantiems nustatytų reikalavimų, išvengti administracinės atsakomybės.
Galutinis sprendimas dėl pritarimo ar nepritarimo aptariamo įstatymo projektui Lietuvos Respublikos Seime dar nėra priimtas, todėl pagal šios bylos nagrinėjimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovas neturėjo teisės ir pareigos prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus įrengti informacinį kelio ženklą. Taigi, pareiškėjo prašymas buvo pagrįstai netenkintas.
Teismas atskirai pažymi, jog, kaip ir nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-02-10 nutarime Nr. 84, visiems eismo dalyviams, taip pat ir pareiškėjui, yra įtvirtinta pareiga žinoti valstybės nustatytą eismo tvarką ir jos laikytis. Nors pareiškėjo galimai padarytų administracinių nusižengimų nagrinėjimas nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas, teismas atkreipia dėmesį, jog leistino greičio viršijimas iš esmės neatitinka Kelių eismo taisyklių nuostatų ir šio pažeidimo nepaneigia aplinkybė, jog prieš mobilųjį ar kitą greičio matavimo prietaisą yra arba nėra įrengtas informacinis kelio ženklas. Dėl to atmestini pareiškėjo argumentai, jog teisinė atsakomybė už leistino greičio viršijimą vairuotojams yra nepagrįstai taikoma vien dėl to, jog prieš mobiliuosius greičio matavimo prietaisus nėra informacinio kelio ženklo.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2020-09-01 iki 2020-10-31) 8 straipsnis, reglamentuojantis individualaus administracinio akto bendruosius turinio reikalavimus, numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3168/2011 ir t.t.).
Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo raštas buvo priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytų faktinių aplinkybių visumą ir galiojantį teisinį reglamentavimą, iš rašto turinio pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti prašymo netenkinimo motyvus bei teisinį pagrindą, kuris išdėstytas aiškiai, todėl skundžiamas raštas atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo argumentas, jog ginčijamame rašte nenurodyta jo apskundimo tvarka, atmestinas, kadangi iš bylos duomenų akivaizdu, jog šį aplinkybė pareiškėjui nesukliudė pasinaudoti teismine gynyba – skundą teismui pareiškėjas pateikė laiku.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Kauno AVPK 2020-09-16 raštą Nr. 20-S-19049 „Dėl informacijos pateikimo”, todėl šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas. Atmetus pagrindinį skundo reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo D.V. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.