Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. B. ir jos atatovui advokato padėjėjui E. B., išvadą teikiančios institucijos atatovei A. U.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atsakovui K. Š. dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo jai priteisimo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo minsiterijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu kartu gyveno laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai atsakovas išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Atsakovas žinojo apie ieškovės neštumą. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra K. B.. Atsakovui apie dukters buvo pranešta, tačiau dėl to, kad dirbo užsienio valstybėje, pareiškimu pripažinti tėvystės jis negalėjo. Nors atsakovas nepilnametę dukrą pripažino, tačiau išlaikymo jai nemokėjo, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė nurodė, kad be šalių dukros kartu su ja auga dar trys nepilnamečiai vaikai, iš kurių vyriausioji dukra turi neįgalumą. Šeimos vidutinės mėnesinės pajamos yra apie (duomenys neskelbtini). Ieškovė gyvena valstybės skirtame bute, registruotino turto ji neturi.

Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2020 m. gruodžio 9 d. per atsakovo mamą V. Š..

2020 m. gruodžio 16 d. teisme buvo gauta išvadą teikiančios institucijos išvada, kurioje nurodoma, kad, pateikus tėvystę įrodančius įrodymus, institucija neprieštarautų atsakovo tėvystės nustatymui ir pritaria, jog iš atsakovo nepilnametei dukrai būtų priteistas ieškovės prašomas materialinis išlaikymas. Išvadoje taip pat nurodyta, jog institucija neturi duomenų, jog nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų šalių dukros interesams.

Atsakovas 2020 m. gruodžio 18 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog dėl vaiko sutinka ,,su visom teisėm su tevyste“.

2021 m. iš to paties elektroninio pašto, kuriuo 2020 m. gruodžio 21 d. atsakovui buvo nusiųsti ieškovės patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas, kuriuo atsakovui buvo nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui pateikti, nurodžius, jog terminas atsiliepimui pateikti baigiasi 2020 m. gruodžio 25 d., buvo gautas atsakymas, jog ,,sutinku su visais jūsų aprašytais postais ir pripažįstu savo mergaitė nedarysiu jokio DNR“.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo galimybė šalims sudaryti taikos sutartį, į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2021 m. sausio 31 d. yra paskelbtas karantinas, į Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. spalio 28 d. įsakymą dėl teismo darbo organizavimo ir asmenų aptarnavimo organizavimo tvarkos Kauno apylinkės teisme Nr. V-223, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2020 m. gruodžio 30 d. 9.30 val., šią bylą nagrinėjant elektroninių priemonių pagalba, t. y. naudojant vaizdo ir garso perdavimą užtikrinančią platformą „Zoom“. Teismas nurodė, jog, vadovaujantis CPK 226 straipsniu, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Be to, teismas nurodė, kad, vadovaujantis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje. Be to, teismas įpareigojo proceso dalyvius dėl svarbių priežasčių neturint techninių galimybių dalyvauti paskirtame teismo posėdyje nuotoliniu būdu apie tai nedelsiant informuoti bylą nagrinėjantį teismą.

Teismo šaukimas į 2020 m. gruodžio 30 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovui įteiktas 2020 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, teismo šaukimą išsiunčiant elektroniniu laišku. Apie teismo šaukimo gavimą atsakovas patvirtino 2020 m. gruodžio 24 d. elektroniniu laišku.

Į parengiamąjį teismo posėdį atsakovui neatvykus ir neprisijungus prie teismo posėdžio per ,,Zoom“ bei neinformavus teismo apie tai, kad jis dėl svarbių priežasčių neturi techninių galimybių dalyvauti paskirtame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, teismas bylą nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

2020 m. gruodžio 30 d. parengiamajame teimo posėdyje, kurio metu huvo pereita į teismo posėdį, ieškovė nurodė, kad nepilnametė dukra K. B. gimė (duomenys neskelbtini). Dukters tėvas yra K. Š., su kuriuo ieškovė susipažino per socialinį tinklą „Facebook“ ir pradėjo su juo susitikinėti per mesenžerį bei kartu apsigyveno (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje, o nustojo kartu gyventi (duomenys neskelbtini), nes atsakovas išvyko gyventi ir uždarbiauti į užsienio valstybę. Atsakovas gyvendamas pa ją dirbo pas privatų asmenį, jai duodavo apie 200 Eur per mėnesį. Pradinio susirašinėjimo su atsakovu, kurio paskyra vadinosi ,, (duomenys neskelbtini)“, ieškovė negalėjo pateikti teimui, nes dėl kažkokių priežasčių jis išsitrynė, kai atsakovas ją užblokavo „Facebook“. Šiuo metu atsakovas jai jau keletą savaičių rašo per mesendžerį pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“. Jis nebuvo per tą laiką pas ją atvykęs, sakė, kad pusę metų buvo uždarytas dėl dalyvavaimo muštynėse, patvirtino jai, kad gavo teismo jam siųstus dokumentus, kad ieškinį pripažįsta ir nurodė jai savo elektroninio pašto adresą, kurį ji pranešė teismui. Atsakovas atsisako prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo, motyvuodamas paskolų ir dar vieno vaiko turėjimu. Ieškovė prašo teismo nustatyti, jog atsakovas yra K. B. tėvas, o ši yra jo dukra, dukrai prašo palikti B. pavardę, dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, ribojimų atsakovo bendravimui su dukra nenustatyti, iš atsakovo priteisti 120 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės ir 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Ieškovė argumentavo, kad nepilnametės dukros K. išlaikymui per mėnesį vidutiniškai yra skiriama 250 Eur suma. Ji su vaikais gyvena socialiniame būste, kurio išlaikymas kainuoja apie 120 Eur per mėnesį. Dukra nuo 2 metų lankys darželį.

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas E. B. posėdyje argumentavo, kad atsakovas parašydamas raštišką sutikimą sutiko, kad būtų pripažintas nepilnametės K. B. tėvu. Byloje nėra ginčo dėl išlaikymo dydžio, dėl nepilnametės K. B. gyvenamosios vietos nustatymo. Kito nepilnamečio vaiko turėjimas, dėl prašomo sąlyginai nedidelio išlaikymo sumos dydžio, įtakos išlaikymo priteisimui neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nustatymo

Iš byloje pateikto gimimo įrašo kopijos nustatyta, kad K. B. gimė (duomenys neskelbtini) Apie tėvą duomenys neįrašyti, motina įrašyta ieškovė S. B..

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas yra nepilnametės dukros K. B. tėvas, o ši yra jo dukra. Atsakovas su tokiais reikalavimais sutinka.

Vaiko teisė žinoti savo tėvus yra įtvirtinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindas tėvystei nuginčyti arba nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis). CPK 389 straispnyje numatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Atsakovui patikslintą ieškinį pripažinus visiškai ir nurodžius, kad jokio DNR jis nedarys, kas vertintina kaio tėvystės ėrodymas (CPK 389 straipsnis), įvertinus ieškovės paaiškinimus ir jos pateiktus įrodymus, teismo nuomone, yra pagrindas nustatyti, kad K. B. (gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra K. Š. (gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) o kad K. B. (gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. Š. dukra (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

CK 3.167 straispnios 1 ir 2 dalyse numatyta, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo dukrai palikti esamą pavardę, atsakovas nurodė, jog su visais reikalavimais sutinka, todėl dukrai paliekama turima B. pavardė.

Šalims išaiškintina, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.147 straipsnio 3 dalis). Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės nustatymą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė nurodė, kad gyvena valstybės jai išnuomotame bute kartu su dukra K. B. ir dar trim nepilnamečiais vaikais, kurių tėvai yra kiti asmenys. Dukrai K. gyvenant kartu su ieškove, pagal galimybes yra užtikrinamos reikiamos sąlygos dukros gyvenimui ir vystymuisi. Ieškovė dukrą prižiūri ir augina nuo gimimo, dukra pagal ieškovės galimybes yra materialiai aprūpinta ir prižiūrima. Ieškovės ir dukros ryšys yra stiprus, tarp dukters ir atsakovo šiuo metu nėra jokio ryšio, dukra atsakovo nepažįsta kaip tėvo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Atsakovui sutikus, jog nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, byloje nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir kad nepilnametės dukros K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, spręstina, jog nepilnametės dukros gyvenimas kartu su ieškove atitinka vaiko interesus ir poreikius, ką savo išvadoje nurodė ir išvadą teikianti institucija.

Esant šioms aplinkybėms, nepilnametės dukros K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dukrai priteisimo

Išvadą teikianti institucija, atsižvelgdama į teisėtus nepilnametės dukros interesus, pritarė, jog iš atsakovo dukrai K. būtų priteistas ieškovo prašomas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės ir išlaikymo vaikams įsiskolinimas, jei teismui bus pateikti tokio įsiskolinimo susidarymą patvirtinantys įrodymai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią, mėnesio algą (Lietuvos Aaukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo mokymo ir laisvalaikio reikmėms. Vaiko interesai yra pagrindinis kriterijus, vertinant reikalingą išlaikymo dydį.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie; poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, popamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 120 Eur dydžio kas mėnesį mokamą materialinį išlaikymą ir 1 280 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą už laiktoarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2020 m. lapkričio 30 d. (numatoma ieškinio pateikimo diena). Atsakovas 2020 m. gruodžio 25 d. informavo teismą, kad su tokiu reikalavimu sutinka. Teismo posėdžio metu ieškovė šį savo reikalaviną sutikslino, nurodžiusi, jog prašo priteisti kasmėnesinį 120 Eur periodinį materialinį išlaikymą, mokant nuo 2021 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendroje 1 400 Eur sumoje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutiko ir su šiuo ieškinio reikalavimu, į tai, kad atsakovas nėra nedarbingas, teismo posėdyje ieškovės galutinai sutikslintą ieškinio reikalavimą tenkina ir iš atsakovo nepilnametei dukrai K. priteisia kasmėnesinį 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) dydžio periodinį materialinį išlaikymą, mokant nuo 2021 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendroje 1 400 Eur sumoje, priteistomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš byloje pateikto 2020 m. rugsėjo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo Nr. (8.2)TP20-T-3207-10264 nustatyta, kad ieškovei yra teikiama 100 procentų garantuojama teisinė pagalba, kas reiškia, kad ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 16 punktų pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu šioje civilinėje byloje turėjo būti sumokėtas 43 Eur (120 Eur x 12 mėn. x 0,03) žyminis mokestis už prašomą priteisti materialinį išlaikymą, 42 Eur (1 400 Eur x 0,03) žyminis mokestis už prašomą priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą ir 100 Eur žyminis mokestis už tėvystės nustatymą, t. y. bendroje sumoje turėjo būti sumokėtas 185 Eur žyminis mokestis.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo, kuris nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, valstybei yra priteisiamas 185 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Iš 2020 m. gruodžio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33)PT-6479 nustatyta, kad valstybė šioje civilinėje byloje turėjo 297,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš atsakovo valstybei.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straispniais,

nusprendė:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad K. B. (gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra K. Š. (gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) o kad K. B. (gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. Š. (gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

K. B. (gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti pavardę ,,B.“.

Nustatyti, kad K. B. (gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra su mama S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nenustatant ribojimų vaiko tėvui K. Š. (gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauti su dukra.

Dukros K. B. išlaikymui užtikrinti iš atsakovo K. Š. (gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti kasmėnesinį 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) dydžio periodinį materialinį išlaikymą, mokant nuo 2021 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendroje 1 400 Eur sumoje, priteistomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo K. Š. (gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 185 Eur bylinėjimosi išlaidas (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo raštinę).

Priteisti valstybei iš atsakovo K. Š. (gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 297,6 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (mokama gavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas bankuose, įmokos kodas – 5630, sumokėjus kvitą pristatyti į teismo raštinę).

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.