- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2-246-516/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00047-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tryliktoji projekto bendrovė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Realinija“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tryliktoji projekto bendrovė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1507-392/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tryliktoji projekto bendrovė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Realinija“ dėl netesybų pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo, nekilnojamojo turto aukciono ir jo rezultatų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tryliktoji projekto bendrovė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Realinija“ 273 100 Eur netesybų (baudos), pripažinti 2022 m. sausio 5 d. atsakovės rengtą nekilnojamojo turto aukcioną bei jo rezultatus niekiniais ir negaliojančiais, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei, grąžinti šalis į pirminę padėtį, buvusią iki ginčijamo aukciono, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Realinija“ turtą, kurį ieškovė siekė įsigyti šalių sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu, o atsakovė, nesant tam pagrindo, turto nepardavė, t. y.: 1) pastatą – medicinos kliniką su terasa, plane pažymėta TR. (B.p. 1V2/p.), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – gydymo (toliau – Pastatas); 2) Pastato nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų vamzdyną, kurių paskirtis: nuotekų šalinimo tinklų, pažymėjimas plane: F, paskirtis: nuotekų šalinimo tinklų, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); 3) Pastato nuotekų šalinimo tinklus – lietaus kanalizacijos vamzdyną, kurių paskirtis: nuotekų šalinimo tinklų, pažymėjimas plane: L1, paskirtis: nuotekų šalinimo tinklų, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); 4) Pastato nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekų vamzdyną, kurių paskirtis: nuotekų šalinimo tinklų, pažymėjimas plane: L, paskirtis: nuotekų šalinimo tinklų, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); 5) Pastato nuotekų šalinimo tinklus – lietaus kanalizacijos vamzdyną, kurių paskirtis: nuotekų šalinimo tinklų, pažymėjimas plane: L2, paskirtis: nuotekų šalinimo tinklų, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); 6) Pastato vandentiekio tinklus, kurių paskirtis: vandentiekio tinklų, pažymėjimas plane: V, paskirtis: vandentiekio tinklų, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); 7) 495/1366 dalis (ar kitą ieškovės UAB „Tryliktoji projekto bendrovė“ įsigyjamam Pastatui ir toliau nurodytai žemės sklypo daliai atitinkamai proporcingai tenkančią dalį) Pastato priklausinio kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (pavėsinė, tvora, kiemo aikštelė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) 885/4098 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); 9) 42/264 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštės (patalpos, plane pažymėtos R-1, G-1, R-2, R-4, R-5, nuo R-11 iki R-14, R-36), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suteikia teisę naudotis atskiro naudojimosi automobilių stovėjimo aikštelės (parkingo) dalimis (parkavimosi vietomis), plane pažymėtomis indeksais 50, 51, 52, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 67, 68, 69, 70, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. R1 („R“ vienas); taip pat atlikti įrašus viešame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo dėl išvardinto UAB „Realinija“ priklausančio nekilnojamojo turto.
3. Nurodė, kad ieškinys ir jame formuojami reikalavimai preliminariai (lot. prima facie) pagrįsti, nes ieškovė kartu su ieškiniu pateikė reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, išsamiai išdėstė faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Atsakovė yra nesąžininga ieškovės atžvilgiu – atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia perleisti turtą tretiesiems asmenims. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių turtui, atsakovė jį perleis tretiesiems asmenims, o tai apsunkins galimybę realiai įvykdyti ieškovei galimai palankų sprendimą – pripažinus turto aukcioną bei jo rezultatus niekiniais ir negaliojančiais, ieškovė neteks galimybės turtą įsigyti pirmumo teise. Tokiu būdu ieškovės padėtis nepagrįstai bus apsunkinta, nes kol vyks civilinis ginčas dėl turto pardavimo aukciono bei jo rezultatų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, atsakovė galės laisvai, ignoruodama ieškovės pirmumo teisę šį turtą įsigyti, perleisti turtą tretiesiems asmenims. Ieškovė atitinkamai bus priverstas tokį sandorį ginčyti, eikvoti papildomus resursus, o tai neatitiktų proceso ekonomiškumo principo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėjo, kad jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nesudarė pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį išnyko. Teismas nurodė, kad netgi priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, ieškovė be atsakovės valios neturėtų galimybės turtą įsigyti pirmumo teise.
6. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „Tryliktoji projekto bendrovė“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutarti panaikinti, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškinio prima facie pagrįstumo. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sieja ne su ieškinio reikalavimais, kylančiais iš preliminariosios sutarties, bet su atsakovės organizuotu ir rengtu turto pardavimo aukcionu. Kad ieškinys ir jame formuojami reikalavimai yra prima facie pagrįsti, patvirtina tai, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, išsamiai išdėstė faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Ieškovė savo ieškinio reikalavimus, kildinamus tiek iš preliminariosios sutarties nevykdymo, tiek iš atsakovės nepagrįsto turto pardavimo aukciono organizavimo ir rengimo, išsamiai pagrindė aktualiomis teisės aktų normomis bei Lietuvos teismų praktikos suformuotomis taisyklėmis. Nėra jokių įrodymų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie ieškovės ieškinio akivaizdų nepagrįstumą.
7.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – rizika, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 2021 m. gruodžio 23 d. pabaigus Turto dokumentų teisinį patikrinimą, terminas pagrindinei Turto pardavimo sutarčiai sudaryti buvo 2022 m. sausio 7 d. Atsakovė apie šį terminą buvo informuota. Tuo tarpu Atsakovė 2021 m. gruodžio 23 d. 16.37 val. informavo ieškovę, kad dėl Turto, kuris turi būti perleistas ieškovei pagrindinės Turto pardavimo sutarties pagrindu, rengs Turto pardavimo aukcioną. Atsakovė Turto pardavimo aukcioną surengė 2022 m. sausio 5 d., t. y. dar nepasibaigus pagrindinės Turto pardavimo sutarties sudarymo terminui. Tai reiškia, kad atsakovė organizavo Turto pardavimo aukcioną dar galiojant Preliminariajai sutarčiai ir nepasibaigus pagrindinės Turto pardavimo sutarties sudarymo terminui, o toks atsakovės elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei.
7.3. Pirmumo teisė įsigyti Turtą, kuri ieškinio patenkinimo atveju ir taptų restitucijos dalyku, yra neturtinė teisė. Dėl šios priežasties, ginčą išsprendus ieškovės naudai ir pripažinus Turto pardavimo aukcioną bei jo rezultatus niekiniais ir negaliojančiais, restitucija būtų galima įvykdyti tik natūra. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, o teismas patenkins ieškovės reikalavimus ir gražins šalis į padėtį, buvusią iki Turto pardavimo aukciono rengimo, egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika – atsakovė šios civilinės bylos nagrinėjimo metu turės galimybę perleisti Turtą, o ieškovė negalės Turto įsigyti pirmumo teise.
7.4. Skundžiama nutartimi teismas sudarė ydingą situaciją, kai nepagrįstai gina atsakovės teises. Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia jos paties šiuo metu atliekami aktyvūs veiksmai. Atsakovė siekia perleisti Turtą tretiesiems asmenims. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai bei jame nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalių derybos buvo pažengusios labai toli. Tačiau tokie atsakovės veiksmai ir neveikimas – preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ignoravimas, Turto dokumentų nepateikimas ieškovei, alternatyvios derybos su kitais potencialiais pirkėjais, neatvykimas pas notarą pasirašyti pagrindinės Turto pardavimo sutarties, pranešimas apie preliminariosios sutarties galiojimo metu organizuojamą Turto pardavimo aukcioną, paties Turto pardavimo aukciono organizavimas, ieškovės informavimas, jog Turto pardavimo aukcione ieškovės pasiūlyta kaina nepateko tarp didžiausių, šalių atstovų susirašinėjimas elektroninėmis žinutėmis – akivaizdžiai parodo, kad atsakovė ikisutartiniuose santykiuose elgėsi ir šiuo metu elgiasi nesąžiningai – ketina Turtą perleisti konkrečiam trečiajam asmeniui, nepaisydamas ieškovės pirmenybės teisės pagal preliminariąją sutartį šį Turtą įsigyti. Nors atsakovė galiojančios preliminariosios sutarties pagrindu buvo įsipareigojusi Turtą perleisti ieškovei, tačiau, gavusi geresnį Turto pardavimo pasiūlymą, nepagrįstai ir nesąžiningai atsisakė sudaryti pagrindinę Turto pardavimo sutartį.
7.5. Teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir ekonomiškos bei nepažeidžia šalių pusiausvyros. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra prašoma areštuoti tik konkretų atsakovės Turtą, kad jis nebūtų perleistas tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „Realinija“ pateikė atsiliepimą, prašydama priimti naujus įrodymus – 2020 m. balansą, 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2021 m. preliminarų balansą, 2021 m. preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Net ir patenkinus ieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto aukciono bei jo rezultatų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, šalys nebus grąžintos į pirminę padėtį, nepaisant to, ar bus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ar ne.
8.2. Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl įpareigojimo sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu atveju galima svarstyti tik ar egzistuoja rizika, kad pasunkės sprendimo, dalyje dėl prašomų priteisti netesybų, vykdymas. Jei būtų patenkintas reikalavimas dėl 273 000 Eur baudos priteisimo, sprendimas šioje dalyje būtų įvykdytas be jokių trukdžių. Iš atsakovės valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateiktų ir pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį prima facie galią turinčių įrodymų matyti, kad 2020 m. atsakovė turėjo turto už 17 741 707 Eur, pardavimo pajamos sudarė 17 911 239 Eur, o grynasis pelnas – 2 396 649 Eur, tai yra beveik 9 kartus nei prašoma priteisti netesybų suma. Remiantis preliminariais 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, atsakovės turto vertė 2021 m. buvo 19 972 935 Eur, o grynasis pelnas – 4 173 888 Eur. Akivaizdu, kad atsakovė yra stabiliai ir pelningai veikianti įmonė, todėl sprendimo vykdymo pasunkėjimo rizika neegzistuoja ir dalyje dėl reikalavimo priteisti netesybas.
8.3. Nesutinka su ieškovės argumentu, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir ekonomiškos bei nepažeidžia šalių pusiausvyros. Ieškovė prašo areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, tačiau taip pat papildomai prašo atlikti įrašus viešame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Tiek taikant turto areštą, tiek atliekant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, pasekmės būtų tokios pačios – atsakovė negalėtų ginčo turto perlesti tretiesiems asmenims. Akivaizdu, kad dviejų, viena kitą dubliuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų akivaizdžiai perteklinis ir prieštarautų proporcingumo principui.
9. Atsakovė UAB „Realinija“ 2022 m. kovo 9 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą prijungti papildomą rašytinį įrodymą – 2022 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodė, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. atsakovė nebėra dalies nekilnojamojo turto objektų savininkė ir ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą atmesti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimo
11. Atsakovė UAB „Realinija“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius įrodymus – 2020 m. balansą, 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2021 m. preliminarų balansą, 2021 m. preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovės teigimu, patvirtinančius, kad ji yra stabiliai ir pelningai veikianti įmonė, todėl sprendimo vykdymo pasunkėjimo rizika neegzistuoja, o 2022 m. kovo 9 d. pateikė prašymą prijungti papildomą rašytinį įrodymą – 2022 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kad atsakovė nebėra dalies ginčo turto, kurį ieškovė prašo areštuoti, savininkė.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad būtinybė teikti papildomus rašytinius įrodymus atsakovei atsirado tik atsikertant į apeliantės skundo argumentus (pirmosios instancijos teisme prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo išspręstas nepranešus atsakovei), sprendžia, kad yra pagrindas priimti atsakovės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus ir juos vertinti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
16. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Taigi tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Tryliktoji projekto bendrovė“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Realinija“ 273 100 Eur netesybų (baudos), pripažinti 2022 m. sausio 5 d. atsakovės rengtą nekilnojamojo turto aukcioną bei jo rezultatus niekiniais ir negaliojančiais bei grąžinti šalis į pirminę padėtį, buvusią iki ginčijamo aukciono. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, įrodančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė, kad ieškovės UAB „Tryliktoji projekto bendrovė“ ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti įrodymai, todėl konstatuotina, kad pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
18. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą.
19. Nagrinėjamu atvejų ieškovė galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo neįvykdymui grindė tuo, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai jos atžvilgiu, nes organizavo Turto pardavimo aukcioną, tebegaliojant ieškovės ir atsakovės sudarytai preliminariajai sutarčiai, pagal kurią ginčo turtą atsakovė buvo įsipareigojusi perleisti ieškovei. Ieškovės teigimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė turės galimybę perleisti Turtą, o ieškovė negalės Turto įsigyti pirmumo teise.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, byloje esančius duomenis, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.
21. Kaip minėta, ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Realinija“ 273 100 Eur netesybų (baudos), atsakovei nevykdžius preliminarios sutarties sąlygų ir nesudarius su ieškove pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, bei pripažinti atsakovės rengtą nekilnojamojo turto aukcioną ir jo rezultatus niekiniais ir negaliojančiais, grąžinant šalis į pirminę padėtį, buvusią iki ginčijamo aukciono.
22. Visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, remiantis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi, šalims per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė. Pažymėtina, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo – nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį – atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Todėl nepaisant to, ar būtų taikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės ar ne, ieškinio tenkinimo atveju, t. y. pripažinus atsakovės rengtą nekilnojamojo turto aukcioną ir jo rezultatus niekiniais ir negaliojančiais, ieškovė neįgytų teisės nusipirkti ginčo turtą be pačios atsakovės valios – negalėtų reikalauti atsakovės įvykdyti preliminariąją sutartį ir sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Kitaip tariant, taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pasiekta tai, kad atsakovė iš tiesų negalėtų ginčo turto perleisti tretiesiems asmenims, tačiau tokios priemonės neužtikrins ieškovei jos iš esmės siekiamo galutinio tikslo – įgyti teisę sudaryti pagrindinę ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomų, viena kitą dar ir dubliuojančių laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto ir įrašo viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – taikymas nagrinėjamu atveju ne tik pažeistų šalių pusiausvyros principą, bet ir būtų akivaizdžiai perteklinis, neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų.
23. Sprendžiant dėl grėsmės egzistavimo dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti netesybas, pažymėtina, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir kad šio reikalavimo tenkinimo atveju egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas. Nors iš pačios atsakovės pateiktų duomenų (2022 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties) nustatyta, kad UAB „Realinija“ nebėra dalies ginčo turto, kuriam ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savininkė, tačiau, remiantis kitais atsakovės pateiktais duomenimis apie jos turtinę (finansinę) padėtį (2020 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaita bei 2021 m. preliminariu balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita), matyti, kad dalies ginčo turto perleidimas esminės įtakos atsakovės turtinei padėčiai neturi, kas patvirtina, jog tenkinus ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo, atsakovė bus pajėgi įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.
24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad egzistuoja pagrindas taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs tokį ieškovės prašymą, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.