Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseja Eugenija Morkuniene, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovui S. U., jo atstovui advokatui V. Ž., atsakovei R. N., jos atstovui advokatui A. C., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo S. U. patikslinta ieškini atsakovams R. N. ir Klaipedos apskrities viršininko administracijos teisiu ir pareigu paremejai Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos del bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes pripažinimo; del dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojancia; del susitarimo pirkti valstybine žeme, del valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojanciais, del paveldejimo teises pagal istatyma liudijimo panaikinimo, restitucijos taikymo, tretieji asmenys Kretingos rajono 2-ojo notaru biuro notare J. N., Vilniaus 34-ojo notaru biuro notaras E. A., ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Del S. U. patikslinto ieškinio reikalavimu pripažinti negaliojancia 1991-05-22 dovanojimo sutarti; restitucijos taikymo ir ipareigojimo R. N. gražinti jai neteisetai padovanoto turto dali teisetiems savininkams.

Atsakove R. N. ir jos atstovas adv. A. C. nepripažino tokiu S. U. patikslinto ieškinio reikalavimu, prašo teismo taikyti ieškinio senati ir juos atmesti. Atsakove R. N. paaiškino, kad jos motina O. U. po savo motinos J. T. 1985 metais mirties paveldejo ½ gyvenamojo namo su priklausiniais, šiuo metu esancius (duomenys neskelbtini), dali, kita ½ to gyvenamojo namo su priklausiniais dalis priklause motinai O. U. asmenines nuosavybes teisemis. Jos motinos O. U. valia ir iniciatyva, kad po jos motinos, o atsakoves R. N. seneles J. T. mirties dalis gyvenamojo namo priklausytu atsakovei, 1991-05-22 Kretingos rajono notarines kontoros notare patvirtino sutarti, kuria jai motina padovanojo 24/100 gyvenamojo namo su priklausiniais dalis. Ji dovana prieme, 1991 metais dovanojimo sutartis buvo iregistruota Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo pradeta motinos O. U. ir jos sprendimu: 1983 metais pradeta rekonstrukcija; ant buvusios mansardos buvo pakeltas antrasis namo aukštas. Namo rekonstrukcijos darbus atliko samdyti darbininkai. Prieš namo rekonstrukcija namo pirmajame aukšte buvo nuomojamos kirpyklos patalpos, todel pagal susitarima su motina pajamos, gautos iš kirpyklos nuomos, buvo naudojamos gyvenamojo namo gerinimui. Gyvenamajame name turejo savo kambari ir ieškovui buvo žinoma, kad jai priklauso tas kambarys. Motinai išduodavo igaliojimus tvarkyti jai priklausancia namu valdos dali, taip pat nuomoti kirpyklos patalpas. Ieškovui buvo žinoma apie jos motinai išduodamus ir iš Vilniaus perduodamus igaliojimus, nes O. U. buvo valdingo charakterio, visa savo gyvenima tik viena rupinosi jai priklausancia namu valda ir jos gerinimu (t. 2, b. l. 53–54).

Ieškovo S. U. pripažinimu ir bylos duomenimis nustatyta, kad O. U. (O. R.) asmenines nuosavybes teisemis priklause 11 513 rub. vertes 144,07 kv. m naudingo, 82, 15 kv. m gyvenamojo ploto (1991-03-09 duomenys), plane žymimas indeksu 1A1 m, rastu apmurytas plytomis gyvenamasis namas su mansarda, veranda, priestatu ir kiemo irengimais, adresu (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis O. U. buvo igyta iš ankstesnes santuokos, kita ½ dalis O. U. buvo igyta pagal 1985-11-20 išduota paveldejimo teises liudijima, (duomenys neskelbtini) mirus O. U. motinai J. T. (t. 1, b. l. 119–120, 166). Negincijamai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) iregistraves santuoka, ieškovas S. U. apsigyveno jo žmonai O. U. asmenines nuosavybes teisemis priklausancioje namu valdoje, taciau minetoje namu valdoje priregistruotas nebuvo, nuo 1980-04-25 deklaravo savo gyvenamaja vieta jam asmenines nuosavybes teisemis priklausanciame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 55–56).

Nustatyta, kad 1991-05-22 Kretingos rajono notarines kontoros vyr. notare J. N. patvirtino sutarti, reg. Nr. 873, kuria O. U. R. N. padovanojo šaliu ikainota 1 956 rub., pagal inventorizacini ikainojima – 2 762,40 rub. vertes 24/100 rastu apmuryto plytomis gyvenamojo namo su mansarda, veranda, priestatu, turincio 144,07 kv. m naudingo ploto, dalis 1A1m bei namo daliai priklausancius kiemo irengimus, esancius (duomenys neskelbtini), pagal sklypo dokumentus 600 kv. m žemes sklype (dabar (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 115–116).

Iš patikslinto ieškinio turinio nustatyta, kad S. U. prašydamas pripažinti negaliojancia 1991-05-22 notaro patvirtinta dalies gyvenamojo namo su tai namo daliai priklausanciais kiemo irengimais, sutarti, toki ieškinio reikalavima grinde tokiomis faktinemis aplinkybemis: 1) kad gincijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu gyvenamasis namas su priklausiniais ir kiemo irengimais per 11-ka santuokoje su O. U. pragyventu metu buvo iki galo rekonstruotas iš ju abieju santuokiniu lešu, bendru darbu; 2) kad O. U. dovanojimo sutartimi savo dukrai atsakovei R. N. padovanojo ir ieškovui bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe priklausancia gyvenamojo namo dali; 3) kad 1991-05-22 dovanojimo sutartis buvo sudaryta pažeidus CK 3.85 straipsnio 2 dali, nes nebuvo gautas ieškovo S. U. sutikimas; 4) kad teismui pripažinus, jog po santuokos sudarymo visas nekilnojamasis turtas yra sutuoktiniu S. U. ir O. U. bendroji jungtine nuosavybe; 5) kad 1991-05-22 dovanojimo sutartimi buvo pažeistos ne tik sutuoktinio S. U. turtines teises, bet ir jo vaiku iš ankstesnes santuokos teise ateityje paveldeti ieškovui priklausancia turto dali; 6) kad S. U. apie 1991-05-22 dovanojimo sutartimi pažeistas teises sužinojo 2008-09-04 ir ieškinio senaties termino nepraleido (t. 1, b. l. 191–192).

Teismui ivertinus S. U. patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, remiantis kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas del 1991-05-22 notaro patvirtintos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojancia, išeitu, kad toks ieškinio reikalavimas galetu butu patenkintas esant tam tiktai salygai – teismui nagrinejamoje byloje pripažinus, kad po S. U. ir O. U. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo apskritai visas nekilnojamasis turtas yra ju bendroji jungtine nuosavybe.

Nustatyta, kad 1991-05-22 notaro patvirtinta dovanojimo sutartis buvo sudaryta galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui ir 1969 m. Santuokos ir šeimos kodeksui. 2000 m. CK 1. 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad civiliniai istatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teises aktai negalioja atgaline tvarka. 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo Nr. VIII-1864 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinio kodekso nustatytos taisykles del sandoriu negaliojimo pasekmiu taikomos sandoriams, pripažintiems negaliojanciais šiam kodeksui isigaliojus, nepaisant to, kada jie sudaryti, taciau mineto istatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad Civilinio kodekso treciosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos (CK 3. 87 – 3. 100 straipsniai), susijusios su sutuoktiniu sandoriu sudarymu, taikomos sandoriams, kurie sudaromi isigaliojus šiam kodeksui nuo 2001-07-01.

Teismui, ivertinus tokias byloje nustatytas teisine reikšme turincias faktines aplinkybes: 1) kad nenugincyta ir nepaneigta dovanotojos O. U. valia apdovanojamajai savo dukrai R. N. padovanoti 24/100 gyvenamojo namo su priklausiniais ir kiemo irengimais dalis, O. U. pagal 1985-11-20 paveldejimo teises liudijima, paveldejus kita ½ gyvenamojo namo su priklausiniais ir kiemo irengimais dali, mirus jos motinai, o atsakoves senelei J. T.; 2) kad O. U. R. N. padovanojo jai asmenine nuosavybe priklausancias paveldetas minimas 24/100 gyvenamojo namo su priklausiniais ir kiemo irengimais dalis; 3) kad ieškovas nepateike patikimu irodymu, patvirtinanciu, jog 1991 metais dovanojimo sutarties patvirtinimo metu iki galo buvo atlikta gyvenamojo namo su jo priklausiniais rekonstrukcija, nes remiantis Nekilnojamojo turto registre padarytu irašu pastatas – gyvenamasis namas su kirpyklos patalpomis tik 1993-11-12 buvo priimtas naudoti (t. 1, b. l. 130); 4) kad sutuoktinio S. U. sutikimas raštu sudaryti toki sandori nebuvo reikalingas; 5) kad 1991-05-22 sudaryta dalies gyvenamojo namo dovanojimo sutartis buvo notariškai patvirtinta; 6) kad 1991-05-22 notaro patvirtinta dovanojimo sutartis per tris menesius – 1991-08-17 – buvo iregistruota Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 16); 7) kad R. N. savo motinai O. U. išduodavo igaliojimus tvarkyti ar išnuomoti jai priklausancia namu valdos ar kirpyklos patalpu dalis (t. 1, b. l. 62–63); 8) kad nepaneigti ir nenugincyti atsakoves R. N. teiginiai, kad ieškovui S. U. buvo žinoma apie jai motinos padovanotas gyvenamojo namo su priklausiniais ir kiemo irengimais dalis ir kad S. U. taip pat buvo žinoma, kad ji, t. y. R. N., buvo gyvenamojo namo bendraturte, nes jai gyvenamojo namo mansardoje, veliau namo antrajame aukšte priklauso gyvenamosios patalpos; 9) kad priešingai nei nurodyta patikslintame ieškinyje ieškovas S. U. pripažino, kad O. U. jo nepripažino gyvenamojo namo bedraturciu, nes nesutiko jo priregistruoti ir tvarke su gyvenamojo namo rekonstravimu susijusius dokumentus ir jam visuomet aiškindavo, kad namo antrajame aukšte kambarys priklauso R., t. y. atsakovei R. N. (t. 1, b. l. 107, t. 2, b. l. 160); 10) kad 2010-10-04 rašysenos ekspertizes akto Nr. 11K-286(10) išvados 5 punktu patvirtinta, jog tirti pateiktoje 1991-05-22 Kretingos rajono notarines kontoros vyr. notares J. N. patvirtintoje dovanojimo sutartyje, reg. Nr. 873, O. U. vardu pasiraše O. U., R. N. vardu pasiraše R. N. (t. 2, b. l. 129–134 (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis, 280 straipsnis, 281 straipsnis, 282 straipsnio 3 dalis ir 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalis; 21 straipsnio 3 dalis), yra pagrindas padaryti išvada, kad S. U. patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybemis nera pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimo del 1991-05-22 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojancia. Ivertinus anksciau sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis tikimybiu pusiausvyros principu, teismui yra pagrindas padaryti kita išvada, kad yra didesne tikimybe, jog ieškovui buvo žinoma apie 1991-05-22 dovanojimo sutarti, ir nera pagrindo patiketi jo paaiškinimais, kad apie minima 1991-05-22 dovanojimo sutarti jis sužinojo tik po O. U. mirties – (duomenys neskelbtini), nes su O. U. išgyveno 28 metus. Teismas konstatuoja, kad ieškovas žinodamas apie ginco sutarti 2005 metais domejosi del kirpyklos patalpu iregistravimo R. N. vardu, turejo teise per treju metu termina, t. y. iki 1994-05-22, pareikšti teismui ieškini del 1991-05-22 notaro patvirtintos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojancia, tokio ieškinio teismui nepareiške, todel esant atsakoves prašymui taikyti ieškinio senati, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavima. Nagrinejamos bylos atveju iki 2000 m. CK isigaliojimo ieškinio senaties terminas buvo pasibaiges (2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo Nr. VIII-1864 istatymo 10 straipsnio 1 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieškinio reikalavima del 1991-05-22 notaro patvirtintos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojancia, teismui nera pagrindo taikyti restitucijos ir ipareigoti R. N. gražinti padovanoto turto dali (t. 1, b. l. 12).

Del S. U. patikslinto ieškinio reikalavimu pripažinti negaliojanciu 1996-05-06 O. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) susitarima, registro Nr. 86, suteikianti R. N. teise pirkti 500 kv. m valstybines žemes sklypo dali iš 771 kv. m žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), ir del 1996-05-06 valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P25/96-692 pripažinimo negaliojancia.

Iš patikslinto ieškinio turinio nustatyta, kad S. U. prašydamas pripažinti negaliojanciais 1996-05-06 O. U. ir R. N. susitarima ir 1996-05-06 valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutarti Nr. P25/96-692, šiuos ieškinio reikalavimus grinde tokiomis faktinemis aplinkybemis: 1) kad pripažinus 1991-05-22 dovanojimo sutarti negaliojancia, atsakove R. N. nepriskirtina subjektams, galejusiems išpirkti valstybes žeme; 2) kad atsakove R. N. neproporcingai savo ir motinos O. U. valdomai bendrosios nuosavybes teise nekilnojamojo turto daliai neteisetai ir del apgaules išpirko žymiai didesne valstybines žemes sklypo dali; 3) kad buvo pažeisti bendrieji sutarciu sudarymo principai ir privatizuojamos žemes nuostatai; 4) kad buvo pažeisti ieškovo turtiniai interesai, nes buvo sudaryta aiškiai ydinga ir niekine valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P25/96-692.

Bylos duomenimis ir ieškovo S. U. paaiškinimais nustatyta, kad žemes sklypas gyvenamojo namo statybai, adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) buvo suteiktas N., veliau N. ta žemes sklypa padovanojo žmonos motinai (t. 1, b. l. 107). Palangos miesto valdybos 1992-03-19 potvarkiu „Del žemes sklypu ribu tvirtinimo“ Nr. 53 O. U., gyv. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtintos 758 kv. m dydžio žemes sklypo ribos (t. 2, b. l. 4). 1992-04-18 O. U. padave prašyma Palangos miesto valdybai parduoti 0,758 ha dydžio žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos žemes reformos istatyma už investicinius cekius (t. 2, b. l. 7). Palangos miesto žemetvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkas R. J. V. patvirtino toki susitarima del perkamo 771 kv. m dydžio žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), registro Nr. 86, kad O. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pirks 271 kv. m; R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pirks 500 kv. m (t. 2, b. l. 8). Atsakove R. N. paaiškino, kad toks susitarimas del žemes sklypo pirkimo buvo sudarytas jos motinos O. U. iniciatyva pagal jos pareikšta valia, kuriai ji neprieštaravo. Liudytojo R. J. V. parodymais nustatyta, kad prieš 1996-05-06 susitarimo patvirtinima buvo patikrintos susitarianciu asmenu tapatybes, kad susitarime pasiraše ir O. U., ir R. N., kad O. U. ir R. N. turejo teise susitarti del išperkamos iš valstybes žemes sklypo daliu dydžio, kad 1992 m. liepos menesi O. U. už privatizuojama žeme sumokejo investiciniais cekiais, kad nebuvo tikrinami duomenys apie O. U. santuokos sudaryma ir kad R. J. V., tuo metu dirbes Palangos miesto žemetvarkos ir geodezijos tarnybos viršininku, minima susitarima iregistravo eil. Nr. 86 ir ji patvirtino savo parašu. Šalims susitarus del išperkamos žemes sklypo daliu dydžio, susitarimo pagrindu buvo sudarytos valstybines žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartys Nr. P25/96-691 ir Nr. P25/96-692 (t. 2, b. l. 73–74). Nera pagrindo netiketi tokiais liudytojo R. J. V. parodymais, nes 2010-10-04 rašysenos ekspertizes akto Nr. 11K-286(10) išvados 3 ir 6 punktai patvirtina, jog tirti pateiktame 1996-05-06 dokumente „Susitarime“ tarp O. U. ir R. N. vardu perkant 771 kv. m dydžio sklypa, patvirtinta Palangos miesto žemetvarkos ir geodezijos tarnybos viršininko R. J. V., eilutese parašai O. U. vardu pasiraše O. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini); R. N. vardu pasiraše R. N. (t. 2, b. l. 129–134). Liudytojo R. J. V. parodymais ir minetos rašysenos ekspertizes akto išvados 3 punktu paneigti prašyme del rašysenos ekspertizes nagrinejamoje byloje paskyrimo ieškovo S. U. nurodyti teiginiai, kad O. U. valstybines žemes išpirkimo proceduroje nedalyvavo (t. 2, b. l. 69–70). Teismo nuomone, O. U. turejo teise su savo dukra R. N. gincijamu 1996-05-06 susitarimu susitarti del susitarime nurodytu privatizuojamos žemes sklypo daliu dydžio, nes tarp ju nebuvo priešišku interesu.

Nustatyta, kad 1996-05-06, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1992-05-12 nutarimo Nr. 343, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija, tarp Klaipedos apskrities valdytojo administracijos, atstovaujamos Palangos miesto žemetvarkos ir geodezijos tarnybos viršininko R. J. V., ir R. N. buvo sudaryta valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P25/96-692, kuria R. N. už 262,40 Lt, iš ju sumokejus 50,22 Lt valstybinemis vienkartinemis išmokomis ir tikslinemis kompensacijomis, buvo parduota 5 265 Lt nominalios vertes 500 kv. m dydžio žemes sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), bendrame 771 kv. m žemes sklypo plote (t. 2, b. l. 10). Ta pacia diena 1996-05-06 tarp Klaipedos apskrities valdytojo administracijos, atstovaujamos Palangos miesto žemetvarkos ir geodezijos tarnybos viršininko R. J. V., ir O. U. buvo sudaryta kita valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P25/96-691, kuria O. U. buvo parduota 2 853,63 Lt nominalios vertes 271 kv. m dydžio žemes sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), bendrame 771 kv. m žemes sklypo plote (t. 2, b. l. 9). Minetos valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutartys Nr. P25/96-691 ir Nr. P25/96-692 buvo iregistruotos Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 17, 58–59).

Bylos duomenimis bei ieškovo S. U. paaiškinimais nustatyta, kad tais paciais metais pagal 1996-11-29 valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutarti Nr. P25/96-879 ieškovas S. U., panaudojes jam priklausancias valstybes vienkartines išmokas ir tikslines kompensacijas, privatizavo 633 kv. m dydžio žemes sklypa Nr. 20, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 170–171). S. U. 1992-09-29 privatizavo buta, adresu (duomenys neskelbtini), ir tuo adresu deklaruoja savo gyvenamaja vieta (t. 1, b. l. 55–56).

Atsakoves Klaipedos apskrities viršininko administracijos teisiu ir pareigu paremeja Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos atsiliepimu i patikslinta ieškini prašo teismo atmesti S. U. patikslinto ieškinio reikalavimus del 1996-05-06 bendraturciu susitarimo ir del 1996-05-06 valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P25/96-692 pripažinimo negaliojanciais. Nurode, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Del naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos“, parduodamu ar išnuomojamu valstybines žemes sklypu dydžiai nustatomi pagal gyvenamojo namo, kito statinio ar irenginio bendraturciu susitarimus del perkamu ar išnuomojamu valstybines žemes sklypu dydžiu, jeigu šie susitarimai kartu su prašymais parduoti ar išnuomoti naudojama kitos paskirties valstybines žemes sklypa buvo pateikti iki šio nutarimo isigaliojimo. Atsakoves R. N. ir O. U. prašymas del valstybines žemes pirkimo ir susitarimas del gincijamos žemes sklypo daliu pardavimo buvo paduoti iki 1999 m. (t. 2, b. l. 2–3).

Atsižvelgus i anksciau sprendime išdestytus teiginius teismui yra pagrindas padaryti išvada, kad S. U. neirode ieškinio reikalavimu pagristumo, kad del apgaules buvo išpirkta žymiai didesne valstybines žemes sklypo dalis, kad buvo pažeisti privatizuojamos žemes nuostatai ir kad pažeisti ieškovo turtiniai interesai, kad buvo sudaryta aiškiai ydinga ir niekine valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P25/96-692, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos „Naudojamu valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos ne žemes ukio paskirciai (veiklai) tvarkos “ 8 punkto 2 dalyje nustatyta, kad namu valdos ar prie kito pastato naudojamas žemes sklypo plotas padalijamas, taip pat kiekvieno bendraturcio žemes sklypo dalis bendrojoje nuosavybeje nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato bendraturcio susitarimu. Apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant i kiekvienam bendraturciui priklausancia gyvenamojo namo ar kito pastato dali nustatoma tik tuomet, kai bendraturciai nesusitaria. Nagrinejamos bylos atveju buvo gyvenamojo namo bendraturciu rašytinis susitarimas. Tokia teismine praktika formuoja ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartys civilinese bylose Nr. 3K-3-554/2002 ir Nr. 3K-3-119/2007).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad ir S. U. patikslinto ieškinio reikalavimams del 1996-05-06 susitarimo, registro Nr. 86, ir del 1996-05-06 valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P25/96-692 pripažinimo negaliojanciais yra pagrindas taikyti ieškinio senati, nes ieškovas tokius ieškinio reikalavimus turejo teise teismui pareikšti per treju metu termina, t. y. iki 1999-05-05. Ieškovas 11-ka metu gyvendamas santuokoje su žmona O. U. nesidomejo žemes sklypo privatizavimo klausimais. Nagrinejamos bylos atveju iki 2000 m. CK isigaliojimo ieškinio senaties terminas buvo pasibaiges (2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo Nr. VIII-1864 10 straipsnio 1 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam istatymo reglamentavimui ir esant atsakoves prašymui taikyti ieškinio senati, minimi patikslinto ieškinio reikalavimai atmestini ir pasibaigus ieškinio senaties terminui iki ieškinio pareiškimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Del S. U. patikslinto ieškinio reikalavimu: 1) pripažinti, kad nekilnojamasis turtas igytas, pagerintas, pastatytas ir rekonstruotas po Klaipedos miesto civilines metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) S. U. ir O. U. sudarytos santuokos, yra bendroji jungtine sutuoktiniu S. U. ir O. U. nuosavybe; 2) pripažinti S. U. teise bendrojoje jungtineje nuosavybeje i ½ gyvenamojo namo su kirpyklos patalpomis dali, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad tokius ieškinio reikalavimus S. U. grinde tokiomis faktinemis aplinkybemis: 1) kad (duomenys neskelbtini) sudares santuoka, apsigyveno savo žmonai O. U. priklausanciame 1961 metais pastatytame, griuvanciame gyvenamajame su priklausiniais name, adresu (duomenys neskelbtini); 2) kad santuokos metu iš bendru lešu ukio budu, savo jegomis, padedant sunui iš pirmosios santuokos S. U., gyvenamasis namas buvo naujai perstatytas ir tapo vertingu; 3) kad per 28 metus, pragyventus kartu su žmona O. U., gerino busta, ukio budu rekonstravo; 4) kad nuo pat santuokos sudarymo prižiurejo gyvenamaji nama, mokejo visas gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas, mokedavo už sunaudotas dujas, vandeni ir elektros energija; 5) kad 2008-01-08 buvo pasirašytas statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas, juo buvo iteisinta kirpykla, todel visas nekilnojamasis turtas pastatytas, pagerintas ir rekonstruotas pripažintinas bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe ir ieškovui pripažintina teise bendrojoje jungtineje nuosavybeje i ½ gyvenamojo namo su kirpyklos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dali.

Teismas ivertines tokias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: 1) kad po santuokos sudarymo ieškovas S. U. apsigyveno ne griuvanciame, taciau tinkamame gyventi jo žmonai O. U. asmenines nuosavybes teisemis priklausanciame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (fotonuotraukos t. 1, b. l. 95); 2) kad liudytojo S. U. parodymais nustatyta, jog O. U. priklauses gyvenamasis namas nebuvo iš naujo perstatytas, gyvenamasis namas buvo O. ir S. U. pajamu šaltiniu, kasmet buvo remontuojamas ir didinamas, kad remonto darbai buvo baigti prieš 6 metus, kad S. U. padedavo dirbti savaitgaliais (t. 2, b. l. 57–58); 3) kad tokie liudytojo S. U. parodymai atitinka ieškovo S. U. paaiškinimus, jog gyvenamasis namas buvo nuomojamas poilsiautojams, jog iš nuomos per metus buvo gaunama apie 15 000 Lt pajamu, kad buvo nuomojamos kirpyklos patalpos ir kad gaunamos iš nuomos lešos buvo naudojamos gyvenamojo namo gerinimui; 4) kad ieškovo S. U. pripažinimu nustatyta, jog žmona O. U. nelaike jo gyvenamojo namo bendraturciu, valde pinigus, tvarke gyvenamojo namo rekonstravimo dokumentus, del jos pažinciu pagal paskyras buvo gautos statybines medžiagos; 5) kad ieškovas nepateike irodymu, patvirtinanciu, kad nuo pat santuokos sudarymo mokejo visas gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas ir mokescius už sunaudotas dujas, vandeni ir elektros energija, nes sutartys del elektros energijos ir šilumos tiekimo buvo sudarytos su O. U. (t. 2, b. l. 107, 115–122); 6) kad Nekilnojamo turto registre padaryti irašai ir fotonuotraukos patvirtina, kad gyvenamasis namas su mansarda, veranda ir priestatu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas, nes jo bendras plotas padidejo nuo 144, 07 kv. m iki 274,99 kv. m, iš jo naudingas plotas padidejo nuo 153,93 kv. m iki 215,88 kv. m, taciau gyvenamasis plotas sumažejo nuo 82,15 kv. m iki 45,58 kv. m; gyvenamojo namo pirmajame aukšte irengtos 52,26 kv. m dydžio kirpyklos patalpos ir iregistruotos kaip verslo patalpos, garažu plotas – 18,50 kv. m, kad ginco gyvenamojo namo vidutine rinkos verte, apskaiciuota 2009-05-20, yra 874 000 Lt (t. 1, b. l. 16, 119, 94–95; 7) kad atsakove R. N. negincija ieškovo teisiu i ¼ dali ginco gyvenamojo namo, jam priklausytino nuosavybes teisemis kaip palikeja pergyvenusiam sutuoktiniui, daro išvada, jog nera pagrindo patenkinti S. U. patikslinto ieškinio reikalavimu ir pripažinti, kad nekilnojamasis turtas, igytas, pagerintas, pastatytas ir rekonstruotas po Klaipedos miesto civilines metrikacijos skyriuje 1980-05-23 S. U. ir O. U. sudarytos santuokos, yra bendroji jungtine sutuoktiniu S. U. ir O. U. nuosavybe ir S. U. pripažinti teise bendrojoje jungtineje nuosavybeje i ½ gyvenamojo namo su kirpyklos patalpomis dali, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), todel tokie patikslinto ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagristi (CPK 178 straipsnis).

Del S. U. patikslinto ieškinio reikalavimo panaikinti Vilniaus m. 34-ojo notaru biuro notaro E. A. 2008-10-14 patvirtinta paveldejimo teises pagal istatyma liudijima.

Nustatyta, kad Palangos m. 1-ojo notaru biuro notare A. B. 2008-05-12 ir 2008-05-26 patvirtino pareiškimus, kuriais S. U. ir R. N. prieme palikima pagal istatyma – žemes sklypa ir gyvenamaji nama, adresu (duomenys neskelbtini), atsiradusi po (duomenys neskelbtini) O. U. mirties (t. 1, b. l. 139–141, 144–146). Lietuvos notaru rumu viceprezidentes 2008-09-23 sprendimu Nr. 61 nuspresta palikejos O. U. turto paveldejimo byla perduoti vesti iš Palangos m. 1-ojo notaru biuro notares A. B. Vilniaus m. 34-ojo notaru biuro notarui E. A. (t. 1, b. l. 162). Esant tokiam Lietuvos notaru rumu viceprezidentes 2008-09-23 sprendimui ieškovo patikslintame ieškinyje nepagristai nurodyta, kad jam neaiškios O. U. turto paveldejimo bylos perdavimo kitam notarui priežastys.

Nustatyta, kad Vilniaus m. 34-ojo notaru biuro notaras E. A. 2008-10-14, vadovaudamasis CK 5.11 straipsniu paveldejimo teises pagal istatyma liudijimu, patvirtino, kad O. U., mirusios (duomenys neskelbtini), ¾ dalis paveldi mirusiosios dukra R. N., kad paveldima turta sudaro 76/100 gyvenamojo namo ir kiemo statiniu dalys ir kitas turtas, del kurio nera ginco. S. U. nuosavybes teises liudijimas i ½ dali turto, nurodyto 2–4 punktuose, bus išduotas veliau (t. 1, b. l. 172–173). Nustatyta, kad S. U. nuosavybes teises ir paveldejimo teises pagal istatyma liudijimai neišduoti, jam nesikreipus i notara.

Nustatyta, kad atsakove R. N. negincija ieškovo S. U. kaip palikeja pergyvenusio sutuoktinio teisiu i ¼ dali palikimo CK 5.13 straipsnio nustatyta tvarka, todel nera pagrindo patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimo ir panaikinti Vilniaus m. 34-ojo notaru biuro notaro E. A. 2008-10-14 patvirtinta paveldejimo teises pagal istatyma liudijima, toks patikslinto ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagristas (CPK 178 straipsnis).

Nustatyta, kad 2009-02-10 atsakove R. N. su advokatu A. C. sudare atstovavimo sutarti (t. 1, b. l. 40). Pinigu priemimo kvitu Nr. 471135 2009-06-02 atsakove R. N. advokatui A. C. sumokejo 5 000 Lt (t. 1, b. l. 100).

Atmetus visus patikslinto ieškinio reikalavimus iš ieškovo atsakovei priteistinos jos patirtos 5 000 Lt išlaidos už advokato suteikta jai teisine pagalba, nes advokatas A. C. suraše atsiliepima i ieškini, triplika, atsiliepima i patikslinta ieškini, prieštaravima del rašysenos ekspertizes paskyrimo, prašyma del dokumentu pareikalavimo, atstovavo atsakoves R. N. interesams teismo posedžiuose: 2009-06-22, 2009-08-03, 2009-12-07, 2010-05-04, 2010-05-28, 2010-06-08, 2010-12-21 (t. 1, b. l. 35–39, 50–54, 104–111, 132–134, 184–185, t. 2, b. l. 14–22, 49–62, 72–75, 78–79, 81, 91–92, 158–163). Ivertinus bylos sudetinguma ir apimti priteistinu išlaidu dydis už advokato atsakovei suteikta teisine pagalba neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu Nr. 1R-85 patvirtintu „Rekomendaciju del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 p., 8.3; 8.16–8.18 p. nustatytu užmokescio dydžiu, iš ieškovo atsakovei priteistinos 5 000 Lt patirtos išlaidos už advokato suteikta teisine pagalba.

Iš ieškovo S. U. taip pat priteistina 135, 95 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Klaipedos apygardos teismo depozitineje saskaitoje 101,39 Lt, like S. U. sumokejus už ekspertizes atlikima, panaudotini 135, 95 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei padengimui (t. 2, b. l. 126).

Klaipedos apygardos teismo 2009-01-29 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones paliktinos galioti iki teismo sprendimo isiteisejimo (t. 1, b. l. 26–27, CPK 150 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti visus S. U. patikslinto ieškinio reikalavimus.

Priteisti iš S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 000 Lt išlaidu, patirtu už advokato suteikta teisine pagalba R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 135, 95 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.

Klaipedos apygardos teismo 2009-01-29 nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo isiteisejimo.

Klaipedos apygardos teismo depozitineje saskaitoje 101,39 Lt, likusius S. U. sumokejus už ekspertizes atlikima, panaudoti 135, 95 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei padengimui.

Sprendima per 30 dienu nuo jo paskelbimo galima skusti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacini skunda Klaipedos apygardos teismui.