Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 215 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinė muitinė atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimą (2018-03-05 surašyta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) prekių apyvartos nuo 2016-03-01 iki 2017-10-12 ataskaitoje nebuvo pateikti duomenys apie deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-02-28) muitinio sandėliavimo procedūrai įformintų prekių padėjimą į muitinės sandėlį Nr. (duomenys neskelbtini) bei išdavimą iš jo, t. y. muitinės deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-02-28) nurodytos prekės nebuvo įtrauktos į muitinės sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomų prekių apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja deklarantė E. K., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) prekių apskaitą, neįrašė į muitinės sandėlio prekių apskaitą duomenų apie deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-02-28) nurodytų prekių padėjimą į muitinės sandėlį bei išdavimą iš jo. Deklarantė E. K., neįtraukdama muitinės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-02-28) muitinio sandėliavimo procedūrai įformintų prekių į muitinės sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomų prekių apskaitą, nesilaikė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių (2016-10-20 įsakymo Nr. 1B-860 redakcija) 13 punkte nurodytų reikalavimų, t. y. apskaitos, susijusios su prekių saugojimu muitinės sandėlyje, vedimo tvarkos.

Teismo posėdyje E. K. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad prekės į muitinės sandėlį atvyko pagal tranzitą. Jie daro importo deklaraciją. Atvykus prekėms užfiksuoja keliuose registruose, keliose lentelėse. Negali garantuoti, kad įrašė ar neįrašė šių duomenų, nes tai buvo seniai. Gali būti, kad duomenis įrašė, bet jie neišsisaugojo. Yra įmonės sandėlio programa, kurioje visos prekės, kodai yra matomi. Klientas mato pagal deklaracijos kodą. Registrų programoje „Avilda“ nebuvo. „Avilda“ registras yra muitinės reikalavimas, šis dokumentas daugiau statistinis, jis niekam neturi įtakos. Matosi sistemose MDAS, įmonės muitinės sandėlio programoje, apskaitos lape, Excel programoje. Įmonės tikrinimas vyko rudenį. Tikrinimas vyko apie 5 mėnesius. Pažeidimas rastas vienas. Pažeidimas pašalintas tikrinimo metu, muitinės pareigūnui pastebėjus. Gavę pastabą, iš karto įtraukė į apskaitą, tik už dviejų savaičių atsakymą atsiuntė. Įvesti duomenis nesudėtinga. Įrašo nebuvimas nieko neįtakojo, nes krovinys tranzitinis, nenukentėjo nei fiziniai, nei juridiniai asmenys. Prekė atvyko vakare ir ryte išvažiavo. Ji buvo prižiūrima muitinės, iš konteinerio į automobilį ir eksportuojama. Prekės patikrinimas buvo dokumentinis, buvo vykdoma kontrolė. Į sandėlį atvyko dirbtinės gėlės, patikrinti pareigūnams prekes buvo galimybė. Kad būtent tokios prekės, yra žinoma iš kitų dokumentų, tik vienoje iš lentelių jos nesimatė. Padaryta žmogiška klaida dėl didelio darbo krūvio. Ši darbovietė vienintelė. Turi 5000 eurų paskolą, kuri paimta 5-6 metams. Bausta buvo vieną kartą. Prašo įvertinti, kad žala nepadaryta.

Liudytojas G. Š. teismo posėdyje parodė, kad buvo nustatytas tik vienas pažeidimas. Pažeidimas buvo pašalintas dar tikrinimo metu, kai muitinė informavo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kad minėtos prekės nėra įtrauktos į apskaitą, prašė parašyti paaiškinimą. Nuo prašymo pateikti paaiškinimą iki pašalinimo užtruko apie porą savaičių, tiksliai negali prisiminti. Kas liečia muitinės veiklos reglamentavimą, muitinė mažai pavojingais pažeidimais laiko tik ANK 212 str. 1 d. nurodytus pažeidimus, tai neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje. Visų kitų pažeidimų muitinė mažareikšmiais ir mažai pavojingais nelaiko. Pažeidimas yra, kad nebuvo įrašyta, kokios būtų pasekmės, kiekvienu atveju gali būti vis kitaip. Buvo rizika, kad laikui bėgant prekės galėjo patekti į vidaus rinką neįforminus muitinės procedūrų, nesumokėjus muitinei mokesčių, bet šiuo konkrečiu atveju rizika buvo minimali arba jos iš viso nebuvo. Sandėlio savininkas privalo vesti sandėlio apskaitą, teoriškai muitinė galėjo numatyti, bet rizika, kad galėjo ir nematyti. Mokesčiai nesumokėti, nes įformintos kitos muitinės procedūros ir skola muitinei nebuvo atsiradusi. Prekės buvo išgabentos iš sandėlio teritorijos. Šiuo konkrečiu atveju žala nepadaryta. Informacijos kitame archyve netikrino, tikėtina, kad duomenys buvo, nes tos pačios programos pagalba teikiamos deklaracijos muitinei. Muitinės deklaracijų duomenų archyve tie duomenys, kurie turi būti prekių apskaitoje, buvo, bet jie nebuvo sutvarkyti taip, kad būtų vertinami kaip muitinės sandėlio prekės apskaita. E. K. pateikti dokumentai parodo, kad padarytas pažeidimas. Prieš tai prekės keliavo tranzitu. Tranzito procedūra buvo baigta. Prekės buvo išgabentos iš teritorijos. Muitinei turėjo būti žinoma, nes muitinė formino prekių sandėliavimo deklaraciją. Muitinė valdo visų muitinės deklaracijų duomenis, bet muitinės deklaracijų duomenys nėra sandėlių apskaita. Muitinė duomenis, kuriuos pateikė bendrovė, turi, bet tai nereiškia, kad tie duomenys yra muitinės sandėlių apskaita. Muitinės sandėlis (duomenys neskelbtini) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kodas. Esant kodui prekė turi atvykti į tą sandėlį. Tikrinimą atliko ne realiu laiku, o po kažkiek laiko. Tikrino 2017 metų ketvirtą ketvirtį, o prekės vyko vasario mėnesį. Tikrinimą atlieka po įforminimo, o ne įforminimo metu. Pritrūko duomenų įvedimo į muitinės sandėlio prekių apskaitą. Tikrinimą pradeda nuo sandėlio prekių apskaitos. Neradus prekės sandėlyje, kyla atsakomybė. Teoriškai muitinė viską turi žinoti, kas vyksta su pristatomomis prekėmis. Pažeidimas nustatytas vertinant muitinės deklaracijų duomenis. Sulygino turimus duomenis su muitinės sandėlio prekių apskaitos duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Be E. K. visiško prisipažinimo bei liudytojo G. Š. teisme duotų parodymų, E. K. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-05-10 pareiškimu, 2016-03-10 įgaliojimu, supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) be priedų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-11-21 pranešimu, Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-10-31 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), išrašu iš muitinės sandėlio ne Sąjungos prekių apyvartos laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2017-10-12 ataskaitos bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad E. K., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) prekių apskaitą, neįrašė į muitinės sandėlio prekių apskaitą duomenų apie deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-02-28) nurodytų prekių padėjimą į muitinės sandėlį bei išdavimą iš jo, t. y. nesilaikė apskaitos, susijusios su prekių saugojimu muitinės sandėlyje, vedimo tvarkos, todėl jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, jog ANK 215 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas yra formalus, pasekmės šiuo atveju nėra būtinas nusižengimo sudėties požymis, svarbu tik nustatyti, jog prekių laisvajame sandėlyje apskaitos tvarka buvo pažeista. Nagrinėjamu atveju neatsargi kaltės forma pažeidimo atžvilgiu ir pasekmių nebuvimas nepanaikina E. K. veikos neteisėtumo, tačiau į šias aplinkybes atsižvelgtina individualizuojant skiriamą nuobaudą.

E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.) nenustatyta. E. K. pirmą kartą baudžiama už tokio pobūdžio pažeidimą (2017 m. kovo 29 d. buvo bausta pagal ANK 212 str. 4 d. 100 Eur bauda). Tikrinimo metu buvo nustatytas tik vienas tokio pobūdžio pažeidimas, praėjęs nemažas laiko tarpas nuo jo padarymo, pažeidimas buvo gana operatyviai pašalintas. Reali žala nei valstybei, nei kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta nebuvo, mokesčių mokėjimas neįtakotas, kas rodo akivaizdžiai mažesnį veikos pavojingumą negu rūšinis tokio nusižengimo pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ANK 215 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Nusižengimas nebuvo padarytas piktybiškai, vertintinas kaip neatsargus, padarytas dėl nerūpestingumo. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino tikrinimą atlikęs pareigūnas, muitinės deklaracijų duomenų archyve tie duomenys, kurie turi būti prekių apskaitoje, buvo, tik jie nebuvo sutvarkyti taip, kad būtų vertinami kaip muitinės sandėlio prekės apskaita. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, E. K. atžvilgiu nėra iškeltų naujų bylų, darbdavio ji charakterizuojama teigiamai (b. l. 39), jos gaunama alga nėra didelė (b. l. 37-38), turi skolinių įsipareigojimų (b. l. 40).

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, nusižengimo pobūdį, teismų praktiką sprendžiant panašias bylas (pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarimas byloje Nr. ATP-467-579/2017), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog sankcijoje numatyta net ir minimali nuobauda – 2 000 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga sankcija padarytam formaliam pažeidimui. Todėl taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir E. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina 100 Eur bauda be prekių konfiskacijos. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonės, kurios skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik nubausti, o siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismo vertinimu, 100 Eur bauda bus pakankama nuobauda, kad būtų pasiekti minėti administracinės nuobaudos tikslai. Visiškai neskirti piniginės baudos nėra pagrindo, kadangi E. K. pagal ANK nuostatas administracinėn atsakomybėn traukiama nebe pirmą kartą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 - 637 straipsniais, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, E. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą - 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą be prekių konfiskavimo.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.