Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-4-593/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-11-06
Bylos Nr.: 1A-4-593/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-22047-2018-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis: A. P., G. P.
Advokatai: Haroldas Juška

Kategorijos

2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-593/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22047-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 1.2.18.11.; 1.2.22.1.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.5.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Santai Golovkaitei, Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui,nuteistiesiems A. P., G. P., jų gynėjui advokatui Haroldui Juškai,ekspertėms L. B. ir I. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. P. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo

A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 90 (devyniasdešimties) MGL dydžio, t. y. 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda,

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta – 30 (trisdešimties) parų areštas ir 90 (devyniasdešimties) MGL, t. y. 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant A. P. intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

G. P. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 65 (šešiasdešimt penkių) MGL dydžio, t. y. 3250 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. nuteistas už tai, kad aplaidžiai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: nuo 2004 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 23 d. ir nuo 2017 m. sausio 27 d. būdamas UAB „A.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), faktiškai vykdančios kiaulienos, jautienos ir paukštienos produkcijos gamybą ir mažmeninę prekybą maisto produktais veiklą, direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kurios numato, kad „1) už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; 2) už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, 14 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „<...>. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2014 m. spalio 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1070 redakcija) VIII skyriaus „Atsakomybė už inventorizacijos rezultatų registravimą ir inventorizacijos dokumentų saugojimas“ 64 punkto reikalavimus, kuris numato, kad „Subjekto vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, galutinio sprendimo, kaip nustatyta Taisyklių 62 punkte, priėmimą“, laikotarpiais nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 23 d. ir nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2018 m. gegužės 11 d., aplaidžiai organizavo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. pažeidė:

1.1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, numatančius, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas“ (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“, 14 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“, reikalavimą, numatantį, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2014 m. spalio 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1070 redakcija) III skyriaus „Inventorizacijos komisijos ir inventorizavimo aprašo sudarymo reikalavimai“ 17 punktą, numatantį, kad „Inventorizavimo aprašai sudaromi pagal šiuos požymius (aplinkybes): <...> 17.4. grupavimą į buhalterines sąskaitas (balansines ir nebalansines)“, V skyriaus „Atsargų ir pinigų inventorizacija“ 32 punktą, numatantį, kad „Supiltų į krūvas atsargų svoris arba apimtis nustatomi jas išmatuojant ir techniniais skaičiavimais. Svėrimo (matavimo) aktai ir skaičiavimai pridedami prie inventorizavimo aprašo“, VIII skyriaus „Atsakomybė už inventorizacijos rezultatų registravimą ir inventorizacijos dokumentų saugojimas“ 66 punktą, numatantį, kad „Inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo aprašai su matavimo (svėrimo) aktais ir skaičiavimais, sutikrinimo žiniaraščiai ir kiti apskaitos registrai inventorizacijos rezultatams įforminti, inventorizacijos komisijos ir subjekto vadovo sprendimai dėl inventorizacijos rezultatų registravimo buhalterinėje apskaitoje) saugomi Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka“, 64 punktą, numatantį, kad „Subjekto vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, galutinio sprendimo, kaip nustatyta Taisyklių 62 punkte, priėmimą“, 2018 m. sausio 2 d. direktoriaus A. P. įsakymu Nr. 20180102/2 patvirtintos UAB „A.“ apskaitos politikos I tvarkos „Apskaitos organizavimas“ 9.1 skyriaus „Atsargų apskaitos organizavimas“ ir III tvarkos „Apskaitos metodika“ 5.7 skyriaus „Atsargų sunaudojimo apskaitos būdai“ nuorodas, nes:

1.1.1. neužtikrino, kad būtų vedami 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio suvestiniai apskaitos dokumentai „Prekių judėjimas (pagrindinės žaliavos)“, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar per 2017 metus nupirkta pagrindinė žaliava buvo apskaityta UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje;

1.1.2. neužtikrino, kad būtų vedami 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpio suvestiniai apskaitos dokumentai „Prekių, gautų iš pagrindinės žaliavos, judėjimas“, 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 2018 m. kovo 31 d. medžiagų, prekių ir paslaugų nurašymo aktuose būtų fiksuojama, kiek nurašoma dėl iškaulintos pagrindinės žaliavos pardavimo ir kiek dėl jos sunaudojimo produkcijos gamyboje, dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti, kiek bei kokios vertės tiriamuoju laikotarpiu buvo iškaulintos pagrindinės žaliavos, kaulų po iškaulinimo ir išduotos pagrindinės žaliavos perdirbimui gamybos ceche;

1.1.3. neužtikrino, kad būtų vedamos Produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaitos, kuriose turėjo būti fiksuojamas kiaulienos, jautienos ir paukštienos žaliavos sunaudojimas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 11 d., dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kiek pagrindinės žaliavos 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. buvo sunaudota bendrovėje pagamintai mėsos produkcijai ir kiek iškaulinta;

1.1.4. neužtikrino, kad 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 2018 m. kovo 31 d. medžiagų, prekių ir paslaugų nurašymo aktuose būtų fiksuojama neperdirbtos pagrindinės žaliavos, iškaulintos pagrindinės žaliavos, kaulų (po iškaulinimo) ir perdirbimui sunaudotos pagrindinės žaliavos nurašymas, dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 2018 m. kovo 31 d. medžiagų, prekių ir paslaugų nurašymo aktuose esančių įrašų apie sunaudotas pagrindines žaliavas, teisingumo: kiek pagrindinės žaliavos sunaudota iškaulinimui bei po iškaulinimo gautų kaulų naudojimo ir kiek sunaudota produkcijos gamybai;

1.1.5. neužtikrino, kad 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktuose būtų fiksuojamas iškaulintos žaliavos, kaulų (po iškaulinimo), pagamintos produkcijos likutis 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. kovo 30 d. (kiekine ir vertine išraiška), dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti pagamintos produkcijos, iškaulintos žaliavos bei kaulų (po iškaulinimo) kiekio ir vertės;

1.1.6. neužtikrino, kad 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. atsargų inventorizacijos aprašuose atskirai būtų fiksuojama pagal grupes (subsąskaitas): pagrindinės žaliavos, pakuotės, degalai, prekės, skirtos perparduoti, pagalbinės medžiagos, kitos medžiagos, dėl to tyrimo metu pagal įrašus atsargų inventorizacijos aprašuose nebuvo galima nustatyti, kokių, kiek ir kokios vertės pagrindinių žaliavų, pakuočių, degalų, prekių, skirtos perparduoti, pagalbinių medžiagų, kitų medžiagų buvo 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. Be to, 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. atsargų inventorizacijos aprašuose iškaulinta pagrindinė žaliava, kaulai (po iškaulinimo) ir pagaminta produkcija nebuvo įrašyta, be to, prie minėtų inventorizacijos aprašų nebuvo pridėta pagrindinės žaliavos, iškaulintos pagrindinės žaliavos, kaulų (po iškaulinimo) ir gatavos produkcijos svėrimo lapų, kuriuos inventorizacijos komisija surašo inventorizacijos metu, susveriant kilogramais matuojamas atsargas;

1.1.7. neužtikrino, kad būtų vedama 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpio vidinių važtaraščių ar kitų vidinių apskaitos dokumentų, pagal kuriuos pagrindinės žaliavos buvo perduotos į gamybos cechą, pagamintos produkcijos pajamavimo aktų, pagamintos produkcijos ataskaitų arba sandėlio knygų, pagamintos produkcijos apyvartos žiniaraščių, produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaitų, pagrindinės žaliavos apyvartos žiniaraščių, kuriuose įrašai būtų pagrįsti apskaitos dokumentų bei patvirtintais inventorizacijos duomenimis. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti: perdirbimui perduotos pagrindinės produkcijos kiekio bei vertės, jos likučio 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. gegužės 11 d.; 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpiu pagamintos mėsos produkcijos kiekio bei vertės bei jos likučio 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. gegužės 11 d.

Tai yra laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 23 d. ir nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės nuosavo kapitalo dydžio, turto vertės ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 11 d.

2. Be to, A. P. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo C kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį „KORA BRNO“ bei 24 vnt. šovinių, kurie yra priskirti C kategorijos šaudmenims, ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Žin., 2002 Nr. 13-467; 2010, Nr. 142-7261) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kur nurodoma, kad „leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų prašymus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba tiesiogiai, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį“. To paties įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Savigynai B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Savigynai šio įstatymo 5 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytus ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą“, pažeisdamas to paties įstatymo nuostatą, kad „Asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus“, po 2014 m. liepos 1 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame jam (A. P.) ir V. P., laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – 6 mm kalibro trumpavamzdį, graižtvinį, Čekijos pramoninės gamybos revolverį „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 24 (dvidešimt keturis) pramoninės gamybos „ME Flobert“ tipo 22-tro 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo revolverinius šovinius, kurie yra C kategorijos šaudmenys, kol 2018 m. gegužės 11 d., nuo 17.00 val. iki 17.55 val., kratos metu pas jį gyvenamojoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto miegamojo kambaryje, po lova, surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

3. G. P. nuteista už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. dirbdama UAB „A.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), faktiškai vykdančios kiaulienos, jautienos ir paukštienos produkcijos gamybą ir mažmeninę prekybą maisto produktais veiklą, vyriausiąja buhaltere, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako „<...> Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdama tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, būdama atsakinga už UAB „A.“ buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. aplaidžiai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė:

3.1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, numatančius, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas“ (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“, 14 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ reikalavimus, numatančius, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2014 m. spalio 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1070 redakcija) III skyriaus „Inventorizacijos komisijos ir inventorizavimo aprašo sudarymo reikalavimai“ 17 punktą, kuris nurodo, kad „Inventorizavimo aprašai sudaromi pagal šiuos požymius (aplinkybes): <...> 17.4. grupavimą į buhalterines sąskaitas (balansines ir nebalansines)“, V skyriaus „Atsargų ir pinigų inventorizacija“ 32 punktą, kuris nurodo, kad „Supiltų į krūvas atsargų svoris arba apimtis nustatomi jas išmatuojant ir techniniais skaičiavimais. Svėrimo (matavimo) aktai ir skaičiavimai pridedami prie inventorizavimo aprašo“, VIII skyriaus „Atsakomybė už inventorizacijos rezultatų registravimą ir inventorizacijos dokumentų saugojimas“ 66 punktą, kuris nurodo, kad „Inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo aprašai su matavimo (svėrimo) aktais ir skaičiavimais, sutikrinimo žiniaraščiai ir kiti apskaitos registrai inventorizacijos rezultatams įforminti, inventorizacijos komisijos ir subjekto vadovo sprendimai dėl inventorizacijos rezultatų registravimo buhalterinėje apskaitoje) saugomi Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka“, 65 punktą, kuris nurodo, kad „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta tvarka atsako už teisingų inventorizacijos rezultatų, turto pertekliaus ir neišieškotų trūkumų registravimą subjekto buhalterinėje apskaitoje“, 2018 m. sausio 2 d. direktoriaus A. P. įsakymu Nr. 20180102/2 patvirtintas UAB „A.“ apskaitos politikos I tvarkos „Apskaitos organizavimas“ 9.1 skyriaus „Atsargų apskaitos organizavimas“ ir III tvarkos „Apskaitos metodika“ 5.7 skyriaus „Atsargų sunaudojimo apskaitos būdai“ nuorodas, nes:

3.1.1. nenurodė 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpio ir 2018 m. balandžio 1 d. – 2018 m. gegužės 12 d. laikotarpio suvestiniuose apskaitos dokumentuose „Prekių judėjimas (pagrindinės žaliavos)“ nupirktos pagrindinės žaliavos (kiekine bei vertine išraiška) įsigijimo dokumentų, tai yra PVM sąskaitų ‒ faktūrų datos ir numerio, dėl to nebuvo galima sutikrinti 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpio suvestiniuose apskaitos dokumentuose „Prekių judėjimas (pagrindinės žaliavos)“ esančių įrašų apie 2018 m. sausio – gegužės mėn. nupirktą produkciją teisingumo;

3.1.2. 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktuose įrašė duomenis, kad 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovėje „A.“ buvo rasta 127062,749 kg, 307 215,77 Eur vertės, kiaulienos ir vištienos žaliavos ir 2018 m. kovo 31 d. rasta 92522,925 kg, 23 2370,69 Eur vertės, pagrindinės žaliavos (kiaulienos ir vištienos), kurie nepatvirtinti inventorizacijos komisijos A. P., K. S., A. D., L. P. ir materialiai atsakingo asmens parašais, neįrašė materialiai atsakingų asmenų vardų ir pavardžių bei turto buvimo vietos, prie minėtų aktų nepridėjo komisijos (L. P., T. J., A. P.) surašytų lapų, kuriuose fiksavo svėrimo ir skaičiavimo faktinius žaliavos likučius 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. kovo 31 d., dėl to nebuvo galima sutikrinti 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktuose esančių įrašų teisingumo. Surašytuose UAB „A.“ 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktuose buvo fiksuota: 1) prekės, skirtos perparduoti, 2) blankai, 3) kuras, 4) trumpalaikis turtas (mediniai padėklai), 5) pagalbinės žaliavos, 6) pakuotės, 7) pagrindinės žaliavos, tuo tarpu neįrašė bendrovėje iškaulintos žaliavos, kaulų (po iškaulinimo), pagamintos produkcijos likučio 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. kovo 30 d. (kiekine ir vertine išraiška), dėl to nebuvo galima nustatyti iškaulintos žaliavos, pagamintos produkcijos bei kaulų (po iškaulinimo) kiekio ir vertės;

3.1.3. 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. atsargų inventorizacijos aprašuose atsargas surašė bendrai, nerūšiuojant pagal grupes (subsąskaitas): pagrindinės žaliavos, pakuotės, degalai, prekės, skirtos perparduoti, pagalbinės medžiagos, kitos medžiagos, dėl to, pagal įrašus atsargų inventorizacijos aprašuose, nebuvo galima nustatyti, kokių, kiek ir kokios vertės pagrindinių žaliavų, pakuočių, degalų, prekių, skirtos perparduoti, pagalbinių medžiagų, kitų medžiagų buvo 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. atsargų inventorizacijos aprašuose neįrašė iškaulintos pagrindinės žaliavos, kaulų (po iškaulinimo), pagamintos produkcijos, be to, prie minėtų inventorizacijos aprašų nebuvo pridėta pagrindinės žaliavos, iškaulintos pagrindinės žaliavos, kaulų (po iškaulinimo) ir gatavos produkcijos svėrimo lapų, kuriuos inventorizacijos komisija surašo inventorizacijos metu susveriant kilogramais matuojamas atsargas;

3.1.4. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. apyvartos žiniaraščiuose „Žaliavos ir komplektavimo gaminiai“ įrašė tiekėjų pavadinimus ir neįrašė iš jų nupirktų atsargų pavadinimų, dėl to nebuvo galima nustatyti kokios atsargos pagal pavadinimus buvo nupirktos už 3 291 411,94 (928 566 + 1 165 970,16 + 1 196 875,78) Eur, kokios nurašytos kaip sunaudotos iš viso 3 407 193,34 (3 218 737,02 + 43 387,54 + 60 121,26 + 10 415,14 + 67 654,96 + 6 877,42) Eur vertės ir 2017 m. spalio 1 d. likusių 289 577,24 Eur vertės atsargų pavadinimų.

Taip aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ nuosavo kapitalo dydžio, turto vertės ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 11 d.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde nuteistoji G. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nesant jos veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių. Atlikti įrodymų tyrimą, apklausiant Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertę L. B. bei skiriant pakartotinę ekspertizę dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo.

4.1. Skunde apeliantė nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuosprendis yra deklaratyvus, nemotyvuotas, teismo išvados dėl įstatymo taikymo yra nepagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Netinkamai, skubotai ir nemotyvuotai surašytas nuosprendis iš esmės atėmė iš jos galimybę veiksmingai jį ginčyti, kadangi buvo sunku suvokti, kokiais motyvais vadovaujantis ji buvo pripažinta kalta. Apeliacinės instancijos teismas turės pašalinti apylinkės teismo nuosprendyje esančius prieštaravimus, kurių yra nemažai. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, ji nepadarė, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl esminių procesinių pažeidimų, netinkamo įrodymų turinio vertinimo bei netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

4.2. Apeliantė skunde pažymi, kad yra nuteista dėl keturių buhalterinės apskaitos pažeidimų, dėl kurių laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. neva iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ nuosavo kapitalo dydžio, turto vertės ir struktūros. Dėl pirmojo pažeidimo (dėl 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpio ir 2018 m. balandžio 1 d. – 2018 m. gegužės 12 d. laikotarpio suvestiniuose apskaitos dokumentuose „Prekių judėjimas (pagrindinės žaliavos)“ nupirktos pagrindinės žaliavos (kiekine bei vertine išraiška) įsigijimo dokumentų, tai yra PVM sąskaitų faktūrų datos ir numerio nenurodymo) skundo autorė nurodo, kad UAB „A.“ buhalterinių įrašų apie nupirktą produkciją teisingumą galima įvertinti/patikrinti atsižvelgiant į kitus vedamus registrus, o būtent į pirkimo sąskaitų registrą, kuris bendrovėje buvo vedamas ir kurio duomenys buvo suvesti į buhalterinę programą „Būtenta“. Specialistė N. D. UAB „A.“ buhalterinę apskaitą įvertino tik pagal selektyviai pačios atrinktus duomenis, nevertindama visos bendrovės buhalterinės apskaitos, kuri suvesta į sertifikuotą buhalterinę programą „Būtenta“. Teisminio nagrinėjimo metu specialistė pripažino, kad buhalterinė programa „Būtenta“ jai nėra žinoma. UAB „A.“ atsargos buvo apskaitomos vadovaujantis 9-ojo Verslo apskaitos standarto „ATSARGOS“ 40-uoju punktu, taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija. Suvestiniai dokumentai „Prekių judėjimas (parduotos neperdirbtos pagrindinės žaliavos)“ ir „Prekių judėjimas (perdirbtos pagrindinės žaliavos)“ – tai analitinės apskaitos dokumentas, kuris automatiškai susiformuoja iš prekių pajamavimo ir nurašymo operacijų. Suvestiniuose dokumentuose „Prekių judėjimas“ ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nėra registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, tai yra neįrašomos tiekėjų PVM sąskaitos faktūros su numeriais, vadinasi, tai ne apskaitos registras. Visos pagrindinės ir pagalbinės žaliavos, sunaudojamos gamyboje, gaminant produkciją, surašomos į Produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaitą.

4.3. Dėl antrojo pažeidimo (2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktų, kurie buvo nepatvirtinti inventorizacijos komisijos A. P., K. S., A. D., L. P. ir materialiai atsakingo asmens parašais, bei nepridėtų komisijos surašytų lapų) skundo autorė atkreipia dėmesį, kad pagal vadovo nustatytą tvarką inventorizacijos UAB „A.“ buvo atliekamos kiekvieną ketvirtį. Tai patvirtino UAB „A.“ darbuotojai A. P. (2019 m. rugsėjo 9 d. teisiamojo posėdžio metu), T. J. ir K. S. (2019 m. rugsėjo 23 d. teisiamojo posėdžio metu). Inventorizacijų metu fiksuoti duomenys buvo rašomi ant lapų, kurių duomenys buvo perduodami jai, kaip bendrovės buhalterei, gautus duomenis ji suvesdavo į programą. Jokių trūkumų ar perteklių minimu laikotarpiu nebuvo nustatyta. Ketvirtinių inventorizacijų duomenis, kurie buvo atspausdinti iš buhalterinės programos „Būtenta“, patvirtino visi inventorizacijose dalyvavę asmenys, todėl darytina pagrįsta išvada, jog nors specialistei pateikti inventorizacijos aprašai nepatvirtinti inventorizacijos komisijos parašais, tačiau juose esančius duomenis patvirtino inventorizacijas atlikę bendrovės darbuotojai. Kita vertus, apeliantei kyla klausimas, kodėl dėl šio pažeidimo yra kaltinama ji, nors pati nedalyvavo atliekant šias inventorizacijas ir neturėjo teisės pasirašyti inventorizacijos aktuose.

4.4. Dėl trečio pažeidimo (2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. atsargų inventorizacijos aprašuose atsargų surašymas bendrai, nerūšiuojant pagal grupes (subsąskaitas), dėl to, nebuvo galima nustatyti, kokių, kiek ir kokios vertės pagrindinių žaliavų, pakuočių, degalų, prekių, skirtų perparduoti, pagalbinių medžiagų, kitų medžiagų buvo atsargų inventorizacijos aprašuose; neįrašymas iškaulintos pagrindinės žaliavos, kaulų (po iškaulinimo), pagamintos produkcijos, prie minėtų inventorizacijos aprašų nepridedant pagrindinės žaliavos, iškaulintos pagrindinės žaliavos, kaulų (po iškaulinimo) ir gatavos produkcijos svėrimo lapų) apeliantė paaiškina, kad, kaip jau minėta, UAB „A.“ atsargos apskaitomos vadovaujantis 9-ojo Verslo apskaitos standarto „ATSARGOS“ 40 punktu, taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą. Visos pagrindinės ir pagalbinės žaliavos, sunaudojamos gamyboje, gaminant produkciją, surašomos į Produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaitą. Būtent pasirinktas UAB „A.“ teisėtas atsargų apskaitymo ir nurašymo būdas suteikė teisę bendrovei atsargas apskaityti ne pagal rūšis (subsąskaitas). Specialistė N. D. teisiamojo posėdžio metu, parodė ,,<...> Kalbu ne apie inventorizacijos rezultatus, o kai po jos surašomas prekių nurašymo aktas. Jis surašytas labai kvalifikuotai. Tik buhalteris gali suformuoti tokį aktą <...>“ (2019 m. spalio 31 d. teisiamojo posėdžio protokolas), kas akivaizdžiai patvirtina, jog reikiama dokumentacija bendrovėje buvo pildoma kvalifikuotai. Taigi, vienu atveju ji yra kaltinama, kad neva nekvalifikuotai atliko funkcijas, kurių neprivalėjo atlikti (antras pažeidimas), o šiuo atveju yra kaltinama dėl to, jog nurašymo aktai buvo surašyti itin kvalifikuotai.

4.5. Dėl ketvirto pažeidimo (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. apyvartos žiniaraščiuose „Žaliavos ir komplektavimo gaminiai“ įrašymo tiekėjų pavadinimų ir neįrašymo iš jų nupirktų atsargų pavadinimų) apeliantė pažymi, kad visi pirkimai ir pardavimai bendrovės apskaitoje buvo apskaityti, tai patvirtino ir pati specialistė N. D., todėl darytina išvada, jog visos pirkimo sąskaitos buvo suvestos į pirkimo sąskaitų registrą, kuris buvo pildomas bendrovės naudojamoje sertifikuotoje buhalterinėje programoje „Būtenta“. Iš šios programos duomenų galima nustatyti, įvertinti visas sąskaitas bei jose nurodytus prekių pavadinimus ir svorius. Nesuprantama, kodėl specialisto išvadas pateikęs specialistas visiškai nevertino buhalterinėje programoje „Būtenta“ suvestų UAB „A.“ apskaitos duomenų. Minėta buhalterinė programa yra sertifikuota ir ji, kaip apskaitą tvarkantis asmuo, negalėjo programoje suvesti kokių nors kitokių, nei programoje buvo numatyta, registrų. 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. spalio 1 d. apyvartos žiniaraščiuose „Žaliavos ir komplektavimo gaminiai“ yra įrašyti bendrovės tiekėjai, jų išrašytos PVM sąskaitos faktūros, todėl pagal pirminius apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) labai lengvai galima nustatyti, kokios atsargos buvo įgytos.

4.6. Toliau apeliaciniame skunde apeliantė atskirai aptaria specialisto išvadose nurodytas neva jos pažeistas teisės aktų nuostatas. Dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimų skundo autorė nurodo, kad UAB „A.“ buvo atliekami auditai, kurių išvadose nebuvo nustatyta pažeidimų, o auditą atliekantiems specialistams UAB „A.“ apskaita buvo tinkama, objektyvi ir palyginama. Jokių duomenų apie tai, kad apskaitos duomenys būtų pateikiami ne laiku, byloje nėra ir negali būti. Auditą atliekanti bendrovė yra išorės informacijos vartotojas, o jai pateikta informacija buvo išsami ir naudinga. Dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų apeliantė pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta nei vienos ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio, kuris nebūtų įtrauktas į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą. Specialistė N. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog visi pirkimai, pardavimai buvo apskaityti (2019 m. spalio 31 d. teisiamojo posėdžio protokolas).

4.7. Dėl Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, jog UAB „A.“ finansinės ataskaitos buvo sudarytos taip, kad neteisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus. UAB „A.“ rengiamos bei teikiamos atsakingoms institucijoms finansinės ataskaitos buvo teisingos. Dėl Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 straipsnio reikalavimų pažeidimo atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nebuvo nustatytos jokios UAB „A.“ ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurių turinys ir ekonominė prasmė neatitiktų dokumentų juridinės formos.

4.8. Dėl „Inventorizacijos taisyklių“ III skyriaus 17, 32 punktų, VIII skyriaus 64, 66 punktų pažeidimų skundo autorė cituoja Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės akto Nr. 11-2415 (19) nuostatas, kur nurodoma „<...> atsargų sunaudojimas pagamintai produkcijai apskaitoje privalo būti apskaitytas, tam leidžiama naudoti skirtingus būdus, t. y. apskaitant nuolat arba periodiškai, tai reglamentuoja 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“, patvirtinto VĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 (redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.) IX dalies „Atsargų sunaudojimo (pardavimo) apskaitos būdai“ 40 punktas, tačiau nenurodo kokius konkrečius apskaitos dokumentus privaloma vesti <...>“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bendrovėje atsargos buvo apskaitytos tinkamai. Dėl 2018 m. sausio 2 d. direktoriaus A. P. įsakymu Nr. 20180102/2 patvirtintos UAB „A.“ apskaitos politikos atitinkamų nuostatų pažeidimo apeliantė paaiškina, kad įvertinus Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės akte Nr. 11-2415 (19) nurodytus teiginius apie leidžiamus skirtingus apskaitos būdus, pažeidimų nebuvo padaryta.

4.9. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad ekspertė L. B. nurodė, jog tyrimui nebuvo pateikti UAB „A.“ 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpio apskaitos dokumentai, technologinės kortelės, buhalterinės apskaitos registrai (pateikti tik apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų keli fragmentai), todėl nustatyti bendrovės turto ir nuosavo kapitalo ji neturi galimybės. Taip pat neturi galimybės nustatyti, ar UAB „A.“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma laikantis norminių aktų reikalavimų ir jei ne, tai kokių teisės aktų nesilaikyta. Šiame kontekste skundo autorė pažymi, jog UAB „A.“ negalėjo pateikti ekspertei buhalterinės apskaitos dokumentų bei registrų dėl objektyvių priežasčių – 2019 m. birželio 13 d. bendrovės patalpose kilo gaisras, kurio metu buvo sunaikinti visi bendrovės dokumentai, registrai bei informacinių technologijų priemonės. Be to, sąvoka, atitinkanti aplaidaus apskaitos tvarkymo sukeliamus teisinius padarinius, „jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“, nėra tapati sąvokai, nurodytai 2020 m. gruodžio 23 d. ekspertizės akte Nr. 11-2415 (19), „ekspertė neturi galimybės“, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju nekyla padariniai, privalomi inkriminuojant BK 223 straipsnį.

4.10. Ekspertizės akte Nr. 11-2415 (19) nurodoma, kad visa baudžiamosios bylos medžiaga buvo pateikta ekspertizę atliekančiai ekspertei. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2018 m. gegužės 11 d. buvo atlikta krata UAB „A.“ administracinėse, gamybinėse ir pagalbinėse patalpose. Kratos metu buvo paimti administratorės kompiuterio sisteminis blokas ir vyr. buhalterės sisteminis blokas. 2018 m. birželio 20 d. Kauno AVPK KP ENTV prašymuose dėl informacinių technologijų apžiūros nurodoma „<...> 2018 m. gegužės 11 d. nuo 16.50 val. iki 18.20 val. atlikus kratą įmonės UAB „A.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta kompiuterio sisteminis blokas Nr. TK8KD3TJ, kompiuterio sisteminis blokas Nr. 160205K, 46 lapai su atskaitingų asmenų registrais, iš vyr. buhalterės kompiuterio į skaitmeninę laikmeną (USB) įrašytos skaitmeninės bylos – 2017 didžioji knyga (1.28 MG), 2017 kasos žiniaraštis (1,16 MG), 2017 kuras (110 KG), įvairūs sąskaitų registrai (4.33 KG), pagalbinis žurnalas (204 KG), gaunamų sąskaitų registrai (1,54 MG), prekės, skirtos perparduoti (344 KG), realizacija (384 KG), pagrindinės žaliavos (390 KG), kasos knyga (1,19 MG). Ikiteisminio tyrimo metu būtina išsiaiškinti ir nustatyti, ar paimtame kratos metu kompiuterio sisteminiame bloke Nr. IK8KD3J (paėmimo vieta – administracinės patalpos) yra įrašyta informacija, susijusi su „juodosios buhalterijos“ vedimu ir kt. duomenys, susiję su įmonės veikla, programinės įrangos duomenys <...>“. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, kad ekspertė L. B. visiškai nevertino minėtų duomenų, kas galimai iš esmės keistų jos surašytą ekspertizės aktą Nr. 11-2415 (19). 2018 m. lapkričio 21 d. Kauno AVPK pareigūnai apžiūrėjo administratorės kompiuterio sisteminį bloką, buvo rasta 6899 bylos, kurios galimai susijusios su ikiteisminiu tyrimu. Jos įrašytos į DVD-R. Programų, susijusių su finansinės apskaitos tvarkymu, nerasta. Šių duomenų ekspertė nevertino, kas galimai taip pat keistų jos surašytą ekspertizės aktą Nr. 11-2415 (19). Kauno AVPK pareigūnai taip pat apžiūrėjo vyr. buhalterės kompiuterio sisteminį bloką, kuriame buvo rasta buhalterinė programa „Būtenta“, jos duomenų bazės kopijos, 395 bylos, kurios galimai susijusios su ikiteisminiu tyrimu. Buhalterinė programa, jos duomenų bazės, kopijos ir rastos bylos įrašytos į 2 DVD-R diskus, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ekspertė į šiuos duomenis vėlgi neatsižvelgė. Apeliantės vertinimu, visi šie duomenys yra susiję su bendrovės apskaita ir svarbūs darant išvadas dėl tinkamo ar ne apskaitos tvarkymo.

4.11. Kaip matyti iš ekspertizės akto Nr. 11-2415 (19) turinio, UAB „A.“, vadovaujantis 9-uoju verslo apskaitos standartu, teisėtai taikė periodinį pagamintos produkcijos sunaudotų atsargų nurašymo būdą, tačiau dėl ekspertei nepateiktų apskaičiavimų, susijusių su nurašytų į sąnaudas žaliavų kiekio palyginimu ir technologinėmis kortelėmis pagrįsto gamybai sunaudotų žaliavų nurašymu, ekspertei kilo abejonė dėl teisingo palyginimo ir technologinėmis kortelėmis pagrįsto gamybai sunaudotų žaliavų nurašymo. Kaip jau minėta, UAB „A.“ dokumentai ekspertei nebuvo pateikti, kadangi kilusio gaisro bendrovės patalpose metu dokumentai sudegė, tačiau dalis apskaitos duomenų yra DVD-R diskuose, USB laikmenoje, pridėtuose prie baudžiamosios bylos medžiagos, kurie dėl nesuprantamų priežasčių ekspertės nebuvo vertinti. Todėl siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, būtina apklausti ekspertę L. B. bei skirti pakartotinę ekspertizę, įvertinant ir kratos metu paimtus buhalterinės apskaitos duomenis, kurie buvo perrašyti į DVD diskus. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad ekspertės nurodyti palyginimai bendrovėje buvo atliekami, tačiau dėl palyginimų metu nenustatytų trūkumų ar pertekliaus, jie nebuvo įforminami.

4.12. Apeliantė skunde pažymi, jog nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013). Kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju byloje kilusių abejonių nepašalino, jų neišsklaidė ir teismo paskirta ekspertizė, nes ekspertė be reikiamų dokumentų neturėjo galimybės atsakyti į jai suformuluotus klausimus. Tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių; atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnyje, padarymo dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Atlikti įrodymų tyrimą, apklausiant Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertę L. B. bei skiriant pakartotinę ekspertizę dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra surašytas tiesiog perrašant kaltinamojo akto turinį, todėl yra deklaratyvus; teismo išvados dėl įstatymo taikymo yra nepagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais ir yra iš esmės nemotyvuotos, todėl toks nuosprendis negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu. Apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties, taip pat jo veiksmai tik formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, t. y. padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, jog būtų vertinama kaip nusikaltimas, todėl šioje dalyje nuo baudžiamosios atsakomybės jis turėtų būti atleistas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

5.2. Apeliantas skunde pažymi, kad šioje byloje yra nuteistas už neva padarytus septynis buhalterinės apskaitos pažeidimus, dėl kurių laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. neva iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ nuosavo kapitalo dydžio, turto vertės ir struktūros. Visi nustatyti pažeidimai yra susiję su tuo, jog jis neva neužtikrino, kad būtų vedami UAB „A.“ suvestiniai apskaitos dokumentai, registrai. Nuosprendis yra nepagrįstas jau vien dėl to, kad jis yra bendrovės vadovas, o ne subjektas, kuris tvarko buhalterinę apskaitą, tuo tarpu nuosprendžio formuluotė – neužtikrino ir tokiu būdu neva padarė septynis buhalterinės apskaitos pažeidimus yra abstrakti ir teisiškai ydinga, todėl negali būti priskiriama prie nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų požymių. Lieka neaišku, kaip jis turėjo elgtis, kad užtikrintų, jog būtų vedami UAB „A.“ suvestiniai apskaitos dokumentai, registrai.

5.3. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai). Kai ūkio subjektas pagal sutartį samdo apskaitos paslaugas teikiančią įmonę, šiuo atveju buhalterę, būtent pastaroji yra atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų išsaugojimą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-696/2017).

5.4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jis, būdamas UAB „A.“ direktoriumi, tinkamai organizavo bendrovės buhalterinę apskaitą, kadangi buhalterinės apskaitos tvarkymui pasamdė buhalterę G. P., siekdamas supaprastinti apskaitos tvarkymą, bendrovėje organizavo buhalterinės programos „Būtent“ įdiegimą, kurioje bendrovės buhalterė ir suvesdavo visus apskaitos duomenis, ir kurioje buvo formuojamos finansinės ataskaitos, atspindinčios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Ši buhalterinė programa atitiko ir atitinka UAB „A.“ veiklos specifiką, todėl buvo pasirinkta neatsitiktinai, o bendrovės buhalterės G. P. pasirinkimu. Kontrolės mechanizmas – auditas. Jie buvo daromi kas tam tikrą laiką. Bendrovėje buvo patvirtinta apskaitos politika. Be to, siekiant užtikrinti apskaitos tikslumą ir faktinių duomenų (kiekių) atitikimą su buhalterinių sąskaitų duomenimis, buvo atliekamos nuolatinės ketvirtinės ir metinės inventorizacijos. Inventorizacijų metu buvo fiksuojami tikslūs duomenys, susiję su gamyboje, sandėliuose esančiais atsargų kiekiais, vėliau faktiniai kiekiai palyginami su apskaitos duomenimis. Būdamas atidus ir rūpestingas vadovas, jis inicijavo kasmetinius bendrovės auditus, kuriuos atlikę nepriklausomi auditoriai jokių pažeidimų, susijusių su apskaitos tvarkymu, nenustatė. 2020 metų UAB „A.“ finansinių ataskaitų rinkinys buvo parengtas pagal Verslo apskaitos standartus bei pateiktas kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada, kurioje konstatuota, jog apskaita tvarkoma tinkamai. UAB „A.“ buhalterinė apskaita už 2020 metus buvo tvarkoma lygiai taip pat, kaip ir 2018 metais, ir jokių nepriklausomo auditoriaus pastabų dėl netinkamo apskaitos tvarkymo nebuvo gauta, todėl darytina pagrįsta išvada, jog UAB „A.“ apskaita yra išsami, aiški ir suprantama išorės vartotojams.

5.5. Toliau skunde apeliantas aptaria 2019 m. specialisto išvadose dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodomus teisės aktus, kuriuos jis neva pažeidė. Ši skundo dalis yra analogiška apeliantės G. P. apeliacinio skundo teiginiams, todėl pakartotinai šioje nuosprendžio dalyje jie neaprašomi. Abiejų apeliantų skundų turinys identiškai sutampa ir dėl priežasčių, kodėl UAB „A.“ negalėjo pateikti ekspertei buhalterinės apskaitos dokumentų bei registrų, taip pat dėl būtinumo byloje apklausti ekspertę L. B. bei paskirti pakartotinę ekspertizę dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo.

5.6. Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu ir dėl to, kad neturėdamas leidimo savo gyvenamojoje vietoje laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – revolverį „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 24 pramoninės gamybos „ME Flobert“ tipo 22-tro 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo revolverinius šovinius, kurie yra C kategorijos šaudmenys. Prieš daugiau nei 20 metų minėtą šaunamąjį ginklą su šoviniais jis įgijo ginklų parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), kai šio tipo ginklo bei šovinių įgijimui ir laikymui jokio leidimo nereikėjo. Ginklas buvo įgytas savigynai, po to kai buvo apvogtas jo šeimai priklausantis namas. Ginklo įgijimo metu pakako pateikti asmens dokumentą, jokių leidimų nereikėjo. Daugiau kaip 15 metų jis nebuvo paėmęs šio ginklo į rankas ir juo nesinaudojo. Apie turimą ginklą netgi buvo pamiršęs.

5.7. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ginklo įgijimo metu jis buvo priskiriamas D kategorijai, todėl leidimas šio ginklo bei šaudmenų įgijimui ir laikymui nebuvo reikalingas. 2010 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 5 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad C kategorijos ginklams priskiriami šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J. Būtent šis įstatymo pakeitimas lėmė, kad nuo įstatymo įsigaliojimo pasikeitė jo laikomo ginklo ir šaudmenų kategorija iš D į C. Todėl iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jis privalėjo pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Pasibaigus šios pareigos įvykdymo terminui, nepateikus prašymo atitinkama tvarka ir negavus leidimo tokio ginklo turėjimui, jo laikymas tapo neteisėtas, t. y. esant kitiems būtiniems nusikalstamos veikos sudėties požymiams, iš esmės formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies sudėtį.

5.8. BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014). Manytina, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnį, nes jo padarytos veikos – revolverio ir 24 šovinių laikymas – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kaip apysunkio nusikaltimo, iš esmės neatitinka konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų. Nėra pagrindo išvadai, jog darydamas šią veiką jis kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Skunde pažymima, kad D kategorijai priklausantį šaunamąjį ginklą ir šovinius jis įsigijo teisėtai, juos saugiai laikė savo gyvenamoje vietoje, ginklas ir šoviniai rasti lovoje, atliekant kratą dėl visai kitų, su ginklo neteisėtu turėjimu ar jo panaudojimu nesusijusių finansinių nusikalstamų veikų. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ginklo disponavimo laikotarpiu jis būtų pažeidęs įstatymuose įtvirtintas ginklo naudojimo taisykles ar naudodamas ginklą padaręs nusikalstamas veikas, po ginklo įsigijimo jį naudojo tik keletą kartų, kai šios rūšies ginklo laikymui, naudojimui dar nebuvo reikalingas leidimas, o vėliau ginklą padėjo miegamajame po lova ir jo nebenaudojo, neslėpė. Jokių pavojingų realių padarinių nekilo, taip pat nebuvo nustatyti jo ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi nebuvo realaus pavojaus žalos visuomenei atsiradimui. Be to, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika.

5.9. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas, pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga traukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Nors jo veiksmai formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šios veikos jis atleistinas dėl mažareikšmiškumo.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė šiuos skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios G. P. apeliacinis skundas tenkinamas, o nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

9. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus, svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnio 1 dalis)

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šio nuosprendžio 8-9 punktuose aprašytų reikalavimų, pripažindamas A. P. ir G. P. kaltais pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nesilaikė. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados nėra pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, neatsižvelgta ir neįvertintos visos bylos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nuteistieji kaltinime inkriminuotu laikotarpiu aplaidžiai tvarkė UAB „A.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tačiau ši išvada padaryta pernelyg sureikšminus 2019 m. sausio 29 d. FNTT Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 04/11-2-22-1074 teiginius, ignoruojant išsamius ir nuoseklius A. P. bei G. P. parodymus, visiškai neanalizuojat kitų liudytojų parodymų, specialistės paaiškinimų, taip pat kitos rašytinės bylos medžiagos. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formaliu įrodymų išvardijimu, tačiau jų neanalizavo nei atskirai, nei siedamas tarpusavyje, t. y. savo padarytų išvadų nepagrindė, todėl joms pritarti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė:

Aprašomoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

11. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad aplaidžiai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent: nuo 2004 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 23 d. ir nuo 2017 m. sausio 27 d. būdamas UAB „A.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), faktiškai vykdančios kiaulienos, jautienos ir paukštienos produkcijos gamybą ir mažmeninę prekybą maisto produktais veiklą, direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kurios numato, kad „1) už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; 2) už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, 14 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „<...>. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2014 m. spalio 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1070 redakcija) VIII skyriaus „Atsakomybė už inventorizacijos rezultatų registravimą ir inventorizacijos dokumentų saugojimas“ 64 punkto reikalavimus, kuris numato, kad „Subjekto vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, galutinio sprendimo, kaip nustatyta Taisyklių 62 punkte, priėmimą“, laikotarpiais nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 23 d. ir nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2018 m. gegužės 11 d., aplaidžiai organizavo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. pažeidė:

11.1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, numatančius, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas“ (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“, 14 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“, reikalavimą, numatantį, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2014 m. spalio 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1070 redakcija) III skyriaus „Inventorizacijos komisijos ir inventorizavimo aprašo sudarymo reikalavimai“ 17 punktą, numatantį, kad „Inventorizavimo aprašai sudaromi pagal šiuos požymius (aplinkybes): <...> 17.4. grupavimą į buhalterines sąskaitas (balansines ir nebalansines)“, V skyriaus „Atsargų ir pinigų inventorizacija“ 32 punktą, numatantį, kad „Supiltų į krūvas atsargų svoris arba apimtis nustatomi jas išmatuojant ir techniniais skaičiavimais. Svėrimo (matavimo) aktai ir skaičiavimai pridedami prie inventorizavimo aprašo“, VIII skyriaus „Atsakomybė už inventorizacijos rezultatų registravimą ir inventorizacijos dokumentų saugojimas“ 66 punktą, numatantį, kad „Inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo aprašai su matavimo (svėrimo) aktais ir skaičiavimais, sutikrinimo žiniaraščiai ir kiti apskaitos registrai inventorizacijos rezultatams įforminti, inventorizacijos komisijos ir subjekto vadovo sprendimai dėl inventorizacijos rezultatų registravimo buhalterinėje apskaitoje) saugomi Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka“, 64 punktą, numatantį, kad „Subjekto vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, galutinio sprendimo, kaip nustatyta Taisyklių 62 punkte, priėmimą“, 2018 m. sausio 2 d. direktoriaus A. P. įsakymu Nr. 20180102/2 patvirtintos UAB „A.“ apskaitos politikos I tvarkos „Apskaitos organizavimas“ 9.1 skyriaus „Atsargų apskaitos organizavimas“ ir III tvarkos „Apskaitos metodika“ 5.7 skyriaus „Atsargų sunaudojimo apskaitos būdai“ nuorodas, nes:

Žemesnės instancijos teismas

- neužtikrino, kad būtų vedami 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio suvestiniai apskaitos dokumentai „Prekių judėjimas (pagrindinės žaliavos)“, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar per 2017 metus nupirkta pagrindinė žaliava buvo apskaityta UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje;

- neužtikrino, kad būtų vedami 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpio suvestiniai apskaitos dokumentai „Prekių, gautų iš pagrindinės žaliavos, judėjimas“, 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 2018 m. kovo 31 d. medžiagų, prekių ir paslaugų nurašymo aktuose būtų fiksuojama, kiek nurašoma dėl iškaulintos pagrindinės žaliavos pardavimo ir kiek dėl jos sunaudojimo produkcijos gamyboje, dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti, kiek bei kokios vertės tiriamuoju laikotarpiu buvo iškaulintos pagrindinės žaliavos, kaulų po iškaulinimo ir išduotos pagrindinės žaliavos perdirbimui gamybos ceche;

- neužtikrino, kad būtų vedamos Produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaitos, kuriose turėjo būti fiksuojamas kiaulienos, jautienos ir paukštienos žaliavos sunaudojimas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 11 d., dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kiek pagrindinės žaliavos 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. buvo sunaudota bendrovėje pagamintai mėsos produkcijai ir kiek iškaulinta;

- neužtikrino, kad 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 2018 m. kovo 31 d. medžiagų, prekių ir paslaugų nurašymo aktuose būtų fiksuojama neperdirbtos pagrindinės žaliavos, iškaulintos pagrindinės žaliavos, kaulų (po iškaulinimo) ir perdirbimui sunaudotos pagrindinės žaliavos nurašymas, dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 2018 m. kovo 31 d. medžiagų, prekių ir paslaugų nurašymo aktuose esančių įrašų apie sunaudotas pagrindines žaliavas, teisingumo: kiek pagrindinės žaliavos sunaudota iškaulinimui bei po iškaulinimo gautų kaulų naudojimo ir kiek sunaudota produkcijos gamybai;

- neužtikrino, kad 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktuose būtų fiksuojamas iškaulintos žaliavos, kaulų (po iškaulinimo), pagamintos produkcijos likutis 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. kovo 30 d. (kiekine ir vertine išraiška), dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti pagamintos produkcijos, iškaulintos žaliavos bei kaulų (po iškaulinimo) kiekio ir vertės;

- neužtikrino, kad 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. atsargų inventorizacijos aprašuose atskirai būtų fiksuojama pagal grupes (subsąskaitas): pagrindinės žaliavos, pakuotės, degalai, prekės, skirtos perparduoti, pagalbinės medžiagos, kitos medžiagos, dėl to tyrimo metu pagal įrašus atsargų inventorizacijos aprašuose nebuvo galima nustatyti, kokių, kiek ir kokios vertės pagrindinių žaliavų, pakuočių, degalų, prekių, skirtos perparduoti, pagalbinių medžiagų, kitų medžiagų buvo 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. Be to, 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. atsargų inventorizacijos aprašuose iškaulinta pagrindinė žaliava, kaulai (po iškaulinimo) ir pagaminta produkcija nebuvo įrašyta, be to, prie minėtų inventorizacijos aprašų nebuvo pridėta pagrindinės žaliavos, iškaulintos pagrindinės žaliavos, kaulų (po iškaulinimo) ir gatavos produkcijos svėrimo lapų, kuriuos inventorizacijos komisija surašo inventorizacijos metu, susveriant kilogramais matuojamas atsargas;

- neužtikrino, kad būtų vedama 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpio vidinių važtaraščių ar kitų vidinių apskaitos dokumentų, pagal kuriuos pagrindinės žaliavos buvo perduotos į gamybos cechą, pagamintos produkcijos pajamavimo aktų, pagamintos produkcijos ataskaitų arba sandėlio knygų, pagamintos produkcijos apyvartos žiniaraščių, produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaitų, pagrindinės žaliavos apyvartos žiniaraščių, kuriuose įrašai būtų pagrįsti apskaitos dokumentų bei patvirtintais inventorizacijos duomenimis. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti: perdirbimui perduotos pagrindinės produkcijos kiekio bei vertės, jos likučio 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. gegužės 11 d.; 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpiu pagamintos mėsos produkcijos kiekio bei vertės bei jos likučio 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. gegužės 11 d.

12. G. P. buvo kaltinama tuo, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. dirbdama UAB „A.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), faktiškai vykdančios kiaulienos, jautienos ir paukštienos produkcijos gamybą ir mažmeninę prekybą maisto produktais veiklą, vyriausiąja buhaltere, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako „<...> Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdama tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, būdama atsakinga už UAB „A.“ buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. aplaidžiai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė:

12.1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, numatančius, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas“ (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“, 14 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ reikalavimus, numatančius, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2014 m. spalio 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1070 redakcija) III skyriaus „Inventorizacijos komisijos ir inventorizavimo aprašo sudarymo reikalavimai“ 17 punktą, kuris nurodo, kad „Inventorizavimo aprašai sudaromi pagal šiuos požymius (aplinkybes): <...> 17.4. grupavimą į buhalterines sąskaitas (balansines ir nebalansines)“, V skyriaus „Atsargų ir pinigų inventorizacija“ 32 punktą, kuris nurodo, kad „Supiltų į krūvas atsargų svoris arba apimtis nustatomi jas išmatuojant ir techniniais skaičiavimais. Svėrimo (matavimo) aktai ir skaičiavimai pridedami prie inventorizavimo aprašo“, VIII skyriaus „Atsakomybė už inventorizacijos rezultatų registravimą ir inventorizacijos dokumentų saugojimas“ 66 punktą, kuris nurodo, kad „Inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo aprašai su matavimo (svėrimo) aktais ir skaičiavimais, sutikrinimo žiniaraščiai ir kiti apskaitos registrai inventorizacijos rezultatams įforminti, inventorizacijos komisijos ir subjekto vadovo sprendimai dėl inventorizacijos rezultatų registravimo buhalterinėje apskaitoje) saugomi Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka“, 65 punktą, kuris nurodo, kad „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta tvarka atsako už teisingų inventorizacijos rezultatų, turto pertekliaus ir neišieškotų trūkumų registravimą subjekto buhalterinėje apskaitoje“, 2018 m. sausio 2 d. direktoriaus A. P. įsakymu Nr. 20180102/2 patvirtintas UAB „A.“ apskaitos politikos I tvarkos „Apskaitos organizavimas“ 9.1 skyriaus „Atsargų apskaitos organizavimas“ ir III tvarkos „Apskaitos metodika“ 5.7 skyriaus „Atsargų sunaudojimo apskaitos būdai“ nuorodas, nes:

Žemesnės instancijos teismas

- nenurodė 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpio ir 2018 m. balandžio 1 d. – 2018 m. gegužės 12 d. laikotarpio suvestiniuose apskaitos dokumentuose „Prekių judėjimas (pagrindinės žaliavos)“ nupirktos pagrindinės žaliavos (kiekine bei vertine išraiška) įsigijimo dokumentų, tai yra PVM sąskaitų ‒ faktūrų datos ir numerio, dėl to nebuvo galima sutikrinti 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpio suvestiniuose apskaitos dokumentuose „Prekių judėjimas (pagrindinės žaliavos)“ esančių įrašų apie 2018 m. sausio – gegužės mėn. nupirktą produkciją teisingumo;

- 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktuose įrašė duomenis, kad 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovėje „A.“ buvo rasta 127062,749 kg, 307 215,77 Eur vertės, kiaulienos ir vištienos žaliavos ir 2018 m. kovo 31 d. rasta 92522,925 kg, 23 2370,69 Eur vertės, pagrindinės žaliavos (kiaulienos ir vištienos), kurie nepatvirtinti inventorizacijos komisijos A. P., K. S., A. D., L. P. ir materialiai atsakingo asmens parašais, neįrašė materialiai atsakingų asmenų vardų ir pavardžių bei turto buvimo vietos, prie minėtų aktų nepridėjo komisijos (L. P., T. J., A. P.) surašytų lapų, kuriuose fiksavo svėrimo ir skaičiavimo faktinius žaliavos likučius 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. kovo 31 d., dėl to nebuvo galima sutikrinti 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktuose esančių įrašų teisingumo. Surašytuose UAB „A.“ 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktuose buvo fiksuota: 1) prekės, skirtos perparduoti, 2) blankai, 3) kuras, 4) trumpalaikis turtas (mediniai padėklai), 5) pagalbinės žaliavos, 6) pakuotės, 7) pagrindinės žaliavos, tuo tarpu neįrašė bendrovėje iškaulintos žaliavos, kaulų (po iškaulinimo), pagamintos produkcijos likučio 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. kovo 30 d. (kiekine ir vertine išraiška), dėl to nebuvo galima nustatyti iškaulintos žaliavos, pagamintos produkcijos bei kaulų (po iškaulinimo) kiekio ir vertės;

- 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. atsargų inventorizacijos aprašuose atsargas surašė bendrai, nerūšiuojant pagal grupes (subsąskaitas): pagrindinės žaliavos, pakuotės, degalai, prekės, skirtos perparduoti, pagalbinės medžiagos, kitos medžiagos, dėl to, pagal įrašus atsargų inventorizacijos aprašuose, nebuvo galima nustatyti, kokių, kiek ir kokios vertės pagrindinių žaliavų, pakuočių, degalų, prekių, skirtos perparduoti, pagalbinių medžiagų, kitų medžiagų buvo 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. atsargų inventorizacijos aprašuose neįrašė iškaulintos pagrindinės žaliavos, kaulų (po iškaulinimo), pagamintos produkcijos, be to, prie minėtų inventorizacijos aprašų nebuvo pridėta pagrindinės žaliavos, iškaulintos pagrindinės žaliavos, kaulų (po iškaulinimo) ir gatavos produkcijos svėrimo lapų, kuriuos inventorizacijos komisija surašo inventorizacijos metu susveriant kilogramais matuojamas atsargas;

- nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. apyvartos žiniaraščiuose „Žaliavos ir komplektavimo gaminiai“ įrašė tiekėjų pavadinimus ir neįrašė iš jų nupirktų atsargų pavadinimų, dėl to nebuvo galima nustatyti kokios atsargos pagal pavadinimus buvo nupirktos už 3 291 411,94 (928 566 + 1 165 970,16 + 1 196 875,78) Eur, kokios nurašytos kaip sunaudotos iš viso 3 407 193,34 (3 218 737,02 + 43 387,54 + 60 121,26 + 10 415,14 + 67 654,96 + 6 877,42) Eur vertės ir 2017 m. spalio 1 d. likusių 289 577,24 Eur vertės atsargų pavadinimų.

13. Kaltinamasis A. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis yra UAB „A.“ vienintelis direktorius ir savininkas. Visada taikė tą patį apskaitos būdą, konsultuodavosi su Mokesčių inspekcija. Niekada nepirko neapskaitytų žaliavų, nedarė kitų neleistinų dalykų. Jis prižiūrėjo gamybos procesą, buvo pasamdęs kompetentingą buhalterę. Buvo atliekami patikrinimai, auditai, tačiau jokių problemų, įskaitant ir buhalterinę apskaitą, nekildavo. Sąskaitos faktūros yra sudėliotos nuo žaliavų gavimo iki išlaidavimo. Nėra galimybės apskaityti tarpinius produktus, nes tam reikalingi ir papildomi žmonės, ir vieta. Patikrinimo metu visa produkcija buvo susverta, viskas atitiko. Jis į buhalteriją nesikiša, pasitiki buhaltere. Jei būtų trūkę kokio nors dokumento, tai audito metu tai būtų nustatyta. Auditą atlieka įmonė, ne valstybinė institucija. Paskutinis auditas darytas 2018 m. balandžio mėnesį. Trūkumų nebuvo nustatyta. Perkant žaliavą, gaunamos sąskaitos faktūros, kurios yra registruojamos. Po to žaliava nukaulinama. Vėliau rašomos faktūros mėsai, kaulams. Nėra galimybės fiksuoti dokumentuose nukaulinimo, nes nebūtų higieniška tarp įrengimų sverti. Produkcijos keliavimas pažymėtas kortelėmis. Visi sunaudojami kiekiai registruojami. Atsekamumo kortelė nėra buhalterinis dokumentas, todėl nėra prasmės jas saugoti. Jeigu buvo kaulų likutis, tai jis buvo įrašomas inventorizacijos aktuose. Kažkokius inventorizacijos aktus jis tvirtindavo, nes buhalterė padarydavo aktus pagal produkcijos svėrimo lapus. Kaip direktorius jis atsakingas už buhalterinę apskaitą tiek, kad samdo buhalterį, kuris viską teisingai sudėlioja. Buhalterė rekomendavo programą „Būtent“. Kontrolės mechanizmas – auditas (5 t., b. l. 54–56).

14. Kaltinamoji G. P., apklausiama pirmosios instancijos teisme, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad UAB „A.“ dirbo vyr. buhaltere pagal darbo sutartį. Naudojosi buhalterine programa „Būtent“. Gavusi sąskaitą, ją užpajamuodavo, t. y. suvesdavo kainą, datą ir kt. duomenis pagal kodus. Pajamavo pagal pirkimo dokumentus. Toliau nieko nereikia papildomai rašyti, viskas „suvaikšto“. Atsargų sunaudojimui naudodavosi 9-uoju verslo standartu. Bendrovėje atliekamose inventorizacijose nedalyvaudavo, duomenis jai atnešdavo. Sandėlininkų duomenys būdavo labai netvarkingai surašyti, technologas tvarkingiau surašydavo „Excel“ programoje. Pati programa suprogramuoja inventorizacinį aktą. Gali būti ir inventorizacinis apyrašas. Ji užpajamuodavo visą gautą produkciją, tačiau nepajamuodavo produkcijos, jei ji gauta be lydinčių dokumentų. Vienintelis materialiai atsakingas asmuo įmonėje yra direktorius. Ji turi nurašymo aktus, juose viskas atskirai surašyta. Jeigu yra atskiros operacijos, tai galima viską atskirai išimti. Pavadinimai yra prekių judėjime, o finansinėje dalyje jų neturi būti. Ji buvo supažindinta su pirmine specialistės išvada. Ji tyrėjai parodė inventorizacinį apyrašą ir lapus, iš kurių viskas buvo surašyta. Tyrėja jų neėmė, tuomet ji išėjo atostogų. Visi duomenys buvo kompiuteryje. Yra aišku, kas nupirkta ir parduota. Gamybos procesas neturi įtakos buhalteriniams dokumentams. Prekių nurašymas vyko siejant su gamybos procesu, o ne su technologinėmis kortelėmis, viskas buvo surišta su inventorizacija, su likučiais, ką randi. Programa „Būtent“ buvo pritaikyta įmonės darbo specifikai, joje buvo numatytas nurašymas pagal inventorizaciją, programa buvo licencijuota. 2019 m. įmonėje kilo gaisras, sudegė serveris, dokumentai (5 t., b. l. 56–57, 6 t., b. l. 16).

15. Liudytojas A. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad UAB „A.“ dirbo technologu pagal darbo sutartį. Jo funkcijos – naujų produktų kūrimas, jų gamyba. Bendrovėje kas tris mėnesius vyko žaliavų inventorizacija, jis pats jose dalyvavo. Inventorizacija atliekama žodiniu direktoriaus pavedimu. Inventorizacijos metu jis susveria šaldytuvų turinį, po to – šaldiklių. Jam padeda sandėlininkai. Iš administracijos nebūna nieko. Jie sveria atvėsintą ir šaldytą mėsą, prieskonius ir pakuotes, t. y. ima produktus, juos sveria, susirašo, po to jis perrašo į „Excel“ programą ir duomenis perduoda buhalterei. Tikslo įrašyti melagingus duomenis nebuvo. Po šiais buhalterei pateikiamais duomenimis niekas nepasirašo, tai kaip juodraštis. Buhalterė suveda duomenis į programą, tuomet duoda pasirašyti inventorizacijos aktą. Buhalterė inventorizacijoje nedalyvauja. (duomenys neskelbtini) yra tarnybinės, gamybinės ir sandėlio patalpos. Tai yra vienas pastatas. Per priėmimo rampą sandėlininkai nukreipia žaliavą į išpjaustymą. Viena dalis nukeliauja į sandėlį, kita dalis – į gamybą. Gaisro įmonėje metu jo kompiuteris sudegė, todėl dingo duomenys, kuriuos jis perduodavo buhalterei. Jam niekas nesakė, kad yra produkcijos trūkumas ar perteklius. Kiekvienas gaminys turėjo savo technologinę kortelę, kurioje nurodyta gaminio pavadinimas, partijos numeris. Tai reikalinga, jei tikrintų veterinarijos tarnyba. Pagal tas korteles galima nustatyti, kiek produkcijos buvo pagaminta. Realiai jis kontroliuodavo per korteles produkciją. Gali būti paklaida. Tarkim, nusiperki toną mėsos. Išpjaustai, apie 2 proc. bus mažiau žaliavos. Tada pagal kortelę patikrini, ar neviršyta netekties norma. Sandėlio apskaita buvo vedama. Kiekviena žaliava turi savo kortelę su pavadinimu, svoriu ir gamybos data. Gatavos produkcijos sandėlyje taip pat yra kortelės (5 t., b. l. 17–18).

16. Liudytojas T. J., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad UAB „A.“ dirba sandėlininku. Priima atvežtą produkciją. Sąskaitų neišrašinėja, tik pasirašo atvežtas sąskaitas. Sąskaitos, važtaraščiai būna išrašyti. Jis patikrina, ar teisingi duomenys juose įrašyti, susveria produkciją ir nuveža į šaldytuvą. Po to moterys išpjausto vištieną. Technologas žodžiu pasako, kiek produkcijos šiam reikia nuvežti į išpjaustymo cechą. Jokių dokumentų jis nepildo. Kas ketvirtį daroma inventorizacija direktoriaus nurodymu. Inventorizacijos metu iš šaldytuvų jie ima produkciją, ją sveria, užrašo svorį. Technologas užrašo duomenis. Kartais jis nuneša duomenis į buhalteriją, kartais – technologas. Dokumentai papuola pas buhalterę, tai ji yra kaip inventorizacijos dalyvis. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tik patikslino, jog svėrime buhalterė nedalyvaudavo. Jis matė inventorizacijos aktus, juos pasirašė. Buhalterė jam pateikdavo tuos lapus. Jis ir pats patikrindavo, ar visa produkcija surašyta inventorizacijos aktuose. Ar buvo nustatytas produkcijos trūkumas ar perteklius, nežino. Bendrovės „A.“ sandėlis ir gamybos cechas yra tuo pačiu adresu (5 t., b. l. 32–33).

17. Liudytoja K. S., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad UAB „A.“ dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. Šiuo metu yra motinystės atostogose. Iš pradžių dirbo pardavėja parduotuvėje, o po to padėjo technologui – buvo pagalbinė darbininkė. Surašydavo technologui žurnalus – atvežtą produkciją, prieskonius. Dirbo mėsos perdirbimo ceche. Pagrinde pildydavo žurnalus: valymo, atvežtos produkcijos, prieskonių. Surašydavo į žurnalus duomenis iš sąskaitos. Sandėlininkai priima produkciją, ją sutikrina. Po to ji pasiimdavo sąskaitą. Sandėlininkai sveria atvežtą produkciją. Jei būdavo trūkumas, sandėlininkai tai pažymėdavo sąskaitoje ir buhalterė aiškindavosi. Buvo užvestas žurnalas, jame būdavo jos parašas. Veterinarinė tarnyba matydavo tuos žurnalus. Inventorizacijose dalyvaudavo ji, T. J., L. P. ir A. P., sverdavo produkciją, surašydavo ant lapo duomenis ir ji paduodavo tuos lapus technologui, o šis – buhalterei. Direktorius, buhalterė inventorizacijos procese nedalyvaudavo. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ši juos patvirtino, tik patikslino, jog kalbėdama apie tai, jog po atliktų inventorizacijų, kuriose ji dalyvavo, niekas nebuvo atnešęs jų pasirašyti, bei susipažinti su inventorizacijos aktais, tai čia ji kalbėjo tik apie paskutinį inventorizacijos aktą. Ji pažiūrėjo tą aktą, bet nesigilino. Technologines korteles ji dėdavo ant pagamintos produkcijos. Ten būdavo surašyta svoris, data, galiojimas. Atsekamumo kortelėje būdavo įrašomas partijos numeris, todėl galima būdavo atsekti, iš ko pirkta produkcija. Ji pati vedė ir prieskonių žurnalą, valymo žurnalą. Prieskonių žurnale rašydavo, kokie prieskoniai buvo pirkti. Visą pagamintą produkciją įtraukdavo į žurnalą, tačiau parduodamų gaminių į žurnalą nerašydavo. Vadybininkės išrašydavo parduodamos produkcijos dokumentus. Veterinarinė tarnyba pereidavo visą cechą, žiūrėdavo tvarką, po to prašydavo dokumentų, juos tikrindavo. Pagal technologinę kortelę galima nustatyti, kiek buvo panaudota žaliavos produkcijos gaminimui (5 t., b. l. 33–34).

18. Specialistė N. D., apklausiama pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad jai nėra žinoma buhalterinė programa „Būtent“. Apskaitos registrų klausimą nusistato pati įmonė, bet nustatydama apskaitos registrų skaičių ir kaip jame registruojami dokumentai, įmonė turi vadovautis Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis. Atlikdama tyrimą, ji vertino prekių, medžiagų ir paslaugų nurašymo aktus, kuriuos surašė technologas. Jie neprilygsta prekių judėjimui. Šiuose aktuose įrašyta: žaliavos pavadinimas, pirkimo data, nupirktas svoris ir šis svoris atitinka nurašytą svorį, nurodoma žaliavos savikaina ir žaliavos vertė. Prekių nurašymo akte parašyta: „reikalinga nurašyti į sąnaudas“. Pagrindinė nurašymo priežastis nėra įvardinta. Technologo gamybinių kortelių ji nevertino. Jos jai buvo pateiktos, ji jas perskaitė, žiūrėjo, bet nebuvo pateiktas gamybinės produkcijos kiekis. Buvo apskaityta prekių judėjime, kiek žaliavos buvo nupirkta, bet nebuvo pagrįsta žaliavos pirkimo dokumentais. Pagrindinės žaliavos judėjime buvo išlaiduojamos pagrindinės žaliavos, bet negali to sutikrinti pagal dokumentus. Apskaita turi būti sudaryta taip, kad ja galėtų naudotis išorės vartotojai. Apyvartos ataskaitos buvo sudaromos kas ketvirtį. Visi pirkimai, pardavimai buvo apskaityti. Neaišku, kas buvo tarp pirkimo ir pardavimo. Pagal pateiktus buhalterės surašytus inventorizacijos duomenis neįrašyta, ar yra perteklius, ar trūkumas. Inventorizacijos aktuose įrašyti duomenys buvo atkartoti ir prekių judėjime, ir apyvartos žiniaraštyje. Jai neaiški parduodamos produkcijos prekių apskaita. Kiek, ko parduota yra sąskaitoje faktūroje. Nėra apskaitos, kiek buvo pagaminta prekių bendrovėje. Ar visos žaliavos buvo sunaudotos produkcijai pagaminti ir ar tiek produkcijos buvo pagaminta. Technologinėje kortelėje nurodytas procesas. Atliekant tyrimą, jai nebuvo pateikti liudytojos K. S. pildyti dokumentai. Šie žurnalai gali būti priskirti prie sandėlio dokumentų. 2018 m. sausio 2 d. direktoriaus A. P. įsakymu patvirtinta tvarka jai buvo pateikta viskas, kas susiję su UAB „A.“. Pagal šią apskaitos politiką ji vykdė tyrimą. Ji nerado dokumentų, kurie nurodyti šioje tvarkoje. Pagal inventorizacijos tvarką parašyta, kad, jei inventorizacijos metu reikia sverti, tai svėrimo aktai turi būti pridėti prie dokumentų. Inventorizaciją atlikę žmonės nesurašė inventorizacijos akto, buhalterė surašė neteisingai, nes darbuotojai, dalyvavę inventorizacijoje, nurodė, kad rado dešrų, gaminių, o jie nebuvo įrašyti. Atsargų inventorizavimo metu turi dalyvauti materialiai atsakingi asmenys. Šiuo atveju turėjo dalyvauti direktorius. Buvo patvirtinti direktoriaus inventorizacijos aktai, bet vadovo, kaip materialiai atsakingo asmens, parašo juose nebuvo. Inventorizacijos aktai buvo surašyti ne pagal inventorizacijos taisykles. Tyrimo metu jai nebuvo pateikti gamybos kaulų smulkinimo dokumentai. Jeigu vyksta iškaulinimas, tai surašomas aktas, kiek buvo iškaulytos mėsos ir kiek buvo kaulų. Tokio dokumento jai nepateikė. Pagal dokumentus yra žaliavos gavimas ir gatavos produkcijos pardavimas. Tarpinių dokumentų nėra. Išvadoje surašyta, kokios ūkinės operacijos neįtrauktos į apskaitą. Neaišku, ar įmonė užpajamavo visą produkciją, kurią nupirko, ir neaiškus gamybos procesas. Ji tvirtina abi savo specialisto išvadas. Antra išvada buvo surašyta pateikus papildomus dokumentus. Įtariamiesiems buvo paaiškinta, kokių dokumentų trūksta. Protokole užfiksuota, jog UAB „A.“ direktorius nurodė, kad jie tokių dokumentų neveda (5 t., b. l. 49–53).

19. 2018 m. gegužės 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-22047-18 nustatyta, kad 2018 m. gegužės 11 d. Kauno AVPK KP ENTV darbuotojams atliekant patikrinimą UAB „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įmonė užsiima mėsos produktų gamyba ir sandėliavimu. Minėtu adresu yra žaliavų sandėliavimo, gamybos ir administracinės patalpos. Įmonės administracija negalėjo nurodyti, kiek tuo metu yra žaliavų, pagamintos ir nebaigtos gaminti produkcijos, kadangi įmonėje nėra vedama žaliavų, pagamintos ir nebaigtos pagaminti produkcijos sandėlio apskaita. Įmonės vadovas galimai slepia bendrovės pajamas, nemoka mokesčių, galimai apgaulingai tvarko įmonės buhalterinę apskaitą (1 t., b. l. 1–4).

20. 2018 m. gegužės 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių tyrimo valdybos patikrinimo aktu nustatyta, kad 2018 m. gegužės 9 d. pavedimu buvo atliktas UAB „A.“ patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad priimti užsakymai yra perduodami gamybos vadovui, kuris sprendžia, kiek žaliavų perduoti iš sandėliavimo patalpų į gamybos cechą. Pagaminta produkcija yra išvežama pagal užsakymus. Žaliavų ir pagamintos produkcijos bei nebaigtos gamybos sandėlio likučių bendrovės vyr. buhalterė pateikti negalėjo, nes žaliavų, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos sandėlio apskaita bendrovėje nėra vedama. Kokie kiekiai produkcijos, žaliavų yra bendrovės sandėlyje, nurodyti negalėjo (1 t., b. l. 11–14).

21. 2018 m. gegužės 11 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus UAB „A.“ šaldiklį, žaliavų saugojimo kameras ir kitas patalpas, buvo rasti ir užfiksuoti paukštienos ir kiti mėsos gaminiai (1 t., b. l. 27–45).

22. 2019 m. sausio 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/11-2-22-1074 ir jos priedais dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d.) UAB „A.“ faktiškai vykdė kiaulienos, jautienos ir paukštienos produkcijos gamybą ir mažmeninę prekybą maisto produktais. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „A.“ direktoriaus pareigas ėjo A. P. (nuo 2004 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 23 d. ir nuo 2017 m. sausio 28 d. iki dabar) ir J. S. (nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. sausio 27 d.), bendrovės apskaitą tvarkė vyr. buhalterė G. P. (2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 7 d.) ir J. M. (nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki dabar).

Pagal įrašus, esančius tyrimui pateiktuose UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto vertės, nes:

UAB „A.“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalimi, kuri nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai” (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3 dalimi, kuri nurodo, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 4 straipsnio „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas“ (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“, 14 straipsniu „Turinio viršenybės prieš formą principas“, kuris nurodo, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, 2018 m. sausio 2 d. direktoriaus A. P. įsakymu Nr. 20180102/2 patvirtintos UAB „A.“ apskaitos politikos I tvarkos „Apskaitos organizavimas“ 9.1 skyriaus „Atsargų apskaitos organizavimas“ ir III tvarkos „Apskaitos metodika“ 5.7 skyriaus „Atsargų sunaudojimo apskaitos būdai“ nuorodomis, nes:

2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpio ir 2018 m. balandžio 1 d. – 2018 m. gegužės 12 d. laikotarpio suvestiniuose apskaitos dokumentuose „Prekių judėjimas (pagrindinės žaliavos)“ nupirkta pagrindinė žaliava (kiekine bei vertine išraiška) įrašyta nenurodant jos įsigijimo dokumento, tai yra PVM sąskaitos ‒ faktūros datos ir numerio. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpio suvestiniuose apskaitos dokumentuose „Prekių judėjimas (pagrindinės žaliavos)“ esančių įrašų apie 2018 m. sausio - gegužės mėn. nupirktą produkciją teisingumo.

Tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti, kiek pagrindinės žaliavos bendrovė pardavė neperdirbtos ir kiek jos perdirbo gamybos ceche, nes nepateikė 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpio suvestinių apskaitos dokumentų „Prekių judėjimas (parduotos neperdirbtos pagrindinės žaliavos)“ ir „Prekių judėjimas (perdirbtos pagrindinės žaliavos)“, be to 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 2018 m. kovo 31 d. medžiagų, prekių ir paslaugų nurašymo aktuose taip pat nenurodė, kiek nurašoma dėl neperdirbtos pagrindinės žaliavos pardavimo ir kiek dėl jos sunaudojimo produkcijos gamyboje.

Tyrimui pateiktuose dokumentuose nerastos Produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaitos, kuriose turėjo būti fiksuojamas kiaulienos, jautienos ir paukštienos žaliavos sunaudojimas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kiek pagrindinės žaliavos 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. buvo sunaudota bendrovėje pagamintai mėsos produkcijai. Be to pagal I tvarkos „Apskaitos organizavimas“ 9.1 skyriaus „Atsargų apskaitos organizavimas“ nuorodas 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 2018 m. kovo 31 d. medžiagų, prekių ir paslaugų nurašymo aktuose turėjo būti atskirai fiksuotas neperdirbtos pagrindinės žaliavos ir perdirbimui sunaudotos pagrindinės žaliavos nurašymas. Dėl nurodytų priežasčių tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 2018 m. kovo 31 d. medžiagų, prekių ir paslaugų nurašymo aktuose esančių įrašų apie sunaudotas pagrindines žaliavas, teisingumo ir produkcijos gamybai sunaudotos pagrindinės žaliavos kiekio.

Tyrimui pateiktuose inventorizacijos aktuose vyr. buhalterės G. P. įrašyti duomenys, kad 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovėje „A.“ buvo rasta 127 062,749 kg, 307 215,77 Eur vertės kiaulienos ir vištienos žaliavos ir 2018 m. kovo 31 d. rasta 92 522,925 kg, 232 370,69 Eur vertės pagrindinės žaliavos (kiaulienos ir vištienos), nepatvirtinti inventorizacijos komisijos A. P., K. S., A. D., L. P. ir materialiai atsakingo asmens parašais, neįrašytos materialiai atsakingų asmenų vardai ir pavardės bei turto buvimo vieta, prie minėtų aktų nėra pridėtų komisijos (L. P., T. J., A. P.) surašytų lapų, kuriuose fiksavo svėrimo ir skaičiavimo faktinius žaliavos likučius 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. kovo 31 d., dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktuose esančių įrašų teisingumo. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktuose vyr. buhalterės G. P. surašytuose UAB „A.“ 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktuose buvo fiksuota: 1) prekės, skirtos perparduoti, 2) blankai, 3) kuras, 4) trumpalaikis turtas (mediniai padėklai), 5) pagalbinės žaliavos, 6) pakuotės, 7) pagrindinės žaliavos, tuo tarpu bendrovėje pagamintos produkcijos likutis 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. kovo 30 d. (kiekine ir vertine išraiška) nebuvo įrašytas, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti pagamintos produkcijos kiekio ir vertės.

UAB „A.“ tyrimui nepateikė 2017 m. sausio 1 d., 2017 m. balandžio 1 d., 2017 m. liepos 1 d. ir 2017 m. spalio 1 d. inventorizacijos aktų, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti pagrindinės žaliavos ir pagamintos produkcijos kiekio bei vertės 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 30 d. UAB „A.“ papildomai tyrimui nepateikė, nes pagal UAB „A.“ direktoriaus 2019 m. sausio 21 d. rašte pateiktą informaciją nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. bendrovė nesurašė (nevedė apskaitos): 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpio vidinių važtaraščių ar kitų vidinių apskaitos dokumentų, pagal kuriuos pagrindinės žaliavos buvo perduotos į gamybos cechą, pagamintos produkcijos pajamavimo aktų, pagamintos produkcijos ataskaitų arba sandėlio knygų, pagamintos produkcijos apyvartos žiniaraščių, produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaitų, pagrindinės žaliavos apyvartos žiniaraščių, kuriuose įrašai būtų pagrįsti apskaitos dokumentų bei patvirtintas inventorizacijos duomenimis. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti:

- perdirbimui perduotos pagrindinės produkcijos kiekio bei vertės, jos likučio 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. gegužės 11 d.;

- 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpiu pagamintos mėsos produkcijos kiekio bei vertės bei jos likučio 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. gegužės 11 d.

Dėl nurodytų priežasčių tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. UAB „A.“ turto vertės. Taip pat iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės nuosavo kapitalo dydžio. UAB „A.“ buhalterinė apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis (3 t., b. l. 21-36, 37–114).

23. Papildoma 2019 m. birželio 3 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 04/11-2-22-6039 ir jos priedais dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo užfiksuota, kad pagal įrašus, esančius tyrimui pateiktuose UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, ir įvertinus papildomam tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus, iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto vertės ir struktūros, nes:

UAB „A.“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi; Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 4 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsniu, 2018 m. sausio 2 d. direktoriaus A. P. įsakymu Nr. 20180102/2 patvirtintos UAB „A.“ apskaitos politikos I tvarkos „Apskaitos organizavimas“ 9.1 skyriaus „Atsargų apskaitos organizavimas“ ir III tvarkos „Apskaitos metodika“ 5.7 skyriaus „Atsargų sunaudojimo apskaitos būdai“ nuorodomis, nes:

2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpio ir 2018 m. balandžio 1 d. – 2018 m. gegužės 12 d. laikotarpio suvestiniuose apskaitos dokumentuose „Prekių judėjimas (pagrindinės žaliavos)“ nupirkta pagrindinė žaliava (kiekine bei vertine išraiška) įrašyta nenurodant jos įsigijimo dokumento, tai yra PVM sąskaitos ‒ faktūros datos ir numerio. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpio suvestiniuose apskaitos dokumentuose „Prekių judėjimas (pagrindinės žaliavos)“ esančių įrašų apie 2018 m. sausio – gegužės mėn. nupirktą produkciją teisingumo.

2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio suvestiniai apskaitos dokumentai „Prekių judėjimas (pagrindinės žaliavos)“ tyrimui nebuvo pateikti. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar per 2017 metus nupirkta pagrindinė žaliava buvo apskaityta UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje.

Tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti, kiek bei kokios vertės tiriamuoju laikotarpiu buvo:

- iškaulintos pagrindinės žaliavos;

- kaulų po iškaulinimo;

- išduota pagrindinės žaliavos perdirbimui gamybos ceche, nes nepateikė 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpio suvestinių apskaitos dokumentų „Prekių, gautų iš pagrindinės žaliavos, judėjimas“, be to 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 2018 m. kovo 31 d. medžiagų, prekių ir paslaugų nurašymo aktuose taip pat nenurodė, kiek nurašoma dėl iškaulintos pagrindinės žaliavos pardavimo ir kiek dėl jos sunaudojimo produkcijos gamyboje. Nė viename medžiagų, prekių ir paslaugų nurašymo aktuose nėra fiksuotas kaulų (po iškaulinimo) nurašymas. 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. medžiagų, prekių ir paslaugų nurašymo aktų tyrimui nepateikė.

Tyrimui pateiktuose dokumentuose nerastos Produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaitos, kuriose turėjo būti fiksuojamas kiaulienos, jautienos ir paukštienos žaliavos sunaudojimas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kiek pagrindinės žaliavos 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. buvo sunaudota bendrovėje pagamintai mėsos produkcijai ir kiek iškaulinta. Be to, pagal I tvarkos „Apskaitos organizavimas“ 9.1 skyriaus „Atsargų apskaitos organizavimas“ nuorodas 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 2018 m. kovo 31 d. medžiagų, prekių ir paslaugų nurašymo aktuose turėjo būti atskirai fiksuotas neperdirbtos pagrindinės žaliavos, iškaulintos pagrindinės žaliavos, kaulų (po iškaulinimo) ir perdirbimui sunaudotos pagrindinės žaliavos nurašymas. Dėl nurodytų priežasčių tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 2018 m. kovo 31 d. medžiagų, prekių ir paslaugų nurašymo aktuose esančių įrašų apie sunaudotas pagrindines žaliavas, teisingumo: kiek pagrindinės žaliavos sunaudota iškaulinimui bei po iškaulinimo gautų kaulų naudojimo ir kiek sunaudota produkcijos gamybai.

Tyrimui pateiktuose inventorizacijos aktuose vyr. buhalterės G. P. įrašyti duomenys, kad 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovėje „A.“ buvo rasta 127062,749 kg, 307 215,77 Eur vertės kiaulienos ir vištienos žaliavos ir 2018 m. kovo 31 d. rasta 92522,925 kg, 232 370,69 Eur vertės pagrindinės žaliavos (kiaulienos ir vištienos), nepatvirtinti inventorizacijos komisijos A. P., K. S., A. D., L. P. ir materialiai atsakingo asmens parašais, neįrašytos materialiai atsakingų asmenų vardai ir pavardės bei turto buvimo vieta, prie minėtų aktų nėra pridėtų komisijos (L. P., T. J., A. P.) surašytų lapų, kuriuose fiksavo svėrimo ir skaičiavimo faktinius žaliavos likučius 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. kovo 31 d., dėl to tyrimo metu nebuvo galima sutikrinti 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktuose esančių įrašų teisingumo. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktuose vyr. buhalterės G. P. surašytuose UAB „A.“ 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktuose buvo fiksuota: 1) prekės, skirtos perparduoti, 2) blankai, 3) kuras, 4) trumpalaikis turtas (mediniai padėklai), 5) pagalbinės žaliavos, 6) pakuotės, 7) pagrindinės žaliavos, tuo tarpu bendrovėje iškaulintos žaliavos, kaulų (po iškaulinimo), pagamintos produkcijos likutis 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. kovo 30 d. (kiekine ir vertine išraiška) nebuvo įrašytas, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti pagamintos produkcijos bei kaulų (po iškaulinimo) kiekio ir vertės.

Papildomam tyrimui buvo pateikti 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. atsargų inventorizacijos aprašai, kuriuose atsargos surašytos bendrai, nerūšiuojant pagal grupes: pagrindinės žaliavos, pakuotės, degalai, prekės, skirtos perparduoti, pagalbinės medžiagos, kitos medžiagos, dėl to tyrimo metu, pagal įrašus atsargų inventorizacijos aprašuose, nebuvo galima nustatyti, kokių, kiek ir kokios vertės pagrindinių žaliavų, pakuočių, degalų, prekių, skirtos perparduoti, pagalbinių medžiagų, kitų medžiagų buvo 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. Visuose keturiuose 2017 m. sausio 2 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 29 d. atsargų inventorizacijos aprašuose iškaulinta pagrindinė žaliava, kaulai (po iškaulinimo) pagaminta produkcija nebuvo įrašyta, be to prie minėtų inventorizacijos aprašų nebuvo pridėta pagrindinės žaliavos, iškaulintos pagrindinės žaliavos, kaulų (po iškaulinimo) ir gatavos produkcijos svėrimo lapų, kuriuos inventorizacijos komisija surašo inventorizacijos metu susveriant kilogramais matuojamas atsargas.

UAB „A.“ papildomai tyrimui nepateikė, nes pagal UAB „A.“ direktoriaus 2019 m. sausio 21 d. rašte pateiktą informaciją nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. bendrovė nesurašė (nevedė apskaitos): 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpio vidinių važtaraščių ar kitų vidinių apskaitos dokumentų, pagal kuriuos pagrindinės žaliavos buvo perduotos į gamybos cechą, iškaulintos pagrindinės žaliavos, pagamintos produkcijos pajamavimo aktų, iškaulintos pagrindinės žaliavos, pagamintos produkcijos ataskaitų arba sandėlio knygų, iškaulintos žaliavos bei pagamintos produkcijos apyvartos žiniaraščių, iškaulintos žaliavos ir produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaitų, pagrindinės žaliavos apyvartos žiniaraščių, kuriuose įrašai būtų pagrįsti apskaitos dokumentų bei patvirtintas inventorizacijos duomenimis. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti:

- perdirbimui perduotos pagrindinės žaliavos kiekio bei vertės, jos likučio 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. gegužės 11 d;

- 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpiu iškaulintos žaliavos, kaulų (po iškaulinimo), pagamintos mėsos produkcijos kiekio bei vertės ir jų likučio 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. gegužės 11 d.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. papildomam tyrimui pateiktuose apyvartos žiniaraščiuose „Žaliavos ir komplektavimo gaminiai“ įrašyti tiekėjų pavadinimai, tačiau iš jų nupirktų atsargų pavadinimai nebuvo įrašyti, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kokios atsargos pagal pavadinimus buvo nupirktos už 3 291 411,94 (928566 + 1165970,16 + 1196875,78) Eur, kokios nurašytos kaip sunaudotos iš viso 3407193,34 (3218737,02 + 43387,54 + 60121,26 + 10415,14 + 67654,96 + 6877,42) Eur vertės ir 2017 m. spalio 1 d. likusių 289 577,24 Eur vertės atsargų pavadinimų.

Dėl nurodytų priežasčių tyrimo metu iš dalies nebuvo galima iš dalies nustatyti 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. UAB „A.“ turto vertės ir struktūros; taip pat bendrovės nuosavo kapitalo dydžio, nes tiriamuoju laikotarpiu iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto vertės. Dėl nurodytų priežasčių UAB „A.“ buhalterinė apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis (3 t., b. l. 127–133, 134–150).

24. 2020 m. gruodžio 23 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2415 (19) nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateikti UAB „A.“ 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpio apskaitos dokumentai, technologinės kortelės, buhalterinės apskaitos registrai (pateikti tik apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų keli fragmentai), todėl ekspertė neturi galimybės nustatyti: ar UAB „A.“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma laikantis norminių aktų reikalavimų ir jei ne, tai kokių teisės aktų nesilaikyta; ar dėl nustatytų neatitikimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės tiriamojo laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (5 t., b. l. 129–148).

25. Išdėstytų įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad A. P. ir G. P. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, ar A. P. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nors šį klausimą jo gynėjas kėlė viso teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, tarp specialistės N. D. ir kaltinamosios G. P. paaiškinimų dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo yra esminių prieštaravimų, kurių skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepašalino, kilusių abejonių neišsklaidė, todėl apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo papildomai apklausti nuteistieji A. P. ir G. P., paskirta UAB „A.“ ekonominė 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. ekspertizė, gautas ekspertizės aktas Nr. 11-2860 (21), 11-1234 (22), apklaustos ekspertės L. B. ir I. V., prie bylos medžiagos prijungti ir ištirti G. P. pateikti rašytiniai dokumentai.

Žemesnės instancijos teismas

26. A. P., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, paaiškino, kad visi UAB „A.“ dokumentai buvo paimti patikrinimo metu, t. y. jis pristatė viską, ko iš jo buvo prašoma. Galimai buvo padarytos dokumentų kopijos ir pastarieji grąžinti, jis pats parsivežė iš policijos 16 dėžių. Kodėl teigiama, kad dalies dokumentų trūko, nežino. 2019 m. birželio mėnesį įmonėje kilo gaisras ir viskas sudegė, t. y. pirminių apskaitos dokumentų nebėra. Vis dėlto, šie dokumentai buvo priduoti į I.VAZ (VMI elektroninių važtaraščių posistemis) ir I.MAS (išmanioji mokesčių administravimo sistema), pirminis dokumentas turi atitikti siunčiamą į VMI elektroninį dokumentą (7 t., b. l. 148, 151).

27. G. P., apklausiama apeliacinės instancijos teisme, paaiškino, kad pirminiai apskaitos dokumentai sudegė, dar iki gaisro dokumentai buvo paimti tyrimui, nežino, ar visi dokumentai buvo paimti, nes tuo metu atostogavo. Jos darbas susidarydavo iš to, kad ji gaudavo sąskaitas iš tiekėjo, jas užpajamuodavo. Naudojo programą „Būtent“. Joje yra langas, kur reikia pažymėti, ar sąskaita turi patekti į VMI. Sąskaita pajamavime į I.SAF (elektroninis sąskaitų faktūrų posistemis) gali nepatekti vieninteliu atveju, t. y. jeigu tai yra ne PVM sąskaita faktūra, o paprasčiausia sąskaita faktūra, nes būna tokių sąskaitų, kur tiekėjas yra ne PVM mokėtojas, arba kai prekė yra pirkta su kasos aparato čekiu. Tokių atvejų būdavo, tuomet sąskaita eidavo ne į gaunamų ir išrašomų sąskaitų registrą, o į I.MAS. VMI daro kryžminį sutikrinimą, jokių pastabų dėl netinkamai tvarkomos apskaitos įmonė nėra sulaukusi. G. P. nuomone, tikrintojai galėjo ne viską iškelti iš programos „Būtent“, ne visų reikiamų dokumentų kopijas pasidaryti, todėl matė tik dalį apskaitos. Atsargų sunaudojimas apskaitoje buvo tvarkomas vadovaujantis Verslo apskaitos standartų nuostatomis, taikant periodišką atsargų nurašymo būdą, kai parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atlikus atsargų, likučių inventorizaciją. Mano, jog įmonės apskaitą vedė tinkamai pagal galiojančius teisės aktus (7 t., b. l. 146–151).

28. Ekspertė L. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jai buvo pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau nebuvo pateikti UAB „A.“ dokumentai, todėl darė ekspertizę pagal fragmentiškai pateiktus duomenis. Jokie kompaktiniai diskai jai nebuvo pateikti. Taip pat nepateikta programa „Būtent“. Bet kokiu atveju turi būti pirminiai apskaitos dokumentai, o kompiuterinė programa yra dokumentų suvestinė. Periodinis metodas skaičiuojant sąnaudas yra leidžiamas, tačiau nustatyta, jog įmonė netvarkė vidinės apskaitos. Tam, kad būtų galima patikrinti, ar sąnaudos atitinka pagamintai produkcijai panaudotų žaliavų kiekį, turėtų būti technologo registras, kur surašytos žaliavos, arba kompiuterinės programos pagalba sudaromi aktai pagal technologines korteles. Šito aspekto ji pasigedo. Medžiagų nurašymo būdas buvo tinkamas ir leistinas. Svarbu ne vidiniai važtaraščiai, bet galimybės palyginti (kontrolės) buvimas (kiek sunaudota produkcijos, kiek nurašyta ir pan.). Vidinių važtaraščių nebuvimas nesukelia padarinių. Ekspertės teigimu, pagal pateiktus duomenis kokybiško palyginimo ji negalėjo atlikti (6 t., b. l. 107–110).

29. Ekspertė I. V. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jai buvo pateiktas i.SAF registras nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., už 2017 m. i.SAF jai nebuvo pateiktas, todėl neturėjo galimybės sulyginti duomenų. Šiuo metu jai pateikta papildomų duomenų, bet ji vis tiek neturi su kuo juos palyginti. Registras yra lyginamas su pirminiais dokumentais, o jų nėra, buvo gautas raštas, jog bendrovėje kilo gaisras ir viskas sudegė. Ji negali sutikrinti, ar mokesčiams pateikti dokumentai atitinka pirminius dokumentus, nes jų nėra. Jei registrai buvo padaryti pagal pirminius dokumentus ir jie atitinka registro duomenis, tuomet būtų galima daryti išvadą, kad už 2017 m. viskas yra gerai, t. y. galima nustatyti įmonės kapitalą, įsipareigojimus. Už 2018 m. ji rado neatitikimų (VMI priduota 155 sąskaitomis faktūromis daugiau nei parodyta apskaitoje), todėl rašė, kad galima nustatyti finansinę atskaitomybę tik iš dalies. Iš programos „Būtent“ duomenis ji gavo už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 30 d., t. y. tik dalis apskaitos, o ne visa. Žiūrint, kas buvo 2018 m., buvo galima atsižvelgti ir į 2017 m. Buvo galima numatyti, kaip bendrovė galėjo dirbti, apskaityti buhalterinę apskaitą, gamybą, mano, jog visa tai galima nustatyti ir už 2018 m. Žiūrint atbuline data, apskaitos politikos tęstinumas yra, bet už 2017 m. duomenų apie apskaitos politiką pateikta nebuvo. 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktuose pagal apskaitą sumos, skaičiai, nurašymai, likutis atitiko, todėl negali kategoriškai tvirtinti, kad inventorizacijos komisijos narių nepasirašymas po aktu yra labai ženklus pažeidimas. Ekspertizės akto išvadoje 11 klausimu paminėti pažeidimai netrukdo nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo už 2017 m. su sąlyga, kad pirminiai dokumentai atitiko registrų duomenis, pagal kuriuos parengta finansinė atskaitomybė, tačiau pirminių dokumentų ji neturėjo (7 t., b. l. 146–154).

30. 2023 m. balandžio 18 d. ekspertizės aktu Nr. 11-2860 (21), 11-1234 (22) nustatyta, kad ekspertė neturi galimybės nustatyti, ar UAB „A.“ į VMI I.SAF posistemį pateikė teisingus registrus, nes PVM sąskaitos faktūros tyrimui nepateiktos. UAB „A.“ per 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 10 d. laikotarpį į i.SAF posistemę gaunamų sąskaitų registrą pateikė 1097 vnt. gautų sąskaitų, t. y. 155 vnt. daugiau, nei nurodyta UAB „A.“ gaunamų sąskaitų registre. Kadangi nepateiktos pirkimų sąskaitos faktūros, o gautinų prekių važtaraščiai pateikti tik iš Europos šalių tiekėjų, tai ekspertė negali nustatyti, ar 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 12 d. laikotarpiu visa įsigyta žaliava buvo užpajamuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Kadangi už 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį nepateikti pardavimo apskaitos dokumentai ir jų registrai, o už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 12 d. laikotarpį pateiktas tik išrašytų sąskaitų registras Europos sąjungos pirkėjams, tai ekspertė neturi galimybės nustatyti, ar visi UAB „A.“ pardavimo dokumentai buvo apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Pagal UAB „A.“ 2018 m. sausio 2 d. patvirtintą „Apskaitos politiką“, atitinkančią bendrovės veiklos specifiką, bendrovė galėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą, kad galima būtų nustatyti bendrovės turtą ir nuosavą kapitalą. UAB „A.“ 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktai, bei 2017 m. rugsėjo 29 d. sutikrinimo žiniaraštis parengti iš kompiuterizuotos apskaitos programos ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (1999 m. birželio 3 d. Nr. 719 su pakeitimais). UAB „A.“ inventorizacijos organizuotos laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 III skyriaus 13, 13.1, 13.2, 13.3, 13.4 punktų reikalavimų. Ar UAB „A.“ buvo lyginamas inventorizacijos metu apskaičiuotas produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų kiekis su pagamintai produkcijai tenkančių žaliavų kiekiu, apskaičiuotu pagal technologines korteles, ekspertė negali nustatyti, nes technologinės kortelės nepateiktos LTEC, valdymo (vidinės) apskaitos dokumentai (atsekamumo kortelės) neišlikę, pagaminta produkcija nebuvo pajamuojama, inventorizacijos metu žaliavos ir komplektavimo gaminių trūkumas ar perteklius nebuvo nustatytas.

UAB „A.“ buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ per 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gegužės 21 d. laikotarpį nurodyta, kad parduota produkcijos už 1 887 976,46 Eur be PVM (231 865,52 Eur PVM suma). Iš jų parduotos produkcijos 68 893,57 kg, 19 903,85 Eur su PVM su kodais Nr. 652, Nr. 324, Nr. 323, Nr. 499, Nr. 458 galimai galėjo atitikti produkciją „Kaulai po iškaulinimo“. Bendrovės apskaitos programoje „Būtent“ per 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gegužės 23 d. laikotarpį buvo realizuota produkcijos 9 163,07 kg, 5 264,02 Eur su PVM su kodais Nr. 652, Nr. 324, Nr. 323 Nr. 499 galimai atitinkantys produkciją pavadinimu „Iškaulinta žaliava“. Ataskaitoje „Realizacija“ tarp parduotos produkcijos nėra produkcijos ar pusgaminio pavadinimu „Iškaulinta žaliava“. Atrinkta parduota produkcija su kodu Nr. 597, Nr. 161 galėjo atitikti iškaulintos žaliavos parduodamą produkciją.

UAB „A.“ buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ buvo vedama atsargų, medžiagų apskaita viename sandėlyje. Tai pagrindžia UAB „A.“ ataskaita „Prekių judėjimas“. Joje matyti sandėlyje esantys likučiai, įsigijimas (už laikotarpį), nurašymas (už laikotarpį), prekės likutis laikotarpio pabaigai. Atsargų ir žaliavos kortelės vedamos pagal paskirtį (pagrindinė, pagalbinė, kuras, pakuotė). UAB „A.“ 2018 m. kovo 31 datai atlikusi inventorizaciją, pagal pateiktus 2018 m. kovo 31 d. nurašymo aktus periodiniu atsargų apskaitos būdu nurašė suvartotas gamyboje atsargas, t. y. pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1 K-117 9-ame verslo apskaitos standarto „Atsargos“ VIII skyriaus 45 punktą ir UAB „A.“ patvirtintą apskaitos politikos 5.7 skyriaus 5.7.1, 5.7.2 punktus ir 9.3 skyriaus 9.3.1, 9.3.2 punktus. Ekspertė negali palyginti, ar 2018 m. gegužės 11 d. rastas kiekis UAB „A.“ sandėlyje, gamybinėse patalpose atitinka bendrovės apskaitoje fiksuotus likučius 2018 m. gegužės 11 datai, nes: nebuvo nurašyta parduotų gaminių žaliavos savikaina, nes inventorizacija atliekama kas ketvirtį ir tik tuomet apskaitoje fiksuojami realizuotų atsargų nurašymai pagal nurašymo aktus; dalis rastų gaminių pavadinimų nurodyti netikslūs, neatitinkantys žaliavos pavadinimų, esančių bendrovės apskaitoje, pusgaminiai ir produkcija apskaitoje nebuvo registruota; dėl neišsaugotų „Produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaitų“ ir technologinių (atsekamumo) kortelių nėra galimybės nustatyti, kiek ir kokios žaliavos galėjo būti sunaudota produkcijai pagaminti per 2018 m. balandžio 1 d. – 2018 m. gegužės 12 d.

Tyrimui pateikti ne visi UAB „A.“ 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos duomenys: pirminiai apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, 2018 m. I ketvirčio finansinė atskaitomybė. Jeigu už 2017 metus gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų registrai nebuvo pateikti į VMI i.SAF sąskaitų faktūrų registrų posistemį ir per 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 10 d. laikotarpį į i.SAF gaunamų sąskaitų registrą pateikta daugiau sąskaitų, nei nurodyta UAB „A.“ gaunamų sąskaitų registre, tai nesilaikyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2004 m. balandžio 21 d. viršininko įsakymo Nr. VA-55 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28) 1 sk. 5 punkto reikalavimų. Ne visos gautos sąskaitos faktūros buvo registruotos apskaitoje, todėl bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 su pakeitimais) 4 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Jei nepateikti tyrimui pirminiai apskaitos dokumentai bei dalis apskaitos registrų nebuvo išsaugoti, tai nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi UAB „A.“ gamybos metu nepajamavo pagamintos produkcijos ir gaminių, tai nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų, ir 9-o verslo apskaitos standarto „Atsargos“ (2018 m. kovo 19 d. Nr. lK-117)V skyriaus 10 punkto reikalavimų. Jei 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. kovo 31 datai inventorizacijos aprašai nebuvo parengti, tai bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (1999 m. birželio 3 d. Nr. 719 su pakeitimais) VII skyriaus 50 ir 58 punktų. 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. Inventorizacijos aktuose įrašyti asmenys, kurie neįtraukti į komisijos narių sudėtį 2018 m. sausio 2 d. įsakyme Nr. 20180102/1 „Dėl inventorizacijos atlikimo“, komisijos narių bei materialiai atsakingo asmens parašų nėra. Todėl nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 18.8 punkto reikalavimų. UAB „A.“ 2017 m. metinė finansinė atskaitomybė atitiko tyrimui pateiktos bendrovės 2017 m. Didžiosios knygos ataskaitos duomenis. Jei už 2017 metus Didžioji knyga buvo parengta pagal pirminius apskaitos dokumentus ir jų apskaitos registrus, tai už 2017 metus galima nustatyti bendrovės nuosavo kapitalo dydį, turto vertę ir struktūrą. Jei 2018 m. I-o ketv. ataskaita „Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis“ buvo parengtas pagal pirminius apskaitos dokumentus, jų registrus, tačiau nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tai iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ už I-ą ketv. turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo dydžio ir struktūros.

31. 2023 m. liepos 7 d. teisme gauti G. P. papildomai pateikti dokumentai, kuriuos nutarta prijungti prie bylos medžiagos, t. y. „Pardavimai LT apyvartos žiniaraštis“ (7 t., b. l. 15–18), išrašas iš VMI apie pateiktas sąskaitas faktūras už 2017 m., nuotraukos iš programos lango „prekių pajamavimas“, i.MAS – i.SAF formavimas – PVM sąskaitų faktūrų registrai, gautinų sąskaitų suvestinės, nuotrauka „PVM sąskaitų faktūrų registrai“ (7 t., b. l. 20–30), Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai (7 t., b. l. 32–46).

32. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius. Pagal aptariamą BK straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką.

33. Pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-895/2018). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kita vertus, teismų praktikoje konstatuota ir tai, jog jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus, ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2018, 2K-119-648/2023).

34. Pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros).

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P. yra UAB „A.“ direktorius, įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymui buvo pasamdyta buhalterė G. P., nuo 2017 m. liepos 1 d. įmonė naudojasi sertifikuota buhalterine programa „Būtent“, į kurią yra suvedami buhalterinės apskaitos duomenys. A. P. teigimu, jis pasitikėjo buhaltere ir į buhalterinės apskaitos tvarkymą nesikišo, tačiau buvo taikomas kontrolės mechanizmas, t. y. periodiškai atliekamas auditas. Paskutinį kartą auditas atliktas 2018 m. ir jokių buhalterinės apskaitos pažeidimų nenustatyta. Taip pat įmonėje periodiškai buvo atliekama žaliavų inventorizacija. Taigi, teigti, jog bendrovės direktorius nesiėmė jokių veiksmų įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimui, pagrindo nėra. Be to, ir 2023 m. balandžio 18 d. ekspertizės akte konstatuota, kad pagal UAB „A.“ direktoriaus 2018 m. sausio 2 d. patvirtintą „Apskaitos politiką“, atitinkančią bendrovės veiklos specifiką, bendrovė galėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą, kad būtų galima nustatyti jos turtą ir nuosavą kapitalą.

36. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. P. nėra tinkamas subjektas atsakyti už tai, jog neužtikrino, kad būtų vedami atitinkamo laikotarpio suvestiniai apskaitos dokumentai „Prekių judėjimas (pagrindinės žaliavos)“, „Prekių, gautų iš pagrindinės žaliavos, judėjimas“, Produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaitos, vidiniai važtaraščiai ar kiti vidiniai apskaitos dokumentai. Be to, A. P. paaiškino, jog dėl mėsos perdirbimo, gamybos specifikos pildyti vidinių važtaraščių nėra galimybės, nes visas procesas – sandėliavimas, gamyba, pakrovimas vyksta viename pastate. Ataskaitą už žaliavų sunaudojimą sudaro technologas. Apskaitos politikoje ji vadinama „Produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų ataskaita“, apskaitoje įvardinta kaip „Prekių judėjimas“. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertė L. B. pažymėjo, kad vidinių važtaraščių ar kitų vidinių apskaitos dokumentų buvimas ar nebuvimas pats savaime nėra svarbus ir nesukelia BK 223 straipsnio 1 dalies inkriminavimui reikiamų padarinių kilimo, reikšminga tik tai, ar pagal vedamus dokumentus yra galimybė palyginti/sutikrinti, kiek buvo sunaudota produkcijos, kiek jos nurašyta ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

37. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. P., kaip UAB „A.“ vadovas, galėtų atsakyti tik už netinkamą žaliavų inventorizaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2014 m. spalio 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1070 redakcija) 64 punktas numato, kad subjekto vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, galutinio sprendimo, kaip nustatyta Taisyklių 62 punkte, priėmimą. Analizuojamu atveju nustatyta, kad žaliavų inventorizacijos UAB „A.“ vyko maždaug kas tris mėnesius, kada reikia atlikti inventorizaciją žodiniu pavedimu nurodydavo direktorius. Šią aplinkybę patvirtino inventorizacijose dalyvavę įmonės darbuotojai – technologas A. P., sandėlininkas T. J. ir pagalbinė darbininkė K. S.. Minėti asmenys paliudijo, kad inventorizacijos metu būdavo susveriamas visas šaldytuvų bei šaldiklių turinys, sąžiningai, nieko neslepiant, surašomi duomenys ant paprastų popieriaus lapų, po to sudaroma „Excel“ lentelė, kurioje užfiksuoti duomenys perduodami buhalterei, kuri programos „Būtent“ pagalba sudaro inventorizacijos aktą. Šie aktai būdavo duodami pasirašyti inventorizacijos komisijos nariams.

38. 2023 m. balandžio 18 d. ekspertizės akte pažymėta, kad UAB „A.“ organizuotos inventorizacijos ir pateikti inventorizacijos aktai bei sutikrinimo žiniaraštis yra sudaryti laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ III skyriaus „Inventorizacijos komisijos ir inventorizavimo aprašo sudarymo reikalavimai“ punktų. Nustatyta, kad vienas inventorizacijos aktas (2018 m. balandžio 1 d.) nėra pasirašytas komisijos narių ir materialiai atsakingo asmens, t. y. direktoriaus, taip pat tinkamai neužfiksuota, jog vieną komisijos narį (T. J.) pakeitė kiti du darbuotojai. Vis dėlto, ekspertė I. V. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktuose nurodyti duomenys pagal apskaitą atitiko, t. y. sutapo skaičiai, nurašymai, likutis, todėl parašų nebuvimas nėra žymus pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu šis trūkumas nėra esminis ir nesukelia BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje reikalaujamų padarinių. Taip pat neįrodyta, kad įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros nebūtų galima visiškai ar iš dalies nustatyti vien dėl to, jog inventorizacijos aprašuose atskirai nebuvo fiksuojama pagal grupes (subsąskaitas) pagrindinės žaliavos, pakuotės, degalai, prekės, skirtos perparduoti, pagalbinės ir kt. medžiagos. Be to, G. P. paaiškino, kad pagal įmonėje naudojamą buhalterinę programą apyvartos žiniaraštyje nėra suprogramuotas duomenų, susijusių su atsargų pavadinimais, suvedimas. Žiniaraštis „Žaliavos ir komplektavimo gaminiai“ yra finansinis žiniaraštis. Pagal programą atsargų pavadinimai atsispindi jų pajamavime.

39. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad dėl dalies A. P. inkriminuoto kaltinimo, dėl kurio jis pripažintas netinkamu subjektu, baudžiamąja tvarka pagal BK 223 straipsnį negalėtų atsakyti ir įmonės buhalterė, nes bylos teisminio nagrinėjimo metu liko nepaneigtas G. P. paaiškinimas, jog suvestiniai dokumentai „Prekių judėjimas (parduotos neperdirbtos pagrindinės žaliavos)“ ir „Prekių judėjimas (perdirbtos pagrindinės žaliavos)“ yra analitinės apskaitos dokumentas, kuris automatiškai susiformuoja iš prekių pajamavimo ir nurašymo operacijų. Suvestiniuose dokumentuose „Prekių judėjimas“ ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nėra registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, tai yra neįrašomos tiekėjų PVM sąskaitos faktūros su numeriais, vadinasi, tai ne apskaitos registras, jam negalioja Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos. Visos pagrindinės ir pagalbinės žaliavos, sunaudojamos gamyboje, buvo surašomos į Produkcijos gamybai sunaudotų žaliavų apskaitą. Duomenų, kad būtų neužtikrintas reikiamų apskaitos dokumentų vedimas, bylos medžiagoje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog specialistė N. D. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad jai buhalterinė programa „Būtent“ nėra žinoma. Taigi, specialistė negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad apskaitos registrai įmonėje buvo vedami (ne)tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

40. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. P. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį turi būti išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

41. Vertinant G. P. inkriminuotą kaltinimą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis teismų praktika, nustatydami kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2018, 2K-109-942/2019, 2K-237-303/2021 ir kt.). Asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai kilo.

42. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nei įmonės direktoriui, nei buhalterei nebuvo inkriminuota tai, jog jie neišsaugojo tam tikrų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos vertindami specialistai galėtų objektyviai atsakyti į klausimą, ar galima visiškai ar bent iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Tačiau tiek pirminę ir papildomą specialisto išvadas, tiek ekspertizės aktus teikę specialistai/ekspertai vieningai nurodė, jog tam tikrų išvadų negali padaryti būtent dėl to, jog jiems nebuvo pateikti pirminiai apskaitos dokumentai.

43. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad ikiteisminis tyrimas, nustačius galimai netinkamą įmonės buhalterinę apskaitą, buvo pradėtas dar 2018 m. gegužės mėnesį, neatidėliotiną kratą atlikę pareigūnai pasiėmė įmonės patalpose rastas skaitmenines bylas, kompiuterių sisteminius blokus, taip pat tuo metu įmonėje buhaltere dirbusi J. M. savanoriškai pateikė UAB „A.“ buhalterinės apskaitos registrus ir darbuotojų darbo grafikų kopijas. Papildomi dokumentai tyrimui buvo pateikti 2018 m. spalio mėnesį (teikė buhalterė J. M.), taip pat 2019 m. sausio mėnesį (teikė direktorius A. P.). 2019 m. birželio 13 d. UAB „A.“ kilo gaisras, kurio metu buvo sunaikintas įmonei priklausantis turtas: administracinis ir gamybinis pastatas, žaliavos, pagaminta produkcija, personalo, raštvedybos ir buhalterinės apskaitos dokumentai bei archyvas nuo įmonės įkūrimo dienos, taip pat visos informacinių technologijų priemonės. Tikėtina gaisro priežastis – avarinis elektros instaliacijos darbo režimas (5 t., b. l. 120, 126). Po šio įvykio papildomai jokių dokumentų kaltinamieji ekspertams pateikti nebeturėjo objektyvios galimybės. Duomenų, jog gaisro priežastis būtų tyčinė, bylos medžiagoje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

44. Tiek A. P., tiek G. P. viso proceso metu nuosekliai aiškino, jog pareigūnai kratos metu galėjo paimti ne visus pirminius apskaitos dokumentus arba ne visų jų kopijas pasidaryti. G. P. teigimu, kratos įmonėje metu ji nedirbo, o tuometinė buhalterė galėjo nesusigaudyti, kokius registrus reikia pateikti pareigūnams. A. P. aiškino, jog leido pareigūnams imti iš įmonės viską, kas juos domino, tačiau vėliau paimti dokumentai jam buvo grąžinti (ar jų visų kopijos buvo padarytos, nežino), tuomet įmonėje kilo gaisras ir papildomai pateikti prašomų dokumentų jau nebebuvo galimybės. Aplinkybę, jog pareigūnai galimai nesusiorientavo, ko gali reikėti specialistams tyrimo atlikimui, patvirtina ir tai, kad iš kratos metu paimtų kompiuterių sisteminių blokų į skaitmeninę laikmeną perkeltos skaitmeninės bylos – 2017 didžioji knyga, 2017 kasos žiniaraštis, 2017 kuras, įvairūs sąskaitų registrai ir kt. nebuvo pateiktos ekspertei L. B.. Pareigūnai buvo radę ir įmonėje naudotą programą „Būtent“, tačiau joje esančių duomenų ištyrimui taip pat nepateikė specialistams. Būtent dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas paskyrė byloje UAB „A.“ ekonominę 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 11 d. ekspertizę. Vis dėlto, atlikus šią ekspertizę, paaiškėjo, jog net ir įvertinus papildomai rastus duomenis, dalies reikiamos informacijos, norint daryti kategoriškas išvadas, trūksta.

45. Esant aptartai situacijai, kai kaltinamieji bendradarbiavo su tyrimą atliekančiais pareigūnais ir teikė šiems prašomus dokumentus (iki gaisro kilimo), daryti išvadą, jog tam tikri pirminiai apskaitos dokumentai buvo sąmoningai nepateikti tyrimui (nuslėpti, sunaikinti ir pan.), įvertinus aplinkybę, jog pareigūnai dėl patirties stokos ar žmogiško faktoriaus nulemtos klaidos galėjo kratos metu nepaimti visų reikiamų dokumentų ir nepasidaryti jų kopijų, pagrindo nėra. Visos nepašalintos abejonės turi būti vertinamos (aiškinamos) baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai (in dubio pro reo principas), todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirminiai apskaitos dokumentai specialistams/ekspertams nebuvo pateikti ne dėl kaltinamųjų tyčinių veiksmų.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir neturint pirminių apskaitos dokumentų originalų, galima daugiau ar mažiau įvertinti, kaip buvo vedama bendrovės buhalterinė apskaita. G. P. paaiškino, jog UAB „A.“ buhalterinių įrašų apie nupirktą produkciją teisingumą galima įvertinti/patikrinti atsižvelgiant į kitus vedamus registrus, o būtent į pirkimo sąskaitų registrą. UAB „A.“ atsargos buvo apskaitomos vadovaujantis 9-ojo Verslo apskaitos standarto „Atsargos“ 40-uoju punktu, taikant periodiškai apskaitomų atsargų būdą. Nors 2020 m. gruodžio 23 d. ekspertizės akte nurodyta, kad įmonė tiriamu laikotarpiu galimai netiksliai taikė 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ 40 punktą, tačiau tik su sąlyga, jei nurašytų į sąnaudas žaliavų kiekis nebuvo pagrįstas pagal technologines korteles apskaičiuotu pagamintai produkcijai sunaudotų žaliavų kiekiu. 2023 m. balandžio 18 d. ekspertizės akte konstatuota, kad UAB „A.“ 2018 m. kovo 31 d. atlikusi inventorizaciją, pagal pateiktus 2018 m. kovo 31 d. nurašymo aktus periodiniu atsargų apskaitos būdu nurašė suvartotas gamyboje atsargas, t. y. laikantis 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ VIII skyriaus 45 punkto ir UAB „A.“ patvirtintos apskaitos politikos. Taigi, ekspertai pripažino, jog UAB „A.“ pasirinktas atsargų apskaitymo ir nurašymo būdas yra tinkamas, o būtent šis pasirinkimas suteikė galimybę atsargas apskaityti ne pagal rūšis (subsąskaitas), kas inkriminuota kaltinime G. P.. Be to, kaip teisingai apeliaciniame skunde pastebi apeliantė, specialistė N. D. pripažino, jog prekių nurašymo aktas yra surašytas labai kvalifikuotai.

47. Dėl laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. apyvartos žiniaraščiuose „Žaliavos ir komplektavimo gaminiai“ įrašytų tiekėjų pavadinimų, tačiau neįrašytų iš jų nupirktų atsargų pavadinimų G. P. paaiškino, kad visos pirkimo sąskaitos buvo suvestos į pirkimo sąskaitų registrą, kuris buvo pildomas sertifikuotoje buhalterinėje programoje „Būtent“. Iš šios programos duomenų galima nustatyti bei įvertinti visas sąskaitas ir jose nurodytus prekių pavadinimus bei svorius. Jau minėta, kad specialistė N. D. programos „Būtent“ duomenų neanalizavo, nes šie jai nebuvo pateikti. Specialistė pažymėjo, kad visi pirkimai ir pardavimai buvo apskaityti, jai neaišku, kas vyko tarp pirkimo ir pardavimo. Šį aspektą aiškinosi ekspertė I. V., kuri 2023 m. balandžio 18 d. ekspertizės akte nurodė, jog UAB „A.“ buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ per 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gegužės 21 d. laikotarpį suformuotoje ataskaitoje „Realizacija“ nurodyta, kad parduota produkcijos už 1 887 976,45 Eur be PVM. Iš jų parduotos produkcijos 68 893,57 kg, 19 903,85 Eur su PVM su kodais Nr. 652, 324, 323, 499, 458 galimai galėjo atitikti produkciją „Kaulai po iškaulinimo“. Ataskaitoje „Realizacija“ už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 12 d. laikotarpį tarp parduotos produkcijos nėra produkcijos ar pusgaminio pavadinimu „Iškaulinta žaliava“, tačiau atrinkta produkcija su kodu Nr. 597 ir 161 galėjo atitikti iškaulintos žaliavos parduodamą produkciją. Programos „Būtent“ duomenų nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ekspertė neturėjo (šiuo metu nėra galimybės nustatyti, ar programoje esančių duomenų tinkamai neiškėlė informacinių technologijų specialistas, ar jų tiesiog nebuvo, nes programa buvo sunaikinta gaisro metu), todėl šio laikotarpio vertinimo pateikti negalėjo. Vis dėlto, aptartuose laikotarpiuose iškaulintos žaliavos kiekis buvo nustatytas, nors ir nerastas konkretus tai įvardijantis pavadinimas.

48. Atkreiptinas dėmesys, jog bendrovė už 2017 m. visas registruotas sąskaitas faktūras siuntė į i.SAF elektroninių sąskaitų posistemį. Nors ekspertė I. V. 2023 m. balandžio 18 d. ekspertizės akte nurodė, jog jai gautų sąskaitų registras už 2017 m. nebuvo pateiktas, todėl ji negali nustatyti, ar šis buvo pateiktas į i.SAF, tačiau G. P. pateikė apeliacinės instancijos teismui išrašą iš VMI, įrodantį, jog viskas buvo pateikta (7 t., b. l. 21–22). Taip pat apeliantė paaiškino, kodėl per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. į i.SAF posistemį gaunamų sąskaitų registrą pateikta 155 vnt. daugiau sąskaitų, nei nurodyta UAB „A.“ gaunamų sąskaitų registre, t. y. naudotoje programoje yra išrašomų ir gaunamų sąskaitų registrai ir ten suprogramuota taip, kad sąskaitoje turi būti serija ir numeris. Tačiau, jei sąskaitos yra iš importo, konkrečiai iš Lenkijos, tai serijos nėra, todėl į bendrovės registrą jos nepatenka, tačiau į i.SAF jos patenka kitu keliu, todėl ir susidaro skirtumas (7 t., b. l. 149). Apeliantė taip pat paaiškino 2023 m. balandžio 18 d. ekspertizės akte nustatytą neatitikimą tarp 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 12 d. laikotarpio pardavimo pajamų ir į VMI i.SAF sąskaitų faktūrų registrų posistemį pateiktų duomenų, t. y. įmonė prekiavo turgavietėse išnuomotose prekyvietėse, kur pajamos fiksuojamos iš „Kasos aparato žurnalo“. Prekės gabenamos su „Krovinio važtaraščiu“, teismui pateiktas „Pardavimai LT apyvartos važtaraštis“ (7 t., b. l. 15–18), patvirtinantis, kad prekyba turgavietėse iš tiesų vyko.

49. Dėl kaltinimo, jog į 2018 m. sausio 1 d. ir 2018 m. balandžio 1 d. inventorizacijos aktus buvo įrašyti atitinkami duomenys, kurie nebuvo patvirtinti inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingo asmens parašais, šiame nuosprendyje jau minėta, kad tai nėra esminis trūkumas, neleidžiantis nustatyti įmonės turto, kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, juo labiau, kad ekspertė I. V. pripažino, jog UAB „A.“ buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ buvo vedama atsargų, medžiagų apskaita viename sandėlyje. Tai pagrindžia UAB „A.“ ataskaita „Prekių judėjimas“. Joje matyti sandėlyje esantys likučiai, įsigijimas (už laikotarpį), nurašymas (už laikotarpį), prekės likutis laikotarpio pabaigai. Atsargų ir žaliavos kortelės yra vedamos pagal paskirtį. 2018 m. kovo 31 d. inventorizacija atlikta tinkamai. Duomenų, jog ankstesnės inventorizacijos buvo atliktos vadovaujantis kitokiais būdais ar metodais, bylos medžiagoje nėra. Priešingai, tiek A. P., tiek G. P. teigė, jog bendrovėje visada taikė apskaitos politikos tęstinumą.

50. Atkreiptinas dėmesys, jog 2023 m. balandžio 18 d. ekspertizės akte konstatuota, kad UAB „A.“ 2017 m. finansinė atskaitomybė atitiko tyrimui pateiktos bendrovės 2017 m. Didžiosios knygos ataskaitos duomenis. Taip pat pateikta sąlyginė išvada, kad jei už 2017 m. Didžioji knyga buvo parengta pagal pirminius apskaitos dokumentus ir jų apskaitos registrus, tai už 2017 metus galima nustatyti bendrovės nuosavo kapitalo dydį, turto vertę ir struktūrą. Šiame nuosprendyje jau ne kartą minėta, kad pirminiai apskaitos dokumentai sudegė ir tai įvyko ne dėl apeliantų kaltės. Tačiau pirminiai dokumentai buvo teikti į VMI i.VAZ ir i.MAS posistemius, VMI jokių pastabų bendrovei nepateikė, neatitikimų nebuvo nustačiusi, todėl daryti išvadą, kad pirminiai dokumentai apskaitoje buvo tvarkomi aplaidžiai pagrindo nėra. Ekspertė I. V. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jos teiktame ekspertizės akte, atsakant į vienuoliktą klausimą, apibendrintai nurodyti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai netrukdo nustatyti įmonės turto bei nuosavo kapitalo.

51. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog G. P. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, todėl yra išteisinama (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). UAB „A.“ apskaitą ji tvarkė vadovaudamasi sertifikuota buhalterine programa, įvertinusi bendrovės veiklos specifiką, pagal įmonės direktoriaus patvirtintą apskaitos politiką.

Dėl šaunamojo ginklo ir šovinių laikymo (BK 253 straipsnio 1 dalis)

52. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) atsako tas, kas neturėdamas leidimo, gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuriai formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; 2) norėjimas veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektą ir objektyviąją pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas, yra sąmoningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo. Neveikimo atveju norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nenukreipimas (esant galimybei nukreipti valią) vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kai pavojingumą ir priešingumą teisei lemia neveikimas.

53. Kaltinime inkriminuota, kad A. P., neturėdamas leidimo, savo namuose, (duomenys neskelbtini), laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – 6 mm kalibro revolverį „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 24 šovinius, kurie yra C kategorijos šaudmenys, kol jų 2018 m. gegužės 11 d. kratos metu miegamojo kambaryje, po lova, nesurado ir nepaėmė policijos pareigūnai. Apeliaciniame skunde A. P. nurodo, jog šį ginklą su šoviniais maždaug prieš 20 metų įsigijo ginklų parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Tuo metu šio tipo ginklo ir šaudmenų įgijimui ir laikymui jokio leidimo nereikėjo. Apie turimą ginklą buvo pamiršęs. Mano, kad jo veiksmai formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, tačiau nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinami kaip nusikaltimas. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

54. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria ir pažymi, kad ginklo įsigijimo momentas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, nes aplinkybė, kad ginklo įsigijimo metu jo nereikėjo registruoti įstatymų nustatyta tvarka, neatleidžia nuteistojo nuo pareigos ginklo savininkui, kilusios nuo 2014 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad ginklų registracijai buvo numatytas pakankamai ilgas laikotarpis, t. y. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. Taigi, ginklai galėjo būti registruojami trejus metus ir keturis mėnesius, tai buvo galima daryti tiek teikiant prašymus atitinkamo policijos komisariato Licencijavimo skyriaus darbuotojams, tiek po darbo valandų prašymą pildant per „e-policija“ sistemą. Nepaisant ilgo registracijos laikotarpio bei lanksčių prašymų teikimo sąlygų, A. P. revolverį „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 24 šovinius, priskiriamus C kategorijos šaudmenims, laikė iki 2018 m. gegužės 11 d., kol kratos metu juos rado policijos pareigūnai.

55. Apeliacinės instancijos teismas teiginį, kad apie turimą ginklą nuteistasis tiesiog pamiršo, vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę poziciją. 2018 m. kratos protokole nurodyta, kad revolveris buvo rastas gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiame miegamojo kambaryje, po lova. Revolverio būgne buvo 8 šoviniai, iš kurių 6 – iššauti. Taip pat miegamojo kambaryje, lovos kairėje pusėje esančioje spintelėje, rasta plastmasinė dėžutė su 22 vnt. šovinių (4 t., b. l. 44–45). Taigi, ginklo ir šovinių radimo vietos (po lova ir šalia lovos esanti spintelė) patvirtina, jog apie jų buvimą pamiršti nebuvo objektyviai įmanoma. Miegamasis kambarys yra vieta, kurioje paprastai daugiausiai praleidžiama laiko, be to, ginklas nebuvo išardytas ar kaip nors išskirtinai supakuotas ar paslėptas. Specialisto išvada Nr. 20-IS1-631 nustatyta, kad revolveris yra tinkamas šaudyti (4 t., b. l. 52–53).

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymiai (dalykas, objektyvusis ir subjektyvusis požymiai, subjektas) yra nustatyti. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidos šiuo aspektu nepadarė. A. P. suvokė, kad savo namuose laiko šaunamąjį ginklą, kuriam reikalingas leidimas, bei šaudmenis, pritaikytus būtent šiam ginklui, ir norėjo taip elgtis, t. y. ir toliau neteisėtai laikyti ginklą. Kokiu tikslu ginklas buvo laikomas (savigynai ir pan.), veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei veika turi konkretaus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos daryti išvadą, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).

57. Nagrinėjamu atveju veiką pripažinti mažareikšme pagrindo nėra. Nors realių pavojingų padarinių nekilo, tačiau tinkamo šaudyti ginklo laikymas tokioje vietoje, kurioje jį lengvai gali pasiekti šeimos nariai ar kiti svečiuose besilankantys asmenys, rodo, jog veika yra pakankamai pavojinga. Be to, du šoviniai buvo rasti revolverio būgne, kas dar labiau didina neteisėto ginklo laikymo pavojingumą. Ginklas nebuvo įdėtas į laikiklį, pritaikytą dėžutę ar pan., jo prieiga nebuvo apribota, pavyzdžiui, jis nelaikytas užrakinamame seife ir t. t., taigi, šiuo atveju nėra nustatyta jokių padaryto nusikaltimo požymių ypatumų, kurie leistų veiką pripažinti mažareikšme. Apelianto atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu teisinių prielaidų nėra, todėl jo apeliacinio skundo dalis šiuo aspektu atmetama kaip nepagrįsta, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis A. P. ir G. P. pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį:

A. P. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

G. P. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinti jai nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti bausmių bendrinimą A. P. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Kitą 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDaiva JankauskienėArūnas Paštuolis