- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- e2-956-1086/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00011-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- Biržų rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- K. M.
dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovui advokatui L. Z., atsakovės Biržų rajono savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei R. L., trečiajam asmeniui K. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovei Biržų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui K. M. dėl žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. M. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Biržų rajono savivaldybės administracijos 250 Eur žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019-07-07 jos sūnus K. M., važiuodamas ieškovei priklausančiu automobiliu „BMW“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Biržų m., (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kelio važiuojamoje dalyje įvažiavo į gilią aštriais kraštais duobę. Tokiu būdu nepataisomai sugadino priekinio ir galinio rato padangas bei sulankstė ratlankius. Padangos ir jų montavimas ieškovei kainavo 250 eurų. Minėta duobė nebuvo pažymėta, paženklinta ar kitaip saugiai aptverta, jokių įspėjamųjų ženklų apie duobėtą kelią šiame kelio ruože nebuvo pastatyta. Ši duobė užėmė beveik visą važiuojamąją dalį, todėl, prasilenkiant su kita transporto priemone, neužvažiuoti ant jos buvo neįmanoma. Automobilis draustas KASKO draudimu, tačiau ieškovė į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo nesikreipė. 2019-07-09 pretenzija kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės administraciją „Dėl žalos atlyginimo“, kuria prašė dėl netvarkingos gatvės atlyginti 250 Eur žalą. Nurodė, kad šią žalą nustatė Biržų miesto MB „(duomenys neskelbtini)“. 2019-09-12 raštu „Dėl eismo įvykio“ Biržų rajono savivaldybės administracijos buvo informuota, kad Biržų rajono savivaldybės komisija, išnagrinėjusi pretenziją „Dėl žalos atlyginimo“, priėmė sprendimą netenkinti prašymo dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, jog savivaldybė, kaip miesto gatvių savininkė, turi pareigą prižiūrėti gatves ir atlyginti ieškovei patirtą žalą. Prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Ieškovės atstovas advokatas L. Z. teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus pilna apimtimi bei ieškinyje nurodytas, ieškovės teismo posėdžio metu paaiškintas faktines aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė ir atstovė R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad savivaldybės pareiga taisyti (remontuoti) kelius ir siekti užtikrinti saugų eismą juose negali būti suabsoliutinta. Remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nėra įmanoma visas duobes sutvarkyti iš karto bei užtikrinti, kad jos nebeatsinaujintų. Biržų rajono savivaldybė kelių priežiūrą atlieka pagal turimas finansines galimybes, neturi galimybių nuolat remontuoti ir rekonstruoti Biržų miesto gatves taip, kad jos būtų be menkiausių trūkumų. Dėl šio eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės ar neapvažiavo kliūties. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti transporto priemonės vairuotojo veiksmus, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant transporto priemonę, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis. Kelių eismo taisyklės nustato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę bei krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą. Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Nors Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK 2019 m. liepos 15 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pažymėta, kad negalima konstatuoti, kad buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, atsakovės nuomone vairuotojas buvo neatidus ir neatsargus kelyje. Papildomai paaiškino, jog nesutinka dėl žalos dydžio, kadangi už prieš įvykį pirktas padangas ieškovė sumokėjo mažesnę kainą, negu nusipirko po įvykio. MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta PVM sąskaita faktūra nėra tinkamas įrodymas dėl žalos dydžio, nes jie nėra ekspertai bei nenustatinėja žalų. Ieškovė prašo priteisti žalą už naujas padangas, o ne už naudotas. Policijos 2019-07-15 nutarime nutraukti administracinę teiseną nurodyta, jog padangos apgadintos, o ne sugadintos visiškai, dėl ko jų nebūtų galima suremontuoti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą nesutikimo su ieškiniu poziciją ir prašė ieškinį atmesti, taip pat pažymėjo, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina žalos dydžio.
Trečiasis asmuo K. M. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiuojant leistinu greičiu Vėjo gatve žiūrėdamas eismą, nematė prasilenkdamas su kitu automobiliu kelio duobės, ir pervažiavęs per duobę po smūgio suprato, kad kažkas atsitiko automobiliui. Duobė buvo užėmusi didžiąją kelio dalį ir jos išvengti nebuvo įmanoma. Išlipęs iš automobilio pamatė, jog iš abiejų padangų kairėje pusėje eina stipriai oras. Padangų šonuose buvo didelės skylės. Dėl įvykio kreipėsi į policiją ir į tėvus, jog galėtų atvežti atsargines padangas, kad galėtų grįžti iki namų. Atvykę policijos pareigūnai suformino įvykį, nufotografavo padangas ir įvykio vietą. Kitą dieną po įvykio nuvežė sugadintas padangas į padangų parduotuvę ir jas atidavė, ir tuo pačiu užsisakė naujas padangas. Meistras priėmęs sugadintas padangas, patvirtino, jog jų sutvarkyti nebegalima ir jos nebetinkamos naudoti, pasiūlė keisti kitas padangas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio O. Č. 2019-07-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-07-17, 17.37 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Biržuose, automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, įvažiavo į duobę ir apgadino vairuojamą automobilį. Atvykus į įvykio vietą, vairuotojas K. M. paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, prasilenkė su priešpriešai važiavusiu automobiliu ir pajutęs smūgį, pavažiavęs toliau sustojo, pamatė, kad iš kairės pusės priekinės ir galinės padangų eina oras, apgadinti ratlankiai su padangomis; paskui pastebėjo, kad kelio važiuojamojoje dalyje yra duobė, kuri nebuvo paženklinta įspėjamaisiais ženklais. 2019-07-07 17.37 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono PK vyriausiojo patrulio O. Č. parengta Eismo įvykio vietos schema. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodytuose papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, ROIK: (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės ratas. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono PK 2019-07-15 nutarimu dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius, kad trūkstant įrodymų, kad vairuotojas K. M. turėjo galimybę iš anksto pastebėti kliūtį ir sustoti, nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. 2019-07-07 paaiškinime K. M. nurodė, kad 2019-07-07, apie 17.37 val., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, prasilenkė su priešpriešai važiavusiu automobiliu ir pajutęs smūgį, pavažiavęs toliau sustojo, pamatė, kad iš kairės pusės priekinės ir galinės padangų eina oras, apgadinti ratlankiai su padangomis; paskui pastebėjo, kad kelio važiuojamojoje dalyje yra duobė, kuri nebuvo paženklinta įspėjamaisiais ženklais. 2019-07-08 MB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje, nurodyta, jog 2019-07-08 V. M. atvežė po eismo įvykio prakirstas dvi padangas, kurios po apžiūros, nustatyta, kad padangos neremontuojamos, netinkamos naudojimui, todėl paimtos utilizuoti. 2019-07-08 MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 250 Eur sumai už dvi naujas padangas, kurių išmatavimai R20 245/35, 285/30 bei jų montavimą balansavimą, lyginimą. 2019-07-10 mokėjimo pavedimu ieškovė sumokėjo 250 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ už PVM sąskaitą-faktūrą Nr. serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-07-09 ieškovė su prašymu kreipėsi į Biržų rajono savivaldybę, prašydama atlyginti 250 Eur žalą dėl 2019-07-07 įvykusio eismo įvykio. 2019-09-12 raštu, atsakydama į ieškovės 2019-07-09 prašymą, atsakovė Biržų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad atsakovės komisija, sudaryta dėl padarytos žalos nagrinėjimo, išnagrinėjusi ieškovės prašymą, policijos pateiktus dokumentus ir kitas aplinkybes, priėmė sprendimą netenkinti ieškovės prašymo dėl žalos atlyginimo.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. liepos 7 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve Biržuose, ties namu pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į ten buvusią skiriamaisiais ženklais nepažymėtą duobę. Eismo įvykio faktą įrodo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono PK 2019 m. liepos 8 d. pažyma. Atsakovė Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį iš dalies, o teismo posėdžio metu jos atstovė pripažino, kad yra (duomenys neskelbtini) gatvės Biržuose savininkė ir byloje dėl to ginčo nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė prašomą priteisti žalą kildina iš atsakovei priklausančio kelio trūkumo, nulėmusio žalos atsiradimą. Atsakomybė už netinkamą kelio priežiūrą savininkui (valdytojui) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį.
Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Atsakovė yra atsakinga už tai, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės būtų prižiūrėti bei suremontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.
Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio, be kita ko, išsakė abejones, ar dėl kilusios žalos nėra kaltas automobilį vairavęs asmuo, ar kad įvykis įvyko dėl jo didelio neatsargumo ir dėl to turėtų būti mažinamas prašomos priteisti žalos dydis. Pareiga įrodyti tokias aplinkybes teko šias aplinkybes nurodžiusiai atsakovei, tačiau atsakovė savo teiginiui dėl vairuotojo neatidumo ar neatsargumo pagrįsti jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Aplinkybes dėl eismo įvykio mechanizmo ir pasekmių patvirtina Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono PK 2019 m. liepos 8 d. pažyma Nr. 07-19-9503295, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, trečiojo asmens (vairuotojo) rašytinis paaiškinimas policijai apie eismo įvykį, fotonuotraukos iš eismo įvykio vietos.
Byloje nėra pateikta įrodymų, kad važiuojamojoje kelio dalyje duobė būtų buvusi pažymėta (CPK 178 straipsnis). Atsakovė yra kelio ruožo savininkė. Iš byloje esančių įrodymų visumos spręstina, kad vairuotojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo, nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, vairuotojas neturėjo pareigos važiuoti lėčiau ar stabdyti, ar pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 4, 9 ir 128 punktai). Nagrinėjamu atveju vairuotojas negalėjo iš anksto numatyti, kad važiuojamojoje kelio dalyje bus pavojinga kliūtis ir iš anksto imtis veiksmų jai išvengti. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad duobė buvo matoma iš tolo ir lengvai išvengiama, atsakovė į bylą nepateikė. Pagrindo abejoti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas jam įvažiavus į duobę, (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, Biržuose, nėra (CPK 185 straipsnis). Teismas neturi pagrindo abejoti policijos 2019 m. liepos 7 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, nukentėjusio asmens pateiktais paaiškinimais ar Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono PK 2019 m. liepos 8 d. pažymos duomenimis. Taip pat nėra priežasčių laikyti, kad dėl kilusių pasekmių būtų visiškai ar iš dalies atsakingas automobilio vairuotojas. Atsakovė teigdama, jog transporto priemonės vairuotojas buvo neatidus, nenurodė konkrečių kaltų nukentėjusio automobilio vairuotojo veiksmų. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio vairuotojas buvo nepakankamai atidus ar nerūpestingas, būtų viršijęs greitį ar būtų pažeidęs kokias nors kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kelio duobės būtų buvusios pažymėtos įspėjamaisiais ženklais. To nenustatė ir Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariato Biržų rajono PK. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, o atsakovės nurodyti argumentai dėl vairuotojo neatidumo, neatsargaus vairavimo kelyje, vairuojamo automobilio galimai viršyto greičio, duobės skersmens dydžio, gylio, gatvės pločio laikomi deklaratyviais, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų (duomenų) (CPK 178 straipsnis) ir iš esmės laikytini tik gynybine pozicija teigiant, kad minėtos aplinkybės galėjo lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio.
Ieškovė dėl įvykio metu atsiradusių automobilio sugadinimų (sugadinti priekinis ir galinis kairės pusės ratai) pirko dvi naujas padangas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ už 250 Eur. Ieškovės patirtų nuostolių dydį ir apimtį patvirtina byloje esanti 2019-07-08 PVM sąskaitą – faktūra, padangų vertės skaičiavimas. Tai, kad automobilio sugadinimai buvo ginčo eismo įvykio pasekmė įrodo jau minėta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono PK 2019 m. liepos 8 d. pažyma, kurioje nors ir nurodytas kaip transporto priemonės sugadinimas tik 2 ratai (detaliai neaprašytas sugadinimas), tačiau iš policijai rašyto vairuotojo paaiškinimo bei posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad dėl patirto ratų sugadinimo išėjo iš padangų visas oras, padangų šonuose žiojėjo didelės skylės, vairuotojas minėta transporto priemone kelionės toliau tęsti negalėjo, skambino tėvams, kad atvežtų atsargines padangas, kad galėtų tęsti kelionę bei nuvykti iki padangų parduotuvės įsigyti naujas padangas. Padangų sugadinimus patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas O. Č., kuris nurodė, jog atvykus į įvykio vietą matėsi, jog padangose buvo skylės ir jos išsileidusios. Padangų sugadinimų mastą patvirtina ir byloje policijos pareigūnų bei ieškovės darytos fotonuotraukos, kuriose matosi, jog padangų šonuose padaryti pažeidimai. Kad automobilio padangos sugadintos nepataisomai patvirtina ir 2019-07-08 MB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, jog 2019-07-08 V. M. atvežė po eismo įvykio prakirstas dvi padangas, kurios po apžiūros, nustatyta, kad padangos neremontuojamos, netinkamos naudojimui, todėl paimtos utilizuoti. Šias aplinkybes posėdžio metu patvirtino ir liudytojas J. K. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, teigdamas, jog ieškovės atvežtos padangos dėl padarytų sugadinimų yra nebetvarkomos ir nebeeksploatuojamos, kadangi pažeista pagrindinė padangų konstrukcija, kurią ir praktiškai sutvarkius būtų draudžiama eksploatuoti dėl pavojaus saugumui, todėl jos paimtos utilizacijai. Teismo vertinimu, eismo įvykio metu nebūtinai turėjo būti matomi ir užfiksuoti visi sugadinimai, juo labiau, kad policijos pareigūnų tikslas nagrinėjamo įvykio atveju nebuvo detaliai užfiksuoti visus sugadinimus, nes žalos kitiems asmenims, išskyrus transporto priemonės savininką, padaryta nebuvo. Kaip matyti iš bylos duomenų, transporto priemonės padangos detaliai apžiūrėtos pristačius jas MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri prekiauja padangomis ir teikia padangų remonto paslaugas, po minėto eismo įvykio. Duomenų, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai atliko savo pareigas, apžiūrėdama padangų būklę ir sugadinimų mastą, ar kad buvo suinteresuota nepagrįstai PVM sąskaitoje – faktūroje išrašyti didesnes nei rinkos kainas už ieškovės nusipirktas dvi padangas, byloje nėra. Tai, kad atsakovė motyvuodama, jog byloje pateiktoje 2019-03-13 MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytų 4 vnt. ieškovės pirktų padangų vertė viso yra 310 Eur, o po įvykio 2019-07-08 pirktų 2 vnt. padangų vertė yra 250 Eur, todėl ieškovės prašoma priteisti žala už 2 vnt. sugadintų padangų vertę, yra akivaizdžiai didesnė, laikytina nepagrįsta. Akivaizdu bei sutiktina, kaip ir nurodė liudytojas J. K., jog perkant padangas po vieną atskirų išmatavimų, o ne poromis (komplektais) jų vertė yra didesnė, kadangi pardavėjui sunkiau realizuoti likusias komplekto padangas, todėl ir 2019-07-08 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta padangų suma už 2 vnt. yra brangesnė vieneto kaina nei prieš tai įsigytų 4 vnt. padangų. Dėl to abejoti ieškovės pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad atsakovė su jais nesutinka, nėra pagrindo. Atsakovė, kvestionuodama prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą, nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad nurodytos sugadintos padangos negalėjo būti sąlygoti eismo įvykio ir būti jo pasekmė bei nesutikdama su žalos dydžiu, nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti kitokį žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Atsakovė taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos, susijusios su nagrinėjamu eismo įvykiu, dydžiui nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinęs visus bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė tiek priežastinį ryšį, tiek žalos dydį ir faktą bei, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atsakovei netaikyti civilinės atsakomybės ar taikyti civilinę atsakomybę tik iš dalies, priteistinos žalos dydį sumažinti ar laikyti, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiamas 250 Eur žalos atlyginimas.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės Biržų rajono savivaldybės administracijos priteistinas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 200 Eur išlaidos už teisinę advokato pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Biržų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį, 200 Eur (du šimtus eurų) už teisines advokato paslaugas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.