- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-1671-777/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02809-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- UAB „Minibank“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1671-777/2014
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-02809-2014-7)
2014 m. gruodžio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Minibank“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 4829,20 Lt skolos, 664,80 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė atsakovui 2013-06-12 suteikė 3500 Lt kreditą, kurį atsakovas kartu su 2295,04 Lt palūkanomis įsipareigojo grąžinti periodinėmis įmokomis po 241,46 Lt iki 2015-06-13. Sutartis buvo sudaryta bendrai dėl 5795,04 Lt sumos. Kadangi atsakovas, gavęs kreditą, sumokėjo tik pirmas keturias įmokas, į raginimus neatsiliepė, nuo 2013-11-14 buvo pradėti skaičiuoti Vartojimo kredito sutartyje numatyti nuostoliai. Pagal sutartį pažeidusi prievolės įvykdymo terminą sutarties šalis privalo mokėti ne mažesnius nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuostolius už naudojimąsi ieškovės piniginėmis lėšomis nuo laiku negrąžintos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovui laiku negrąžinus kredito, ieškovė, vykdydama savo veiklą, negalėjo toliau skolinti šių pinigų kitiems klientams už to paties dydžio palūkanas, dėl ko patyrė nuostolių. Palūkanų bei nuostolių dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pagrindinis veiklos objektas yra piniginių lėšų skolinimas ir už tokių lėšų suteikimą mokamos nustatyto dydžio palūkanos. Už kreditą skaičiuojamos 54,00 proc. palūkanos. Taigi palūkanos per dieną sudaro 0,15 proc. Pagal sutartį nuostolių dydis yra lygus palūkanų dydžiui. Nuo pirmos (2013-11-14) iki penkioliktos vėlavimo dienos (2013-11-28) nuostoliai buvo patiriami ir skaičiuojami nuo periodinės įmokos sumos arba 0,36 Lt per dieną (241,46 Lt x 0,15 proc. / 100,00 proc. = 0,36 Lt), iš viso už 15 d., kas sudaro 5,40 Lt (15 d. x 0,36 Lt = 5,40 Lt). Nuo šešioliktos vėlavimo dienos (2013-11-29) nuostoliai buvo patiriami ir skaičiuojami nuo likusios nesumokėtos kredito sumos (3140.82 Lt) arba 4,71 Lt per dieną (3140,82 Lt x 0,15 proc. / 100,00 proc. = 4,71 Lt), iš viso už 140 dienų, kas sudaro 659,40 Lt (140 x 4,71 Lt = 659,40 Lt). Kadangi susidariusi skola dėl įmokų nemokėjimo laiku nebuvo padengta, nuostoliai buvo patiriami ir skaičiuojami iki 2014-04-17, už 155 dienas, kas sudaro 664,80 Lt sumą (b. l. 16–19).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-16 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo E. B. 4829,20 Lt skolą, 664,80 Lt nuostolius, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 5494 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1254 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Minibank“. Teismas nustatė, kad atsakovas pagal kredito mokėjimo grafiką turėjo nuo 2013-07-13 kas mėnesį ieškovei mokėti 241,46 Lt dydžio įmoką, tačiau sumokėjęs keturias įmokas, toliau įmokų nebemokėjo. Atsakovas neginčijo, kad kredito bei palūkanų ieškovei nustatytais terminais nemokėjo. Ieškovės veikla yra teikti kreditus bei gauti už suteiktus kreditus atlyginimą, t. y. palūkanas. Už kredito suteikimą buvo numatyta kredito palūkanų norma – 54 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 69,59 proc. Pagal Vartojimo kredito sutarties 1.19 punktą, nuostoliai yra kredito davėjo negautos pajamos ir kita patirta žala dėl to, kad kredito gavėjas negrąžina kredito ar jo dalies ir (ar) nesumoka palūkanų ar jų dalies, taip pat jeigu suėjus periodinės įmokos mokėjimo terminui, kredito gavėjas nesumoka periodinės įmokos ar jos dalies. Nuostoliai patiriami ir skaičiuojami už kiekvieną kredito termino praleidimo dieną ir yra ne mažesni nei palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Informaciniame lape nurodyta, kad nuostoliai patiriami ir pradedami skaičiuoti kitą kalendorinę dieną po kredito ar jo dalies sumokėjimo termino pabaigos. Jei ilgalaikio kredito atveju vėluojama sumokėti periodinę įmoką ar jos dalį ilgiau kaip 15 dienų, tai 16 dieną ir toliau nuostoliai patiriami ir skaičiuojami nuo visos kredito sumos. Atsakovas sutartį su joje esančiomis sąlygomis pasirašė laisva valia, suprasdama sutarties sąlygų esmę. Teismas pagal pateiktus byloje įrodymus ir reikšmingas bylai aplinkybes, atsižvelgdamas į šalių susitartos kredito palūkanų normos dydį, pateiktus palūkanų ir nuostolių apskaičiavimus laikė pagrįstais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. B. prašė pakeisti sprendimo dalį, kuria priteista 664,80 Lt nuostolių, ir nuostolių nepriteisti, patikslinti sprendimo dalį dėl sumos, nuo kurios skaičiuojamos 5 proc. procesinės palūkanos, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 1254 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovė sumokėjo 242 Lt už ieškinį, be to, ieškinys standartinis, nesudėtingas. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo visus nuostolius, nes tokiu būdu ieškovė nepagrįstai praturtėjo, be to, priteista nuostolių suma yra pernelyg didelė. Pažymėjo, kad kredito ir palūkanų mokėjimo terminas nėra pasibaigęs, dėl to ieškovė nepatyrė nuostolių.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Minibank“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Teismas pagrįstai ieškovei priteisė visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos teisinei pagalbai. Ieškovė patyrė išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo ir ieškinio paruošimą, nes atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Nesutinka, jog iš atsakovo priteisti per dideli nuostoliai, nes jis laisva valia pasirašė sutartį ir sutiko, kad praleidęs piniginės prievolės vykdymo terminą mokės nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
Apeliantas ginčija sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo ir nurodo, jog ieškovė nepatyrė nuostolių, kredito grąžinimo terminas dar nėra pasibaigęs. Iš sutarties 8.9.2. nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei įsipareigojimus vėluojama vykdyti ilgiau nei mėnesį, o jų suma yra ne mažesnė nei 10 procentų negrąžintos kredito sumos. Apie tai kredito gavėjas informuojamas patvarioje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu (Sutarties 8.9.1. p.). Ieškovė šia savo teise pasinaudojo, sutartį dėl įsipareigojimų nevykdymo nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl visos skolos, palūkanų bei nuostolių atlyginimo priteisimo. Tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 9.1 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pasibaigus kredito grąžinimo terminui kredito gavėjas negrąžina kredito davėjui kredito ar jo dalies ir (ar) nesumoka palūkanų ar jų dalies, taip pat jeigu suėjus mokėjimo grafike nurodytam periodinės įmokos mokėjimo terminui, kredito gavėjas nesumoka periodinės įmokos ar jos dalies, jis įsipareigoja atlyginti kredito davėjui nuostolius. Nuostoliai patiriami ir skaičiuojami už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną ir yra ne mažesni nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visus ieškovės prašomus nuostolius, nurodė, kad atsakovas sutartį pasirašė laisva valia, sutiko su nuostolių dydžiu, palūkanų norma, dėl to prašoma priteisti suma pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką nuostolių, susijusių su vartojimo kredito santykiais, priteisimo klausimu, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Ieškovė prašė priteisti 0,15 proc. dydžio palūkanas už pradelstas mokėti įmokas. Šiai paskolos sutarčiai taikomas Vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ), įsigaliojęs 2011-04-01 (2010-12-23 Nr. XI-1253). VKĮ 11 str. 8 d. nustatyta, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Kredito sutarties šalys sutarties bendrosios dalies 9.1 punkte konkrečiai susitarė, kad pasibaigus kredito grąžinimo terminui kredito gavėjui negrąžinus kredito ar jo dalies, jis įsipareigoja kredito gavėjui atlyginti nuostolius, kurie yra ne mažesni nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad 9.1 p. yra sutarties 9 dalyje, kurioje nustatyta sutarties šalių atsakomybė už sutarties prievolių nevykdymą, kad šalys buvo aptarusios pelno palūkanų mokėjimą sutarties 4 dalyje, 9.1 p. reglamentuojamos sutartinės netesybos (CK 6.71 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.). Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietuvos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26.
Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį – VKĮ 11 str. 8 d. įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. VKĮ 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, VKĮ nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas netesybų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui.
Pagal trumpalaikio kredito sutartį nustatytos metinės paskolos palūkanų 54 procento normos taikymas dar nepasibaigus kredito grąžinimo laikui neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovė turėtų teisę prisiteisti didesnius nuostolius, jei įrodytų žalos dydį ir priežastinį ryšį, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad dėl to, jog atsakovas laiku negrąžino kredito, jai trūko pinginių išteklių kreditavimui ir dėl to buvo klientų, kuriems nebuvo suteikti prašomi kreditai. Ieškovė apsiribojo hipotetiniu teiginiu, kad apskaičiuotos palūkanos už suteiktą kreditą nepadengtų jos nuostolių.
Atsižvelgdama į tai, jog buvo konstatuota, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai kompensacinių palūkanų išraiška po 0,15 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra nepagrįsti, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas keisti priteistą nuostolių sumą ir ją sumažinti iki 221,67 Lt: pagal sutarties 9.1 p. iki penkioliktos vėlavimo sumokėti dienos už laikotarpį nuo 2013-11-14 iki 2013-11-28 priteistina 1,81 Lt nuostolių (241,46 X 0,05 proc. X 15 d.); pagal sutarties 9.1 p. už laikotarpį nuo šešioliktos vėlavimo dienos nuo 2013-11-29 priteistina nuostolių 219,86 Lt (3140,82 Lt x 0,05 proc. x 140 d.).
Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas priteisė ieškovei per dideles išlaidas teisinei pagalbai, nes ieškovė tokių išlaidų nepatyrė. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo ir už tai sumokėjo 40 Lt žyminį mokestį (b. l. 3) bei turėjo 242 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 6, 7). Atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovė pateikė ieškinį, primokėjo 125 Lt žyminį mokestį (b. l. 20) bei turėjo 847 Lt (b. l. 39, 40) išlaidų teisinei pagalbai ruošiant ieškinį. Iš dokumentų, pridėtų prie pareiškimo dėl teismo įsakymo ir ieškinio, matyti, kad ieškovė teismui pateikė išrašą iš teisinių paslaugų teikimo sutarties su UAB „Ekonomistas“ ir UAB „Teisinių paslaugų grupė“, sąskaitas faktūras, išrašytas ieškovei už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, jog nurodytos sumos sumokėtos. Šie įrodymai pakankami daryti išvadą, kad ieškovė, rengdama ieškinį, pasinaudojo UAB „Ekonomistas“ ir UAB „Teisinių paslaugų grupė“, kaip juridinių asmenų, vykdančių tam tikrą ūkinę komercinę veiklą, teikiamomis teisinėmis paslaugomis.
Kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 straipsnis), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 str. 1 d. 9 p. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų priteisimo, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais ir kt.). Ieškinys turi atitikti Civilinio proceso kodekso nustatytus reikalavimus, jam parengti yra reikalingos teisinės žinios. Ieškovė turi teisę rinktis, koks asmuo teiks nurodyto pobūdžio teisines paslaugas. Teisinių paslaugų sutartimi ieškovė teisę rengti pareiškimą dėl teismo įsakymo ir ieškinį suteikė atitinkamai UAB „Ekonomistas“ ir UAB „Teisinių paslaugų grupė“. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos ir teismas, tenkinęs ieškinį visiškai, priteisė visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašomos priteisti išlaidos neviršijo maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už ieškinio parengimą, nesudaro pagrindo šių išlaidų nepriskirti prie CPK 88 str. 1 d. 9 p. nurodytų būtinų ir pagrįstų išlaidų.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies ir sumažinta iš atsakovo ieškovei priteista nuostolių suma, yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str.). Iš viso ieškovė turėjo 1254 Lt išlaidų (b. l. 6,7, 20, 39, 40), ieškinys tenkintas iš dalies – 92 proc. (5050,87 Lt x 100 proc. / 5494), dėl to ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme mažintinos iki 1154 Lt.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Ieškovei priteistini nuostoliai sumažintini nuo 664,80 Lt iki 221,67 Lt, iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 92 proc. reikalavimų) priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 1254 Lt iki 1154 Lt išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.). Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 165 Lt žyminį mokestį (b. l. 69), tačiau už apeliacinį skundą turėjo mokėti 72 Lt ((664,80 Lt x 3 proc.), CPK 80 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliantui grąžintina 93 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies – 33,33 proc. (221,67 Lt x 100 proc. / 664,80 Lt), todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 24 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-16 sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.
Sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-16 sprendimu iš atsakovo E. B. ieškovei UAB „Minibank“ priteistus nuostolius nuo 664,80 Lt (192,54 Eur) iki 221,67 Lt (64,20 Eur) bei sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1254 Lt (363,18 Eur) iki 1154 Lt (334,22 Eur) sumos.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-16 sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui E. B. permokėtą 93 Lt (27 Eur) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Priteisti atsakovui E. B. iš ieškovės UAB „Minibank“ 24 Lt (6,95 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.