Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1488-2025, kuriuo R. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1488-2025 (toliau – ir Nutarimas) R. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2024 m. lapkričio 15 d., 13 val. 37 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas priemonę, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta galutinė 360 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesių terminui. Šiuo nutarimu buvo pripažinta R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 421 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

ANK 424 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju administracinių nusižengimų padarymo faktai, paskirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones sušvelninimo arba jo netaikymo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas, be kita ko, padarė pavojingą ir gana šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą: jis įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam, t. y. raudonam šviesoforo signalui, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (tuo metu neartėjo bėginė transporto priemonė) jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Institucija, priimdama nutarimą, be abejonės, atsižvelgė į pareiškėjo skunde teismui nurodytas aplinkybes, ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę paskyrė minimaliam terminui. Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog Institucija pakankamai atsižvelgė tiek į pažeidėjo asmenybę, tiek ir į padaryto pažeidimo pavojingumą. Kita vertus, vien tolimas atstumas nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini), kur pareiškėjas su šeima lankosi pas vaikų gydytoją, teisės vairuoti reikalingumas, nes turi kūdikį, teisė vairuoti yra reikalinga darbo reikalais, negali būti laikoma pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės poveikio priemonės skyrimo. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Be to, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, jos būdingos ir aktualios daugumai žmonių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėjas ir iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl jo nurodomų priežasčių, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas parodėm atsainų požiūrį tiek į Kelių eismo taisykles, tiek į savo šeiminę padėtį.

Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo padaryta veika nors ir nesukėlė realios žalos, tačiau kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. Pareiškėjui skirta minimali ANK 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 421 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nustatyta tik viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis atvejis yra antras kartas, kuomet pareiškėjas per pastaruosius 5 metus padaro administracinius nusižengimus. Sutiktina, kad tai neleidžia neigiamai charakterizuoti pareiškėjo, tačiau, kaip ir minėta, į tai buvo atsižvelgta pareiškėjui paskiriant minimalias nuobaudą ir poveikio priemonę. Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pakeisti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo. Pareiškėjui skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1488-2025, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.