Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB „Natural North Caviar“ direktoriaus S. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Natural North Caviar“ (tretieji asmenys – Turkijos Respublikos bendrovė S. A. S. V. T. A. S., advokatas A. R., BUAB „Šiaurės kompanija“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4-7 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 4 d. restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 str. išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 str. reikalavimai. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 str. nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, jeigu įmonė atitinka šias sąlygas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 str. 1 d. 2 ir 3 p. nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d. nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 str. išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 str. ir 6 str. 2 d. 1 p. nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Vertinant UAB „Natural North Caviar“ finansinę padėtį, pirmiausiai pastebėtina, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini. Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, nuostolinga bendrovės veikla tęsiasi nuo 2014 m., kuomet įmonė patyrė 118293,56 Eur nuostolių (t. II, b. l. 95). 2015 m. spalio 31 d. duomenimis įmonė patyrė 255537 Eur nuostolių, t. y. per ne pilnus 2015 metus nuostolių patirta daugiau nei du kartus nei per visus 2014 metus (t. III, b. l. 62). Tuo tarpu įmonės turto dinamikos analizė tvirtina, jog įmonės turtas pradėjo nuosekliai mažėti jau nuo 2013 metų: 2013 m. įmonė turėjo turto iš viso už 1280000 Eur, iš jų ilgalaikio – 268000 Eur, trumpalaikio – 1012000 Eur (t. I, b. l. 118-119); 2014 m. – turto iš viso už 1114000 Eur, iš jų ilgalaikio – 201000 Eur, trumpalaikio – 913000 Eur (t. II, b. l. 94); 2015 m. spalio 31 d. – turto iš viso už 892515 Eur, iš jų ilgalaikio – 127031 Eur, trumpalaikio – 765484 Eur (t. III, b. l. 59-61), t. y. nuo 2013 m. iki 2015 m. spalio 31 d. įmonės turto vertė sumažėjo 30,3 proc. (387485 Eur suma). Remiantis tais pačiais finansiniais dokumentais, per tą patį laikotarpį įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (skolos) kito sekančiai: 2013 m. – siekė 533000 Eur, 2014 m. – 486000 Eur, 2015 m. spalio 31 d. – 519836 Eur. Taigi nors 2014 m. įsipareigojimai nežymiai sumažėjo palyginus su 2013 metais, tačiau 2015 m. spalio 31 d. ir vėl pasiekė iš esmės 2013 m. lygį. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant bendrovės mokumo klausimą, taip pat svarbu yra įvertinti aktualų turto vertės ir pradelstų, o ne visų, įsipareigojimų santykį. Kadangi atsakovo direktoriaus prie pareiškimo pridėti kreditorių ir debitorių sąrašai (t. I, b. l. 21-23, 64-66, 124-125) nėra informatyvūs (nenurodyti konkretūs atsiskaitymo terminai, nėra aiškios įsipareigojimų ir pradelstų skolų dalys, nenurodyti dalies debitorių duomenys, debitorinių skolų išieškojimo realumas), pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti patikslintus išsamius kreditorių ir debitorių sąrašus. Iš pareiškėjo pateiktų papildomų duomenų matyti, jog 2015 m. spalio 31 d. įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 519836,48 Eur, iš jų pradelsta – 389986,75 Eur (t. III, b. l. 63-66). Tačiau likusios 128581,06 Eur sumos apmokėjimo terminai baigėsi vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d. Taigi šios nutarties priėmimo metu įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 519836,48 Eur, įmonės turto balansinė vertė yra 892515 Eur, t. y. įmonės pradelsti įsipareigojimai žymiai viršija pusę įmonės turto, todėl įmonė atitinka nemokios įmonės būseną (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p.). Teismui taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo balanse įrašytos turto vertės atitikimo realiai jo vertei. Kaip matyti iš patikslinto debitorių sąrašo, debitoriniai įsiskolinimai, kurie praktiškai visi yra pradelsti (išskyrus antstolio D. K. 82175,59 Eur), įmonei iš viso sudaro 436199,79 Eur, t. y. beveik pusę viso įmonės turto (t. III, b. l. 67). Atsakovas į balansą įtraukė 199716,69 Eur debitorinį reikalavimą į bankrutuojančią UAB „Šiaurės kompanija“, tačiau iš galutinės ir neskundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties matyti, jog realus atsakovo reikalavimas į bankrutuojančią įmonę yra patvirtintas tik 67292,8 Eur sumai (t. III, b. l. 81-97). Taigi atsakovo reali balansinė vertė turi būti mažinama 132423,89 suma ir siekia iš viso 760091,11 Eur. Be to, atsakovo reikalavimas BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto byloje yra trečios eilės, todėl tikimybė atgauti debitorinį įsiskolinimą yra abejotina. Teismas taip pat nesutinka dėl į balansą įtrauktos neva antstolio D. K. 82175,59 Eur skolos įmonei realumo. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų dokumentų, antstolis D. K. vykdo 3 vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš UAB „Natural North Caviar“ įmonės kreditorių naudai. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. kovo 30 d. į antstolio depozitinę sąskaitą iš viso buvo pervesta 109794,28 Eur suma, iš jos 88628,18 Eur sumą atsakovas pervedė savanoriškai (t. III, b. l. 54-57, 68). 2015 m. kovo 27 d. antstolis 6452,59 Eur grąžino įmonei, likusi antstolio depozitinėje sąskaitoje 103341,69 Eur suma nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. kovo 30 d. buvo paskirstyta įmonės kreditoriams ir antstoliui kaip vykdymo išlaidos. Taigi atsakovas debitorinę antstolio D. K. 82175,59 Eur skolą nepagrįstai įtraukė į balansinio turto vertę, todėl minusavus ir šią sumą, reali atsakovo turto vertė sumažėja iki 677915,52 Eur. Debitorių sąraše taip pat nurodyta kaip „kitų“ ir „skolininkų lėšos viarslas“ debitorių atitinkamai 51342,8 Eur ir 1715,65 Eur įsiskolinimo sumos, kurios šiuo metu yra pradelstos. Taigi net atsakovo vadovui nežinant visų atsakovų debitorių, atitinkamai 51342,8 Eur ir 1715,65 Eur suma negali būti laikoma realiu įmonės turtu, nes nėra aiški šių skolų išieškojimo realumas, atitinkamai reali įmonės turto vertė sumažėja iki 624857,07 Eur. Teismui kelia abejonių ir kitų debitorinių skolų atgavimo realumas (pvz., icy strait safoddc inc – 9258,99 Eur, apmokėjimo terminas – 2015 m. balandžio mėn.; JSP and Associates – 35184,52 Eur, apmokėjimo terminas – 2015 m. rugpjūčio 16 d.; OU Kapten Grant – 10937,57 Eur, atsiskaitymo terminas – 2015 m. sausio 28 d.; UAB „Fresh Market“ – 8098,53 Eur, apmokėjimo terminas – 2015 m. vasario mėn.; UAB „Lekoma“ – 2476,02 Eur, apmokėjimo terminas – 2015 m. lapkričio mėn.; V. P. – 2896,2 Eur, apmokėjimo terminas – 2014 m. gruodžio mėn.), nes visų šių debitorių įsiskolinimai yra ilgalaikiai, dėl icy strait safoddc inc ir JSP and Associates bendrovių net negalima spręsti ar tai realūs juridiniai asmenys (nenurodyti registruotos buveinės adresai, kodai), UAB „Lekoma“ ir UAB „Fresh Market“ iškeltos bankroto bylos (nutartys įsiteisėjo atitinkamai 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir 2015 m. spalio 15 d.). Dėl šių aplinkybių galima pagrįstai manyti, kad atsakovo balanse įrašyto turto reali vertė yra netgi mažesnė nei 624857,07 Eur, t. y. įmonės skolos praktiškai lygios įmonės turtui.

Teismui taip pat kyla pagrįstų abejonių ar atsakovas šiuo metu vykdo realią pagrindinę savo ūkinę-komercinę veiklą. Pareiškėjas pateikė pardavimo operacijų ataskaitą iš buhalterinės apskaitos programos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. (t. I, b. l. 126-156), kurios tikrumu teismas neturi pagrindo abejoti, tačiau vien šio dokumento nepakanka, jog būtų galima spręsti apie atsakovo gaunamas pajamas iš pagrindinės veiklos. Pareiškėjas paaiškino, jog pagrindinė įmonės veikla yra žuvies produktų perdirbimas ir jų pardavimas. Tačiau pardavimų ataskaita patvirtina tik tai, jog įmonė vykdė veiklą praktiškai tik iki 2015 m. rugpjūčio mėn. (2015 m. rugsėjo mėn. parduota tik viena prekė) ir tik dalį savo pagrindinės veiklos, t. y. parduoda sukauptas atsargas, nes kaip paaiškino įmonės vadovas, produktų gamyba buvo sustabdyta, didžioji dalis darbuotojų atleista. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų kokiose patalpose ir kokiu teisiniu pagrindu vykdo savo veiklą, nes kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų, atsakovas jokio nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, tuo tarpu jokių įrašų apie valdomas patalpas kitais pagrindais (nuomos, panaudos ir pan.) nėra. Pareiškėjo pateiktais ir viešais registrų duomenimis taip pat nustatyta, jog įmonės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 77 – 2014 metais iki 17 – 2016 m. vasario 13 d., t. y. daugiau nei 5 kartus (t. I, b. l. 33; t. III, b. l. 99). Be to, atsakovo kreditorių sąrašas rodo, kad atsakovas turi ir didelius su darbo santykiais susijusius įsiskolinimus, kurie susidarė dar nuo 2015 m. gegužės mėn., darbuotojams, o tai atitinka vieną iš bankroto bylos iškėlimo savarankiškų pagrindų (Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog įmonės kreditorius VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. jau kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nurodydamas, jog įmonė nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo 2015 m. kovo mėn., skola 2015 m. rugpjūčio 11 d. sudarė 31753,57 Eur (Vilniaus apygardos teismo c. b. Nr. eB2-1614-794/2016). Pagal aktualius duomenis, atsakovo skola SODRAi padidėjo iki 44914,59 Eur (t. III, b. l. 100). Kitokių duomenų, kad šiuo metu yra iš esmės pasikeitusi bendrovės turto sudėtis, jo vertė bei įsipareigojimų suma, teismui nepateikta. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių ar iš tikrųjų įmonė vykdo veiklą ir iš jos realiai gauna tokias pajamas, kurios vienareikšmiškai patvirtintų bendrovės teiginius dėl finansinių sunkumų laikinumo bei paneigtų bet kokias abejones dėl jos nemokumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad bendrovė yra faktiškai nemoki, todėl jai negali būti iškelta restruktūrizavimo byla. Pažymėtina, kad sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas neturi pareigos atlikti tokios apimties nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis Nr. 2-1418/2012).

Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 str. 1 d. 7 p. metmenyse turi būti preliminarus įmonės verslo planas, kuriame privalo būti numatytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 12 str. 2 d. nurodytos priemonės. Iš teismui pateiktų bendrovės restruktūrizavimo plano metmenų (t. I, b. l. 52-81) matyti, kad atsakovas ketina tęsti savo pagrindinę veiklą, o jei negalės įgyvendinti šių tikslų – bus ieškomi pirkėjai gamybos komplekso įsigijimui; pesimistiniu atveju, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, bus parduotas gamybinis kompleksas (numatoma pardavimo kaina 150000 Eur), automobilis MB B180 (13000 Eur), komplektavimo medžiagos (120000 Eur); bendrovė yra pilnai apsirūpinusi visai veiklai vykdyti reikalinga gamybos įranga, todėl ženklios investicijos nėra reikalingos, nebent su įmone nebus pratęsta nuomos sutartis, kurios pagrindu įmonė nuomoja patalpas, kuriuose yra gamybos įrengimai ir sandėliavimo patalpos; bus peržiūrimos visos įmonės sudarytos sutartys; išsprendus laikinas problemas ir atkūrus gamybos procesus, bus grįžta prie buvusios organizacinės struktūros, įdarbinta iš viso apie 45-50 darbuotojų. Tačiau teismo vertinimu nurodytos preliminarios verslo plano priemonės visiškai nepagrindžia realaus įmonės veiklos atkūrimo ir yra deklaratyvaus pobūdžio, nes veiklos planas iš esmės yra detalizuotas tik dėl pesimistinio atvejo, pagal kurį bus pardavinėjamas beveik visas įmonės ilgalaikis materialusis turtas ir dalis trumpalaikio turto. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog įmonės turto vertė yra praktiškai lygi pradelstiems įmonės įsipareigojimams, darytina išvada, jog restruktūrizavimo metu iš esmės ketinama atlikti tokius pačius veiksmus, kurie paprastai atliekami bankroto proceso metu. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į įmonės turto struktūrą: įmonė ilgalaikio turto turi tik 127031 Eur sumai, tuo tarpu trumpalaikio (atmetus nepagrįstai įtrauktus debitorinius įsiskolinimus) – apie 498000 Eur. Pardavus ilgalaikį įmonės turtą ir dalį trumpalaikio turto (komplektavimo gaminius), įmonei liktų tik trumpalaikis turtas (atsargos ir debitorinės skolos) 342000 Eur sumai, todėl nėra aišku kokiu būdu atsakovas vykdytų tolesnę veiklą, turėdamas tik atsargas ir debitorinius įsiskolinimus. Kaip minėta, atsakovas yra atleidęs didelę dalį darbuotojų, o debitorinių skolų išieškojimo realumas neįrodytas. Dar daugiau, atsakovas planuoja vykdyti savo pagrindinę veiklą, kurį jau nuo 2014 metų buvo nuostolinga. Be to, kaip matyti iš atsakovo balanso duomenų, įmonė nedisponuoja piniginėmis lėšomis, praktiškai visas įmonės turtas yra areštuotas nuo 2015 m. vasario mėn. (t. I, b. l. 102; t. III, b. l. 60, 101-139). Nors pareiškėjas teigia, kad įmonės finansiniai sunkumai prasidėjo dėl bylinėjimosi su BUAB „Šiaurės kompanija“ ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių pagrindu buvo areštuotas įmonės turtas, tačiau aplinkybės, jog iki šiol turto areštai yra galiojantys, neleidžia teigti, jog BUAB „Šiaurės kompanija“ ieškiniai buvo pareikšti akivaizdžiai nepagrįstai. Turto arešto aktai registro taip pat tvirtina, jog areštai pritaikyti ir kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti. Nors pareiškėjas papildomai pateikė UAB „Sijesis“ 2016 m. sausio 16 d. sprendimą suteikti atsakovui iki 2021 m. balandžio 30 d. 100000 Eur paskolą (t. III, b. l. 58), už kurią įmonė atsakovas planuoja užpirkti žaliavas ir prekes, tačiau Juridinių asmenų registro duomenys tvirtina, kad UAB „Sijesis“ įregistruota tik 2015 m. kovo mėn., įmonės vadovė yra J. B., duomenų apie įmonės finansinę padėtį nėra pateikta (t. III, b. l. 140). Taigi potenciali įmonės paskolos davėja yra palyginus neseniai įsteigta įmonė, įmonių vadovus galimai sieja giminystės ryšiai, potencialaus kreditoriaus galimybės skirti tokio dydžio paskolą nėra aiškios, todėl abejotina šios paskolos suteikimo realumu. Atsakovo vadovas tiek pareiškime, tiek plane nurodo, jog įmonė turi ilgalaikius bendradarbiavimo santykius ir pasirašytas bendradarbiavimo sutartis su pirkėjais bei tiekėjais, sutarė dėl prekybinių sutarčių sustabdymo be pasekmių, su tiekėjais deramasi dėl atsiskaitymo terminų atidėjimų, palaikomi ryšiai su žaliavos tiekėjais. Tačiau visiems šiems argumentams pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, nors ir buvo įpareigotas tokius duomenis pateikti. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog metmenyse užsibrėžti veiklos tikslai nėra realūs, metmenų turinys labiau atspindi abstrakčią atsakovo verslo viziją, o ne konkrečius planus ir priemones, nukreiptus į sėkmingą mokumo atstatymo procesą. Remiantis trečiojo asmens advokato A. R. pateiktais dokumentais (t. III, b. l. 74, 76) tai pat spręstina, jog atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 str. 1 d. 3 p ir 6 str. 2 d. 1 d. reikalavimų, nes į atsakovo kreditorių sąrašą (net ir patikslintą) trečiasis asmuo nėra įtrauktas, jam apie ketinimą restruktūrizuotis nebuvo pranešta.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šios nutarties priėmimo dienai UAB „Natural North Caviar“ atitinka nemokios įmonės statusą ir įmonė neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d. 2 ir 3 p.). Teismo vertinimu restruktūrizavimo bylos iškėlimas šiuo atveju tik dar labiau pažeistų įmonės kreditorių interesus (restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir įgyvendinimo priežiūros išlaidos). Todėl restruktūrizavimo bylą UAB „Natural North Caviar“ atsisakytina kelti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu BUAB „Šiaurės kompanija“.

Atsisakyti kelti UAB „Natural North Caviar“ (j. a. k. 302662557) restruktūrizavimo bylą.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytą leidimą iš atsakovo UAB „Natural North Caviar“ atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių SEB banke, mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjui, tretiesiems asmenims, Įmonių bankroto valdymo departamentui, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.