- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2-673-750/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00152-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. B.
Civilinės bylos Nr. e2-673-750/2022 (S) Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00152-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 3.2.6.1.
2022 m. gegužės 10 d.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. B. 57,47 Eur negrąžinto kredito, 2,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 8,46 Eur sandorio sudarymo mokesčio; 2,60 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio; 0,88 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2021-12-07) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2022-06-06); 5 procentus metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vartojimo kredito davėja UAB „G. F.“ (toliau – pradinė kreditorė), atstovaujamos vartojimo kredito tarpininko „Topo grupė“, ir atsakovė – vartojimo kredito gavėja J. B., 2018-06-06 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 222,50 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (sandorio sudarymo mokestis, mėnesinis tvarkymo mokestis), suteikta kredito suma ir mokėjimo (pelno) palūkanos (metinė palūkanų norma: 29,90 proc.).
2020-11-25 tarp pradinės kreditorės ir ieškovė UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-10/03 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2021-12-15 bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.
Atsakovė ieškinio parengimo dienai skolos nėra apmokėjusi.
Atsakovei J. B. procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai) įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka juos įteikiant viešo paskelbimo būdu. Atsakovė per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Kadangi ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos tarp pradinės kreditorės UAB „G. F.“, atstovaujamos vartojimo kredito tarpininko „Topo grupė“, ir atsakovės J. B. 2018-06-06 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 222,50 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (sandorio sudarymo mokestis, mėnesinis tvarkymo mokestis), suteikta kredito suma ir mokėjimo (pelno) palūkanos (metinė palūkanų norma: 29,90 proc.).
2020-11-25 tarp pradinės kreditorės ir ieškovė UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-10/03, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovės skolą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovė atsakovę informavo 2022-01-03 rašytiniu pranešimu. Taigi atsakovė yra tinkamai informuota apie tai, jog UAB „G. F.“ perleido savo reikalavimo teises ieškovei, o ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti pradinio kreditoriaus pagal sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove tinkamai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčijo (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 57,47 Eur negrąžinto kredito priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.870 straipsniai, 6.874 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, skaičiuojamų iki sutarties nutraukimo dienos (2021-12-07).
Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensacinių palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
Pagal tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal minėtos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2022-06-06. Sutartį nutraukus 2021-12-07, ieškovė suskaičiavo mokėtinas 2,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8,46 Eur sandorio sudarymo mokesčio. Sutarties sąlygose yra nurodytas sandorio sudarymo mokesčio dydis – 42,28 Eur, kuris buvo įtrauktas į bendrą finansuojamą sumą. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.6 punkte numatyta, kad sandorio sudarymo mokestis – kliento bendrovei mokamas mokestis už kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, surinktų duomenų apribojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas sandoriui sudaryti, įskaitant ir kliento įsipareigojimų bendrovei vykdymo rizikos valdymo paslaugas, vienkartinės sandorio sudarymo išlaidos. Pagal sutarties 8.2. punktą, bendrovė turi teisę vienašališkai nutraukdama sutartį reikalauti sumokėti visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 8,46 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo yra tenkinamas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2,60 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio. Sutarties sąlygose yra nurodytas mėnesinis tvarkymo mokestis – 0,65 Eur kiekvieną mėnesį. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.7. punkte numatyta, kad mėnesinis tvarkymo mokestis – kliento bendrovei mokamas mokestis už sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Mėnesinis tvarkymo mokestis įskaičiuojamas į įmoką. Ieškovė nurodė, kad mėnesinis tvarkymo mokestis paskaičiuotas neapmokėtai tvarkymo mokesčio sumai iki sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 2,60 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio priteisimo yra tenkinamas.
Ieškovė prašo priteisti 0,88 Eur negautų pajamų (nuostolių), suskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos 2021-12-07 iki sutarties termino pasibaigimo dienos 2022-06-06, motyvuodama tuo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti sutartį ir dėl to negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių).
Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015-05-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-75-823/2020 ir nusprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą ir neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovei priklauso iki kredito sutarties pabaigos paskaičiuotos ir atsakovės nesumokėtos pelno palūkanos – 0,88 Eur, kurios nagrinėjimu atveju vertinamos kaip nuostoliai – ieškovės negautos pajamos. Atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 0,88 Eur nuostolių suma.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 71,62 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo priteisti 17 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinti ieškovės reikalavimai, ieškovei iš atsakovės priteistina 259 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš kurių 17 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 2,21 Eur (du eurus 21 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2021-12-07),
- 0,88 Eur (nulis eurų 88 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-12-07) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2022-06-06),
- 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 71,62 Eur (septyniasdešimt vieno euro 62 ct) sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2022-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
- 259 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.