- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-377-464/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00554-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Dalia Kačinskienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- Argenta Logistics Limited
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nafta LT“, SIA „Oilco“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Argenta Logistics Limited apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Argenta Logistics Limited ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nafta LT“, SIA „Oilco“ ir Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“ dėl pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Argenta Logistics Limited (buvęs Argenta Investments Limited) kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinį prašė: 1) pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo 2015-08-17 sutartį Nr. GB-5890; 2) pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo 2016-07-25 sutartį Nr. GB-4793; 3) taikyti restituciją: priteisti iš Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“ atsakovo SIA „Oilco“ naudai žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant iš SIA „Oilco“ atsakovės UAB „Nafta LT“ naudai pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GB-5890 gautą 90 000 Eur kainą ir priteisiant iš UAB „Nafta LT“ Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“ naudai pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GB-4793 gautą 108 900 Eur kainą; 4) priteisti solidariai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad su atsakovu SIA „Oilco” 2012-11-01 yra sudaręs sutartį Nr. OIL/ARG-001, kurios pagrindu SIA „Oilco” įsipareigojo tiekti kurą šioje sutartyje nustatyta tvarka bei terminais, o ieškovas įsipareigojo už tai su atsakovu atsiskaityti. Ieškovas 2012-12-14 sumokėjo SIA „Oilco” 1 000 412,87 USD sumą, o atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Rygos miesto Žiemgalos priemiesčio teismas 2016-03-21 sprendimu priteisė ieškovui iš SIA „Oilco“ 904 696,03 Eur nuostolių atlyginimą ir 9 879,61 Eur teismo išlaidas (iš viso 914 5 75,64 Eur) bei 6 proc. metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos.Atsakovas SIA „Oilco“, žinodamas apie savo skolą ir įsipareigojimus ieškovui, apie vykstantį teismo procesą, pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. GB-5890 2015-08-17 tyčia perleido savo vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Varnėnų g. 3, Klaipėdoje, atsakovei UAB „Nafta LT“, o pastaroji 2016-07-25 tyčia, galimai veikdama išimtinai SIA „Oilco“ interesais, pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. GB-4793 perleido iš SIA „Oilco“ įsigytą nekilnojamąjį turtą atsakovui Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“. Ieškovo teigimu, abi pirkimo – pardavimo sutartys, kuriomis du kartus perleistas vienintelis atsakovo SIA „Oilco“ turėtas nekilnojamasis turtas, pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, todėl actio Pauliana ieškinio pagrindu prašo šiuos sandorius panaikinti ir taikyti restituciją, grąžinant turtą atsakovui SIA „Oilco“.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017-07-21 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo Argenta Logistics Limited atsakovės UAB „Nafta LT“ naudai 2 117,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 24,82 Eur pašto išlaidų ir 433,23 Eur išlaidų už vertimo paslaugas.Teismas sprendė, kad ieškovas atsakovo SIA „Oilco“ prievolę kildina iš sutarties, sudarytos 2012-11-01, bei piniginių lėšų pagal šią sutartį sumokėjimo atsakovui 2012-12-14 fakto. Šią aplinkybę, kad SIA „Oilco“ neįvykdė (netinkamai įvykdė) prisiimtų pagal sutartį įsipareigojimų, teismas pripažino patvirtinančia pirmąją actio Pauliana sąlygą – neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę. Skolininko privalėjimo sudaryti sandorį teismas taip pat nenustatė, taigi ši CK 6.66 straipsnio taikymo sąlyga nebuvo paneigta. Tačiau kreditoriaus teisių pažeidimo kaip dar vienos privalomos actio Pauliana taikymo sąlygos teismas nenustatė, pažymėjęs, kad ieškovas neįrodė jo skolininkui SIA „Oilco“ priklausiusio turto pardavimo ginčijamais sandoriais ne rinkos verte fakto, t. y. aplinkybės, kad šis turtas buvo perleistas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą ir dėl šios priežasties sumažėjo SIA „Oilco“ turto masė bei kreditoriaus galimybė išieškoti skolą. Teismas nustatęs, kad ieškovas ginčijamo 2015-08-17 sandorio sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į SIA „Oilco“, padarė išvadą, kad atsakovas SIA „Oilco“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. GB-5890 sudarymo metu buvo nesąžiningas. Tačiau tokios ieškovo nurodomos aplinkybės, kad SIA „Oilco“, sudarant 2015-08-17 sutartį, atstovavo Lietuvos Respublikos pilietis – valdybos narys, o ne direktorius, ar ieškovo pateiktos nuomos sutartys, sudarytos tarp byloje nedalyvaujančių juridinių asmenų, neįrodo nei ginčijamo sandorio šalių sąsajų, nei atsakovų UAB „Nafta LT“ ir Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“ nesąžiningumo. SIA „Oilco“ 2015-08-17 sutarties 8.2, 6.1 punktuose patvirtino, kad sudaroma sutartimi nėra pažeidžiami jo kreditorių reikalavimai. Todėl teismas sprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti atsakovus UAB „Nafta LT“ ir Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“ nesąžiningais.Nenustatęs visų būtinų actio Pauliana ieškino tenkinimo sąlygų, t. y. atsakovo SIA „Oilco“ kreditorių teisių pažeidimo bei atsakovų UAB „Nafta LT“ ir Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“ nesąžiningumo, teismas reikalavimų netenkino, ir, atsižvelgęs į ginčo išnagrinėjimo rezultatą, paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas Argenta Logistics Limited apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovo Argenta Logistics Limited ieškinį atsakovams UAB „Nafta LT“, SIA „Oilco“ ir Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“ patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai taikant materialines ir proceso teisės normas, nesivadovaujant aktualia teismų praktika analogiškose bylose, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2015-08-17 sudarant pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GB-5890 ieškovo teisės nebuvo pažeistos. Priešingai, sudarius šį sandorį sumažėjo SIA „Oilco“ turto masė ir buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į šį turtą. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir padaręs išvadą, jog pirkimo – pardavimo sutarties Nr. GB-5890 sudarymu nebuvo pažeistos ieškovo teisės, neatsižvelgė į tokias aplinkybes: 1) į SIA „Oilco“ skolos ieškovui dydį (914 575,64 Eur); 2) į pirkimo – pardavimo sutarties Nr. GB-5890 sudarymo ir ieškovo kreipimosi į Rygos miesto Žiemgalos priemiesčio teismą datas, t. y. ši sutartis buvo sudaryta 2015-08-17, praėjus vos 6 dienoms po to, kai 2015-08-11 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo; 3) į SIA „Oilco“ turtinę padėtį, kuri 2016-09-09 neturėjo jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų kredito įstaigose, dėl ko skolos išieškojimas iš atsakovo Latvijos Respublikoje yra neįmanomas; 4) į byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad iš gautų lėšų SIA „Oilco“ nedengė įsiskolinimo ieškovui. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė UAB „Nafta Lt“, sudarydama 206-07-25 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GB-5890, veikė sąžiningai. SIA „Oilco“ buveinė buvo Latvijoje, todėl UAB „Nafta LT“ turėjo pareigą pasitikrinti visą informaciją apie SIA „Oilco“ Latvijoje dar iki ginčo sandorio sudarymo. Teismas nevertino visų ieškovo pateiktų įrodymų, kurie patvirtina SIA „Oilco“ atstovo ir UAB „Nafta LT“ atstovų tarpusavio ryšius ir motyvuotai nepasisakė, kodėl juos atmeta ir jais nesivadovauja. Teismas nevertino ir neaptarė byloje esančių įrodymų, patvirtinančių 2015-08-17 sudarytos pirkimo – pardavimo sutartyje nustsytos kainos sumokėjimo tvarkos nesilaikymą. Be to, atsakovės UAB „Nafta LT“ elgesys neatitinka ekonominės logikos, t. y. 2015-08-17 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijusi turtą už 90 000 Eur, 2016-07-25 (beveik po metų) ji pardavė tą patį turtą atsakovui Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“ už mažesnę kainą. Tokią savo išvadą grindžia tuo, kad nors sutartyje turto pardavimo kaina yra nurodyta 108 000 Eur, tačiau į ją yra įskaičiuoti visi atsakovės UAB „Nafta Lt“ mokėtini mokesčiai už šio turto pardavimą, įskaitant ir pridėtinės vertės mokestį (PVM). Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovų UAB „Nafta LT“ ir Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“ sąžiningumo. UAB „Nafta LT“ nepateikė jokių įrodymų, kad ji, nebūdama nekilnojamojo turto rinkos profesionalė, turėjo realių ketinimų investuoti nekilnojamojo turto srityje ir vystyti įsigytame sklype nekilnojamojo turto projektą. Dėl atsakovo Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“ sąžiningumo pažymi, kad šis atsakovas ir SIA „Oilco“ yra susiję, nėra aiškus ekonomiškai nenaudingo sandorio sudarymo tikslas, atsakovas Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“, įsigijęs ginčo turtą, visiškai nesirūpina juo ir nevykdo jame jokios veiklos. Be to, 2016-07-25 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. GB-4793 nebuvo įvykdyta – nebuvo sumokėta turto kaina, o notarinės sutarties sudarymo išlaidas apmokėjo UAB „Nafta LT“ (turto pardavėja), kai įprastai jas apmoka pirkėjas. Teismas iš esmės nevertino atsakovų veiksmų, tikslų, ketinimų, dėl to padarė klaidingas išvadas dėl šių atsakovų sąžiningumo. Atsakovė UAB „Nafta LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:Apeliacinio skundo argumentai, kad dėl sudarytos 2005-08-17 pirkimo – pardavimo sutarties ieškovo, kaip SIA „Oilco“ kreditoriaus, padėtis pablogėjo, yra nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Priešingai, atsakovas SIA „Oilco“ vietoje pirkimo – pardavimo sandoriu perleisto turto įgijo 90 000 Eur pinigines lėšas, į kurias galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Šiuo atveju aplinkybė, kad SIA „Oilco“ gautų piniginių lėšų neskyrė skolos ieškovui dengimui, pasyviai veikė šiame procese, galimai nevykdo veiklos, neturi įtakos vertinant ieškovo teisių pažeidimą actio Pauliana taikymo kontekste. Ieškovas apeliaciniame skunde kelia įvairias prielaidas dėl ekonominės logikos, sudarant sandorius, tačiau nepateikia jų pagrindimo. Aplinkybės, kokią veiklą šiuo metu ginčo žemės sklype vykdo Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“ ir kaip su juo tvarkosi, negali turėti jokios įtakos UAB „Nafta LT“ teisėms ir pareigoms. Be to, ieškovo teiginiai, kad 2016-07-25 pirkimo – pardavimo sutartis apskritai nebuvo įvykdyta, nes neva Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“ yra nesumokėjusi UAB „Nafta LT“ 108 900 Eur, nepagrįsti. Į bylą yra pateiktas 2016-07-27 banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis atsiskaitymo pagal šį sandorį faktą, t. y. kad UAB „Nafta LT“ iš Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“ gavo 108 900 Eur sumą.Notarinės sutarties sudarymo išlaidų apmokėjimo klausimas yra šalių derybų ir abipusio susitarimo objektas. Šiuo atveju šalys susitarė, jog išlaidas apmoka UAB „Nafta LT“, kas ir buvo padaryta. Atsakovas Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl jo sąžiningumo. Pirkdamas ginčo nekilnojamąjį turtą jis veikė sąžiningai ir nėra susijęs su kitais atsakovais nei asmeniniais, nei kapitalo santykiais.Pirkimo – pardavimo 2016-07-25 sandoris buvo sudarytas apgalvotai ir yra ekonomiškai pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujo įrodymo į bylą priėmimo
Su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,Nafta LT“ pateikė naują įrodymą – Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, kuria siekia paneigti apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę dėl atsakovų SIA „Oilco“ ir UAB „Nafta LT“ atstovų ryšių, t. y. dėl UAB „Nafta LT“ atstovo A. J., sudariusio pirkimo – pardavimo 2015-08-17 sutartį, gyvenamosios vietos įregistravimo adresu Nemuno g. 51, Klaipėdoje – tuo pačiu adresu, kuriuo A. J. valdoma Estijos įmonė OU „Raffe Trading“ nuomojosi patalpas, kurias prieš tai nuomojosi SIA „Oilco“ valdybos nario R. Ž. valdoma UAB „Luna Capital Group“. Atsakovė naujo įrodymo pateikimo būtinybę motyvuoja tuo, jog Gyventojų registro pažyma apie A. J. deklaruotą gyvenamąją vietą buvo gauta po skundžiamo sprendimo priėmimo (2017-07-04), todėl jos pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su apeliaciniu skundu. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti į bylą ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimu įstatymų leidėjas siekia eliminuoti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatina bylos dalyvius veikti operatyviai, laiku ir atsižvelgiant į proceso eigą teikti savo įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas atsakovų tarpusavio ryšius įrodinėjo dar pirmosios instancijos teisme, juos nurodęs kaip faktinį savo ieškinio reikalavimų pagrindą, siekdamas pagrįsti visų atsakovų nesąžiningumą sudarant ginčijamus sandorius. Savo procesiniuose dokumentuose, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui, apeliantė įvardijo, jos manymu, egzistuojančias sąsajas ir atsakovų dalyvavimo ginčo sandoriuose neatsitiktinumą (aptarė nuomos sutartis, buveines, vadovus, giminystės ryšius). Tokiu atveju atsakovė UAB ,,Nafta LT“ neabejotinai turėjo galimybę šiuos apeliantės teiginius paneigiančių duomenų rinkimu pasirūpinti anksčiau ir juos pateikti dar pirmosios instancijos teisme. Aplinkybių, kurios būtų sukliudžiusios atsakovei pateikti šiuo metu teikiamą rašytinį įrodymą, atsakovė neįvardija. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su jos pozicija, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tik susipažinus su apeliaciniu skundu. Taigi šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija, nenustačiusi sąlygų nei vienos iš CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių taikymui, naujus duomenis į bylą priimti atsisako.
Dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo sąlygų
Įstatymų leidėjo valia kreditorius gali ginčyti jo skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, ir siekti jų pripažinimo negaliojančiais, jeigu šie sandoriai pažeidžia to kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo arba turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str. 1 d.). CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to jo skolininkas tampa nemokus ar, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui ar kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šio ieškinio tikslas yra kreditoriaus teisėtų interesų ir teisių gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriams, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriams gauti visišką jų reikalavimų patenkinimą.CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kadangi actio Pauliana institutas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu ir suteikia teisę asmeniui (kreditoriui), kuris nėra sandorio šalimi, ginčyti jo skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, teismai, taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą ir tik nustatę visas išvardintas būtinąsias sąlygas tokio reikalavimo patenkinimui, sandorį gali pripažinti negaliojančiu. Bet kurios vienos iš šių sąlygų nenustatymas nelemia sandorio negaliojimo (net ir esant nustytoms kitoms sąlygoms). Įrodinėjimo parteiga pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą, tenka asmeniuim, inicijuojančiam tokį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra nustatyta sąlygų visuma apelianto ieškiniui patenkinti, t. y. nėra dviejų būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų – apelianto, kaip SIA „Oilco“ kreditoriaus, teisių pažeidimo ginčijamų sandorių sudarymu bei atsakovų UAB „Nafta LT“ ir Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“ nesąžiningumo juos sudarant. Apeliacinis skundas paduotas tik dėl tų sąlygų, kurios buvo pripažintos nenustatytomis, todėl teisėjų kolegija kitų sandorio negaliojimo šiuo pagrindu sąlygų nevertina.
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo
Sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, bet kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Todėl sprendžiant dėl sandorio negaliojimo, įskaitytinai ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks pažeistas asmens interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, paneigti teisinių santykių stabilumą, CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą.Kreditorius, pareikšdamas reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį, turi įrodyti ne tik reikalavimo teisės turėjimą, jos galiojimą ir neabejotinumą, bet ir savo teisių pažeidimą būtent skolininko sudarytu sandoriu. Apelianto teigimu, jis yra pateikęs į bylą įrodymus apie tai, kad ginčo sandoriais yra pažeidžiamos jo teisės (skolininkas neturi kito turto jo reikalavimui patenkinti), tačiau pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikęs įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypęs nuo kasacinio teismo išaiškinimų, neteisingai įvertino šią sąlygą. Su tokiais apeliaicinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Nutarties 16 punkte nurodyta, kokie skolininko veiksmai pripažįstami kreditoriaus teisių ar interesų pažeidimu. Plėtodamas CK 6.66 straipnsio 1 dalyje įvardintų pažeidimų aiškinimą, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai nenurodyti teisės normoje. Svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. Tokiu atveju teismui, sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, ir patys teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Atsižvelgiant į tokius kasacinio teismo išaiškinimus, apelianto skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto (t. y. nenustatyto) jo teisių pažeidimo, atsakovui (jo skolininkui) SIA „Oilco“ perleidus atsakovei UAB „Nafta LT“ Lietuvoje buvusį nekilnojamąjį turtą, paneigiami. Kreditoriaus teisių pažeidimas negali būti įrodytas vien turto perleidimo sandorio, kuris yra atlygintinis, sudarymo faktu, kai atsakovui SIA „Oilco“ atiteko piniginis ekvivalentas už perleistą atsakovei UAB „Nafta LT“ turtą. Byloje esantys įrodymai leidžia įsitikinti, kad sutartyje nurodyta 90 000 Eur daiktų pardavimo kaina buvo sumokėta mokėjimo pavedimais į pardavėjo SIA „Oilco“ Latvijos banke esančią sąskaitą. Tai, kad atsakovas galimai netinkamai disponavo piniginėmis lėšomis, jų nenaudojo atsiskaitymui su ieškove, kad jam, kaip matyti iš Rygos rajono prokuratūros 2017-03-23 informacijos, adresuotos apeliantei, pradėti baudžiamojo persekiojimo veiksmai, savaime nelemia išvados dėl šio sandorio teisinio ydingumo ir jo negaliojimo, nes gautas piniginis ekvivalentas neleidžia pripažinti skolininko mokumo pokyčio. Apeliantas savo teisių pažeidimą grindė ir tokia aplinkybe, kad ginčijamu sandoriu turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) – buvo perleistas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, o kito turto atsakovas SIA „Oilco“ neturi ir su ieškovu pagal teismo sprendimą neatsiskaito. Tačiau tokių savo teiginių apie turto pardavimo kainos neatitikimą šio turto rinkos vertei apeliantas jokiais šioje situacijoje leistinais, t. y. rašytiniais įrodymais nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius duomenis, susijusius su turto rinkos verte, ir pagrįstai nesutiko su apelianto pozicija. Jokių įrodymų, kad minėtas turtas parduotas ne rinkos verte, apeliantas neteikia ir apeliacinės instancijos teismui. Šiuo, t. y. turto pardavimo kainos tinkamumo įvertinimo, aspektu nėra reikšmingi ir tokie apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl tinkamos ir adekvačios turto vertei pardavimo kainos padarė neatsižvelgęs į SIA „Oilco“ skolos dydį ar 2015-08-17 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. GB-5890 sudarymo aplinkybes, SIA „Oilco“ turtinę padėtį bei į faktą, kad iš gautų lėšų už parduotą ginčo turtą SIA „Oilco“ nedengė įsiskolinimo apeliantui. Tokios aplinkybės negali būti vertinamaisiais kriterijais, sprendžiant dėl pardavimo kainos teisingumo, nes jos neturi jokios įtakos pardavimo objektu tapusio daikto rinkos vertei. Šią vertę lemia išimtinai parduodamo objekto savybės, jo paskirtis, buvimo vieta, nustatyti naudojimosi ribojimai (servitutai), pasiūlos ir paklausos rinkoje santykis ir pan. Taigi, nors skolininko turto pardavimas už aiškiai per mažą kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto neužtenka skolai grąžinti, galėtų būti vertinamas kaip kitoks kreditoriaus teisių pažeidimas, nagrinėjamoje byloje tokia aplinkybė nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo žemės sklypo ir statinio rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo metu ir nurodyta nekilnojamojo turto registre (2015-08-14) sudarė iš viso 88 000 Eur (2012-12-14 buvo pripažinta avarinė pasato būklė). Nekilnojamojo turto konsultacijoje, kurią pateikė UAB „Nafta LT“, nurodoma, kad ginčo turto vertė 2015-11-07 galėtų siekti iki 65 000 Eur, o ginčijamu 2015-08-17 sandoriu šis turtas buvo parduotas už 90 000 Eur kainą. Jokių faktinių duomenų apie tai, kad ginčo objekto rinkos vertė galėjo siekti 150 000 Eur sumą, kaip yra nurodyta patikslintame ieškinyje, byloje nėra. Tokioje situacijoje visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra prielaidų teigti apie teisingo ekvivalento pinigais už ginčo turtą negavimą. Apelianto skunde nurodoma tokia aplinkybė, jog 2015-08-17 sutartis buvo sudaryta vos po 6 dienų, kai apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui SIA „Oilco“ dėl nuostolių atlyginimo, turi įtakos vertinant jo skolininko nesąžiningumą, kurį pirmosios instancijos teismas ir nustatė, bet neturi reikšmės sprendžiant dėl apelianto pažeistų teisių pačiu sandorio sudarymo faktu, nes dėl jo, kaip jau aptarta, nei skolininko (atsakovo SIA „Oilco“) turtinė padėtis, nei jo galimybė atsiskaityti su apeliantu nepakito. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neaptarė, ar SIA „Oilco“ (ne)turėjo kito turto ar piniginių lėšų kredito įstaigose, ar buvo įmanomoas skolos išieškojimas iš atsakovo Latvijos Respublikoje. Iš byloje esančios prisiekusio Latvijos Respublikos antstolio A. S. 2016-09-09 išduotos pažymos galima spręsti, kad skolininkas neturi piniginių lėšų kredito įstaigose, nėra žinomi jo debitoriai ir skolininkas nereaguoja į antstolio raginimą pateikti debitorių sąrašą, dėl ko 2016-09-09 duomenimis 914 575,64 Eur skolos išieškojimas iš SIA „Oilco“ neįmanomas. Kita vertus, pirmiau konstatavus, kad atsakovo turtinė padėtis dėl sudaryto sandorio nepakito (nepablogėjo), šis sprendimo surašymo trūkumas nėra reikšmingas. Net ir pardavus SIA „Oilco“ turimą paskutinį turtą, kaip kad teigia apeliantė, atsakovo galimybė vykdyti skolinius įsipareigojimus nei sumažėjo, nei padidėjo, kadangi atsakovas už parduotą turtą įgijo pinigines lėšas, kurias UAB „Nafta LT“ pagal pirkimo – pardavimo sutarties Nr. GB-5890 4.1.1 p. turėjo sumokėti į Latvijoje esančią SIA „Oilco“ banko sąskaitą. Piniginių lėšų pervedimo faktą patvirtina byloje esantys 2015-09-11, 2015-09-14 ir 2015-09-16 mokėjimo nurodymai, taigi sandoris nebuvo nuostolingas. Tai, kad atsakovas SIA „Oilco“ ginčijamo sandorio, sudaryto 2015-08-17, pagrindu gautų pinigų nepanaudojo atsiskaityti su apeliantu, reiškia jo nesąžiningumą kaip vieną iš privalomų nustatyti actio Pauliana taikymui sąlygų, kurį yra konstatavęs ir pirmosios instancijos teismas.
Dėl kitų sandorio šalių sąžiningumo
Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad SIA „Oilco“ 2015-08-17 sudarydamas sandorį su atsakove UAB „Nafta LT“ buvo nesąžiningas, taikant actio Pauliana institutą bei atsižvelgiant į tai, kad ginčijami sandoriai buvo atlygintiniai, turi būti nustatomas ir kitų sandorius sudariusių asmenų (atsakovų UAB „Nafta LT“, Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“) nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1 ir 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis požiūris nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-283-695/2016; 53 p.).Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, bet konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011). Apeliantas savo ieškinyje atsakovės UAB „Nafta LT“ nesąžiningumą grindė tokiomis aplinkybėmis: prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GB-5890 UAB „Nafta LT“ turėjo pasidomėti, ar SIA „Oilco“ neturi kreditorių ir ar sandorio sudarymas nepažeis jų interesų, o tokią informaciją išsiaiškinti atsakovė turėjo paskambinusi į Rygos miesto Žiemgalos priemiesčio teismą, kur tuo metu tarp apelianto ir SIA „Oilco“ jau vyko teisminis ginčas dėl žalos atlyginimo; turtas įsigytas už gerokai mažesnę, nei tuo metu buvusi jo rinkos kaina (150 000 Eur); sutartyje įrašyta atsiskaitymo tvarka (atsiskaitymui sutartyje parinktas Estijoje esantis bankas) aiškiai įrodo išankstinį skolininko SIA „Oilco“ ketinimą neaatsiaktyti su apeliante ir atsakovės UAB „Nafta LT“ žinojimą apie tai, taigi ši turėjusi susilaikyti nuo sandorio sudarymo, o priešingas elgesys taip pat įrodo jos nesąžinigumą. Apeliaciniame skunde atsakovės UAB „Nafta LT“ nesąžiningumas grindžiamas dar ir kitomis aplinkybėmis, t. y. kad atsakovė nesilaikė 2015-08-17 pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytos kainos sumokėjimo tvarkos, jos elgesys, 2016-07-25 sudarant antrąjį ginčo pirkimo – pardavimo sutartį, neatitinka ekonominės logikos, atsakovė UAB „Nafta LT“ nepateikė jokių įrodymų, kad ji, nebūdama nekilnojamojo turto rinkos profesionalė ir įsigijusi ginčo turtą, turėjo realių ketinimų investuoti nekilnojamojo turto srityje ir vystyti įsigytame sklype nekilnojamojo turto projektą.Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Šioje byloje, viena vertus, nekonstatuotas kreditoriaus teisių pažeidimas 2015-08-17 sandorio (atitinkamai, ir paskesnio 2016-07-25 sandorio) sudarymo faktu, todėl šiuo aspektu vertinti pirkėjos UAB „Nafta LT“ (kaip ir kito pirkėjo Sp. Z o. O. Sp. k. „JDCOMPANY“) sąžiningumo nėra pagrindo. Kita vertus, reikalauti, kad ketinantis sudaryti sandorį pirkėjas analizuotų sandorio įtaką pardavėjo mokumo pokyčiams ir jo galimų kreditorių interesams, kai turtą perka už rinkos vertę atitinkančią kainą (o tokia aplinkybė nagrinėjamoje byloje nėra paneigta) ar, juo labiau, ieškotų informacijos teismuose apie pradėtas nagrinėti pardavėjui iškeltas bylas (šiuo konkrečiu atveju dar nebuvo priimtas teismo sprendimas, nesuvaržyta disponavimo turtu teisė) aiškiai būtų neracionalu ir neprotinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė, pradėjusi bylą Latvijos Respublikos teisme, pati turėjo rūpintis savo intresų apsauga, prašyti areštuoti skolininko turtą ir lėšas, neabejotinai turėdama daugiau informacijos apie savo skolininko nesąžinigumą, nei jo turto pirkėjai. Tokiu atveju disponavimas piniginėmis lėšomis, pardavėjos už perkamą turtą sumokėtomis į Latvijos banko AS Rietumu banka sąskaitą, galėjo būti laikinai suvaržytas. Kitokio, nei pirmosios instancijos teisme įvertinto, atsakovės UAB „Nafta LT“ sąžiningumo vertinimo nelemia ir apelianto skundo argumentai apie 2015-08-17 sutartyje nustatytos atsiskaitytmo už turtą tvarkos pažeidimo. Nors pardavėja sulygtą kainą sumokėjo beveik po mėnesio po sandorio sudarymo dienos, kai sutartyje nustytas atsiskaitymas per vieną darbo dieną, sutarties sąlygų įvykdymo / pažeidimo klausimą galėtų vienai kitai kelti tik pačios šios sutarties šalys, juolab kad ši aplinkybė nepaneigia esminio momento – atsiskaitymas pagal sutartį įvyko. Kiti apelianto išskiriami kaip atsakovės UAB „Nafta LT“ sąžiningumą paneigiantys teiginiai nėra reikšmingi. Ngrinėjamoje byloje nebuvo keliamas ginčas dėl to, kad tokie sandoriai (tiek pirkimo, tiek vėlesnis pardavimo) prieštaravo turtą įsigijusios bendrovės veiklos tikslams, kad ši negalėjusi po metų perleisti turto ir nustsyti turto paradvimo sąlygas, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, susiję su ginčo turto disponavimu, šį turtą įgijus atsdakovei UAB „Nafta LT“, t. y. jo vėlesniu perleidimu bei šio vėlesnio sandorio sąlygomis. Apibendrinant konstatuotina, kad vien apelianto teiginiai nėra pakankami paneigti preziumuojamą abiejų ginčo turto pirkėjų (atsakovų) sąžiningumą. Aplinkybė, kad SIA „Oilco“ veikė nesąžiningai, savaime nesuponuoja ir kitos sandorio šalies nesąžiningumo. Kadangi actio Pauliana ieškino patenkinimui dvi sąlygos – apelianto teisių pažeidimas sandorio sudarymu ir trečiųjų asmenų (pirkėjų) nesąžiningumas – nėra nustatytos, ieškinio patenkinimui iš tiesų nebuvo pagrindo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos (CPK 93 str.). Atsakovė UAB „Nafta LT“ apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti iš apelianto 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su prašymu pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1 062,88 Eur), todėl šiuo atveju nemažintinas ir priteistinas UAB „Nafta LT“ naudai.Kiti atsakovai dokumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, taigi jų paskirstymo klausimas nekyla.Po apeliacinio skundo pateikimo valstybė patyrė 52,29 Eur išlaidų, sumokėtų už vertėjo paslaugas, kurios priteistinos iš apelianto (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 96 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nafta LT“ (j. a. k. 303213729) iš ieškovo Argenta Logistics Limited (j. a. k. 07697891) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti į valstybės pajamas iš ieškovo Argenta Logistics Limited (j. a. k. 07697891) 52,29 Eur (penkiasdešimt du eurus 29 centus) išlaidų už vertėjo paslaugas.