Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 154 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2019 m. vasario 21 d. 10 val. 32 min., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 2626“, IMEI (duomenys neskelbtini), su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio apmokėjimo paslaugos „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele, abonentiniu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė trumpąją tekstinę žinutę (SMS) E. B. su tekstu: „Sveiki. Bendraujant su žmonėmis būtina kalbėti tiesą apie V. G.. G. būdamas (duomenys neskelbtini), 2008 03 04 pasirašė ir bankams išsiuntė slaptą suklastotą pažymą. Banditai pasinaudoję G. pasirašyta tikrovės neatitinkančia pažyma užvaldė R. P. iš (duomenys neskelbtini) turtą už 38 mln. eurų. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl žalos atlyginimo. P. iš LR valstybės reikalauja beveik 40 mln. eurų. G. už suklastotą pažymą iš banditų gavo 50 tūkst. litų. Visa istorija buvo aprašyta 2018 02 rašinyje Kriminalistų klastotė išrengė turčių.“, tokiais savo veiksmais tyčia šmeižė, t. y. paskleidė tikrovės neatitinkančią, niekinančią, žeminančią ir pakertančia pasitikėjimą informaciją apie V. G., neva šis padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje (kyšininkavimas, kai suma didesnė nei 250 MGL).

Kaltinamasis J. K. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad nukentėjusįjį V. G. pažįsta. Kad pastarasis paėmė apie 50 000 eurų kyšį, sužinojo iš „Laisvo laikraščio“ publikacijų, kurias perskaitė, kai jos pasirodė 2018 m. pavasarį. Suvokė, kad ta informacija pagrįsta. Kad V. G. būtų teistas už tokius dalykus, negirdėjo. Negali žinoti už ką kas nubaustas. Neturėjo siekio paskleisti žinomai melagingą informaciją, apšmeižti ar pažeminti V. G. Norėjo išsiaiškinti E. B. poziciją. Kai pasigirdo kalbos, kad E. B. agituoja neskleisti prieš rinkimus apie V. G. neigiamos informacijos, nutarė padaryti provokaciją. Jis priklauso (duomenys neskelbtini) sąjungai, o E. B. išėjo iš (duomenys neskelbtini) partijos ir prisišliejo prie jų skyriaus. Jam nepatiko, kad E. B. agituoja už V. G., kuris yra (duomenys neskelbtini) partijos narys. Jei E. B. „atėjo pas juos“, tai neturi remti konkurentų. Jo E. B. siųstoje SMS pateikta informacija buvo suformuluota ne kaip jo asmeninė nuomonė, o kaip ūkininko P. pozicija, kurios pastarasis laikosi viešai paskelbtose publikacijose dėl suklastotos pažymos. P. išsakytą informaciją jis suvokė kaip patikimą ir pagrįstą. Informaciją parašė remdamasis publikacijomis „Kriminalistų klastotė išrengė turčių“, „V. G. dirbo organizuotoje policijos nusikaltėlių gaujoje“. Perskaitęs šias publikacijas suvokė, kad informacija pagrįsta ir patikima, tikrovę atitinkanti. Pirmoje publikacijoje rašoma, kad ūkininkas P. teigia turintis pagrįstų įrodymų, jog teisėsaugos pareigūnai verslininkų užsakymu klastojo slaptas pažymas. Kitą sakinį paėmė iš kitos publikacijos, kur P. sakė: „V. G. į akis pasakiau, kad manau, jog jis tą pažymą parašė už kokius 50 000 eurų.“ Iš teksto suvokė, kad V. G. gavo tuos 50 000. Nemanė, kad tai neatitinka tikrovės. Po tų publikacijų nebuvo kreiptasi nei į laikraščio redakciją, nei į policiją ar prokuratūrą, kad jos būtų paneigtos, kaip neatitinkančios tikrovės. Žinutę siuntė iš kito telefono, nes savo nuolatinį tuo metu buvo palikęs pas svetimus žmones. Tuo metu turėjo du telefono aparatus. Buvo įsidėjęs savo kortelę, bet atsirado įrašas, kad ja naudotis negalima, todėl „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko kitą kortelę. Naują SIM kortelę vėliau išėmė iš telefono, nes susirado senąją. Grįždamas iš parduotuvės, prie namų sutiko pažįstamą, kurio vardą ir pavardę nurodyti atsisako, kalbėjo apie rinkimus, apie vietos politiką E. B. Norėdamas įsitikinti, ar tai tiesa, ar gandai, pasiuntė E. B. SMS žinutę. Sprendė, kad jei E. B. kreipsis į V. G., gavęs žinutę, tai reiškia yra be politinio stuburo. E. B. telefono numerį rado internete. Kitiems asmenims tos SMS žinutės nesiuntė, nes jo tikslas buvo tik išsiaiškinti E. B. poziciją. Tokia mintis į galvą atėjo, kai sutiko ir pasišnekėjo su pažįstamu. „Bendraujant su žmonėmis, būtina kalbėti tiesą“ reiškia, kad reikia kalbėti ir apie juodąją gyvenimo pusę. Ta žinutė reiškė, kad E. B. turėtų kalbėti tai, apie ką jis rašė. Nesiuntė E. B. nuorodos į straipsnius, taip palengvino pastarajam darbą. Po žinute nepasirašė.

Nukentėjusysis V. G. posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo 1990 m., santykių jokių nepalaiko. Vasario mėnesio pabaigoje jam paskambino E. B. ir paprašė susitikti. Susitikimo metu pastarasis jam parodė SMS žinutę, kuri buvo taip suprojektuota, kad E. B., būdamas (duomenys neskelbtini) partijos sąrašo lyderiu, turėtų paskleisti šią žinią ir visi šios politinės jėgos dalyviai turėtų skleisti ją (duomenys neskelbtini) rinkėjams. Tai yra šmeižikiška informacija, kuri jį sukrėtė, jis patyrė išgyvenimus, nes savo profesinę veiklą, savo gyvenimą paskyrė kovai su (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) prezidento V. Adamkaus yra apdovanotas valstybiniu apdovanojimu – (duomenys neskelbtini), yra ne kartą įvertintas bendradarbiaujant su užsienio partneriais kovoje (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) vadovu, tyrimo grupės, tyrusios (duomenys neskelbtini), narys ir (duomenys neskelbtini) vadovas. Todėl tai yra jį žeminanti, niekinanti visą jo profesinę veiklą, informacija. „Laisvas laikraštis“ kasdien šmeižia Lietuvos Respublikos Vyriausybę, todėl jis jo paprasčiausiai neskaito ir nemano, kad tai žiniasklaida. Abejoja, kad ten buvo tokie šmeižikiški teiginiai, kokie buvo žinutėje, žeminantys jį ir jo šeimą. Nesikreipė dėl paneigimo, nes jo žiniomis po to jau buvo kitaip parašyta. Jis nėra apklaustas jokiuose procesuose dėl pažymos tikrumo, nei baudžiamuosiuose, nei civiliniuose. Toks šmeižtas atsiliepia ir jo vaikams, tokios žinios, sklindančios po miestą, yra žeminančios. Nežino ar žinutė nepasklido iš lūpų į lūpas, nežino kaip tai paveikė (duomenys neskelbtini) rinkėjus. Iš kaltinamojo parodymų suprato, kad apie tai buvo diskutuojama gatvėje su žmonėmis. Kaltinamasis gatvėje kalbėjo, bet nenori nurodyti asmenų, su kuriais kalbėjo. Tai turbūt informacijos paskleidimas buvo daug platesnis. Jo reputacijai, jo karininko garbei (yra (duomenys neskelbtini)) padaryta didelė žala. Jis patyrė didelius išgyvenimus, nes yra jautrus žmogus. Jaučiasi apšmeižtas, pažemintas šeimos, bendruomenės akyse.

Liudytojas E. B. posėdžio metu parodė, kad vasario 21 d. 10 val. 33 min. gavo SMS žinutę. Ją atidaręs, pamatė šmeižikiško pobūdžio informaciją apie V. G. Parodė žinutę V. G. Šis perskaitė ir paprašė persiųsti jam. Jis taip ir padarė. Nenumanė kas tą žinutę atsiuntė. Telefono numeris, iš kurio atėjo žinutė – (duomenys neskelbtini), jam nebuvo žinomas. Nežino kodėl būtent jam buvo atsiųsta žinutė. Pagalvojo, kad tai nesąmonė, nes jei tokie dalykai būtų tiesa, seniai būtų atsidūrę teisėsaugos akiratyje. Daugiau niekam tos žinutės nerodė. Iki šių savivaldos rinkimų dalyvavo politikoje, buvo kitame sąraše negu V. G. Apie nukentėjusįjį gali atsiliepti tik gerai. Jo telefono numeris buvo viešas, nes tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) narys, todėl savivaldybės puslapyje buvo išvardinti tarybos nariai ir jų telefonai.

Iš 2019-02-21 pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) V. G. kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, nes telefoninėmis ryšio priemonėmis (SMS žinute) buvo skleidžiama šmeižikiška, melaginga, niekinanti jį, kaip fizinį asmenį, nukreipta į jo garbės ir orumo visuomenės akyse žeminimą, o taip pat jo, kaip kandidato į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), reputacijos žeminimą (1 t., b. l. 7-8).

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie V. G. matyti, kad nėra duomenų, jog Lietuvos Respublikoje šio asmens atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ar būtų teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (1 t., b. l. 28).

Iš (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad V. G. nuo 2007 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. liepos 13 d. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas (1 t., b. l. 35).

Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos I-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. Č. 2019-02-26 tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių nurodyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo išsiųsta SMS žinutė, priskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinio apmokėjimo paslaugai (toliau – IAP), kurių naudotojų anketiniai duomenys nefiksuojami ir nekaupiami. Nustatyta, kad Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudotas su judriojo ryšio įrenginiu IMEI (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2018-07-27 iki 2019-01-23 buvo naudojamas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu J. K., bei nuo 2018-10-18 iki 2019-02-25 su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ IAP (1 t., b. l. 56).

Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos I-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. Č. 2019-03-06 tarnybiniame pranešime dėl tel. Nr. išklotinių analizės nurodyta, kad atlikus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų tekstinių žinučių (SMS) išklotinių analizę nustatyta, kad nuo 2019-02-21 00:00:00 iki 2019-02-26 15:00:00 fiksuota 11 išeinančių SMS: 1 SMS 2019-02-21 10:00:59 trumpuoju Nr. (duomenys neskelbtini) (SIM kortelės aktyvavimas) ir 2019-02-21 nuo 10:32:07 iki 10:32:50 10 SMS tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (iš žinučių siuntimo intervalų konstatuotina, kad 10 žinučių užimantis vientisas tekstas) (1 t., b. l. 65).

Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos I-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. Č. 2019-05-06 tarnybiniame pranešime dėl tel. Nr. išklotinių analizės nurodyta, kad atlikus J. K. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių ir trumpųjų tekstinių žinučių (SMS) išklotinių nuo 2019-02-18 00:00:00 iki 2019-02-25 23:59:59 analizę, viso fiksuotos 69 ryšio paslaugų operacijos nuo 2019-02-22 07:39:09 iki 2019-02-25 19:31:22, tel. Nr. naudotas su judriojo ryšio įrenginiu IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77).

2019-02-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad J. K. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui telefoną „Nokia 2626“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame įdėta SIM kortelė „(duomenys neskelbtini)“, o abonementinio Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė neturintis (1 t., b. l. 88-89);.

2019-02-27 buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad sekcijos stalčiuje rasta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelės lukštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-02-21 09:47:13 čekis (1 t., b. l. 90-96).

2019-02-28 daiktų apžiūros protokole aprašyti daiktai, J. K. sutikimu paimti buto apžiūros metu (1 t., b. l. 37-103).

2019-06-04 (duomenys neskelbtini) UAB rašte Nr. SR-19-16029 nurodyta, kad 2019-02-21 9:47:10 pirkimo metu panaudota (duomenys neskelbtini) kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. K. (1 t., b. l. 111-112).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2019-03-15 išvadoje Nr. 11-429(19) nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefono žinutėje: „Sveiki. Bendraujant su žmonėmis būtina kalbėti tiesą apie V. G.. G. būdamas (duomenys neskelbtini), 2008 03 04 pasirašė ir bankams išsiuntė slaptą suklastotą pažymą. Banditai pasinaudoję G. pasirašyta tikrovės neatitinkančia pažyma užvaldė R. P. iš (duomenys neskelbtini) turtą už 38 mln eurų. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl žalos atlyginimo. P. iš LR valstybės reikalauja beveik 40 mln eurų. G. už suklastotą pažymą iš banditų gavo 50 tūkst litų Visa istorija buvo aprašyta 2018 02 rašinyje Kriminalistų klastotė išrengė turčių.“ pateikta tokios neigiamos informacijos apie V. G.: „G. /.../ 2008 03 04 pasirašė ir bankams išsiuntė slaptą suklastotą pažymą“; „Banditai pasinaudoję G. pasirašyta tikrovės neatitinkančia pažyma užvaldė /.../“; „G. už suklastotą pažymą iš banditų gavo 50 tūkst litų.“ Neigiama informacija apie V. G. suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija. (1 t., b. l. 120-121).

2018-02-27 „Lietuvos ryto“ A. L. straipsnyje „Kriminalistų klastotė turčių išrengė nuogai“ nurodyta, kad buvęs (duomenys neskelbtini), dabartinis (duomenys neskelbtini) V. G., paklaustas, kaip atsitiko, kad jis pasirašė melagingą pažymą, kuri padėjo užgrobti R. P. turtą, buvo nustebęs. „Man tai naujiena. Aš negalėjau tokios pažymos pasirašyti. Visus dokumentus tikrinu labai atidžiai ir nemanau, kad bučiau galėjęs ką nors praleisti pro pirštus. Juolab, kad R. P. pažįstu, žinau, kad jo brolis buvo (duomenys neskelbtini)“, - aiškino V. G. Iš „Lietuvos ryto“ žurnalisto sužinojęs apie skandalingą pažymą, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.“ (1 t., b. l. 124-127).

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis neigė savo kaltę, tvirtindamas, kad jis, parašydamas SMS žinutę E. B., neturėjo tikslo paskleisti žinomai melagingą informaciją, apšmeižti ar pažeminti V. G., o tik patikrinti ar E. B. turi „politinį stuburą“. Tvirtino, kad SMS pateiktą informaciją parašė remdamasis publikacijomis „Kriminalistų klastotė išrengė turčių“, „V. G. dirbo organizuotoje policijos nusikaltėlių gaujoje“. Perskaitęs šias publikacijas suvokė, kad informacija pagrįsta ir patikima, tikrovę atitinkanti. Iš teksto suvokė, kad V. G. gavo 50 000 eurų. Nemanė, kad tai neatitinka tikrovės.

Baudžiamuoju įstatymu uždrausta veika šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, o tai reiškia, kad informacija yra netikra, melaginga. Taigi, žmogaus garbė ir orumas pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, asmenį diskredituojanti informacija. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Paskleidimu suprantama tai, kad informacija apie kitą žmogų tapo žinoma kitiems asmenims (ar asmeniui), nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokia forma kaltininkas ją pranešė, pateikė (paskleidė). Šmeižimo, įtvirtinto 154 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-1073/2018). Darant išvadas apie šmeižimo sudėtį sudarančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą ar nebuvimą būtina išnagrinėti bylos aplinkybių visumą, be kita ko, įvertinti paskleistų teiginių kontekstą, formuluotes, informacijos skleidėjo motyvus ir tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-222/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąžiningas asmens elgesys nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai adekvačiai vertindamas situaciją. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichinė būklė konkrečioje situacijoje ir jis nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015).

Vertinant kaltinamojo veiksmus susidariusioje situacijoje sąžiningumo objektyviuoju aspektu teigtina, kad teisingumo ir protingumo požymių J. K. veikoje nenustatyta – kaltinamasis, neva norėdamas patikrinti E. B. politines pažiūras, pasiuntė pastarajam anoniminę SMS žinutę, kurioje pateikė niekinančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą informaciją apie V. G., kuris tuo metu dalyvavo rinkimuose į (duomenys neskelbtini). Toks kaltinamojo elgesio modelis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Teismo nuomone išsiaiškinti E. B. politines pažiūras kaltinamasis galėjo rasti ir kitą būdą, neskleidžiant melagingos, žeminančios ir niekinančios informacijos apie trečiąjį asmenį – šiuo atveju V. G. Atitinkamai ir subjektyviuoju požiūriu, J. K., būdamas išsilavinęs, dirbantis, visuomeniškas, rajono politinėje veikloje dalyvaujantis žmogus, galėjo ir turėjo suprasti apie tokio savo elgesio netinkamumą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad J. K. veiksmai neatitinka „sąžiningo klydimo“ situacijos. Teismui nekyla abejonių, kad J. K., turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, pats dalyvaudamas (duomenys neskelbtini) rajono politinėje veikloje, žinodamas, kad V. G. dalyvauja rinkimuose į (duomenys neskelbtini), tyčia parašė E. B. SMS žinutę, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. G. ir skatino E. B. šią melagingą, šmeižikišką informaciją paskleisti neapibrėžtam ratui rinkėjų. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad J. K. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, jog skleidžia melagingas žinias apie nukentėjusįjį ir norėjo taip veikti. Kad kaltinamasis suprato darantis teisei priešingą veiką, patvirtina tai, jog pusę valandos prieš SMS žinutės išsiuntimą E. B., parduotuvėje įsigijo naują SIM kortelę „(duomenys neskelbtini)“, kad SMS žinutę su tikrovės neatitinkančia, šmeižikiška informacija pasiųstų iš telefono numerio, priskirto išankstinio apmokėjimo paslaugai, kurių naudotojų anketiniai duomenys nefiksuojami ir nekaupiami. Nors J. K. neigia specialiai įsigijęs naują SIM kortelę, tačiau tai tik jo gynybinė versija, nes iš naujai įgytos kortelės tel. Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų tekstinių žinučių (SMS) išklotinių nustatyta, kad kaltinamasis iš šio numerio tik trumpuoju Nr. (duomenys neskelbtini) aktyvavo SIM kortelę ir nuo 10:32:07 iki 10:32:50 išsiuntė 10 SMS į E. B. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš žinučių siuntimo intervalų konstatuota, kad 10 žinučių užėmė vientisas tekstas. Daugiau minėtu numeriu kaltinamasis iš esmės nesinaudojo, o sekančią dieną jau vėl naudojosi savo ankstesniu telefono numeriu. Tai, kad po SMS žinute E. B. kaltinamasis nepasirašė, įrodo, jog norėjo išlikti nežinomas, nes suprato, kad daro neteisėtą veiką.

Kaltinamasis teigia, kad informaciją parašė remdamasis publikacijomis „Kriminalistų klastotė išrengė turčių“, „V. G. dirbo organizuotoje policijos nusikaltėlių gaujoje“, kurias perskaitęs suvokė, jog informacija pagrįsta ir patikima, tikrovę atitinkanti, siųstoje SMS pateiktą informaciją suformulavo kaip ūkininko R. P. poziciją, kurios pastarasis laikosi viešai paskelbtose publikacijose dėl suklastotos pažymos. Tačiau kaltinamojo minimoje publikacijoje „Kriminalistų klastotė turčių išrengė nuogai“ yra nurodyta, kad V. G., paklaustas kaip atsitiko, kad jis pasirašė melagingą pažymą, kuri padėjo užgrobti R. P. turtą, buvo nustebęs. „Man tai naujiena. Aš negalėjau tokios pažymos pasirašyti. Visus dokumentus tikrinu labai atidžiai ir nemanau, kad bučiau galėjęs ką nors praleisti pro pirštus. Juolab, kad R. P. pažįstu, žinau, kad jo brolis buvo (duomenys neskelbtini)“, - aiškino V. G. Iš „Lietuvos ryto“ žurnalisto sužinojęs apie skandalingą pažymą, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą“. (1 t., b. l. 124-127). Taigi jau iš straipsnio turinio J. K. galėjo suprasti, kad V. G. neigia R. P. jam išsakytus kaltinimus, todėl privalėjo suabejoti straipsnyje pateiktos informacijos pagrįstumu, patikimumu ir atitikimu tikrovei. Kaltinamojo minimoje publikacijoje „V. G. dirbo organizuotoje policijos nusikaltėlių gaujoje“ iš pradžių pateikta R. P. nuomonė, kad jis mano, jog V. G. „<...> tą pažymą parašė už kokius 50 tūkst. Eurų“. Tačiau tolimesniame publikacijos tekste R. P. jau teigia žinantis, jog „G. yra „gan sąžiningas“, jog jis „nelabai tiki, kad pastarasis galėtų tą pažymą pasirašyti už kokius 50 tūkst. Eurų, mano, kad žmogus „apsižioplino“ ir viskas.“ (1 t., b. l. 134-135). Tuo tarpu J. K. E. B. išsiųstoje SMS žinutėje pateikė ne R. P. poziciją, o neigiamą konstatuojamojo pobūdžio informaciją apie V. G. Tai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-429(19), kurioje nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefono žinutėje pateikta neigiama informacija apie V. G.: „G. /.../ 2008 03 04 pasirašė ir bankams išsiuntė slaptą suklastotą pažymą“; „Banditai pasinaudoję G. pasirašyta tikrovės neatitinkančia pažyma užvaldė /.../“; „G. už suklastotą pažymą iš banditų gavo 50 tūkst litų.“ Neigiama informacija apie V. G. suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija (1 t., b. l. 120-121). Darytina išvada, kad J. K. išsiųstoje E. B. SMS žinutėje pateiktą informaciją suformulavo ne kaip ūkininko P. poziciją, o kaip savo paties, apgalvotai iš publikacijų išrinktą neigiamą informaciją apie V. G., turėdamas tikslą tokią melagingą informaciją, kuri niekina ir žemina V. G., pakerta juo pasitikėjimą, paskleisti per E. B. neapibrėžtam asmenų ratui. Darytina išvada, kad J. K. tyčia, suvokdamas, kad SMS žinutėje nurodyta informacija neatitinka tikrovės, yra žeminančio pobūdžio, niekinanti V. G. ir galinti pakirsti pasitikėjimą juo, ją paskleidė.

Kad SMS žinutėje pateikta informacija apie V. G. yra melaginga, patvirtina Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie V. G., iš kurio matyti, kad nėra duomenų, jog Lietuvos Respublikoje šio asmens atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ar būtų teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (1 t., b. l. 28). Kad kaltinamojo SMS žinute paskleista informacija yra niekinanti, žeminanti nukentėjusįjį, nekyla abejonių, nes V. G. savo profesinę veiklą, didžiąją savo gyvenimo dalį skyrė kovai su (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) vadovu, tyrimo grupės, tyrusios (duomenys neskelbtini), narys, (duomenys neskelbtini) vadovas, prezidento apdovanotas valstybiniu apdovanojimu – (duomenys neskelbtini). Taip pat kaltinamojo paskleista informacija laikytina ir pakertančia pasitikėjimą nukentėjusiuoju, nes ši informacija buvo paskleista V. G. būnant (duomenys neskelbtini), rinkimuose kandidatuojant į (duomenys neskelbtini).

Taigi kaltinamasis J. K. paskleidė apie nukentėjusįjį V. G. tikrovės neatitinkančią, pakertančią pasitikėjimą juo, nukentėjusįjį niekinančią, žeminančią informaciją, t. y. kad pastarasis padarė sunkų korupcinio pobūdžio nusikaltimą (didesnės negu 250 MGL vertės kyšio priėmimas (BK 225 straipsnio 3 dalis)), todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad pagal tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus saviraiškos laisvė nėra absoliuti; naudojimasis ja yra susijęs ir su pareigomis bei atsakomybe, todėl tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti ribojama pagal įstatymą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, apsaugoti kitų asmenų garbę ir teises. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, be kita ko, ir nusikalstamą veiką asmens garbei ir orumui – šmeižimą (BK 154 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451-895/2016). Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju J. K., naudodamasis saviraiškos laisve, peržengė jos įgyvendinimo ribas, nes paskleidė tikrovės neatitinkančią ir šmeižiančią informaciją apie nukentėjusįjį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę – teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 t., b. l. 176), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 177), dirba (1 t., b. l. 178). Teismo nuomone prokuroro prašoma skirti kaltinamajam bausmės rūšis ir dydis – 100 MGL dydžio bauda, yra proporcinga padarytam nusikaltimui, ją paskyrus, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2626“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelė „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir SIM kortelės pagrindas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 108), konfiskuotini ir sunaikintini; parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ čekis Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikintinas kaip menkavertis; CD su išklotinėmis paliktinas byloje.

Proceso išlaidas sudaro ekspertams, <...> išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 3 punktas). Kadangi ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistė, nėra pagrindo išlaidas už šį tyrimą pripažinti proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme ir jas priteisti iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis BPK 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2626“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelę „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), bei SIM kortelės pagrindą Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir sunaikinti; parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ čekį Nr. (duomenys neskelbtini) sunaikinti kaip menkavertį; CD su išklotinėmis palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.