Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-19 · Civilinė byla Nr. 2S-903-267/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-06-13Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-15Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-10Šiaulių apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-19
Bylos Nr.
2S-903-267/2014
Teisminio proceso Nr.
2-41-3-00046-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Atsakovas
A. V.
Civilinė byla Nr. 2S-903-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00046-2009-1Procesinio sprendimo kategorija 101.; 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3097-900/2014, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3907-900/2014 pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei A. V. ir pagal atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui K. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Atsakovė A. V. 2014-06-10 pareiškimu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai A. B.. Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė G. J., 2014-06-12 nutartimi, svarstydama pareikšto nušalinimo pagrįstumą nustatė, kad atsakovė teisėjai A. B. nušalinimą reiškia jau antrą kartą, nušalinimo motyvai iš esmės tokie patys, atsakovė buvo įspėta dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise pasekmių, tačiau, nepaisydama įspėjimo, tais pačiais motyvais teisminiame procese pakartotinai pareiškė nušalinimą teisėjai A. B., todėl, esant nustatytam akivaizdžiam piktnaudžiavimo nušalinimo teise faktui, atsakovei A. V. buvo paskirta 1000,00 Lt bauda.

Atsiliepimas

Atsakovė A. V. 2014-06-25 kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti paskirtą baudą, nurodė, kad nesutinka su 2014-06-10 teismo nutarties išvada, ji siekė, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teisėjas, kad byla būtų realiai nagrinėjama, kad būtų renkami įrodymai, tiriamos faktinės bylos aplinkybės, taip pat nesutiko su teismo išvada, kad nušalinimas pareikštas tais pačiais motyvais. Teigė, kad 2014-06-10 nutartis yra be motyvų, paskirta bauda nepagrįstai didelė ir neatitinka protingumo reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014-07-22 nutartimi sumažino Šiaulių apylinkės teismo 2014­­-06­12 nutartimi paskirtą 1000 Lt baudą iki 200 Lt. Nurodė, kad atsakovė kelis kartus pareiškė nušalinimą teisėjai dėl teisėjos priimamų procesinių sprendimų, tačiau nušalinimai atmesti, nurodant, kad nėra pagrindo reikšti nušalinimą teisėjai dėl teisėjos priimamų procesinių sprendimų, o atsakovei bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis buvo paskirta dėl to, kad ji nušalinimo pareiškimą reiškė tais pačiais motyvais, kurie jau buvo įvertinti ankstesne nutartimi ir tokiu būdu piktnaudžiavo procesine nušalinimo teise. Konstatavo, kad pareiškimo argumentas, jog naujos aplinkybės, sudarančios teisėjos nušalinimo pagrindą, paaiškėjo po to, kai buvo atmestas pirmasis nušalinimo pareiškimas, yra nepagrįstas. Vis dėl to teismas, įvertinęs atsakovės gaunamas pajamas ir šeimos sudėtį, sprendė, kad 1000 Lt bauda yra per didelė ir baudos dydį sumažino iki 200 Lt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pateikusi atskirąjį skundą, apeliantė A. V. prašo pakeisti 2014-07-22 Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3097-900/2014 – panaikinti 2014-06-12 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirtą ir 2014-07-22 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi sumažintą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Nušalinimą Šiaulių apylinkės teismo teisėjai A. B. apeliantė teigia pareiškusi nesiekdama piktnaudžiauti nušalinimo teise, ne veikdama prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, ne siekdama sutrukdyti bylos nagrinėjimui ar pakenkti kitiems proceso dalyviams, priešingai – siekdama, kad jos byla būtų realiai nagrinėjama, o ne vilkinama, kad būtų renkami byloje įrodymai, tiriamos faktinės bylos aplinkybės, kad tai darytų nešališkas teisėjas. Mano, kad civilinės bylos nagrinėjimą vilkina ne atsakovė A. V., o būtent pati bylą nagrinėjanti Šiaulių apylinkės teismo teisėja A. B. bei ieškovas K. V., atsisakydamas vykdyti Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nutartis.Nurodo, kad nušalinimą teisėjai A. B. apeliantė pareiškė antrą kartą, tačiau nesutinka, kad nušalinimas pareikštas tais pačiais motyvais, nes nušalinimo pareiškimas yra pagrįstas konkrečiais įrodymais, faktine bylos medžiaga, kuri sudaro pagrindą abejoti Šiaulių apylinkės teismo teisėjos A. B. nešališkumu civilinėje byloje Nr. 2-3097-900/2014. Teigia, kad nuo pirmojo nušalinimo 2013-05-28 atsirado naujų faktų, kad teisėja A. B. yra iš anksto nusistačiusi prieš apeliantę, yra tendencinga – nuo 2013-05-28 iki 2014-06-10 neįvyko nei vienas teismo posėdis byloje, t. y. teisėja A. B. neskyrė nei vieno posėdžio bylos nagrinėjimui, pati savo iniciatyva priiminėjo nutartis byloje ir galiausiai atsisakė nagrinėti bylą, ieškinį ir priešieškinį palikdama nenagrinėtus.Mano, kad teisėja pataikauja vienai proceso šaliai bet kokiomis priemonėmis – nenurodė S. V. motinos duomenų, paliko ieškinį ir priešieškinį nenagrinėtus (toks teisėjos sprendimas buvo naudingas ieškovui), neįtraukia K. V. dukters S. V. motinos į bylą trečiuoju asmeniu, nesiėmė civilinį procesą reglamentuojančio įstatymo normose numatytų priemonių prieš teismo įpareigojimų nevykdančius asmenis. Mano, kad teisėjos A. B. elgesys objektyviam stebėtojui keltų protingų abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-22 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškė, pirma, reiškiant pakartotinį nušalinimą apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, antra, reiškiant pakartotinį nušalinimą iš esmės dėl tų pačių faktų. Mano, kad piktnaudžiavimas yra akivaizdus, nušalinimo teise atsakovė naudojosi nesąžiningai, todėl toks atsakovės veikimas teisingai teismo buvo įvertintas kaip sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta netenkinti prašymo dėl baudos, skirtos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant teismui nušalinimus, panaikinimo, tačiau nutarta sumažinti paskiros baudos dydį, yra pagrįsta ir teisėta. Apeliantės manymu, savo procesinėmis teisėmis ji nepiktnaudžiavo, pateikė pakartotinį prašymą dėl teisėjos nušalinimo nurodydama naujas aplinkybes, jos manymu, teisėjos šališkumas šioje byloje yra akivaizdus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi įstatymų reikalavimais, o ne asmenų pageidavimais (Konstitucijos 109 str. 1 d.). Teisingumas nebus įvykdytas, jeigu bylą išnagrinės teisėjas, suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teisėją nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o jam nenusišalinus, suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę reikšti nušalinimą, jeigu egzistuoja bent vienas CPK 65, 66 ar 71 straipsniuose numatytas objektyvusis ar subjektyvusis teisėjo nušalinimo pagrindas. Konkretų pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti asmuo, kuris teisėjui reiškia nušalinimą. Tačiau šaliai, kuri piktnaudžiauja proceso teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 str. 2 d., 106 str. 1 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, tai yra veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia proceso teise klausimai yra tarpusavyje susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-406/2007).

Byloje nustatyta, kad atsakovė A. V. 2012-02-09 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė prašymą nušalinti bylą nagrinėjusią teisėją R. A.. 2012-02-10 nutartimi Šiaulių rajono apylinkės teismo pirmininkė atsakovės prašymą patenkino. Nurodė, kad nors atsakovės A. V. nušalinimas grindžiamas emocijomis ir jokių konkrečių nušalinimo pagrindų, numatytų CPK 64 str., 65 str., ir 66 str., nėra nustatyta, taip pat nenustatytas teisėjos R. A. tiesioginis ar netiesioginis suinteresuotumas bylos baigtimi ar kitos aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjos nešališkumo, prašymas tenkinamas siekiant išvengti galimo proceso dalyvių vėlesnio neigiamo požiūrio į bylos nagrinėjimo rezultatus bei pašalinti galinčias kilti abejones, galimą nepasitikėjimą teismu proceso dalyvių požiūriu.

2013-05-28 atsakovė pateikė nušalinimą naujai paskirtai teisėjai A. B., nurodydama, kad teisėja netenkino jos prašymo išreikalauti teisingam bylos išsprendimui reikalingus duomenis, priimdama nutartis remiasi tik palankiomis ieškovui faktinėmis aplinkybėmis, suteikė ieškovui nepagrįstai ilgą laiką atsiliepimui į ieškovės priešieškinį pateikti, sąmoningai vilkina bylą, todėl, mano, kad teisėja gali būti šališka, suinteresuota bylos baigtimi ieškovo naudai, dėl to atsakovei kyla abejonių dėl galimo teisėjos objektyvumo ir nešališkumo. Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė 2013-05-30 nutartimi tokį atsakovės prašymą atmetė.

2014-06-10 teismo posėdžio metu atsakovė A. V. teisėjai A. B. pareiškė nušalinimą. Pareikštas nušalinimas teisėjai buvo grindžiamas jos priimtų procesinių sprendimų nepagrįstumu ir neteisingumu, pasak atsakovės, teisėja už akių (nedalyvaujant bylos dalyviams) priima procesinius sprendimus, kuriuos vėliau naikina Šiaulių apygardos teismas, be to byloje nesuprantamais motyvais priimami sprendimai palankūs išskirtinai ieškovui. Taip pat nurodė, kad dėl teisėjos kaltės daugiau nei du metus laiko vilkinama byla, teisėja ignoruoja prašymus išreikalauti rašytinius įrodymus, atsakovės nuomone, teisėjos priimamų procesinių sprendimų ir veiksmų procese neatitikimas galiojančioms teisės normoms leidžia manyti, kad bylą nagrinėjanti teisėja yra šališka ir turi išankstinį nusistatymą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus atsakovės reikštų nušalinimų teismui motyvus, konstatuoja, kad iš esmės apeliantė nušalinimus teismui, šiuo atveju teisėjai A. B., teikia tais pačiais motyvais, t. y. nušalinimas grindžiamas atsakovei nepalankių procesinių sprendimų priėmimu, teisėjos šališkumu procesinius sprendimus priimant išskirtinai ieškovo naudai, bylos vilkinimu ir kt. Teismas sprendžia, kad pakartotinį nušalinimo, grįsto tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįstas atmestas nušalinimas (CPK 68 str. 5 d.), pareiškimą pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino kaip piktnaudžiavimą nušalinimo teise ir skyrė apeliantei baudą (CPK 69 str. 5 d.). Be to, byloje nustatyta, kad teisėjos priimami procesiniai sprendimai nėra priimami vien ieškovo naudai, atsakovės minimas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. procesinis sprendimas palikti ieškinį ir priešieškinį nenagrinėtus buvo apskųstas tiek ieškovo, tiek atsakovės, byloje tekinami / atmetami tiek ieškovo, tiek atsakovės prašymai, byla teisme ilgą laiką nagrinėjama dėl šalių veiksmų skundžiant apeliacinės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, todėl apeliantė visiškai nepagrįstai teismui pareiškė pakartotinį nušalinimą.

Pažymėtina, kad teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad apeliantė klausimus, susijusius su teisėjos priimamais procesiniais sprendimais ir jų teisėtumu bei pagrįstumu, turi spręsti kreipdamasis į aukštesnės instancijos teismą, bet ne reikšdama šiai teisėjai nušalinimus. Todėl teismas sprendžia, kad apeliantė pagal šiuo metu byloje esančius duomenis netinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai teikia nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai, o tai trikdo proceso eigą, iš esmės kliudo greitai ir teisingai išnagrinėti bylą.

Kadangi atskirajame skunde nekeliamas klausimas dėl skundžiama nutartimi paskirtos baudos sumažinimo iki 200 Lt, apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies nepasisako.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesu reiškiant teismui nušalinimus, dėl to pagrįstai atsisakė panaikinti paskirtą baudą, todėl naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-22 nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 263 str., 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė