- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-235-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-00046-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. V. ir atsakovės A. V. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-711-900/2013 pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei A. V., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Danske Bank A/S, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalinimo, kompensacijos priteisimo, bendrovės akcijų pripažinimo asmenine nuosavybe ir pagal atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui K. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko pavardės pakeitimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, išlaikymo sutuoktinei ir neturinės žalos atlyginimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Šiaulių apylinkės teisme pagal ieškinį ir priešieškinį nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Šalies argumentai
Atsakovė A. V. 2013 m. gegužės 21 d. prašymu, kurį patikslino 2013 m. birželio 28 d., prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo jauniausios dukters S. V. motiną, kurios tapatybė ir kiti anketiniai duomenys teismui nežinomi. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 16 d. nutartimi atsakovės A. V. prašymą tenkino iš dalies: panaikino Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria ieškovui jo prašymu buvo leista neatskleisti jauniausios dukters S. V. motinos asmens duomenų, ir įpareigojo jį per nustatytą terminą nurodyti dukters S. V. motinos procesinį statusą, rekvizitus (vardą, pavardę, asmens kodą ar gimimo datą, gyvenamąją vietą, kitus kontaktinius duomenis), pateikti naujai į bylą įtrauktinam asmeniui skirtą paskutinės redakcijos ieškinio egzempliorių be priedų (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 113 str. 2 d.). Be to, ta pačia nutartimi Šiaulių apylinkės teismas ex officio įpareigojo abi bylos šalis iki 2013 m. liepos 31 d. ištaisyti atitinkamai ieškinio ir priešieškinio trūkumus, o būtent: nurodyti jų ankstesnių sutuoktinių, su kuriais jie turi nepilnamečių vaikų, procesinį statusą, rekvizitus (vardą, pavardę, asmens kodą ar gimimo datą, gyvenamąją vietą, kitus kontaktinius duomenis) ir pateikti naujai įtrauktiniems asmenims skirtus (paskutinės redakcijos) procesinių dokumentų, kuriuos rengė atitinkama bylos šalis, egzempliorius be priedų (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 113 str. 2 d.). Atsakovė A. V. 2013 m. liepos 30 d. pranešime nurodė buvusio sutuoktinio V. R. rekvizitus; pažymėjo, jog prieštarauja V. R. ir kitų asmenų (kaip galima suprasti, ieškovo sutuoktinės iš pirmos santuokos R. V.) įtraukimui į bylą trečiaisiais asmenimis, todėl pateikė tiktai vieną 2012 m. gegužės 17 d. patikslinto priešieškinio egzempliorių. 2013 m. rugpjūčio 2 d. teisme buvo gautas ieškovo K. V. pranešimas, kuriame jis nurodė žinomus sutuoktinės iš pirmos santuokos R. V. rekvizitus, ir pateikė po tris 2009 m. gruodžio 24 d. patikslinto pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, taip pat 2012 m. spalio 10 d. atsiliepimo į atsakovės 2012 m. gegužės 17 d. patikslintą priešieškinį egzempliorius. Ieškovas K. V. 2013 m. lapkričio 27 d. pranešime (prašyme) nurodė, kad nežino tikslių jauniausios dukters S. V. motinos asmens duomenų, todėl neturi galimybių pateikti juos teismui. Atsižvelgdamas į atsakovės elgesį, pasireiškiantį persekiojimu, neteisėtu fotografavimu, jo teisės į privatų gyvenimą ir slaptumą pažeidimais, ir remdamasis Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi, kurioje išaiškinta, jog „bylai reikšmingi duomenys gali būti pripažinti konfidencialiais ir neatskleistinais dalyvaujantiems byloje asmenims“, prašė teismo neleisti su šiais duomenimis susipažinti atsakovei tuo atveju, jei į bylą bus įtraukta dukters S. V. motina.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą neleisti atsakovei susipažinti su jo jauniausios dukters S. V. motinos asmens duomenimis atmetė, ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtus, ieškovui negrąžino už ieškinį jo sumokėtos žyminio mokesčio dalies, atsakovei grąžino už priešieškinį jos sumokėtą žyminio mokesčio dalį, o pakeistas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.
Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo prašymo neleisti atsakovei susipažinti su jo jauniausios dukters S. V. motinos asmens duomenimis, kurio teismas netenkino, nurodė, kad proceso dalyvių: nukentėjusiųjų, liudytojų (išskyrus kaltinamųjų), tapatybės anonimiškumą, t. y. prieinamumą teismui, bet ne kitiems proceso dalyviams, apie kurį 2013 m. lapkričio 27 d. pranešime (prašyme) kalba ieškovas, įtvirtina BPK 198-204 straipsniai, tačiau BPK nuostatos civiliniame procese netaikomos nei tiesiogiai, nei pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.).
Ieškinį palikdamas nenagrinėtą, teismas iš ieškovo elgesio bylos nagrinėjimo metu ir procesinių prašymų padarė išvadą, kad ieškovas nebuvo suinteresuotas, jog jauniausios dukters S. V. motinos asmens tapatybė, rekvizitai taptų žinomi bylą nagrinėjančiam teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims. Kadangi civilinis procesas grindžiamas dispozityvumo (CPK 13 str.), o ne inkviziciniu principu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis negali eiti prieš ieškovo valią, todėl ieškinį, kurio trūkumų dėl subjektyvių priežasčių jis nė nebandė taisyti, paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2–3 d.). Palikdamas priešieškinį nenagrinėtą, teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė iki nustatyto termino pabaigos pateikė per mažai (vieną vietoj trijų) priešieškinio egzempliorių, o byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų ieškinio ir priešieškinio dalykai iš dalies sutampa, ieškinys ir priešieškinis neatsiejamai tarpusavyje susiję, ir nesant galimybės nagrinėti ieškinio, nebuvo galima nagrinėti ir priešieškinio.
Teismas negrąžino ieškovui jo sumokėto žyminio mokesčio, kadangi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Nors atsakovė sąmoningai netaisė visų priešieškinio trūkumų, jos sumokėtą žyminio mokesčio dalį teismas grąžino, nurodęs, kad priešieškinio trūkumai neturėjo lemiamos įtakos apsisprendžiant priešieškinį palikti nenagrinėtą.
III. Atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas K. V. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kurioje ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinti. Ieškovas nurodo, kad jo ieškinys yra aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantami, o CPK 135 straipsnis nenumato kaip ieškinio trūkumo trečiojo asmens, kurio teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos, nenurodymo. Pagal CPK 47 straipsnio nuostatas tretieji asmenys gali įstoti į bylą ieškovo ir atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, taip pat gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo 2013-07-16 nutartyje nėra nurodyta, kad ieškovui nepateikus S. V. duomenų ieškinys bus paliktas nenagrinėtas (apie tai nenurodyta ir šio teismo 2013‑11‑20 priimtoje nutartyje). Taip pat nurodo, kad S. V. mama uždraudė ieškovui teikti bet kokius duomenis apie ją, atsisakė ieškovui pateikti asmens duomenis ir jos dabartinę gyvenamąją vietą, teismui. Apelianto nuomone, teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos kategoriją, privalėdamas būti aktyvus šioje byloje (CPK 376 straipsnis), bei manydamas, kad į bylą asmuo įtrauktinas trečiuoju asmeniu, jau iš karto nustatęs tokią aplinkybę, turėjo visas galimybes, atsižvelgiant į teismui įstatymų suteiktą valdžią, išreikalauti jam trūkstamus duomenis apie tokį asmenį ir išsiųsti ieškovo teismui pateiktus tiek ieškinio, tiek atsiliepimo į ieškinį egzempliorius.
Atsiliepimas
Atskirąjį skundą pateikė ir atsakovė A. V., kuriuo prašo panaikinti 2013 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui kitam teisėjui. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir be teisinio pagrindo A. V. priešieškinį paliko nenagrinėtą. Atsakovė A. V. nebuvo teismo jokia forma informuota, kad jos priešieškinis yra su trūkumais, kad atsakovė turi teismui pateikti daugiau priešieškinio egzempliorių, atsakovės atžvilgiu nebuvo priimta Šiaulių apylinkės teismo nutartis, kurioje būtų konstatuoti jau priimto priešieškinio trūkumai, nustatytas terminas šiuos trūkumus ištaisyti, kai pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį (priešieškinį) nepaduotu (taip pat palikti nenagrinėtą) tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai.Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartyje nurodyti atsakovės priešieškinio trūkumai (pateikta per mažai (vienas vietoj trijų) priešieškinio egzempliorių) yra formalūs ir nesudarantys pakankamo pagrindo atsakovei užkirsti teisę teisme apginti atsakovės A. V. ir jos nepilnametės dukters P. V. pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus.Nurodo, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis yra atskiri procesiniai dokumentai, su atskirais reikalavimais, vieno iš jų palikimas nenagrinėtu (žinoma, jei tam yra teisėtas ir pagrįstas pagrindas), nesuponuoja teismui pareigos palikti ir kitą procesinį dokumentą nenagrinėtą.Mano, kad pirmosios instancijos teismas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto norma vadovavosi formaliai, neatsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla yra šeimos byla, o šeimos bylų nagrinėjimo specifika lemia tai, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, turi būti aktyvus (CPK 376 str. 1 d., 179 str. 2 d.), užtikrinti viešą interesą, nepilnamečių vaikų interesus, kurie yra prioritetiniai. Taip pat mano, kad teismas turi aiškintis objektyvią tiesą byloje, užtikrinti greitą, teisingą, objektyvų šalių ginčo sprendimą.Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas sąmoningai vilkina bylos išnagrinėjimą, nes vietoj to, kad byla būtų pradėta nagrinėti ir tiriami byloje surinkti įrodymai, jis nusprendžia iš viso jos nenagrinėti. Todėl, atsakovės manymu, teisėja A. B. nesugebės bešališkai ir teisingai išnagrinėti civilinės bylos.Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-06 neteisėta ir nepagrįsta nutartis kaltajai pusei padeda išvengti teisinės atsakomybės ir sukelia turtinę bei neturtinę žalą atsakovei, nes ieškovas atleidžiamas nuo pareigos dengti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas atleidžia skyrium gyvenančią šalį nuo pareigos teikti išlaikymą mažamečiam vaikui, o atsisakydamas nagrinėti ieškinį ir priešieškinį, teismas atstovauja ieškovo K. V. interesus ir verčia atsakovę A. V. atsisakyti reikalavimo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu S. V. motiną. Be to, Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-06 nutartis K. V. atleidžia nuo 2010-01-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jis buvo įpareigotas sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį pasibaigus teismui, nes atsisakius nagrinėti ieškinį, dingsta pagrindas ieškovui mokėti likusią žyminio mokesčio dalį.Atsakovės teigimu, pirmos instancijos teismas 2013-12-06 nutartimi pažeidė šešerių metų amžiaus vaiko interesus, nes jos biologinį tėvą atleido nuo prigimtinės teisės ir pareigos rūpintis mažamete dukra ir tėvams, gyvenant skyriumi, prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nurodo, kad vaikų išlaikymo klausimai visais atvejais turi būti nuspręsti santuokos nutraukimo ar separacijos atveju, o tais atvejais, kai tėvai nėra nutraukę santuokos ar nėra patvirtintas jų gyvenimas skyriumi, tačiau vienas iš tėvų neatlieka savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo išlieka.Apeliantė taip pat teigia, kad naikindamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas naikina UAB „Baltic metal center“ akcijų areštą ir padeda K. V. paslėpti turtą, sumažinant akcijų vertę arba akcijas perleidžiant tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė nurodo, kad ieškovas K. V. sąmoningai klaidina teismą nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis (neva atsakovė ne kartą fotografavo S. V. mamą, jos vaikus, pateikia melagingus teiginius apie persekiojimą, neteisėtą fotografavimą, teisės į privatų gyvenimą ir slaptumą pažeidimus), siekdamas vienintelio tikslo – neatskleisti S. V. motinos duomenų, nes atskleidus šiuos duomenis, paaiškės dar 2009 metais ieškovės nurodytas faktas, kad santuoka iširo dėl ieškovo K. V. kaltės, nes jis buvo atsakovei neištikimas su kita moterimi – V. K..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovui nepateikus teismo reikalautų jauniausios ieškovo dukters S. V. motinos asmens duomenų, skundžiama nutartimi tiek ieškinį, tiek priešieškinį paliko nenagrinėtus. Prieš nuspręsdamas ieškinį ir priešieškinį palikti nenagrinėtus, teismas atmetė ieškovo prašymą neleisti atsakovei susipažinti su jo jauniausios dukters S. V. motinos asmens duomenimis, tačiau ši nutarties dalis nagrinėjamu atveju nėra skundžiama ir nėra apeliacijos objektas. Atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškinys ir priešieškinis palikti nenagrinėti, pateikė tiek ieškovas, tiek ir atsakovė, manydami, kad tokia nutartis pažeidžia jų teises. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek skundžiamos nutarties motyvus bei joje nurodytus teisinius pagrindus tokios nutarties priėmimui, tiek apeliantų atskirųjų skundų motyvus, mano, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis negali būti laikoma teisėta.
Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, ši nutartis priimta remiantis CPK 296 str. 1 d. 11 p., reglamentuojančiu pareiškimo palikimą nenagrinėtu, kai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju, jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika, 2012, 36, p. 347-393). Nagrinėjamu atveju teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovas neištaisė pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t.y. neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti dukters S. V. motinos asmens duomenų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie trūkumai jokiu būdu negali būti laikomi esminiais, o juo labiau dėl jų nepašalinimo ieškinys negali būti paliekamas nenagrinėtu, kadangi įstatyme numatyta galimybė pačiam teismui įtraukti į bylą asmenis, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje yra pateikta ieškovo dukters S. V. gimimo akto įrašo kopija, kurioje užtušuoti S. V. motinos duomenys, todėl, siekiant į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti S. V. motiną, iš šio akto registravimą atlikusios valstybinės institucijos gali būti išreikalauta akto kopija ir taip nustatyta į bylą trauktino trečiojo asmens tapatybė. Be to, nagrinėjamu atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti laikomas teisėtu ir dėl to, kad, kaip teisingai nurodo ieškovas, nei Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-16 nutartyje, nei 2013-11-20 nutartyje nebuvo nurodytos tokios ieškinio trukumų nepašalinimo teisinės pasekmės.
Pasisakant dėl atsakovės priešieškinio palikimo nenagrinėto, apeliacinės instancijos teismas taip pat turi pagrindą sutikti su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad priešieškinio palikimas nenagrinėtu, kai nepateiktas reikiamas kiekis priešieškinio egzempliorių, negali būti laikomas teisėtu. Nors pateikti reikiamą skaičių procesinio dokumento ir jo priedų egzempliorių yra šalies, teikiančios šį procesinį dokumentą, pareiga (CPK 113 str.), tačiau šis atsakovės priešieškinio trūkumas apskritai nebuvo konstatuotas jokiame pirmosios instancijos teismo procesiniame dokumente (CPK 115 str.), išskyrus skundžiamą nutartį, todėl teismas nepagrįstai šiuo pagrindu priešieškinį paliko nenagrinėtą. Be to, tokie priešieškinio trūkumai laikytini formaliais ir jie negali sudaryti pakankamo pagrindo atsakovei užkirsti teisę teisme apginti savo bei nepilnamečio vaiko teises arba įstatymų saugomus interesus, ypač kai civilinė byla yra šeimos byla ir ji jau nagrinėjama teisme. Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti priešieškinį nenagrinėtą dėl nepateikto pakankamo kiekio priešieškinio egzempliorių laikytinas nepagrįstu ir nesuderinamu su CPK 296 str. 1 d. 11 p. nuostatomis.
Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Šiaulių apylinkės teisme civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų, susijusių nepilnamečio vaiko interesais, nagrinėjama nuo 2009 metų. Todėl atsižvelgiant į vaiko interesus, bylos nagrinėjimo trukmę, teismas turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad bylą vaiko interesais būtina nagrinėti iš esmės ir, jei bylos nebuvo galima nagrinėti į ją neįtraukus trečiojo asmens, pačiam teismui savo iniciatyva išsireikalauti duomenis iš valstybinių institucijų apie šį asmenį ir įtraukti jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, imtis civilinį procesą reglamentuojančio įstatymo normose numatytų priemonių prieš teismo įpareigojimų nevykdančius asmenis (CPK 103 str.), o ne palikti ieškinį ir priešieškinį nenagrinėtus. Taip pat sutiktina su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad šioje byloje, be kita ko, nagrinėjami ir reikalavimai dėl vaiko išlaikymo (CPK 3.3 str.), byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino vaiko išlaikymo, todėl tiek ieškinio, tiek priešieškinio palikimas nenagrinėtais iš esmės dėl formalių priežasčių neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.).
Kitų atskirųjų skundų argumentų, pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį pripažinus iš esmės neteisėta, nagrinėjimas netenka teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nebepasisako. Be to, nors apeliantė prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui kitam teisėjui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimo dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo išsprendimo tvarką reglamentuoja CPK 69 str., o tokį klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Todėl šiuo atveju teisėjos nušalinimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir toks klausimas gali būti sprendžiamas tik Šiaulių apylinkės teisme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir palikti ieškinį bei priešieškinį nenagrinėtus, nes taip buvo nepagrįstai suvaržytos bylos šalių teisės ginti tiek savo, tiek jų nepilnamečio vaiko interesus teisme. Dėl to, skundžiama neteisėta bei nepagrįsta nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniais,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.