Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams O. R., V. K., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namams, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

11. Atsakovai O. R. ir V. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jie yra informuoti, jų interesus teisme atstovauja atstovė advokatė Daiva Rusakienės, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12. Byloje nustatyta, kad atsakovė O. R. ir atsakovas V. K. yra nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., tėvai (t. 1, b. l. 9, 10). Atsakovė O. R. sūnų K. K. (duomenys neskelbtini) d. pagimdė būdama neblaivi (t. 1, b. l. 11). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), O. R. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą (t. 1, b. l. 12). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – skyrius) specialistams 2018 m. liepos 30 d. vertinant grėsmės mažamečiui vaikui K. K. lygį nustatytos šios aplinkybės, t. y. 2018 m. liepos 29 d. O. R. nustatytas 1,69 prom. girtumas, dėl girtumo ji nesugeba pasirūpinti savo vaiku, taip pat buvo duomenų, jog vaiko motina nori atsisakyti savo sūnaus, todėl K. K. buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis bei priimtas sprendimas paimti vaiką iš motinos (t. 1, b. l. 13-29). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką K. R. iš vaiko motinos O. R. (t. 1, b. l. 30-32). Nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. K. K. buvo nustatyta laikinoji globa. Skyriaus specialistams 2018 m. gruodžio 31 d. vertinant grėsmės mažamečiui vaikui K. K. lygį nustatytos šios aplinkybės, t. y. 2018 m. gruodžio 30 d. vaiko tėvams, atsakovams, buvo nustatytas girtumas: O. R. – 1,88 prom., o V. K. – 1,17 prom., todėl K. K. buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis bei priimtas sprendimas paimti vaiką iš tėvų (t. 1, b. l. 33-49). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką K. K. iš vaiko tėvų O. R. ir V. K. (t. 1, b. l. 50-52). Nuo 2019 m. sausio 8 d. K. K. buvo nustatyta laikinoji globa, o vaikas į šeimą grąžintas 2019 m. rugpjūčio 8 d. (t. 1, b. l. 53, 54).

13. Nustatyta, kad skyriaus specialistams 2019 m. lapkričio 7 d. vertinant grėsmės mažamečiams vaikui K. K. ir D. K. lygį nustatytos šios aplinkybės, t. y. atsakovui V. K. buvo nustatytas 2,37 prom. girtumas, O. R. atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau akivaizdžiai matėsi, jog ji apsvaigusi, jautėsi nuo jos sklindantis alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli (t. 1, b. l. 37-84). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi leista paimti nepilnamečius vaikus K. K. ir D. K. iš vaikų tėvų O. R. ir V. K. (t. 1, b. l. 85-88). Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. lapkričio 13 d. rašto matyti, jog iš tėvų paimti vaikai buvo gydomi šioje medicinos įstaigoje, jiems buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 89). Nuo 2019 m. lapkričio 25 d. K. K. ir D. K. nustatyta laikinoji globa (t. 1, b. l. 97, 98). Nuo 2019 m. lapkričio 6 d. O. R. ir V. K. visiškai nebendravo su socialiniais darbuotojais: į telefono skambučius neatsiliepė, nuvykus į namus - nerandami, į Pagalbos šeimai tarnybą pas socialinius darbuotojus neatvyko. 2019 m. lapkričio 21 d. į organizuotą šeimos atvejo vadybos posėdį O. R. ir V. K. neatvyko (t. 1, b. l. 90-96). Abu atsakovai yra ne kartą bausti administracine tvarka, tame tarpe ir už nusižengimus, kurių metu jie buvo neblaivūs, paskirtos baudos, apie kurių sumokėjimą duomenų nėra (t. 1, b. l. 100-120). Į bylą atsakovai pateikė įrodymus, kad jie pradėjo domėtis vaikais, teikti jiems išlaikymą (t. 1, b. l. 198-2014, t. 2, b. l. 2).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

14. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama, esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl neterminuoto tėvų teisių apribojimo atsakovams jų vaikų atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai O. R. ir V. K. netinkamai įgyvendina tėvų valdžią savo vaikų K.ir D. atžvilgiu, atsakovai nuolat vartoja alkoholį, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikams dėl savo kaltės, t. y. dėl girtavimo ir vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus. Be to, nėra duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti.

16. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

17. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovai pažeidė nepilnamečių vaikų teises ir interesus: vaiko motina O. R. K. K. pagimdė, būdama neblaivi. Gimus tiek pirmam vaikui, tiek antram vaikui, tiek O. R., tiek V. K. vaikais netinkamai rūpinosi vaikais, vartojo alkoholį ir t. t., dėl ko kilo grėsmė vaikų sveikatai ar net gyvybei. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Kaip jau buvo minėta, tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.

18. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2019 m. spalio 21 d. V. K. ir nuo 2019 m. lapkričio 21 d. O. R. nutrauktos darbo paieškos be teisės registruotis 6 mėn. (t. 1, b. l. 121, 122), atsakovai nuo 2019 m. gruodžio 5 d. vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 129, 130). Atsakovai tiek atsiliepime nurodė, tiek elektroniniu laišku ieškovo specialistus informavo, jog šiuo metu jie yra išvykę į Norvegiją, kurioje dirba (t. 1, b. l. 164, 191-194). Iš rašytinės 2020 m. balandžio 27 d. charakteristikos matyti, jog dabartinis darbdavys atsakovus apibudino kaip asmenis, kurie keičia savo gyvenimo būdą, tinkamai atlieka su darbo santykiais susijusias užduotis, jie visiškai save išlaiko, psichologiškai stabilūs, nėra priklausomi nuo alkoholio ir azartinių žaidimų (t. 1, b. l. 197). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš į bylą pateiktų elektroninių susirašinėjimų matyti, jog atsakovė O. R. bendrauja su vaikus globojančia globotoja E. Č., domisi vaikais, jų sveikata. Be to, iš žinučių turinio galima suprasti, jog atsakovai nori patys auginti savo vaikus, siekia, jog vaikai grįžtų į šeimą (t. 1, b. l. 198-214). Be to, 2020 m. gegužės 28 d. atsakovų darbdavė J. M. atsakovų prašymu pervedė 200,00 Eur sumą vaikų išlaikymui (t. 2, b. l. 2). Pažymėtina ir tai, nors atsakovai patys fiziškai negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, tačiau aktyviai domėjosi bylos eiga, savarankiškai susirado jų interesus atstovaujančią advokatę (t. 1, b. l. 181). Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovai nėra abejingi savo vaikams, nori vaikus auginti patys, todėl siekia ir bando keisti savo gyvenimo būdą: išvyko iš Lietuvos, iš juos supančios aplinkos, pradėjo dirbti Norvegijoje, tai leidžia spręsti, jog situacija vis dėl to ateityje gali pasikeisti.

19. Ieškovas vieną iš ieškinio faktinį pagrindą taip pat nurodė tai, kad atsakovai turi problemų su alkoholio vartojimu bei nurodė, jog atsakovai yra ne kartą bausti administracine tvarka dėl nusižengimų padarytų būnant neblaiviais, dėl alkoholinių gėrimų vagysčių. Vertinant šias aplinkybes teismas pastebi, jog iš administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkis) metus matyti, jog atsakovų O. R. ir V. K. paskutinis administracinis nusižengimas padarytas jiems esant neblaiviems, užfiksuotas dar 2019 m. sausio 22 d., likusieji užfiksuoti dar anksčiau ir tuomet, kuomet jie vaikų dar neturėjo. Taigi, paskutinis jų girtavimą įrodantis faktas užfiksuotas prieš metus laiko, kitų įrodymų, kurie įrodytų atsakovų dabartinį girtavimą, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai šiuo metu darbdavio charakterizuojami gerai, jog jie nėra priklausomi nuo alkoholio (t.1, b. l. 197). Remiantis šioms nustatytoms aplinkybės, negalima būtų daryti kategoriškos išvados, jog atsakovai nuolat girtauja ir tokiu būdu jie daro ir ateityje gali daryti žalingą įtaką savo vaikams.

20. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovai savo veiksmais daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, visiškai jais nesirūpina bei jais nesidomi, taip pat nėra duomenų, kad padėtis ateityje negali keistis. Teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia tikėtis, kad vaikų tėvai turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti motinos ir tėvo teises ir pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nors vaikų ir tėvų tarpusavio socialiniai, emociniai ir psichologiniai ryšiai šiuo metu nėra labai tvirti (juos skiria fizinis atstumas), tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovai turi tvirtą norą ateityje auginti, rūpintis ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl teismas neturi pagrindo šiuos atsakovų ketinimus vertinti kaip nesąžiningus.

21. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaikų teisės į ryšį su motina ir tėvu, sprendžia, jog nagrinėtinu atveju tikslinga laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei O. R. ir tėvo valdžią atsakovui V. K. nepilnamečių sūnų K. ir D. K. atžvilgiu, nes nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovai pakeis savo požiūrį į sūnų auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaikų atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaikais rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jiems augti bei vystytis. Apribojus atsakovams laikinai motinos ir tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Teismui sprendimu nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas); motina/tėvas galės kreiptis teismą dėl laikino motinos/tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį, priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Atsakovams išaiškintina, kad jie, siekdami laikino motinos/tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, privalo keisti savo gyvenimo būdą, glaudžiai bendradarbiauti su šeimai priskirtais specialistais, esant poreikiui ar būtinybei lankyti psichologo konsultacijas, spręsti emocijų valdymo problemas ar pan., nenutraukti ryšių su vaikais, rūpintis jais, dirbti, teikti vaikams išlaikymą ir pan.. Teismas akcentuoja, kad vaikų ir motinos/tėvo susitikimai tik elektroninių ryšių priemonėmis, negali būti laikomi pakankamas ir kokybiškas būdas ryšiui su vaikais sukurti/palaikyti, tačiau tai neabejotinai tinkamas būdas palaikyti kontaktą, ypač tuo laikotarpiu, kuriuo atsakovai negali fiziškai grįžti į Lietuvą ir pan.

23. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas turi pareigą vertinti atsakovų progresą ir spręsti dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

24. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

25. CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikams išlaikymą. Apribojus atsakovams O. R. ir V. K. motinos/tėvo valdžią mažamečių sūnų K. ir D. K. atžvilgiu, spręstinas vaikų išlaikymo klausimas. CK 3.195 straipsnis numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas. Byloje pateiktas įrodymas, jog atsakovai tik vieną kartą savo vaikų išlaikymui pervedė 200,00 Eur sumą, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas. Ieškovas prašo iš priteisti iš atsakovų O. R. ir V. K. iš kiekvieno atsakovo išlaikymą kiekvienam jų nepilnamečiam vaikui po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

26. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nors išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

27. Ieškovo nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovų turtinė padėtis nėra itin gera, byloje nėra duomenų, jog atsakovė O. R. turėtų nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto (b. l. 124, 125, 127), atsakovo V. K. vardu registruoto kilnojamojo turto nėra (b. l. 123, 128), tačiau jo vardu yra registruota transporto priemonė Ford Focus (b. l. 126). Byloje nėra įrodymų, jog atsakovai turėtų kokių nors sveikatos problemų ar jų darbingumas būtų apribotas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovų turtinę padėtį, siekiant užtikrinti protingą interesų pusiausvyrą, įvertinus, kad turi būti patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai, į tai, jog K. K. turi sveikatos problemų, bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovai sutinka vaikams teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovės O. R. priteistinas išlaikymas sūnums K. K. ir D. K. kiekvienam po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. sausio 20 d. iki vaikų pilnametystės, bei iš atsakovo V. K. priteistinas išlaikymas sūnums K. K. ir D. K. kiekvienam po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. sausio 20 d. iki vaikų pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis, CPK 376 straipsnis).

28. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

29. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiams vaikams K. K. ir D. K. yra priteisiamas išlaikymas ir šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, teismas sprendžia, jog tikslinga vaikų laikinąjį globėją Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus skirti ir jų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo.

Dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

30. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2019 m. lapkričio 25 d. K. K. ir D. K. laikinuoju globėju paskirtas Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centras, o vaikų globos vieta nustatyta Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre - pas budinčią globotoją E. Č.. Kadangi šiuo metu globėjas tinkamai atlieka globėjo pareigas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovų vaikai, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaikų gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga K. K. ir D. K. gyvenamąją vietą palikti nustatytą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose.

31. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus iš dalies, inicijuotina civilinė byla dėl vaikų nuolatinės globos ir vaikų globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Patenkinus ieškovo ieškinį ir jo reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: po 37,50 Eur žyminio mokesčio už tėvų valdžios apribojimą. Be to, patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis po 72,00 Eur (100 Eur (priteistas išlaikymas) x 12 mėn x 3 proc. x 2 vaikai). Taigi, viso iš kiekvieno atsakovo priteistinas po 109,50 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 17,60 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 8,80 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui, periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teisme priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. sausio 20 d., iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teisme priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. sausio 20 d., iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl globos nepilnamečiams vaikams: K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo įsiteisėjimo jų gyvenamąją vietą nustatyti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose (juridinio asmens kodas 191015237) bei Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namus paskirti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo bei dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109,50 Eur (vieno šimto devynių eurų 50 centų) žyminį mokestį ir 8,80 Eur (aštuonių eurų 80 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109,50 Eur (vieno šimto devynių eurų 50 centų) žyminį mokestį ir 8,80 Eur (aštuonių eurų 80 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiams vaikams: K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.