Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose, įvertinus kameros plotą ir jose laikomų asmenų skaičių, nepažeidus ploto reikalavimo, t. y. teko daugiau kaip 3,6 kv. m ploto. Akcentuotina, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (0,56 kv. m) vienam asmeniui teko daugiau kaip 3 kv. m kameros ploto. Taigi, konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu nei nacionalinės teisės aktų, nei Konvencijos reikalavimų dėl vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamosios patalpos ploto. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose dviese, kurių plotas nuo 7,38 kv. m iki 8,11 kv. m. Atkreiptinas dėmesys, kad laikytinas rašymo apsirikimu atsakovo 2016 m. rugsėjo 21 d.–2016 m. spalio 22 d. nurodyti duomenys, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 325, taigi, konstatuotina, kad nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 22 d. buvo laikomas minėtoje kameroje. Taigi, iš viso pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 733 paras nepažeidus minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo. Pažymėtina, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas 356 paras, t. y. beveik pusę laikotarpio buvo laikomas vienas. Taigi, šie pareiškėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

Lukiškių TI-K pateikė duomenis ir nurodė, kuriose kamerose įrengė sanitarinių mazgų patalpas kaip atskiras kabinas su durimis (b. l. 35), tačiau pareiškėjas šiose kamerose nebuvo laikomas. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo privatumas naudotis sanitariniais mazgais nebuvo tinkamai užtikrintas visą laikymo laikotarpį, t. y. iš viso 733 paras, tačiau, priteisiant neturtinės žalos dydį, pažeidimo intensyvumą mažinančia aplinkybe pripažįstama, jog pareiškėjas 356 paras buvo laikomas vienas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K pareiškėjo skundo argumentų nepaneigė.

Šie pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs. Remiantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 136, 137 straipsniais, bei Suėmimo vykdymo įstatymo 40, 41 ir 42 straipsniais, organizuojama nuteistųjų (suimtųjų) socialinė reabilitacija. Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN pateikta informacija, kad buvo sudaroma galimybė eiti į mankštos kambarį (Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 1-212. Taip pat vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės, patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. N-64 „Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių patvirtinimo“. Pareiškėjas turėjo galimybę žiūrėti televizijos programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose. Be to, gyvenamosiose kamerose yra iškabinama teisinė informacija apie kalinimo sąlygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas. Taip pat Lukiškių TI-K periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Asmenims, laikomiems įstaigoje, yra nuolat organizuojami įvairaus pobūdžio užsiėmimai, konkursai, sporto varžybos ir kiti užsiėmimai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems laikomiems asmenims, buvo sudaryta galimybė socialinės reabilitacijos programose. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi raštu dėl dalyvavimo tam tikroje programoje. Pareiškėjas nenurodė, kokiose konkrečiose veikose siekė dalyvauti ir jam nebuvo sudaryta galimybė jose dalyvauti. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai nelaikytini pagrįstais. Teismas nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas teigia, kad netinkamai įrengtos kameros. Kaip byloje nustatyta, kad Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose yra lovos, stalas, kamerose iki 4 lovų yra kėdutės, o kur daugiau kaip 4 lovos – suolai, kurie atitinka stalo dydį. Visose gyvenamosiose kamerose yra lentyna (1 vnt.), spintelės (viena spintelė dviem asmenims) ir viršutinių drabužių pakabos. Konstatuotina, kad toks įrengimas atitinka Tai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 14.7– 14.9 p. ir „Laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo”, reikalavimus. Ta aplinkybė, kad kameroje nebuvo veidrodžio, savaime negali pagrįst, jog pareiškėjui dėl to kilo žala. Be to, laikomiems asmenims išduodamos plastikinės dėžės daiktams susidėti. Teismo vertinimu, kamerų įrengimas atitiko teisinį reguliavimą ir atitinkamai pagal esamas finansines galimybes ir kameros dydį, jose buvo atitinkamas baldų kiekis. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamai įrengtų kamerų, laikytini nepagrįstais.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad kamerose nėra užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus šilumos kiekis bei tinkamas apšvietimas, be to, kamerose nėra ventiliacijos, todėl jose yra drėgna.

Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma). Vadovaujantis Higienos normos 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 ir ne aukštesnė kaip 28 C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas).

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 51–56) nurodyta, kad kamerose dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx, visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kurių minimalus plotas yra 0,824 kv. m, kameros vėdinamos natūraliai per lengvai atidaromus ir vėdinimui pritaikytus langus. Pagal PĮĮET 16.9 punktą, iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės grotos.

Be to, vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo aktu (b. l. 60–62, 63–68) nustatyta, kad kameroje Nr. 325, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 23 d., išmatuota dirbtinė apšvieta, oro temperatūra atitiko Higienos normų reikalavimus, kamera galėjo būti vėdinama per atidaromą langą, pareiškėjo skunde nurodytų Higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, pažeidimų, kuriuos nurodo, nebuvo nustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo atžvilgiu teisės aktų nuostatų dėl tinkamos oro temperatūros, drėgmės lygio palaikymo bei tinkamo apšvietimo užtikrinimo Lukiškių TI-K kamerose. Šie pareiškėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose veisėsi pelėsis. Šie skundo argumentai yra abstraktūs, remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad ginčui aktualūs ir vertintini tik tiek patikrinimo aktai, kai pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas tam tikrose kamerose, kuriose jis patikrinimo metu buvo laikomas.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad per grotas į kameras nepatenka natūralus apšvietimas ir grynas oras.

Taisyklių 14.1 punkte reglamentuota, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos pateikimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos, stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Kadangi jokių pažeidimų dėl netinkamos apšvietos, šilumos ir drėgmės nebuvo nustatyta, o kameros vėdinamas natūraliai per langus, tai šie pareiškėjo skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Be to, ir pats pareiškėjas neneigė, kad yra galimybė kameras vėdinti per langus.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl netinkamos patalynės, čiužinių.

Higienos normos 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 42 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose. Be to, nustatyta, kad išdavimui paruoštas minkštasis inventorius, lovos skalbiniai, rankšluosčiai buvo vizualiai švarūs. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K išdavė pareiškėjui tinkamos kokybės patalynę. Tokių pažeidimų nenustatė ir NVSC.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), 5 punktu, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu, Kalėjimų departamento direktorius tvirtina kelių rūšių valgiaraščius, be kita ko, valgiaraščius dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir moterims, ir vegetariškus valgiaraščius dirbantiems bei nedirbantiems vyrams ir moterims ir kt. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsiliepime į skundą taip pat nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus, nustatyta, jog nedirbančių vyrų paros maisto davinio energinė vertė viršijo teisės aktų nustatytą minimalią normą, o vadovaujantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch9266, nedirbančių vyrų pietų davinio energinė vertė taip pat viršijo minimalią normą. Pastebėtina, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiškėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytą jo energetinę vertę ir pareiškėjo sveikatos istorijoje. Be to, kad maitinimas galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos būklei, nėra duomenų. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui buvo neskanus maistas yra jo subjektyvus vertinimas. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs ir nelaikytini pagrįstais.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K dušu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimo nustatyta, kad įstaigoje yra 13 dušų, kurių sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angą. Į dušus tiekiamas karštas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvarkos. Taigi, Lukiškių TI-K yra įrengtos dušo patalpos, kurios aprūpintos karštu vandeniu, o direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad šioje įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas skunde neneigia, kad būdamas Lukiškių TI-K, galėjo maudytis šiltu vadeniu vieną kartą per savaitę, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia naudojimosi dušais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad atsakovė nepažeidė pareiškėjo teisių dėl naudojimosi dušais tvarkos. NVSC patikrinimo aktuose nenustatė, kad dušai netinkamai įrengti. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN argumentais dėl tinkamo dušo įrengimo. Pranešime (b. l. 51–56) nurodė, kad dušų patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Jos kiekvieną dieną yra valomas naudojant dezinfekcijos priemones. Į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Dušuose veikia mechaninė vėdinimo sistema, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Į dušų patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros. Dušų patalpose sudarytos sąlygos nusirengti ir apsirengti (yra grindų kilimėlis, kabyklos drabužiams, suoliukas, lentynėlė). Atkreipiame dėmesį, kad atstumas tarp persirengimo vietos ir dušo čiaupo yra pakankamas tam, kad drabužiai nesudrėktų. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu, kaip nustatyta Higienos normos 44 punkte, t. y. ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, yra nustatyta. Taip pat byloje pateikti ir Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas „Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafikas“ (b. l. 147–150). Vilniaus PN suimtieji ir nuteistieji nusiprausti į dušą ir pasinaudoti kirpėjo paslaugomis išvedami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-249 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjimo direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (b. l. 146).

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose nebuvo teikiamas karštas vanduo. Higienos normos 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į kameras, nėra pagrindo konstatuoti, kad ši aplinkybė pažeidė pareiškėjo teises.

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K pažeidė jo teises, ginčo laikotarpiu suteikdama pareiškėjui galimybę tik vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Taigi, suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojantys teisės aktai numatė suimtajam asmeniui teisę į kasdienį pasivaikščiojimą gryname ore, kurio trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas aplinkybes – ilgesni pasivaikščiojimai yra garantuojami asmenims, patenkantiems į specialias nustatytas asmenų kategorijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, jog jam buvo suteikta galimybė kasdien po vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, be to, teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K kiltų pareiga užtikrinti pareiškėjui ilgesnius pasivaikščiojimus dėl jo amžiaus ar sveikatos būklės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K buvo įrengta ir veikė dar iki minėto nutarimo įsigaliojimo, darytina išvada, kad šios įstaigos atžvilgiu nėra taikomos nuostatos, draudžiančios naudoti iš asbestcemenčio pagamintas medžiagas. Be to, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad pastato konstrukcijose nėra asbesto, be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl šios medžiagos. Jis tik abstrakčiai nurodė, kad asbestas kelia pavojų sveikatai ir žaloja, todėl argumentai dėl asbesto atmestini kaip neįrodyti. Pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių yra abstraktūs ir neindividualizuoti, o teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K argumentais, kad kiemeliai tinkamai įrengti ir yra tvarkingi. Be to, ir patys laikomi asmenys turi rūpintis kiemelių priežiūra.

Teismas akcentuoja, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų sąlygų išsiplauti drabužius yra abstraktūs. Duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybės išsiplauti drabužius, nėra. Patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis ne tik nemokamomis, bet ir mokamomis skalbimo paslaugomis. Jis nepateikė duomenų, kad jam buvo ribojama teisė skalbti drabužius teisės aktų nustatyta tvarka, o teisės aktai nenustato galimybės drabužius išsiskalbti kamerose.

Pripažintina, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl aliarminių mygtukų įrengimo yra abstraktūs. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu jo teisių nepažeidė ir skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Jis neindividualizavo, kada, kokioje kameroje nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas ir jis neturėjo galimybės išsikviesti pagalbą.

Be to, pareiškėjo skundo argumentai dėl nariuotakojų ir graužikų veisimosi kamerose yra abstraktūs, teismas neturi pagrindo abejoti, kad paslaugų teikėjai užtikrino tinkamų patalpų dezinfekavimą ir vykdė kenkėjų bei graužikų naikinimo darbus (b. l. 151–162). Pareiškėjas abstrakčiai nurodė šį pažeidimą ir jo neindividualizavo.

Pareiškėja teigia, kad nebuvo sudarytų tinkamų sąlygų naudotis kirpėjo paslaugomis.

Byloje pateiktas Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafikas bei 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-249 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjimo direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (b. l. 139-150). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas turėjo teisę naudotis kirpėjo paslaugomis pagal patvirtintą tvarką ir nustatytu grafiku. Jis iš esmės neneigė tokių aplinkybių. Pareiškėjo netenkino kirpimo paslaugos, t. y. kad kerpamas mašinėle ir ne kirpėjų meistrų. Pagal patvirtinto aprašo (b. l. 139–141) nuostatas kirpėjo paslauga – galvos plaukų kirpimas kirpimo mašinėle, kirpėjo paslaugos teikiamos Lukiškių TI-K įrengtoje kirpykloje, kuri, remiantis NVSC patikrinimo duomenimis, buvo tinkamai įrengta ir atitiko Higienos normos 22.1 papunkčio reikalavimus (b. l. 86–88). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui buvo tinkamai suteiktos kirpimo paslaugos.

Skunde pareiškėjas teigia, kad buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais ir nebuvo užtikrinta jo sveikatai saugi aplinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 punktas gina žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžia bendrose gyvenamosiose patalpose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lukiškių TI-K nurodo, kad remiantis minėtomis nuostatomis, suimtiesiems ir nuteistiesiems, tai pat ir pareigūnams Lukiškių TI-K Priėmimo-paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose, griežtai draudžiama rūkyti. Be to, priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpose yra iškabinti įspėjamieji, draudžiantys rūkyti ženklai. Byloje pateikti duomenys, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. A. M. atvykęs į Lukiškių TI-K užpildė „Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą apklausos anketą“ (b. l. 49), kurioje nurodė, kad nesutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl vadovaujantis SVĮ 10 straipsnio „Suimtųjų ir nuteistųjų laikymas atskirai” reikalavimais buvo laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Jis teismui nepateikė duomenų, kad raštu būtų kreipęsis į administraciją dėl nurodyto pažeidimo ar laikymo su rūkančiais asmenimis.

Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidus izoliavimo reikalavimus. Aiškina, kad jis– buvęs pareigūnas ir turėjo būti taikomi laikymo apribojimai.

Byloje nustatyta, kad A. M., atvykęs į Lukiškių TI-K, pildydamas minėtą 2016 m. rugsėjo 19 d. Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą, apklausos anketą Nr. 93-3618 (b. l. 49) nurodė, kad nėra ankščiau buvęs ar šiuo metu yra valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės valdžios ar valdymo institucijų valstybės tarnautojas. Pripažintina, jog jis buvo laikomas Lukiškių TI-K vadovaujantis SVĮ 10 straipsnio nuostatomis. Lukiškių TI-K 2019 m. balandžio 25 d. pranešime (b. l. 135) nurodė, kad 2017 m. balandžio 20 d. suimtasis A. M. žodžiu kreipėsi į įstaigos administraciją nurodydamas, kad ankščiau yra dirbęs Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, todėl nuo šio kreipimosi jis buvo laikomas SVĮ 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tvarka, t. y. suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų). Be to, byloje pateiktas A. M. 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymas laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose su buvusiais pareigūnais (b. l. 50) ir jo prašymas buvo patenkintas. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K administracija, atsižvelgdama į objektyvius duomenis, pateiktus anketoje, prašymuose, laikė pareiškėją nepažeisdama SVĮ reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėjo nurodyti argumentai nėra nuoseklūs, t. y. jis teigia, kad buvo laikomas nepažeidus izoliavimo reikalavimų, o vėliau jau laikomas kameroje Nr. 148, kurioje iš jo buvo tyčiojamasi ir jis patyrė didžiulį stresą, išgyvenimas. Pareiškėjui tenka pareiga individualizuoti reikalavimą atlyginti žalą, šiuo atveju jo argumentai yra prieštaringi. Teismas remiasi Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, kokiose kamerose jis buvo laikomas, (b. l. 32–33, 48). Taigi, nesant duomenų, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 148, jo argumentai dėl netinkamo izoliavimo laikytini nepagrįstais. Jokių duomenų, kad dėl netinkamo izoliavimo ar prašymų perkelti į kitas kameras, pareiškėjas nepateikė. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K nepadarė pareiškėjo nurodyto pažeidimo.

Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nustačius tam tikrus pažeidimus, jie yra šalinami ir Lukiškių TI-K stengiasi sudaryti tinkamas laikymo sąlygas visiems asmenims. Pareiškėjas buvo laikomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti laikomi asmenys, nėra pateiktų pareiškėjo skundų dėl nurodytų netinkamų laikymo sąlygų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 733 paras buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumą naudojantis Lukiškių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais. Kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais.

Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie išvados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, kad jis 356 paras buvo laikomas vienas kameroje, o tai mažina nurodyto pažeidimo intensyvumo mastą, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog tai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 25 000 Eur suma akivaizdžiai viršija patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 1 500 Eur suma (laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d.).

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.