Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Kretingos komunalininkas“ atstovei teisininkei Redai Bendikienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Klaista“ atstovui direktoriui L. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Kretingos komunalininkas“ ieškinį atsakovei UAB „Klaista“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė R.Bendikienė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 15438,11 Eur dydžio netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas palaikė, iš esmės rėmėsi motyvais, išdėstytais ieškinyje. Paaiškino, kad daugiabučio namo gyventojus atstovauja pagal pavedimo sutartį. Iš atsakovės priteistų netesybų dalis turėtų tekti patalpų savininkams, o dalis – administratoriui už negautas administravimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, būdama daugiabučio namo, adresu Topolių aklg. 10, Kretinga, atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administratore, ir atsakovė 2014-08-12 sudarė Atnaujinimo (modernizavimo) darbų sutartį Nr(duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytas darbų atlikimo terminas - 12 mėnesių, skaičiuojamas nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2014-08-12. 2015-07-31 sudarytas papildomas susitarimas Nr(duomenys neskelbtini), kuriuo darbų atlikimo terminas, remiantis Sutarties 6.2 p., pratęstas 2 mėnesiams, t.y. iki 2015-10-12. Darbų atlikimo terminas, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)dar kartą pratęstas pagal atsakovo prašomą terminą - iki 2016-01-18 Po pakartotinio kreipimosi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo pratęsti darbų atlikimo terminą, buvo gautas atsakymas, jog nėra pagrindo sutikti, kad būtų pratęstas darbų atlikimas terminas, kadangi jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių atsakovės vėlavimą, nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atnaujinimo (modernizavimo) (rangos) darbų, numatytų Sutartyje, nurodytu terminu nebaigė, jai, remiantis Sutarties 6.3 p., buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai.

Kaip žinia, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 str. 1 d.). Jeigu asmuo neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

Dėl ieškovo tinkamumo.

Atsakovės argumentai dėl netinkamo ieškovo atmestini, kadangi Sutartis dėl pastato atnaujinimo (modernizavimo) darbų buvo pasirašyta tarp ieškovės ir atsakovės. Sutartis sudaryta atlikus supaprastinto atviro konkurso pirkimo procedūras. Pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, įgyvendinant atnaujinimo (modernizavimo) mechanizmą. Ieškovė pavedimo sutartimi vykdo daugiabučio gyvenamojo namo adresu Topolių aklg. 10, Kretinga, atnaujinimo (modernizavimo) projekto administravimą ir atstovauja gyventojų interesus visais klausimais, susijusias su namo modernizacija (renovacija), todėl SĮ „Kretingos komunalininkas“ laikytina tinkama ieškove civilinėje byloje dėl netesybų priteisimo.

Dėl atsakovės reikalavimo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senatį.

Atsakovė savo atsiliepime į ieškovės ieškinį bei jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė skaičiuoja nepagrįstai didelius delspinigius, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 5 d. 1 p. numato, jog ieškiniams dėl netesybų išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl ieškovės reikalavimui dėl dalies netesybų priteisimo yra suėjęs ieškinio senaties terminas ir prašo jį taikyti.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, atsikirsdama į atsakovės atstovo poziciją nurodė, kad delspinigiai atsakovės atžvilgiu paskaičiuoti teisingai, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, be to, atsakovės atstovas klaidingai supranta įstatyme įtvirtintą netesybų sampratą ir savaip interpretuoja įstatymus.

Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 5 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Delspinigius priteisti galima tik už laikotarpį iki pagrindinės prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000).

Kadangi šalys susitarė delspinigius skaičiuoti už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 6.3 p.), tai kiekvienos dienos ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo (Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 5 d.), todėl perskaičiuoti prašomas priteisti netesybas už 6 mėnesius nėra teisinio pagrindo.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 15438,11 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad atsakovė pažeidė savo pareigą statybos darbus užbaigti iki papildomu susitarimu nustatytos datos - 2016-01-18, todėl pagrįstai neatsižvelgdama į reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikomą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, už laikotarpį nuo 2016-01-18 iki 2016-11-28 (statybos užbaigimo akto surašymo ir patvirtinimo diena) (iš viso 313 diena) nuo sutarties kainos – 848800,00 Lt (245829,47 Eur) – paskaičiavo atsakovei 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną dieną: iš viso 15438,11 Eur. Ieškovė nurodo, kad šiuo laikotarpiu atsakovės kaltė dėl to, kad rangos darbai laiku nebaigti, pasireiškia tuo, kad atsakovė Sutarties vykdymo laikotarpiu tiek ieškovės, tiek butų ir kitų patalpų savininkų buvo sistemingai raginama vykdyti darbus, taisyti defektus, vykdyti techninio prižiūrėtojo teisėtus nurodymus, bendradarbiauti vykdant statybos užbaigimo procedūrą ir vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus, pvz., užtikrinti Sutarties įvykdymą laidavimo draudimo raštu, pateikti darbų vykdymo grafikus ir kt., ką patvirtina susirašinėjimas su techniniu prižiūrėtoju, atsakovu, tačiau šių pareigų nevykdė.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, nurodytų ieškinyje ir atsakovės atsiliepime į ieškinį. Tačiau byloje iš esmės ginčas kyla dėl to, ar atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei 15438,11 Eur dydžio netesybas, paskaičiuotas už sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino pažeidimą.

Lietuvos Respublikos CK 6.71 str. 1 d. reglamentuoja, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.258 str. 1 d. įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, gali būti taikoma tik tuomet, kai skolininkui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už pagrindinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 6.246 – 6.249 str.). Sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas, taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas reiškia neteisėtus veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str.). Šiuo atveju šalių 2014-08-12 sudarytos Sutarties 6.3. p. numato, kad jei rangovas (atsakovė) vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų etapą pagal darbų vykdymo grafiką ir nepateikia užsakovui (ieškovei) pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, užsakovas (ieškovė) gali reikalauti delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0,02 proc. nuo sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai negali būti reikalaujami, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo (atsakovės) ir kurių rangovas (atsakovė) negalėjo numatyti. Taigi teisę skaičiuoti netesybas ieškovė turėtų tuo atveju, jeigu atsakovė būtų neįvykdžiusi sutartinės prievolės laiku užbaigti statybos rangos darbus dėl savo kaltės arba dėl rūpestingumo stokos atsakovei nesiimant visų reikiamų priemonių tinkamai ir laiku užbaigti darbus.

Nustatyta, kad pagal 2014-08-12 rangos sutartį (su papildymais ir pakeitimais) darbai turėjo būti baigti iki 2016-01-18. Iš 2016-04-11 Viešųjų pirkimų tarnybos Prevencijos ir pirkimų sutarčių priežiūros skyriaus Sprendimo dėl sutikimo pakeiti pirkimo sutarties sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sutarties vykdymo laikotarpiu rangovas (atsakovė) turėjo finansinių problemų (įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI)), dėl kurių darbai buvo vykdomi mažomis apimtimis, atsiliekant nuo kalendorinio darbų vykdymo grafiko – gaunamos pagal atliktų darbų aktus lėšos pirmiausia buvo skirtos įsiskolinimams padengti, dėl ko apyvartinių lėšų kiekis gaminiams ir medžiagoms įsigyti, nebuvo pakankamas. Užsakovas (ieškovė) svarstė galimybę vienašališkai nutraukti Sutartį, tačiau likusiai rangos darbams skirtai sumai adekvataus kainos pasiūlymo, ateityje vykdant viešojo pirkimo procedūras, sulaukti nėra tikimybės. Tokia išvada argumentuojama pasikeitusiomis medžiagų, darbo jėgos ir kt. rinkos kainomis, lyginant su 2014 metais, kada buvo vykdomas pirkimas. Pagal byloje esančią medžiagą akivaizdu, kad darbų atlikimo terminas ieškovei buvo reikšmingas, ieškovė laikė, kad atsakovė pažeidė sutartį dėl sutartyje nustatyto darbų užbaigimo termino praleidimo, reiškė atsakovei pretenzijas bei taikė sankcijas dėl darbų atlikimo termino praleidimo – skaičiavo delspinigius (raštai: (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal sutartį darbai laikomi užbaigtais tik 2016-11-28, kuomet buvo pasirašytas Statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrindas atsakovei taikyti sutartinę atsakomybę, kadangi atsakovė netinkamai organizavo darbus, savo pareigas atliko nerūpestingai, neatidžiai, dėl ko atsakovei atsiranda pareiga sumokėti sutartyje nustatytas netesybas už sutartinių įsipareigojimų nesavalaikį įvykdymą. Atsakovės atstovas savo argumentams dėl to, kad su ieškove buvo žodinis susitarimas dėl papildomų darbų (laiptinės remonto) atlikimo

Pagal bendrąją taisyklę netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t.y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog kreditorius yra viešasis juridinis asmuo, per se nesudaro pagrindo priteisti ieškiniu reikalaujamą netesybų dydį, neįvertinus jo santykio su nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Ieškovė nurodė, kad atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymas tiesiogiai įtakojo butų ir kitų patalpų savininkų interesų pažeidimą - butų ir kitų patalpų savininkams dėl neatliktų šildymo sistemos atnaujinimo darbų žiemos sezono pradžioje nebuvo tiekiamas šildymas, dėl nekokybiškai atliktų darbų (neapšiltintų magistralinių vamzdynų) patirti šiluminės energijos nuostoliai, laikotarpiu iki statybos užbaigimo procedūros pabaigos butų ir kitų patalpų savininkams buvo skaičiuojamos palūkanos pagal paskolos sutartį su UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“. Nepagrįstai ilgas darbų pabaigos vėlavimas padidino butų ir kitų patalpų savininkų finansinius praradimus, didino atnaujinimo (modernizavimo) darbų kainą, todėl atsakovei priskaitomi delspinigiai tik dalinai kompensuotų butų ir kitų patalpų savininkų patirtus nuostolius. Atsakovė 2016-04-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuota apie delspinigių skaičiavimo pradžią. Rangos darbai baigti tik 2016-11-28, ką patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. praėjus 313 kalendorinių dienų po darbų atlikimo termino, nustatyto papildomu susitarimu, pabaigos, t.y. 2016-01-18. Už kiekvieną pradelstą įvykdyti prievoles pagal Sutartį dieną atsakovei, remiantis Sutarties 6.3 p., buvo skaičiuojami 0,02 % dydžio nuo visos Sutarties sumos delspinigiai. Jokių priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės ir kurių ji negalėjo numatyti vykdydama Sutartį, nebuvo. Aplinkybė, jog atsakovė nesikreipė į ieškovę Sutarties vykdymo laikotarpiu, nurodydama objektyvias aplinkybes, dėl kurių darbai negali būti vykdomi Sutartyje nustatytais terminais, taip pat nurodydama, jog nesutinka su skaičiuojamais delspinigiais, patvirtina, jog atsakovei buvo žinomas sutartinių netesybų instituto taikymas jos atžvilgiu, su tokiu sutartinių teisinių santykių tęsimo pagrindu sutiko, sutarties nutraukimo neinicijavo. Atsakovė, atsikirsdama į jai pareikštą reikalavimą, teigia, kad namo gyventojai yra raštu ir žodžiu patvirtinę atsakovei, jog yra patenkinti atliktais darbais ir pretenzijų dėl vėlavimo vykdant renovaciją neturi ir nereiškia, nors darbų atlikimo termino praleidimo fakto iš esmės neginčija. Atsakovės argumentus patvirtina į bylą pateikta pažyma apie atliktų darbų kokybę, kurioje 19 iš 30 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nurodė, kad pretenzijų dėl atliktų darbo kokybės ir vėlavimo neturi, iš likusių 11 tik 4 nurodė, kad turi pretenzijų dėl vėlavimo ir subraižyto balkono langų stiklo, o 7 – nuomonės neišreiškė/susilaikė. Be to nurodė, kad kaip kompensaciją už vėlavimą UAB „Klaista“ suremontavo ir išdažė daugiabučio namo laiptines. Nors ieškovė į bylą pateikė 2017-06-29 daugiabučio gyventojų pranešimą, kuriame vienareikšmiškai nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai nesutinka sudaryti taikos sutarties, nelaiko atliktų laiptinių apdailos darbų netesybomis natūra, kadangi atsakovas savavališkai nusprendė atlikti šiuos darbus, kaip galimą kompensaciją dėl ženklaus darbų atlikimo termino praleidimo, tačiau atsakovės į bylą pateiktos pažymos apie atliktų darbų kokybę neginčija. Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios statybos rangos santykius, nustato, jog šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Pažymėtina, kad šalių susitarime dėl netesybų išreikšta valia riboja teismo teisę mažinti netesybas, tačiau vien tai neatima galimybės mažinti netesybas. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgia į tai, kad būtent dėl to, jog Sutartis sudaryta vykdant viešojo pirkimo procedūrą, atsakovės galimybės individualiai derėtis dėl jose nustatytų netesybų dydžio buvo ribotos. Ieškovė taip pat akcentuoja vieną iš netesybų tikslų – skatinti skolininką tinkamai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tačiau nagrinėjamu atveju netesybų sumažinimas šio tikslo nepaneigia, kadangi iš atsakovės priteista sumažintų delspinigių suma negali būti laikoma nereikšminga. Juolab, kad ieškovė nepagrindė atsakovės suinteresuotumo laiku neįvykdyti Sutarties. Atsakovė savo įsipareigojimus pagal Sutartį iš esmės įvykdė – visi darbai, nors ir pavėluotai, ieškovei buvo atlikti, o taip pat atlikti ir papildomi, Sutartyje neaptarti darbai (laiptinės remontas).

Nagrinėjamoje byloje teismui tinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių bei, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CPK 185 str. reikalavimų, išsamiai, siekiant padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, įvertinus byloje apklaustų ieškovės ir atsakovės atstovų parodymus, išanalizavus šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti delspinigių sumą pusiau, t.y. iki 7719,06 Eur (Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 1 d.). Dėl šios priežasties ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 7719,06 Eur delspinigių (Lietuvos Respublikos CK 6.71 str. 1 d., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.).

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybes biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Pagal į civilinę bylą pateiktus mokėjimo kvitus nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į Kretingos rajono apylinkės teismą sumokėjo 348,00 Eur žyminio mokesčio (87,00 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, už ieškinį 261,00 Eur) ir prašo šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės. Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės priteistina 174,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Klaista“, į.k. 140984775, 7719,06 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus devyniolika eurų ir 6 ct) delspinigių ir 174,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės SĮ „Kretingos komunalininkas“, į.k. 163934977, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.