Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-605-587/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-27
Bylos Nr.: e2A-605-587/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12048-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas: E. Š.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kauno apskrities vyriausiojo Policijos komisariatui

Civilinė byla Nr. e2A-605-587/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12048-2021-0

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės, ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19496-1126/2021 pagal ieškovo E. Š. patikslintą ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Kauno apskrities vyriausiojo Policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. Š. pateiktu patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Valstybės 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Nurodė, kad 2005 m. po R. M. mirties pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo nužudymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnį. 2005 m. rugsėjo 2 d. nutarimu ieškovas pripažintas įtariamuoju, paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, 2005 m. rugsėjo 2 d. teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. 2006 m. spalio 12 d. ieškovas pateikė prokuratūrai pareiškimą, o 2006 m. spalio 16 d. pats atvyko į prokuratūrą, pranešė, kad R. M. nenužudė, kad pasislėpė nuo kito asmens, nužudžiusio ieškovo draugą, bijojo būti klaidingai apkaltintas. Tą pačią dieną ieškovas buvo sulaikytas, o 2006 m. spalio 17 d. teismo nutartimi palikta galioti 2005 m. rugsėjo 2 d. teismo nutartis, paskirtas suėmimas 10 dienų. Suėmimo terminas pratęstas 2006 m. spalio 27 d. nutartimi vienam mėnesiui. 2006 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi parinkta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje du kartus per savaitę. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu.

Žemesnės instancijos teismas

3. R. M. buvo ilgametis ieškovo draugas. Mirties dieną ieškovas bendravo su R. M., vartojo alkoholinius gėrimus. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tyrimo metu buvo identifikuotas vienas ieškovo piršto pėdsakas, rastas apžiūrint žuvusiojo gyvenamą vietą, paliktas dešinės rankos nykščiu. Jokių kitų ieškovo kaltę patvirtinančių įrodymų nerasta. Nuo 2005 m. rugsėjo 2 d. buvo atliekama įvairių specialistų tyrimų. Nebuvo surinkta objektyvių įrodymų per 1 metus 2 mėnesius 2 savaites. 2006 m. spalio 17 d. teismas nepagrįstai paliko galioti 2005 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir paskyrė 10 dienų suėmimą, vėliau suėmimo terminą pratęsė. Prokuratūra privalėjo nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu dar 2006 m. apklausus jį ir nesikreipti į teismą dėl suėmimo paskyrimo. Veiksmai, kai tyrimas ilgai nenutraukiamas po to, kai atlikti įmanomi tyrimo veiksmai, tačiau negauti kaltę patvirtinantys duomenys, tęsiami suėmimo terminai, atliekamas ir toliau baudžiamasis persekiojimas, vertintini kaip aplaidūs, nerūpestingi ir prieštaraujantys baudžiamojo proceso uždaviniams, principams, tikslams, daro žalą asmeniui, kuris nepagrįstai persekiojamas. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2007 m. rugpjūčio 31 d.

4. Ieškovui be pagrindo ilgą laiką buvo taikomos įvairios kardomosios priemonės, jis gyveno pasislėpęs nuo visuomenės, suėmime išbuvo 1 mėnesį ir 9 dienas, kitos dvi kardomosios priemonės galiojo nuo 2006 m. lapkričio 23 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., t. y. 9 mėnesius ir 8 dienas. Ieškovas turėjo du kartus per savaitę registruotis Karmėlavos PN, negalėjo niekur išvykti ar įsidarbinti. Ieškovo gyvenimas po R. M. nužudymo ir ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo paskelbta jo paieška, jį sulaikius, suėmus, buvo nežmoniškas fizine ir psichologine prasme. Ieškovas patyrė daug psichologinių kančių, streso, gyveno nuolatinėje emocinėje įtampoje, baimėje, pažeminime. Sumažėjo jo savivertė ir bendravimo galimybės. Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities VPK pareigūnai elgėsi neatsakingai, nerūpestingai, nes, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 177 straipsnį, atskleidė tyrimo duomenis, nurodė žurnalistams įtariamojo vardą, pavardę, kitas įtarimo aplinkybes dėl kaltinimo R. M. nužudymu. Šie duomenys buvo išviešinti 2005 m. rugsėjo 5 d. viešoje internetinėje svetainėje www.tv3.lt. 2019 m. lapkričio 15 d. raštu Kauno apygardos prokuratūra nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl R. M. nužudymo 2011 m. birželio 16 d. nutarimu buvo sustabdytas. Apie nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, sužinota gavus 2007 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos prokuratūros raštą bei nutarimą.

Šalies argumentai

5. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas ir vykdytas teisėtai, esant pakankamam pagrindui, nors ir buvo priimtas sprendimas jį nutraukti. Ieškovo patirti nepatogumai nurodytomis aplinkybėmis nelaikytini pakankamai intensyviais, galinčiais būti pagrindu konstatuoti patirtą neturtinę žalą. Ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

6. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas neįrodė teismų neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodė svarbių priežasčių, kurios lėmė ieškinio senaties termino praleidimą. Prašo taikyti ieškinio senatį.

7. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Generalinės prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, neįrodytą ir paduotą praleidus ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas konstatavo, kad prijungtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai disponavo duomenimis, sudarančiais daugiau nei minimalų pagrindą manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nenustatyta. Pareigūnų procesiniai veiksmai atlikti savalaikiai ir tinkamai. Pats ieškovas daugiau kaip metus slapstėsi nuo pareigūnų, todėl šiuo atveju skirta kardomoji priemonė atitiko protingumo ir proporcingumo principus. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.272 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nenustatęs neteisėtų veiksmų, ieškovo pareikštus reikalavimus teismas atmetė kaip neįrodytus.

Šalies argumentai

10. Ieškovas su ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2021 m. liepos 26 d. Reikalavimas atlyginti žalą pareikštas praėjus daugiau nei trylikai metų nuo tada kai 2006 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta kardomoji priemonė suėmimas ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu. Jokių įtikinamų priežasčių, kodėl terminas buvo praleistas daugiau kaip 10 metų ieškovas nepateikė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 125 straipsnio 8 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas skundui pateikti dėl žalos priteisimo suėjęs. Ieškovui neįrodžius svarbių priežasčių, kurios lėmė ieškinio senaties termino praleidimą, teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas E. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. 2021 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas yra nemotyvuotas, jame abstrakčiai preziumuota, kad kardomoji priemonė atitiko protingumo ir proporcingumo principus, pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Nevertintas ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuratūros ilgalaikis pasyvumas.

11.2. Ieškinio senaties termino pritaikymas neatleidžia teismo nuo pareigos išanalizuoti visus ieškinyje nurodytus argumentus. Teismas neanalizavo ikiteisminio tyrimo 2005–2007 metais atliktų veiksmų, nevertino, kad nuo nužudymo dienos iki 2006 m. spalio 16 d., kai apeliantas atvyko į prokuratūrą, buvo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, po jo sulaikymo nebuvo gautas joks naujas įrodymas, pagrindžiantis apelianto procesinę padėtį bei suėmimą, neanalizavo, kodėl ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu nenutrauktas anksčiau. Teismas nepasisakė apie tai, jog apie nužudymą ir įtariamojo paiešką publikuotas straipsnis yra lengvai prieinamas iki šiol.

11.3. Nors 2005 m. suėmimas buvo pagrįstas, tačiau teisėjas 2006 m. turėjo pareigą patikrinti, ar suėmimo pagrindas neišnyko. Apeliantui pateikus prokuratūrai paaiškinimus ir daugiau nei per metus laiko nesurinkus jokių įrodymų, suėmimo pagrindo nebeliko, apeliantas nebuvo teistas. Aplinkybė, kad suėmimas buvo pakeistas švelnesne kardomąja priemone, iš dalies patvirtina, kad buvo netikslingas. Apeliantą sulaikius buvo tirti jo atspaudai ir seilės. Prokuratūra realiai nekoordinavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Tikrasis žudikas nerastas.

11.4. Apeliantas neginčijo aplinkybės, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai. Buvo ginčijama tik įtarimo pareiškimas apeliantui ir tai, kad jis buvo nepagrįstai persekiojamas ilgą laiką baudžiamojo proceso tvarka. Teismas neatskleidė bylos esmės.

11.5. Nuo R. M. mirties apeliantas gyveno baimėje, patyrė šoką, pažeminimus, išgyveno dėl žūties, sumenko jo savivertė. Jis negalėjo įsidarbinti, gyventi aktyvaus socialinio gyvenimo, iš jo buvo paimtas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Žiniasklaidai Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai išplatino pranešimą su apelianto vardu ir pavarde, pranešimu, kuo yra įtariamas. Baudžiamosios bylos 1 tomo 17 puslapyje pateiktoje ikiteisminio tyrimo registracijoje apie įvykį nurodyta, jog duomenys, susiję su šia situacija, neskelbtini. Straipsnis yra viešai prieinamas iki dabar. Viešas paskelbimas tuo metu nebuvo būtinas, pareigūnai atskleidė per daug detalių, nesusijusių su pagalbos surasti įtariamąjį prašymu. Iki šiol formuojama nuomonė dėl apelianto kaltės. Vyras tapo atsiskyrėliu, nebenori gyventi Lietuvoje.

11.6. CK 1.134 straipsnyje numatyta, jog ieškinio senatis netaikoma reikalavimams, kylantiems iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tęstinio pobūdžio išgyvenimams, kokius patyrė apeliantas, ieškinio senatis prasideda kiekvieną dieną. Nutraukus ikiteisminį tyrimą apeliantas nepareiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, tikėjosi, jog viskas pasimirš. Tačiau išgyvenimai užsitęsė, gyvenimo pilnatvė nesugrįžta. Be to, apeliantas bijojo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu gali būti atnaujintas ir dėl šios aplinkybės laukė, kol sueis terminai baudžiamojoje byloje.

11.7. Visuomenei paviešintą straipsnį galima rasti iki šiol, į paieškos sistemą įvedus apelianto vardą ir pavardę. Straipsnis randamas įvairiuose portaluose: www.delfi.lt – „Kaune nuo šūvio žuvo trisdešimtmetis“, www.tv3.lt – ,,Kaune vėl aidėjo šūviai“. Dėl lengvai surandamų publikacijų apelianto psichologinės kančios tęsiasi, formuoja seniau sutiktų ir naujų pažįstamų ar darbdavių neigiamą nuomonę apie jį. Dėl šios priežasties ieškinio senatis skaičiuojama kitaip nei nurodyta atsakovų atsiliepimuose bei 2021 m. gruodžio 20 d. teismo sprendime.

12. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, apeliacinį skundą prašo atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

12.1. apeliantas su ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2021 m. liepos 26 d., praėjus daugiau nei trylikai metų nuo tada kai 2006 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu. Šiuo atveju taikyti protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą apeliantui negalima.

12.2. Apeliantas nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė neigiamus išgyvenimus. Jis ilgą laiką turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Byloje nėra duomenų, kad buvo apribotos jo galimybės gauti informaciją, teiki skundus ar prašymus, duomenų, kodėl jis tiek metų delsė ginti, jo manymu, pažeistas teises. Byloje nepateiktas prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Apelianto argumentai, kad jis tikėjosi, jog viskas pasimirš, kad bijojo ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir baudžiamojo persekiojimo, vertintini nelogiškais.

12.3. Apeliantas neteisingai aiškina, jog vadovaujantis CK 1.134 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas netaikytinas reikalavimams, kylantiems iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio senatis netaikoma būtent reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 1.115 straipsnis, 1.134 straipsnio 1 punktas), iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti turtinę ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis.

Atsiliepimas

12.4. Apeliantas teigia, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas kitaip, nei nurodyta atsakovų atsiliepimuose bei 2021 m. gruodžio 20 d. teismo sprendime. Ieškinys grindžiamas, apelianto manymu, neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmais, atliekant baudžiamąjį persekiojimą apelianto atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas buvo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, slapstėsi nuo teisėsaugos, visiškai pagrįstai, siekiant nustatyti įtariamojo vietą, pasitelktos visuomenės informavimo priemonės. Apeliantas neginčija paties ikiteisminio tyrimo metu atlikto veiksmo – informacijos patalpinimo į visuomenės informavimo portalus. Iš apeliacinio skundo suprantama, kad apelianto „psichologines kančias“, sudaro faktas, kad internetinių naujienų portalų archyvuose iki šiol galima rasti šią informaciją. Galimai tai žeidžia apelianto garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Tačiau, nagrinėjamu atveju, ieškinio reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, padarytą neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmais, buvo reiškiamas CK 6.272 straipsnio pagrindu, o ne CK 1.114 straipsnio pagrindu dėl garbės ir orumo ar privataus gyvenimo neliečiamumo gynimo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 1.134 straipsnio 1 punktą dėl ieškinio senaties termino netaikymo.

12.5. Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti ieškinio senatį. Taikant ieškinio senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo.

12.6. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti sąlygų viseto, nurodęs, kad apeliantas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų.

13. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tai yra turtinis reikalavimas, kuris nepatenka į CK 1.134 straipsnio 1 punkte numatytą iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsiradusių reikalavimų kategoriją.

13.2. Apelianto argumentai, susiję su jo patirtų išgyvenimų tęstinumu, nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą CK 1.127 straipsnio 5 dalies pagrindu. Ieškinio senaties termino pradžia siejama išimtinai su neteisėtais veiksmais, jų pradžia, trukme ir pabaiga, arba momentu, kada yra sužinoma apie padarytą teisių pažeidimą, o ne su jų padariniais. Net pripažinus, kad apeliantas neturtinę žalą patiria iki šiol, nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmai, iš kurių kildinama neturtinė žala, buvo nutraukti 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą apelianto atžvilgiu. Reikalavimas atlyginti žalą pareikštas praėjus daugiau nei trylikai metų nuo procesinio sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį.

13.3. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 2 punktu, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas praėjus dešimčiai mėnesių nuo apelianto apklausos, patikrinus jo pateiktą versiją. Aplinkybė, kad tą pačią dieną, kai buvo nužudytas R. M., su juo ir apeliantu buvo trečias vaikinas, galimai vėliau nužudęs R. M., buvo sužinota iš apelianto. Ją vėliau patvirtino kiti liudytojai. Tai sudarė pagrindą patikėti apelianto pateikta versija. Apelianto argumentas, jog tyrimas turėjo būti nutrauktas anksčiau, yra paremtas tik jo nuomone.

13.4. Kardomoji priemonė atitiko proporcingumo ir protingumo principus. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apeliantas daugiau nei metus slapstėsi nuo teisėsaugos, todėl buvo pagrindas įtarti, kad jis ir toliau taip elgsis. Kardomoji priemonė paskirta įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes: jo šeimyninius ryšius Vokietijoje, tai, kad jis neturėjo nuolatinio darbo. Vien aplinkybė, kad jis pats atvyko į prokuratūrą nesudaro pagrindo preziumuoti, kad jis toliau nesislapstys.

Žemesnės instancijos teismas

13.5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prie bylos prijungtą baudžiamosios bylos medžiagą padarė išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai disponavo duomenimis, sudarančiais daugiau nei minimalų pagrindą įtarti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Aplinkybė, kad teismas sprendimo tekste nepabrėžė, kad buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą būtent apelianto atžvilgiu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylos esmė nebuvo atskleista. Nustačius, kad R. M. buvo nužudytas konflikto su apelianto metu, kad įvykio metu laiptinėje nenustatyta buvus kitų asmenų, buvo pagrindas įtarti būtent apeliantą. Šį įtarimą dar labiau patvirtino aplinkybė, kad apeliantas nedelsdamas pasišalino iš įvykio vietos ir pradėjo slapstytis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą pradėjo ir įtarimą apeliantui pareiškė pagrįstai. Nors atlikti kriminalistiniai tyrimai nepadėjo surasti jo kaltės įrodymų, tačiau nebuvo rasta ir jo kaltę paneigiančių, ar kitą asmenį leidžiančių įtarti duomenų. Todėl įtariamojo statusas apeliantui buvo suteiktas pagrįstai.

13.6. BPK nėra imperatyviai numatyta, kad duomenys apie pilnametį įtariamąjį negali būti skelbiami. Atsižvelgiat į tai, kad apeliantas buvo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, slapstėsi nuo teisėsaugos, pripažintina, kad visuomenės informavimo priemonės, paskelbusios straipsnį apie padarytą nusikaltimą ir nurodžiusios, kad įtariamas apeliantas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Straipsnyje atskleista tik įtariamojo vardas ir pavardė, paprašyta visuomenės informuoti policiją, jeigu žinoma apelianto buvimo vieta. Jokie kiti surinkti duomenys nebuvo atskleisti.

13.7. Apeliantas kelia prielaidą, kad šią informaciją savo iniciatyva išplatino teisėsaugos pareigūnai. Apelianto nurodyti visuomenės informacijos šaltiniai yra valdomi privačių juridinių asmenų, kurie veikia vadovaudamiesi Visuomenės informavimo įstatymu ir kitais jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Teisėsaugos institucijų teisės duoti privalomus nurodymus žiniasklaidos priemonėms yra itin siauros, reglamentuojamos Visuomenės informavimo įstatymo (šiuo metu galiojanti redakcija) 19 straipsnyje. Pareiga teisėsaugos institucijoms reikalauti pašalinti informaciją, susijusią su pasibaigusiais ikiteisminiais tyrimais ar baudžiamosiomis bylomis, nėra nustatyta jokiame teisės akte. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teisėsaugos institucijos yra atsakingos už tai, kad straipsniai apie R. M. nužudymą, kuriuose minimas apeliantas iki šiol yra pasiekiami.

Atsiliepimas

14. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis. Šiuo atveju, reikalavimas turi ekonominį turinį, todėl ieškinio senaties terminas taikytinas.

Šalies argumentai

14.2. Apeliantas su ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2021 m. liepos 26 d., praėjus daugiau nei trylikai metų nuo tada, kai 2006 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi panaikinta kardomoji priemonė - suėmimas ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu. Jokių įtikinamų priežasčių, kodėl terminas buvo praleistas daugiau kaip 10 metų apeliantas nepateikė, senaties terminas skundui pateikti dėl žalos priteisimo suėjęs.

14.3. Apeliantas neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas. Vien faktas, kad ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu buvo nutrauktas, dar nereiškia ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar ikiteisminio tyrimo metu pritaikytos kardomosios priemonės neteisėtumo.

14.4. Šiuo atveju svarbu įvertinti kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas buvo įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, daugiau nei metus nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo slapstėsi nuo teisėsaugos, todėl buvo pagrindas įtarti, kad jis ir toliau taip elgsis. Jis pats savo veiksmais prisidėjo prie jam skirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino nustatymo. Nėra jokių neteisėtų teismo (teisėjų) veiksmų apelianto atžvilgiu.

14.5. Žala atlyginama tik už tokius negatyvius moralinio pobūdžio reiškinius, kurie sukelti neteisėtais pareigūnų veiksmais. Tačiau apelianto argumentai iš esmės atskleidžia jo dvasinius išgyvenimus, būdingus bet kuriam asmeniui, kurio atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis procesas, todėl būtų neteisinga spręsti dėl žalos atlyginimo apeliantui. Apelianto išsakyti teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

14.6. Nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp teismo veiksmų ir apelianto patirtos žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis reglamentuoja valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas ( CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).

19. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo klausimą sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės kontekste, turi būti vertinamos ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktinės aplinkybės ir BPK nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo atlikimo konkretaus asmens atžvilgiu pagrindai bei sąlygos, kai leidžiama atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2013).

20. Pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teismas iš surinktų byloje įrodymų nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. M. nužudymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Liudininkų parodymų ir įvykio vietos duomenų pagrindu 2005 m. rugsėjo 2 d. buvo priimtas nutarimas pripažinti ieškovą įtariamuoju padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl buvo paskelbta jo paieška. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, taip pat jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Kauno apygardos prokuratūroje 2006 m. spalio 12 d. gautas ieškovo 2006 m. spalio 10 d. pareiškimas, kuriame jis nurodė nenužudęs R. M., nurodė, kad tai padarė kitas asmuo, turėjęs nesutarimų su R. M., o jis pasislėpęs tiek nuo to asmens, pagrasinusio ir jį nužudyti, tiek nuo policijos, nenorėdamas būti klaidingai apkaltintas nužudymu. Ieškovas 2006 m. spalio 16 d. pats atvyko į prokuratūrą ir tą pačią dieną jis buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2006 m. spalio 17 d. nutartimi buvo palikta galioti 2005 m. rugsėjo 2 d. nutartis skirti ieškovui kardomąją priemonę suėmimą ir nustatytas suėmimo terminas – 10 dienų. 2007 m. spalio 27 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas 1 mėnesiui. Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovui kardomoji priemonė – suėmimas buvo panaikinta ir jam buvo parinktos švelnesnės kardomosios priemonės. Kauno apygardos prokuratūra 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutraukė ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu.

21. Pirmos instancijos teismas iš prie bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 20-1-01247-05 medžiagos pagrįstai nustatė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai disponavo duomenimis, sudarančiais daugiau nei minimalų pagrindą manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nenustatyta, taip pat nenustatyta teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, priešingai, visi pareigūnų procesiniai veiksmai atlikti savalaikiai ir tinkamai.

22. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, nes buvo įvykdytas labai sunkus nusikaltimas (BK 129 straipsnis, BK 11 straipsnio 6 dalis), t. y. nužudymas, pats ieškovas daugiau kaip metus slapstėsi nuo pareigūnų, todėl šiuo atveju skirta kardomoji priemonė atitiko protingumo ir proporcingumo principus, buvo taikoma siekiant užtikrinti teisingumą išaiškinant padarytą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien tas faktas, kad apeliantas su nužudytuoju asmeniu nužudymo vakarą girtavo, aiškinosi tarpusavio santykius bei tarp jų buvo kilęs stiprus konfliktas (dėl to ginčo nėra), vėliau išėjo santykių aiškintis iš buto į laiptinę, ten dužo gėlių vazonai, liudytoja L. B. nurodė girdėjusi grumtynių garsus ir ten nuaidėjus šūviams ko pasėkoje žuvo žmogus, apeliantas pasišalino ir pasislėpė, bei slapstėsi apie 1 metus laiko, sudarė pagrindą manyti, kad jis yra pagrįstai įtariamas įvykdęs žmogžudystę. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats apeliantas savo pasišalinimu iš įvykio vietos ir ilgu slapstymusi, įvertinus visas anksčiau nurodytas konflikto aplinkybes bei liudytojų L. B. bei N. B. paaiškinimas, sudarė pagrindą laikyti jį pagrindiniu įtariamuoju dėl R. M. nužudymo ir publikuoti apie tai spaudoje skelbiant jo paiešką.

23. Tai, kad jis viešai buvo nurodytas įtariamuoju, negalima laikyti nepagrįsta ir garbę ir orumą žeminančia aplinkybe, kadangi, kaip minėta, nužudymo vakarą kilo konfliktas tarp apelianto ir nužudytojo, po nužudymo apeliantas dingo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška, kuri yra skelbiama viešai, nes dėl įtariamojo buvimo vietos nustatymo kreipiamasi ir į visuomenę.

24. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės – taikytos kardomosios priemonės, gyvenimas pasislėpus nuo visuomenės, suėmime išbuvimas 1 mėnesį ir 9 dienas, kitų kardomųjų priemonių galiojimas nuo 2006 m. lapkričio 23 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. (du kartus per savaitę registruotis Karmėlavos PN, negalėjimas niekur išvykti ar įsidarbinti) negali būti pagrindu priteisti jam neturtinę žalą iš valstybės. Žalai atlyginti negali būti pagrindu ir apelianto nurodomos aplinkybės dėl to, kad jo gyvenimas ikiteisminio tyrimo metu, kuomet buvo paskelbta jo paieška, jį sulaikius, suėmus, buvo nežmoniškas fizine ir psichologine prasme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jis pats savo veiksmais bei pasišalinimu iš įvykio vietos po nužudymo sukėlė dar didesnius įtarimus savo asmens atžvilgiu, todėl tik jo paties neatsakingi veiksmai sukėlė jam minėtas pasekmes. Atlyginti apeliantui žalą už jo paties sukeltus pagrįstus įtrimus ir iš to sekusias pasekmes įstatymai nenumato.

25. Kaip minėta, apelianto argumentas, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnį, pareigūnai atskleidė tyrimo duomenis, nurodė žurnalistams įtariamojo vardą, pavardę, kitas įtarimo aplinkybes dėl kaltinimo R. M. nužudymu, taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi jam pasišalinus iš įvykio vietos ir tapus pagrindiniu įtariamuoju, buvo paskelbta jo paieška, dėl to buvo kreiptasi ir į visuomenę, o to, kaip žinia nenurodant vardo pavardės ir dėl ko asmens ieškoma, padaryti nebūtų galimybių. BPK nėra imperatyviai numatyta, kad duomenys apie pilnametį įtariamąjį negali būti skelbiami. Taigi tokią priemonę apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta ir atitinkančia buvusią situaciją bei įtarimų realumą.

26. Kardomoji priemonė atitiko proporcingumo ir protingumo principus. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikyti suėmimą, buvo pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apeliantas daugiau nei metus slapstėsi nuo teisėsaugos, todėl buvo pagrindas manyti, kad jis ir toliau taip elgsis. Kardomoji priemonė paskirta įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes: jo šeimyninius ryšius Vokietijoje, tai, kad jis neturėjo nuolatinio darbo. Vien aplinkybė, kad jis pats atvyko į prokuratūrą nesudarė pagrindo preziumuoti, kad jis toliau nesislapstys.

27. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 2 punktu, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas praėjus dešimčiai mėnesių nuo apelianto apklausos, patikrinus jo pateiktą versiją. Aplinkybė, kad tą pačią dieną, kai buvo nužudytas R. M., su juo ir apeliantu buvo trečias vaikinas, galimai vėliau nužudęs R. M., buvo sužinota iš apelianto. Ją vėliau patvirtino kiti liudytojai. Tai sudarė pagrindą patikėti apelianto pateikta versija. Apelianto argumentas, jog tyrimas turėjo būti nutrauktas anksčiau, yra paremtas tik jo nuomone. Jo nurodymas apie trečiąjį buvusį asmenį turėjo būti kruopščiai patikrintas, įvertinus paties apelianto elgesį po nužudymo, kas akivaizdu užėmė laikotarpį, kuris teismo įsitikinimu buvo protingas.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prie bylos prijungtą baudžiamosios bylos medžiagą padarė išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai disponavo duomenimis, sudarančiais daugiau nei minimalų pagrindą įtarti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Aplinkybė, kad teismas sprendimo tekste nepabrėžė, kad buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą būtent apelianto atžvilgiu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylos esmė nebuvo atskleista. Nustačius, kad R. M. buvo nužudytas konflikto su apelianto metu, kad įvykio metu laiptinėje nenustatyta buvus kitų asmenų, buvo pagrindas įtarti būtent apeliantą. Šį įtarimą dar labiau patvirtino aplinkybė, kad apeliantas nedelsdamas pasišalino iš įvykio vietos ir pradėjo slapstytis.

29. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas neįrodė pareigūnų neteisėtų veiksmų, ar neveikimo, ką įvardija apeliantas ir sieja tai su neturtinės žalos jam atsiradimu. Todėl nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, nebuvo pagrindo spręsti dėl žalos ieškovui atlyginimo. Padaryta teisinga išvada, kad ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.272 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nenustačius neteisėtų veiksmų, ieškovo pareikšti reikalavimai pagrįstai atmesti kaip neįrodyti.

Dėl ieškinio senaties termino

30. CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų; atskirų rūšių reikalavimams pareikšti šio straipsnio 3–11 dalyse įtvirtinti įvairios trukmės sutrumpinti terminai.

31. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme.

32. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas dėl ieškinio senaties taikymo, pabrėžė, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

33. Ieškovas su ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2021 m. liepos 26 d. Reikalavimas atlyginti žalą pareikštas praėjus daugiau nei trylikai metų nuo tada, kai 2006 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamojo E. Š. atžvilgiu. Jokių įtikinamų priežasčių, kodėl terminas buvo praleistas daugiau kaip 10 metų, ieškovas nepateikė. Senaties terminas skundui pateikti dėl žalos priteisimo yra suėjęs, ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

34. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad yra suėję skundui pateikti senaties terminai, taip pat ieškovui neįrodžius svarbių priežasčių, kurios lėmė ieškinio senaties termino praleidimą, ieškinį pagrįstai atmetė, pagrįstai taikė apeliantui protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą.

35. Be to apeliantas nurodo, jog dėl jo pažeistų teisių jis patyrė neigiamus išgyvenimus. Teismas sprendžia, jog jis ilgą laiką turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Byloje nėra duomenų, kad buvo apribotos jo galimybės gauti informaciją, teiki skundus ar prašymus, duomenų, kodėl jis tiek metų delsė ginti, jo manymu, pažeistas teises. Apelianto argumentai, kad jis tikėjosi, jog viskas pasimirš, kad bijojo ikiteisminio tyrimo atnaujinimo ir baudžiamojo persekiojimo, nevertintini kaip svarbi priežastis, kadangi tokiu vertinimu būtų paneigtas bet koks senaties terminas, kadangi neaišku, kiek jis gali tęstis asmeniui bijant ar kažko tikintis ir pan.

36. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, kita vertus, nenustačius apelianto teisių pažeidimo, net ir nėra pagrindo laikyti prasidėjusiu ieškinio senaties terminą, kadangi jis skaičiuojamas nuo momento, kai yra pažeista teisė. CK 1.127 straipsnis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kolegija sprendžia, kad nenustačius ir neįrodžius apelianto teisių pažeidimo, neprasidėjo ir ieškinio senatis termino eiga, todėl jis negali būti ir pažeistas (CPK 177, 178 straipsniai).

37. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reguliuojančias neturtinės žalos atlyginimą, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą byloje (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasDiana LabokaitėLina Žemaitienė