- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- AN2-224-935/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00881-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- L. K.-Č.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pažeidėjos L. K.-Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarimo, kuriuo L. K.-Č. buvo pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus ir nubausta:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį 400 Eur bauda
- pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį straipsnį 1000 Eur bauda.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, L. K.-Č. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta 1100 Eur dydžio bauda.
Pažeidėjai L. K.-Č. buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem metams ir šešiems mėnesiams bei automobilio Mitsubishi Colt, v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. L. K.-Č. buvo nubausta už tai, kad ji 2018 m. gruodžio 24 d., apie 15.55 val., Kalvarijų – Didlaukio g., Vilniuje, vairavo automobilį Mitsubishi Colt, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, nes Vyriausybės ar jos institucijų nustatyta tvarka neišlaikė kvalifikacinių egzaminų ir neužbaigė papildomų vairuotojų mokymų, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į šviesoforą ir jį sugadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidusi Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Tokiais savo veiksmais L. K.-Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 127, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde L. K.-Č. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti. Nenutraukus administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, netaikyti papildomų administracinio poveikio priemonių – transporto priemonės – automobilio Mitsubishi Colt, v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.
3. L. K.-Č. sutinka, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, tačiau, jos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją pripažino kalta pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir nevisapusiškai. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar buvo jos tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos.
4. Apeliantė neneigia, kad ji, vairuodama automobilį, atsitrenkė į stulpą, tačiau atsitrenkus į stulpą, nuo šio stulpo nukrito sniegas ir ji pamatė, kad stulpo nesugadino, todėl nuvažiavo. Vėliau ji ėjo pėsčiomis pro tą pačią sankryžą, šviesoforas veikė, stulpas stovėjo. Teismo posėdžio metu ji žiūrėjo vaizdo registratoriumi užfiksuotą eismo įvykį. Peržiūrėjus vaizdo įrašą ji taip pat nematė, kad šviesoforas būtų nukritęs. Vaizdo įraše matėsi, kaip nukrenta sniegas ir kažkas blyksteli, tačiau įvykio metu ji blykstelėjimo nematė, nes vaizdą jai užstojo automobilio stogas. Skundžiamame nutarime neteisingai nurodyta, jog nukrito šviesoforas (gaubtas), kadangi vaizdo įraše to nesimato. Be to, jei būtų nukritęs šviesoforas (gaubtas), jis būtų kritęs ant pažeidėjos automobilio stogo ir būtų jį apgadinęs. Apeliantė pažymi ir tai, kad apie įvykį pranešęs asmuo nenurodė, jog nukrito šviesoforo gaubtas, o buvo pranešta, kad šviesoforas išsijungė.
5. Pažeidėja sutinka, kad pasielgė neatsakingai, tačiau viskas įvyko labai greitai. Ji pamatė, kad stulpas yra sveikas, nenorėjo trukdyti eismui, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Ant savo automobilio priekinio bamperio matė tik atsiradusią pilką dėmelę. UAB „Matinga“, kuri atlieka šviesoforų priežiūrą Vilniaus mieste, paskaičiavo, kad dėl įvykio buvo padaryta 150 Eur žala. L. K.-Č. įsitikinimu, šiuo atveju buvo taisoma šviesoforo elektronika, o ne pats stulpas.
6. Apeliaciniame skunde aiškinama, jog pažeidėjos automobilio konfiskavimas ir jai paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas prieštarauja proporcingumo principui. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nenustatė jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Ji nurodo, kad, gavusi šaukimą atvykti į policiją, atvyko ir paaiškino įvykio aplinkybes, prisipažino padariusi eismo įvykį, padėjo jį išaiškinti. Pirmosios instancijos teisme taip pat pripažino, kad dalyvavo eismo įvykyje, gailėjosi dėl jo, neigė tik tai, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.
7. Apeliantė prašo atsižvelgti į tai, kad ji serga 2 tipo cukriniu diabetu, dėl ko jai būtina reguliariai bendrauti su sveikatos priežiūros specialistais, reguliariai atvykti apžiūrai pas gydytoją. Didelė pajamų dalis išleidžiama vaistams, vitaminams. Taip pat kasoje neseniai rasta cista, dėl ko numatoma operacija. Apeliantė vykdo individualią veiklą – dirba gide. Jos pajamos yra nedidelės ir nepastovios. Per kovo-sausio mėnesius jos pajamos neatskaičius mokesčių buvo 1411 Eur. L. K.-Č. jokių santaupų neturi ir naujo automobilio nebus pajėgi įsigyti. Be to, ji turi kreditinių įsipareigojimų ir kas mėnesį moka 200 Eur siekiančias įmokas už būstą, o dėl pinigų pragyvenimui trūkumo paėmė 2000 Eur paskolą.
8. Taip pat apeliantė nurodo, kad yra išsiskyrusi, gyvena su dukra, kuriai skiria daug dėmesio ir pajamų. Jos dukra lanko papildomas anglų kalbos pamokas, plaukimo užsiėmimus, o tai reikalauja papildomų išlaidų. Be to, ji prižiūri visiškai prie lovos prikaustytą savo motiną. Motinai nustatytas 3 slaugos lygis. Valstybės skiriamų pinigų nepakanka visapusiškai mamos priežiūrai, todėl dalį savo pajamų skiria medikamentų ir medicininių priemonių pirkimui.
9. Apeliantė pažymi, kad ji niekada nebuvo teista, nėra įskaitoje dėl priklausomybės ligų, anksčiau paskirtas nuobaudas yra sumokėjusi. L. K.-Č. dėl savo veiksmų labai gailisi, padarė atitinkamas išvadas, užtikrina, kad šis įvykis jau turi ir turės auklėjamąjį poveikį visam jos likusiam gyvenimui.
10. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo apeliantė nurodo, jog asmenims, kurie patraukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti paskiriamas iki trejų metų. Iš teismų praktikos matyti, kad bylose dėl minėtos nusikalstamos veikos teismai kaltiems asmenims skiria trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą negu jai paskyrė pirmosios instancijos teismas. Taigi šiuo atveju teismo paskirtos poveikio priemonės yra neproporcingos jos padarytiems administraciniams nusižengimams.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
L. K.-Č. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
11. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis administracinis nusižengimas padaromas tik tyčia. Taigi asmuo turi suvokti, kad jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala, taip pat suvokti, jog iš šio įvykio vietos jis pasitraukia neteisėtai, t. y. sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasitraukė iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
12. Apeliantė L. K.-Č. neneigia, jog ji 2018 m. gruodžio 24 d., apie 15.55 val., Kalvarijų-Didlaukio g., Vilniuje, vairavo automobilį Mitsubishi Colt, v. n. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė šio automobilio ir atsitrenkė į šviesoforą. Tuo pačiu ji tvirtina, kad ji nepastebėjo, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas šviesoforas, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Taigi pažeidėja iš esmės neigia, kad iš eismo įvykio vietos ji pasitraukė tyčia, t. y. ginčija kaltę dėl nusižengimo padarymo. Vis tik L. K.-Č. teiginius, jog ji neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti duomenys, kurie laikytini įrodymais.
13. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 4) matyti, kad L. K.-Č.s vairuojamas automobilis priekiu atsitrenkia į stulpą, kuris nuo smūgio sujuda ir nuo jo nukrenta šviesoforas. Visa tai vyksta tiesiai prieš pažeidėjos vairuojamą automobilį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog L. K.-Č. paprasčiausiai negalėjo nematyti, kas vyksta tiesiai prieš ją, tuo labiau, kad po automobilio ir stulpo kontakto ji automobiliu dar pavažiuoja atbula ir tuomet pėsčiųjų perėja važiuoja pro tą patį stulpą, prie kurio yra nukritęs šviesoforas. Pažymėtina, jog po eismo įvykio nukritęs šviesoforas visą laiką akivaizdžiai buvo pažeidėjos matymo lauke. Pažeidėja aiškina, jog ji ant stulpo nepastebėjo jokių apgadinimų, tačiau teigtina, jog yra visiškai neįtikėtina, kad ji iš automobilio matydama, jog stulpas nėra apgadintas, nematė prie jo nukritusio pakankamai didelio šviesoforo, kurį sudarė trys sekcijos ir viena papildoma sekcija.
14. Apeliantė aiškina, jog ji iš įvykio vietos pasitraukė, kadangi nenorėjo trukdyti eismui. Vis tik tokie jos teiginiai akivaizdžiai neatitinka tikrovės, kadangi iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog po eismo įvykio jos vairuojamas automobilis pavažiuoja atgal, o už jos automobilio jokie kiti automobiliai nestovi. Čia pažymėtina ir tai, jog tuo atveju, jeigu pažeidėja nebūtų patraukusi automobilio iš eismo įvykio vietos, ji iš esmės nebūtų trukdžiusi transporto eismui, kadangi eismo įvykis įvyko ne važiuojamoje kelio dalyje, o saugumo salelėje, per kurią pažeidėja pasišalindama iš eismo įvykio ir pervažiavo. Kita vertus, net jeigu ir būtų galima konstatuoti, kad L. K.-Č. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, kadangi nenorėjo trukdyti eismui, tai vis tiek nešalintų jos atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
15. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog L. K.-Č. sąmoningai, t. y. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, suprasdama savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą KET, tokiu būdu ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
16. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu L. K.-Č. už jos padarytus administracinius nusižengimus paskirtų nuobaudų – baudų dydžiai. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl šių nuobaudų, tik pažymi, jog jos nėra laikytinos aiškiai per griežtomis ir atitinka padarytų pažeidimų pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjos asmenybę tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančius duomenis. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad už abu administracinius nusižengimus pažeidėjai buvo paskirtos mažesnės baudos nei atitinkamų ANK normų sankcijose numatyti baudų vidurkiai.
17. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenustatė L. K.-Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat ir aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nustatoma tuomet, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Nagrinėjamu atveju tvirtinti, kad L. K.-Č. pripažino ir gailėjosi dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nėra jokio pagrindo. Pažeidėja ir apeliaciniame skunde tvirtina, jog nepadarė minėto administracinio nusižengimo, nors byloje užfiksuoti objektyvūs duomenys akivaizdžiai paneigia jos teiginius. Nenustačius, jog L. K.-Č. prisipažino padarius administracinį nusižengimą, nėra jokio pagrindo tvirtinti ir to, kad ji dėl jo padarymo gailisi. Taip pat yra visiškai akivaizdu, jog apeliantė nepadėjo išaiškinti jos padaryto nusižengimo aplinkybių. Apie padarytą teisės pažeidimą pranešė atsitiktinis asmuo, kuris matė eismo įvykį bei pažeidėjos veiksmus po įvykio, kurie buvo užfiksuoti vaizdo registratoriumi.
18. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis, o ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnyje yra nurodyta, kaip, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, asmeniui yra parenkama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, kaip nustatomas nuobaudos dydis bei administracinio poveikio priemonės trukmė.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė asmeniui yra skiriamos atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tos pačios aplinkybės yra reikšmingos ir nustatant administracinės nuobaudos dydį bei administracinio poveikio priemonės trukmę. ANK 426 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų bei transporto priemonės konfiskavimas. Taigi net ir nustačius, kad asmuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, paminėtų administracinio poveikio priemonių taikymas nėra privalomas, šios priemonės yra skiriamos tik tuo atveju, kai įstatyme numatytos baudos paskyrimas neužtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimo.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog L. K.-Č. priklausantis automobilis turi būti konfiskuojamas, kadangi teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas nesulaikė jos nuo automobilio vairavimo. Taigi toks pirmosios instancijos teismo teiginys leidžia daryti išvadą, jog aptariama administracinio poveikio priemonė pažeidėjai buvo skirta visų pirma siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto tikslo įgyvendinimą, t. y. atimti ar apriboti pažeidėjai galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, be jokios abejonės, automobilio konfiskavimas užkirstų kelią L. K.-Č. galimybes daryti naujus pažeidimus naudojantis automobiliu Mitsubishi Colt, v. n. (duomenys neskelbtini) Vis tik, įvertinus pažeidėjos asmenybę, nusižengimų padarymo aplinkybes, paskirtos baudos dydį, konstatuotina, jog automobilio konfiskavimas nėra būtina priemonė tam, kad pažeidėjai būtų apribotos galimybės daryti naujus nusižengimus.
22. Iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus duomenų matyti, jog L. K.-Č. anksčiau administracine tvarka buvo bausta du kartus, nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu nuobaudos nebegaliojo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimu ji buvo bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Per laikotarpį, kai pažeidėjai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, ji jokių pažeidimų nepadarė. Duomenų, kurie leistų manyti, kad L. K.-Č. nuo 2016 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d. būtų vairavusi transporto priemones, nėra. Taip pat nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog nusižengimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Taigi teigtina, jog ANK 22 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto tikslo įgyvendinimui L. K.-Č. nebūtina taikyti automobilio konfiskavimo, tuo labiau, jog automobiliu, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, galima naudotis ir neturint teisės vairuoti (pavyzdžiui, automobilį perduodant valdyti asmeniui, kuris turi tokią teisę ir pan.).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonių paskyrimo tikslingumo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. K.-Č. už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą turi būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Paskirtosios poveikio priemonės terminas buvo nustatytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir užtikrins ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą. Čia būtina pabrėžti, kad L. K.-Č. anksčiau jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už šiurkštaus teisės pažeidimo padarymą, vis tik akivaizdu, jog pažeidėja tinkamų išvadų iš savo ankstesnio neteisėto elgesio nepadarė, vėl ignoravo savo pareigas, o savo poreikiams suteikė niekaip nepagrįstą prioritetą. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su pažeidėjos šeiminėmis aplinkybėmis, jos finansine padėtimi, nėra pagrindas neskirti jai administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos taikymo terminą. Aplinkybė, jog administracinio poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
24. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimu iš pažeidėjos buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Pasibaigus šiam terminui L. K.-Č. neįgijo teisės vairuoti transporto priemonės. Šis faktas akivaizdžiai rodo, jog naudojimasis teise vairuoti transporto priemone nėra būtinas tam, jog pažeidėja galėtų efektyviai užtikrinti savo pačios bei šeimos narių interesų įgyvendinimą.
25. Apeliaciniame skunde pažeidėja jai paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą lygina su baudžiamosiose bylose asmenims taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminais bei aiškina, kad net nusikaltimą padariusiems asmenims yra nustatomas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminai. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi teisės pažeidimą padariusiam asmeniui tiek administracinių nusižengimų bylose, tiek baudžiamosiose bylose taikomos prievartos priemonės yra individualizuojamos atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat įstatymo reikalavimus. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas asmenims sukelia neigiamų padarinių, kurių nesukelia administracinės atsakomybės taikymas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutarimą ir panaikinti jo dalį, kuria buvo konfiskuotas automobilis Mitsubishi Colt, v. n. (duomenys neskelbtini)
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.