Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir A. Š. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d., ir jai paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams; pritaikius BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; BK 64 str. 1, 3 d. pagrindu paskirta bausmė ir Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalis subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams; pritaikius BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. G. ir A. Š. nuteisti už tai, kad 2015 m. rugsėjo 29 d., apie 15 val., veikdami kartu, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, panaudodami fizinį smurtą O. K. atžvilgiu, t. y. bendrais veiksmais suduodami O. K. ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į galvos-kaklo sritį, vieną smūgį kumščiu į pilvo-krūtinės sritį bei keturis smūgius kojomis į šonus, pagrobė O. K. priklausantį turtą: iš rūbų kišenės pinigus – 93 Eur ir smurto metu iš rūbų kišenės iškritusį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 215“ už 200 Eur, iš viso pagrobė O. K. priklausančio turto už 293 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji A. G. ir jos gynėjas prašė A. G. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. Š. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliaciniais skundais nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės A. Š. ir A. G. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nuteistieji mano, jog jiems yra paskirtos per griežtos bausmės. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl A. G. apeliacinio skundo

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajai A. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) – tai buvo nustatyta pagal A. G. elgesį po įvykio ir vėliau (prisipažino, davė parodymus apie įvykio aplinkybes, atsiprašė), atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdama neblaivi, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.), įvertino aplinkybę, kad A. G. nusikalto turėdama neišnykusį teistumą, nepraėjus nė mėnesiui po paleidimo iš pataisos įstaigos (1 t., 66–81 b. l.), o tai rodo, jog A. G. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kad bausta administracine tvarka (1 t., 83–88 b. l.), ir už BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams, t. y. bausmę, kuri yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia bausmė yra teisinga ir ne per griežta, jos švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas ir taip nuteistajai A. G., taikydamas BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Tai, kad mobilusis telefonas buvo grąžintas ir nukentėjusysis byloje civilinio ieškinio nepareiškė, nėra pakankamas pagrindas švelninti A. G. paskirtą bausmę. Nors nuteistoji skunde nurodo, kad nukentėjusysis ją išprovokavo, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog nukentėjusysis nekėlė jokios realios grėsmės. Atsakant į A. G. skundo argumentus dėl to, kad ji buvo neseniai grįžusi iš įkalinimo įstaigos, pastebėtina, kad ji Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Nr. T-574-218/2015 buvo iš pataisos įstaigos paleista lygtinai, padarius išvadą, kad ją įmanoma toliau taisyti bei auklėti neizoliavus nuo visuomenės, nustatant įpareigojimus, tačiau A. G. savo neatsakingu elgesiu nepateisino teismo jai parodyto pasitikėjimo, pažeidė jai paskirtą įpareigojimą nevartoti alkoholio ir vėl nusikalto. Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti A. G. skundą ir sušvelninti jai paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Nepagrįstu teisėjų kolegija laiko ir nuteistosios A. G. apeliacinio skundo prašymą subendrinti jai skundžiamu, t. y. Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d., ir Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes. Iš LITEKO sistemoje esančių duomenų matyti, kad priimant skundžiamą 2016 m. vasario 25 d. nuosprendį Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2016 m. kovo 7 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagristai nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrino su 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme. To padaryti negali ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi, nuosprendžiams įsiteisėjus, sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose, privalo priimti vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, nagrinėjamu atveju – Telšių rajono apylinkės teismas (BPK 347 str.). Priėmus tokį sprendimą aukštesniajame teisme nuteistajai neliktų jo apskundimo galimybės, todėl nuteistosios prašymas dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo netenkinamas.

Dėl A. Š. apeliacinio skundo

Kaip jau minėta, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 str. 2 d. nustatytą bausmės paskirtį.

Skirdamas bausmę A. Š., teismas įvertino BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikšmę, t. y. atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.), taip pat įvertino kitus A. Š. asmenį charakterizuojančius duomenis: anksčiau teistas (1 t., 143–145 b. l.), nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka (1 t., 156–164 b. l.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartyje Nr. T-32-334/2013, kuria A. Š. buvo pasiųstas atlikti Šiaulių apygardos teismo 2004 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 2 metų 21 dienos laisvės atėmimo bausmę, nurodyta, kad A. Š., nors ir dėjo atitinkamas pastangas pasitaisyti, neatsakingu elgesiu, nustatytų įpareigojimų bei pareigų (įskaitant ir gydytis nuo alkoholizmo) pažeidimais bei administracinių teisės pažeidimų padarymu nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, todėl buvo konstatuota, kad bausmės tikslai A. Š. atžvilgiu negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, net ir atlikęs likusią bausmę A. Š. pozityvių išvadų nepadarė, suprasdamas, kad turi atsisakyti alkoholio, toliau jį vartojo ir jau pirmais metais po paleidimo iš pataisos įstaigos nusikalto (145 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad A. Š. paskirta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, jos švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas ir taip nuteistajam A. Š., taikydamas BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo A. Š. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę netenkinamas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendį, kaip prašo apeliantai, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų A. G. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.