- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- e2-505-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00035-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Translukta“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1191-413/2019 pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Translukta“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Translukta“ 133 547,51 Eur skolą už neteisėtai gautas išmokas, 5 proc. dydžio palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14–15 punktais nuo 2019-03-16 nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
2. Nurodė, kad NMA 2011-11-29 gavo paramos gavėjos UAB „Translukta“ paraišką dėl paramos gavimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Paramos gavėjai buvo skirta iki 200 000 Eur (t. y. 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Paramos gavėja įsipareigojo prisidėti iki 107 692,31 Eur (t. y. 35 proc.) savo įnašu prie tinkamų finansuoti projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą. Ieškovė, įvertinus 2017-06-19 pateiktą projekto įgyvendinimo ataskaitą už 2016 m. ir 2018-06-13 ataskaitą už 2017 m., nustatė, kad atsakovė nepasiekė pardavimo pajamų rodiklio, už ką jai taikytos 397,80 Eur dydžio sankcijos. Be to, ieškovė, įtarusi atsakovės įgyvendinto projekto pažeidimus bei atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, pateikė informaciją ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri pritarė siūlymui taikyti atsakovei dalies išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 133 547,51 Eur.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad NMA ieškinys yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Ieškinyje yra konkrečiai nurodyti ir aprašyti atsakovės padaryti pažeidimai ir už juos taikomos sankcijos. Visi NMA ieškinyje išdėstyti argumentai yra pagrįsti pridedamais rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių ne tik dėl didelės ieškinio sumos 133 547,51 Eur, bet ir dėl to, kad atsakovės finansinės galimybės šį reikalavimą įvykdyti yra ribotos. Vienas iš nustatytų pažeidimų yra veiklos nevykdymas, todėl manytina, kad atsakovė negauna ir negaus pajamų. Atsakovė, tikėtina, neturės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovė sieks nuslėpti turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti Europos Sąjungos lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2019-01-21 nutartimi atmetė ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas sprendė, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
6. Spręsdamas dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo ar jo įvykdymo pasunkėjimo rizikos, teismas nurodė, kad vien didėlė reikalavimo suma savaime nėra pagrindas tokias priemones taikyti, privalu atsižvelgti į kiekvieno asmens finansines galimybes, t. y. ar jam ieškinio suma, lyginant su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis ir turimais įsipareigojimas yra didelė.
7. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, o iš viešųjų registrų duomenų, teismas nustatė, kad pagal 2017 m. balanso duomenis atsakovės turimo turto vertė siekė 276 377 Eur, didžiąją dalį sudarė ilgalaikio turto vertė (275 140 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai tais metais siekė 149 903 Eur. Atsakovė 2017 metus užbaigė pelningai (pelnas 9 714 Eur), ji turi registruoto nekilnojamojo turto (0,09 ha ploto žemės sklypą Kaune), atsakovės bendrovėje dirba 4 darbuotojai, įsiskolinimų valstybinio socialinio fondo draudimui nėra. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis nėra bloga.
8. Teismas, vadovaudamasis aktualiais teismų praktikos pavyzdžiais dėl tokio prašymo padavimo atveju įrodinėtinų aplinkybių, nurodė ir tai, kad atsakovės nesąžiningumo ieškovė neįrodinėjo ir duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė. Teismas nenustatė, kitų aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą.
9. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovė galimai netinkamai panaudojo paramos lėšas, nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovė yra nesąžininga ir ji gali paslėpti ar perleisti savo turtą.
10. Teismas atsižvelgė ir į proporcingumo principo reikalavimus, pažymėjęs, kad atsakovės teisių suvaržymas, lyginant su ieškovės interesais, jeigu tokios priemonės būtų taikomos, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, atsiradimą. Areštavus atsakovės lėšas sumai, atitinkančiai ieškinio reikalavimo sumą (jei kito areštuotino turto nėra ar jo nepakanka), būtų galimi atsakovės ūkinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių sumažėtų atsakovės pajėgumas konkuruoti rinkoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti 2019-01-21 Kauno apygardos teismo nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes bei teisinį laikinųjų apsaugos priemonių arba reikalavimo užtikrinimo priemonių reglamentavimą, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta, pažeidžianti NMA interesus.
11.2. NMA paskirsto Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, už kurias paramos gavėjai atlieka įvairaus pobūdžio investicijas, įsigyja kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus ir kt. Nustačiusi tam tikrus neatitikimus ar įgyvendinamų projektų pažeidimus, NMA taiko įvairias sankcijas (pvz. priima sprendimus dėl išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimo, neišmoka dalies neteisėtai prašomos paramos ir pan.). Vėliau yra kreipiamasi į teismą, siekiant, kad reikalavimo įvykdymas būtų užtikrinamas teisinėmis priemonėmis, numatytomis teisės aktuose, t. y. prašoma areštuoti kilnojamuosius, nekilnojamuosius skolininko daiktus, o jų nesant ar nepakankant – lėšas, esančias pas skolininką, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
11.3. NMA sprendimas, kuriuo buvo pritaikytos sankcijos atsakovei, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, atitinka visus įstatymų keliamus reikalavimus. Sprendime yra konkrečiai nurodyti atsakovės padaryti pažeidimai ir už juos taikomos sankcijos. Visi NMA ieškinyje išdėstyti argumentai pagrįsti įrodymais.
11.4. Ieškovės teigimu, 2017 metų balanso, turto vertės ir pelno rodikliai nėra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėjo, kad atsakovės padėtis 2017 metais negali garantuoti panašios padėties prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikimo metu.
11.5. Be to, atsakovė savo darbuotojams vidutiniškai moka tik 58,75 Eur mėnesinio atlyginimo, o ši aplinkybė nepatvirtina geros atsakovės finansinės padėties. Taip pat atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.
Atsiliepimas
12. Atsakovės UAB „Translukta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškinys nėra tikėtai pagrįstas, nes atsakovė apskundė Administracinių ginčų komisijai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019-01-08 sprendimą Nr. SKP-1 „Dėl UAB „Translukta“ dalies išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo. Taip pat atsakovė tinkamai įgyvendino projektą pagal pasirašytą paramos sutartį, o tai patvirtina aplinkybės, kad atsakovei buvo išmokėta visa prašyta 198 897,53 Eur paramos suma. Be to, atsakovė teikė ataskaitas už vykdytą projektą (2015-06-26 pateikta projekto įgyvendinimo ataskaita, 2015-07-03 patikros ataskaita Nr. V-VK-0762644, 2016-03-25 patikros ataskaita Nr. V-VK-0805320, 2017-04-10 patikros ataskaita Nr. V-VK-0920583, 2017-06-19 projekto įgyvendinimo ataskaita už 2016 m., 2018-06-13 projekto įgyvendinimo ataskaita už 2017 m.).
12.2. Ieškovė siekia remtis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nepateikia jokių dokumentų ar ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų. Atsakovė negali gauti įrodymų ar dokumentų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, kurie tariamai turėtų įrodyti atsakovės kaltę. NMA visiškai nepagrįstai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti apgaulės faktai ir / ar fiktyvūs viešieji pirkimai. Atsakovės teigimu, tam tikri faktai galėtų būti nustatyti tik tada, kai bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir teismas nepanaikins ikiteisminio tyrimo metu padarytų išvadų.
12.3. Atsakovei už tam tikrus nedidelius pažeidimus 2016, 2017 ir 2018 metais buvo skirtos 397,80 Eur dydžio sankcijos. Atsakovė neginčijo atitinkamų NMA sprendimų ir sumokėjo paskirtas sankcijas, tačiau NMA skyrė netinkamas sankcijas už tariamus pažeidimus, įsigyjant žvakių gamybos liniją, o taip pat tokiu būdu pažeidė NMA direktoriaus 2013-01-23 įsakymą Nr. BR1-83. NMA nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, įsigydama žvakių gamybos liniją, tariamai įvykdė fiktyvius viešuosius pirkimus. Ieškovė, norėdama pagrįsti teiginius apie viešųjų pirkimų fiktyvumą, turėtų pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Taip pat ieškovė nenurodė kokius konkrečiai viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus atliko atsakovė ir kokios proporcingos sankcijos turi būti taikomos už atitinkamus pažeidimus.
12.4. Ieškovė nepagrindė, kad jai palankus teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas. Atsakovės įstatinis kapitalas sudaro 37 995,52 Eur, ilgalaikis turtas sudaro 275 140 Eur, o turtas iš viso sudaro net 276 377 Eur. Be to, finansiniai dokumentai patvirtina pelningą atsakovės UAB „Translukta“ veiklą.
12.5. Ieškovė neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo, rėmėsi tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais, o taip pat nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kad atsakovė galėtų imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama neteisėtai perleisti tretiesiems asmenims savo turtą. Ieškovei neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
14. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad nėra įrodyta viena iš minėtų sąlygų – grėsmė galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė Nacionalinė mokėjimo agentūra, atskirajame skunde nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad NMA taiko įvairias sankcijas tik nustačiusi įgyvendinamų projektų neatitikimus ir pažeidimus, todėl kreipdamasi į teismą siekia, kad reikalavimo įvykdymas būtų užtikrinamas teisinėmis priemonėmis, areštuojant skolininko kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar nepakankant – lėšas, esančias pas skolininką, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis. Tokių priemonių taikymo būtinumą sieja vien su pareikštu didelei sumai ieškinio reikalavimu ir neaiškiomis atsakovės UAB „Translukta“ ūkinės veiklos perspektyvomis, nesutikdama su skundžiamos teismo nutarties motyvais dėl atsakovės turtinės padėties ir pelningai vykdomos veiklos.
15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta sąlygų sutaptis, kuriai esant taikomas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Kadangi teismo išvados, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, nėra kvestionuojamos, apeliacinis teismas šių išvadų teisėtumo bei pagrįstumo netikrina ir toliau pasisako tik dėl teismo argumentų, susijusių su grėsmės galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimu.
16. Lietuvos apeliacinis teismas pastaraisiais metais nuosekliai formuoja praktiką, kad didelei reikalavimo sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo reikalavimus pareiškusios šalies, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio, bet ne vienintelis, kaip yra įsitikinusi apeliantė, kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Todėl, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, didelė reikalavimo suma nepreziumuoja tokios grėsmės buvimo, kitaip tariant reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018).
17. Teismas teisus ir tuo aspektu, kad jokių argumentų / duomenų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas dėl to, kad atsakovė gali vengti įvykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą ir tuo tikslu sieks paslėpti / perleisti kitiems asmenims savo turtą ar imsis kitų nesąžiningų veiksmų, ar kad atsakovė jau ėmėsi ar gali imtis tam tikrų veiksmų ir tokiu būdu apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, apeliantė nėra nurodžiusi, nors būtent jai teko tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga.
18. Įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naštos šalims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikštų, kad atsakovė, aiškiai nežinodama, ką apeliantė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negali net atsikirsti, o tai nėra suderinama su šalių procesinės lygybės principu (CPK 17 str.).
19. Pažymėtina ir tai, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
20. Atsižvelgiant į jau suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl didelės ieškinio sumos bei turtinės padėties kriterijų ir jų nepakankamumo tokioms itin antrosios ginčo šalies interesus varžančioms priemonėms taikyti iki ginčo išsprendimo iš esmės, dar kartą nurodytina, kad nei didelė ieškinio suma, nei tokia atskirajame skunde įvardijama aplinkybė, kad 2017 metais buvusi gera atsakovės finansinė padėtis negali garantuoti tokios pačios padėties buvimo ir paskesniu laikotarpiu, pačios savaime neleidžia nei preziumuoti, nei patvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Todėl tokie atskirojo skundo argumentai skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo nepatvirtina.
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje situacijoje vadovavosi proporcingumo principu. Taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, paskirtis, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariant šalių interesų derinimo taisykles, buvo pasisakyta dėl to, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Taigi atsakovės teisių suvaržymas, lyginant su apeliantės interesais, jeigu tokios priemonės būtų taikomos, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą – areštavus pinigines lėšas sumai, atitinkančias ieškinio reikalavimo sumą (tuo atveju, jei kito areštuotino turto nėra arba jo nepakanka), galimi atsakovės ūkinės komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių, labiau tikėtina, atsakovės pajėgumas konkuruoti rinkoje sumenktų arba ji taptu nemokia. Pažymėtina, kad tokia situacija neatitiktų ir pačios apeliantės interesų.
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad NMA pritaikius sankcijas už įgyvendinamų projektų neatitikimus ar pažeidimus bei kreipusis į teismą, ieškinio reikalavimas turi būti užtikrintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Vien dėl apeliantės, kaip viešo juridinio asmens, statuso ar kilusio ginčo pobūdžio negali būti iškreiptas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, įtvirtintas CPK 17 straipsnyje. Kadangi šalys civiliniame procese yra lygios, vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant jai laikinąsias apsaugos priemones.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.