Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai V. Ž., nuotoliniu būdu per ZOOM programą prisijungusiam pareiškėjos atstovui advokatui Gintarui Griciui, liudytojai V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. G., D. K., A. Ž., K. Ž., D. Ž., Valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. Ž., jos atstovas advokatas G. G. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, kad po pareiškėjos tėvo A. Ž. mirties liko palikimas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ banke ir transporto priemonė, kuri jau išregistruota. Nurodė, kad pareiškėjos tėvas ir motina butą pirko jau išsituokę ir jiems priklausė po ½ dalį buto asmeninės nuosavybės teise. Niekas iš palikėjo vaikų nesikreipė į notarą dėl po A. Ž. mirties likusio palikimo priėmimo. Broliai – K. Ž. ir D. Ž. neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų palikimą nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Po pareiškėjos tėvo mirties būtent pareiškėja V. Ž. rūpinosi tėvo paliktu turtu, siuntė pinigus buto išlaikymui, prašė mamos, kad prižiūrėtų buto dalį.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Ž. parodė, kad po A. Ž. mirties, laukė, kol visi vaikai bus pilnamečiai. Nurodė, kad pati palaidojo A. Ž., buvo įsiskolinimai, paėmė paskolą, o dukra V. Ž. išvyko dirbti į užsienį, kad padengtų įsiskolinimus. Butą pirko po santuokos nutraukimo su A. Ž.. Po sutuoktinio likusį turtą valdė ir valdo su vaikais, nėra jokių įsiskolinimų.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. K. buvo prisijungusi nuotoliniu būdu per ZOOM programą, tačiau dėl blogos garso kokybės, nebuvo galima suinteresuoto asmens išklausyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo D. K. prisijungė posėdžiui prasidėjus. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo turėjo ir galėjo iš anksto pasirūpinti tinkamu prisijungimu prie teismo posėdžio, tačiau to nepadarius, jos išklausyti nebuvo galima. Suinteresuotam asmeniui nepavykus tinkamai prisijungti prie teismo posėdžio turėjo teisę prašyti atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė. Taip pat pažymėtina, kad įvertinus teismo posėdyje duotus pareiškėjos ir liudytojos parodymus, nustatyta, kad suinteresuotas asmuo gyvena užsienyje, bute, kurį pareiškėją nori paveldėti faktiškai pradėdama valdyti, niekada negyveno bei prie jo išlaikymo neprisidėjo. Teismas, konstatuoja, jog asmeniui buvo suteikta teisė būti išklausytam, tačiau dėl pačio asmens veiksmų – tinkamai nesureguliavus garso, jo išklausyti nebuvo galima.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

P. V. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turėdama tikslą paveldėti po tėvo A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) paliktą turtą.

Testamentų registre nėra įregistruotų A. Ž. testamentų ir palikimo priėmimo faktų.

Palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Iki šio momento paveldėjimo teisiniai santykiai negali prasidėti. Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turėtų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (CK 5.3 straipsnis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus. Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendžiant bylą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).

Nagrinėjamu atveju po A. Ž. mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymą, nes testamento mirusysis nepaliko. Įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Byloje iš pareiškėjos ir liudytojos V. Ž. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja V. Ž. po savo tėvo A. Ž. mirties jo turtu rūpinosi ir prižiūrėjo. Pareiškėja su broliais buvo susitarusi, kad ji turtu rūpinsis, todėl jai turtas ir atiteks. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. UAB „Tavo pastogė“ pranešimu, AB „Swedbank“ bankiniu išrašu, iš kurio matyti kad V. Ž. siuntė mamai pinigus, nustatyta, kad pareiškėja V. Ž. po tėvo mirties buvo išvykusi dirbti į užsienį, o uždirbtus pinigus siuntė mamai V. Ž., kad ši rūpintųsi turtu, mokėtų mokesčius. Šių aplinkybių niekas neginčijo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, teisme apklaustų liudytojų parodymai ir pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai patvirtina, jog V. Ž. po tėvo A. Ž. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Esant pakankamai įrodymų ir suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. Ž. faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusio A. Ž. palikimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti, priėmė po A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą.

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.