Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-30-00650-2010-9

2011 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. A., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 149 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems (3) metams šešiems (6) mėnesiams;

pagal BK 150 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems (3) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta galutinė trejų (3) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. lapkričio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš R. A. priteista R. J. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 28 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini), persirengimo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas R. J. tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, kelis kartus ją pargriaudamas ant grindų, užguldamas ir prispausdamas bei laikydamas už plaukų, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, kišo pirštus R. J. į makštį, su ja lytiškai santykiavo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. neneigia, kad turėjo lytinius santykius su R. J., tačiau tvirtina, kad tai įvyko abipusiu susitarimu. Jis teigia, kad buvo pastovus baro klientas, todėl R. J. pasakė, kad už atitinkamus arbatpinigius patenkins jį lytiškai. Tą dieną R. A. pinigų su savimi neturėjo ir už jos suteiktas paslaugas sumokėti negalėjo, todėl buvo apkaltintas ir apšmeižtas. Nuteistasis tvirtina, kad prieš nukentėjusiąją smurto nevartojo, ekspertizės metu jai nustatytus sužeidimus padarė ne jis. Apelianto nuomone, sužalojimus R. J. lytinio kontakto metu, įtaręs, jog ji jam neištikima, galėjo padaryti jos vyras ar sugyventinis, o vėliau abu sugalvojo iš nuteistojo pasipelnyti. Nuteistasis nurodo, kad R. J. paskambino jo draugui K. S. ir pasiūlė susitikti tame pačiame bare. K. S. ir jo pažįstamai moteriai atvykus į barą, R. J. paprašė iš R. A. penkių tūkstančių eurų. Kadangi jie tokios pinigų sumos neturėjo, byla buvo perduota į teismą. Nuteistojo R. A. tvirtinimu, jis nusikaltimo nepadarė, yra apkaltintas ir nuteistas nepagrįstai. Apeliantas prašo išsamiai išnagrinėti jo bylą iš naujo, atsižvelgti į visų liudytojų parodymus, į ekspertizės aktą ir jį išteisinti bei panaikinti iš jo priteistą neturtinę žalą.

Atsikirtimuose į nuteistojo R. A. apeliacinį skundą nukentėjusioji R. J. tvirtina, kad R. A. paskirta bausmė yra per švelni, reikalauja, kad, nagrinėjant bylą apygardos teisme, jis būtų nuteistas ne mažiau kaip 10 metų, o civilinis ieškinys padidintas iki 50000 litų. Nukentėjusioji nurodo, kad jokio abipusio susitarimo nebuvo, 2010-11-28, jai atliekant praktiką (duomenys neskelbtini), R. A. prieš jos valią, pavartodamas psichologinį ir fizinį smurtą, ją išprievartavo. Tai patvirtina ekspertų išvados, nuotraukos. Po šio įvykio ji tapo labai jautri, greitai susijaudina, sunkiau adaptuojasi tarp žmonių.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo R. A. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo R. A. nusikalstamos veikos pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai.

Nuteistasis R. A. ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje bei apeliaciniame skunde neneigė turėjęs lytinius santykius su R. J., tačiau tvirtino, kad tai įvyko abipusiu susitarimu, jis jokio smurto prieš ją nevartojo, o vėliau R. J., negavusi iš jo pinigų, jį apkaltino ir apšmeižė nepagrįstai. Toks nuteistojo tvirtinimas prieštarauja byloje surinktiems ir teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. J. davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie tai, jog R. A. tenkino lytinę aistrą oraliniu ir kitokio sąlyčio būdu bei lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią. Nukentėjusioji parodė, jog nuteistasis R. A. elgėsi su ja šiurkščiai, parvertė ją ant žemės, nuplėšė rūbus, sudraskė prijuostę, sviedė ją į kampą, viena ranka laikydamas ir ją spausdamas į grindis, kita ranka movė pėdkelnes, bandė praskėsti kojas, grasino nužudymu. R. J. priešinosi, laikė suspaudusi kojas, bet nuteistasis, sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų, grūdo varpą jai į burną, kišo pirštą, o po to ir lytinį organą jai į makštį, iš viso atliko tris oralinius ir du lytinius aktus. R. A. R. J. išrovė plaukų, buvo daug mėlynių, ant alkūnių buvo nubrozdinimų, nes alkūnėmis rėmėsi į grindis, buvo sužeidimų ant blauzdų, R. A. jai smūgiavo, iš sužalotų vietų bėgo kraujas, buvo kraujo ant rūbų. Nuo parvertimo ant grindų buvo sužaloti keliai, oralinio akto metu jai skaudėjo lūpą. R. A., norėdamas panaikinti kraujo dėmes, plovė nukentėjusiosios prijuostę (t. 1, b. l. 18–19, t. 2, b. l. 62–66).

Savo parodymus nukentėjusioji R. J. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 27–41).

Specialisto išvada Nr. G 1930/10 (03) nukentėjusiosios parodymus patvirtina. R. J. apžiūros metu rasta nedidelė kraujosruva jos apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, daugybinės nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiajame alkūnės sąnaryje ir abiejuose dilbiuose, dešiniojo riešo sąnario priekiniame paviršiuje, paviršiniai odos nubrozdinimai dešiniojo alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje, abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje, nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies ir blauzdos priekiniame paviršiuje. Sprendžiant iš kraujosruvų spalvos ir odos nubrozdinimų paviršiaus savybių visi rasti sužalojimai švieži – atitinka nukentėjusiosios nurodytą įvykio laiką. Daugybinės nedidelės atskiros ir grupinės poodinės galūnių kraujosruvos pagal formą, dydį ir išsidėstymą būdingos spaudimui rankų pirštų galais. Dešiniojo alkūnės sąnario ir abiejų kelių sąnarių odos nubrozdinimai galėjo gautis atsitrenkus į kietą pagrindą ar nuo dinaminio kontakto, pargriuvus, suklupus bei panašiai. Nedidelė apatinės lūpos vidinio paviršiaus kraujosruva galėjo būti padaryta oralinio lytinio akto metu. Dauguma R. J. galūnių sužalojimų galėjo atsirasti spaudžiant rankas ir kojas, laikant, tempiant bei panašiai. Kai kurie rankų sužalojimai galėjo atsirasti dengiantis nuo smūgių (neaiškios formos poodinė kraujosruva dešinio žasto nugariniame paviršiuje). Sužalojimai rodo buvusį smurtą. R. J. apžiūros metu rastas makšties prieangio nubrozdinimas su odos įtrūkimais galėjo atsirasti šiurkštaus lytinio akto metu, taip pat galėjo būti padarytas rankų pirštais, nagais. Iš šio sužalojimo turėjo kraujuoti (t. 1, b. l. 43–44).

Specialisto išvadoje Nr. G 1930/10 (03) R. J. nustatyti sužalojimai visiškai atitinka R. J. nurodytus sužalojimus, kurie atsirado R. A. atliekant su ja prievartinius lytinius aktus.

Įvykio vietos apžiūros metu buvo surasta baltos spalvos prijuostė su rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, suknelė su rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują (t. 1, b. l. 6–7). Tai patvirtina eksperto išvadą, jog dėl makšties prieangio nubrozdinimo su odos įtrūkimas, kuris galėjo atsirasti šiurkštaus lytinio akto metu, taip pat galėjo būti padarytas rankų pirštais, nagais, R. J. turėjo kraujuoti.

Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė R. A. ir R. J. baro kambaryje, tuo metu R. J. klupėjo ant kelių. R. A. jį iš kambario išvarė. Išėjusi iš baro kambario, R. J. buvo apsiverkusi, išraudusi ir sutrikusi. Matė, kaip R. A. plovė R. J. suknelę. R. A. ir K. S. iš baro išėjus, R. A. pasakė, jog jam ko gero bus straipsnis. K. S. suprato, jog R. J. su juo mylėtis nenorėjo. Kitą rytą R. A. prašė sužinoti R. J. telefono numerį, tvirtino, jog barmenė išsimaudė ir įkalčių neliko (t. 1, b. l. 57–58).

Nors liudytojas K. S. teisiamajame posėdyje savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, keitė nuteistojo R. A. naudai, parodė, jog R. J. įvykio dieną jokių pretenzijų R. A. neturėjo (t. 2, b. l. 70–72), tačiau tokie liudytojo parodymai aiškiai prieštarauja surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Apylinkės teismas pagrįstai patikėjo tais liudytojo K. S. parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, jie patvirtina nuteistojo R. A. akistatos metu duotus parodymus, jog R. A. vėliau norėjo su nukentėjusiąja susitikti (t. 1, b. l. 91–93). Akivaizdu, jog R. A. turėjo pagrindą nerimauti, kad R. J. dėl jo veiksmų gali pasiskųsti policijai. Tikėti nuteistojo parodymais, kad nukentėjusioji reikalavo iš jo pinigų, o jų negavusi jį apkaltino nepagrįstai, nėra jokio pagrindo, nes būdų susitikti su nukentėjusiąja ieškojo pats R. A., o ne nukentėjusioji. Liudytojo K. S. parodymai patvirtina nukentėjusiosios R. J. parodymus, jog po išžaginimo R. A. plovė jos rūbus. Akivaizdu, jog R. A. juos plovė ne iš geranoriškumo, o norėdamas panaikinti įkalčius.

Esant byloje tokiems įrodymams, apylinkės teismo išvada, kad R. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., abejonių nekelia.

Skirdamas bausmę R. A., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis R. A. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus (BK 11 str. 5 d.) žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, anksčiau neteistas, tačiau 2010-09-07 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymo, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Įvertinęs atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas bausmės rūšį, jos dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.), parinko tinkamai. Nuteistajam R. A. už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. paskirtos trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės yra artimos BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės rūšies vidurkiui, bausmių subendrinimo taisyklių (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.) teismas nepažeidė. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Apylinkės teismas priteisdamas nukentėjusiajai neturtinę žalą atsižvelgė į neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: į nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, ją padariusio asmens kaltę. Nuteistasis padarė nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nukentėjusioji buvo sužalota, jos sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį, bet ir dvasinį skausmą, psichinius sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus, todėl iš nuteistojo nukentėjusiajai R. J. priteistas 5000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas, nustatytos neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, priteista iš nuteistojo nukentėjusiajai atlyginti pinigų suma nemažintina.

Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.