- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- e2-1377-1099/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- D. K.
- Advokatai
- Andželika Buivydaitė, Virginija Balčiūnienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui D. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo už nuomojamų patalpų pabloginimus/sugadinimus ir nuomininko įsipareigojimų, prisiimtų nuomos sutartimi, pažeidimų.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė G. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. K. 2 526,13 Eur nuostolių, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2019 m. balandžio 8 d. ieškovė G. Ž. (nuomotoja) ir atsakovas D. K. (nuomininkas) sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 68-10 (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu nuomotoja perdavė nuomininkui nuomos teise naudotis gyvenamosiomis patalpomis – butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas, ginčo butas). Anot ieškovės, nuomos sutartis buvo nutraukta 2019 m. birželio 15 d. atsakovo prašymu – el. laišku pranešus, jog atsakovas ketina išsikraustyti (dėl asmeninių priežasčių).
4. Ieškovė pažymi, kad po Nuomos sutarties nutraukimo atsakovui perdavus nuomojamą patalpą ir ieškovei atlikus detalią nuomojamos patalpos apžiūrą, buvo užfiksuoti nuomojamos patalpos pabloginimai ir nuomininko įsipareigojimų, prisiimtų Nuomos sutartimi, pažeidimai: 1) gyvenamosios patalpos sienų srityje pastebimi įbrėžimai bei įdaužimai; 2) sugadintas minkštas svetainės baldas (pastebima naminio gyvūno padaryta žala); 3) sugadintas (suplėšytas) gyvenamosios patalpos prieigų (durų) kilimėlis; 4) be ieškovės sutikimo keičiant grindjuostes neatstatomai sugadintos gyvenamosios patalpos sienos bei grindys; 5) gyvenamoji patalpa Nuomos sutarties nutraukimo dieną ieškovei perduota neišvalyta, buvo jaučiamas stiprus nemalonus kvapas, ant baldų paviršių pastebimos naminio gyvūno paliktos žymės.
5. Anot ieškovės, 2019 m. birželio 16 d. ji el. paštu kreipėsi į atsakovą siekdama taikiai susitarti ir išspręsti padarytos žalos atlyginimo klausimus, tačiau atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl padarytos žalos, 2019 m. liepos 2 d. ieškovė atsakovui pateikė pretenziją. Teigia, kad reaguojant į ieškovės pateiktą pretenziją, atsakovo atstovė 2019 m. liepos 5 d. pateikė pranešimą „Dėl depozito grąžinimo ir neteisėtų bei nepagrįstų veiksmų nutraukimo“, kuriame prašė grąžinti atsakovo sumokėtą depozitinę 450 Eur įmoką bei nutraukti nepagrįstus veiksmus. Ieškovė pažymi, kad siekdama taikiai išspręsti kilusį ginčą, 2019 m. liepos 12 d. atsakovui pateikė atsakymą į 2019 m. liepos 5 d. pranešimą, tačiau atsakovas į jį neatsakė.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodo, kad remiantis remonto darbus atliekančios bendrovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būsto vizija“ atliktu vertinimu (remonto darbų sąmata), apskaičiuota remonto darbų, kuriais būtų pašalinta atsakovo padaryta žala, apimtis ir kaina būtų tokia: grindų uždengimas dažymo popieriumi – 60 Eur; nišų gruntavimas, glaistymas, dažymas – 276,75 Eur; sienų gruntavimas, glaistymas, dažymas – 461,25 Eur; grindjuosčių demontavimas, montavimas – 200 Eur; atliekų išvežimas – 60 Eur; medžiagų tiekimas – 120 Eur; buto valymas – 75 Eur; bendrai – 1 516,13 Eur. Aiškina, kad gyvenamosios patalpos perdavimo metu nuomininkas pripažino, jog patalpoje buvo atlikti pakeitimai (remonto darbai) be išankstinio nuomotojos sutikimo – buvo keic?iamos (perklijuojamos) grindjuoste?s siekiant įvesti kitą interneto ryšį. Anot ieškovės, nuomos laikotarpiu tarp nuomininkų (L. B., t. y. asmuo, kartu su atsakovu gyvenęs nuomojamame bute) ir nuomotojos yra užfiksuota komunikacija dėl interneto ryšio įvedimo, kadangi nuomininkas L. B., siekdamas išvengti baudų už sutarties su interneto tiekėju nutraukimą, teiravosi nuomotojos dėl naujos interneto ryšio tiekimo sutarties pasirašymo bei naujos įrangos bute įdiegimo. Ieškovės teigimu, buto apgadinimus patvirtina nuotraukos, darytos iki buto išnuomojimo ir po nuomos sutarties nutraukimo.
7. Aiškina, kad bute taip pat buvo apgadinti esantys baldai bei kiti daiktai, t. y. natūralios odos svetainės sėdimasis baldas – kampas, kurio suplėšyti kampai ir bandyta netinkamai užsiūti. Nurodo, kad minėtas baldas įsigytas 2014 m., įsigijimo kaina – 1 100 Eur (maždaug 3 800 Lt), preliminari likutinė baldo vertė, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą – 650 Eur. Pažymi, kad ieškovė nėra išsaugojusi baldo pirkimo dokumentų, o likutinė baldo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į kainas, nurodomas parduodant panašaus pobūdžio naudotus baldus. Taip pat teigia, kad buvo sugadintas (suplėšytas) gyvenamosios patalpos prieigų (durų) kilimėlis – preliminari sugadinto daikto vertė – 20 Eur (ši suma grindžiama panašaus tipo durų kilimėlių kaina pagrindiniuose namų apyvokos prekių prekybos centruose).
Šalies argumentai
8. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nevykdė Nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų ir gyvenamąją patalpą grąžino neišvalytą ir netvarkingą – gyvenamojoje patalpoje buvo jaučiamas nemalonus šuns, sugedusio maisto kvapas, patalpa nebuvo išvalyta, ant stiklinių balkono durų bei kitų patalpoje esančių paviršių buvo palikti neišvalyti nešvarumai (tiek šuns, tiek gyvenusių asmenų), ant bute esančių kilimų buvo pastebimi šuns plaukų pėdsakai. Ieškovės teigimu, ji patyrė 360 Eur išlaidų patalpos bei kilimų valymo paslaugoms apmokėti, kurios priteistinos iš atsakovo. Pažymi, kad buto būklės pablogėjimas negali būti prilyginamas normaliam patalpos nusidėvėjimui, nes nėra objektyviai įmanomas per tokį trumpą laikotarpį (sutartis buvo sudaryta tik dviejų mėnesių laikotarpiui).
9. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad butas, po jo perdavimo atsakovui, buvo neišvalytas, jame buvo de?ve?ti baldai, matomi kiti pažeidimai ir de?me?s ant sienų bei priple?ke?s kvapas. Pažymi, kad nuomojamas butas buvo kruopščiai prižiūrimas savininkų ir nuomojamas pirmą kartą, o buvusią gyvenamosios patalpos būklę įrodo ir nekilnojamojo turto brokerio, kurio pagalba buvo rasti gyvenamosios patalpos nuomininkai, darytos buto nuotraukos, kurios patvirtina, kad butą perduodant atsakovui nebuvo jokių dėmių ant sienų, nebuvo nudaužytų sienų kampų, t. y. butas buvo tvarkingas.
Atsiliepimas
10. Anot ieškovės, atsiliepime atsakovas melagingai teigia, kad nuomininkas dėl neva gyvenamojoje patalpoje girgždėjusių grindų ketino atsisakyti sudaryti nuomos sutartį, taip pat jog ieškovė, siekdama sudaryti nuomos sutartį, geranoriškai i?tikine?jo atsakovą, kad bute esanc?iu? grindu? girgždesys yra laikino pobu?džio bei pažade?jo po Nuomos sutarties sudarymo perdažyti buto sienas. Pažymi, kad visas paslaugas, susijusias su gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymu, teikė nekilnojamojo turto brokeris, todėl ieškovė visiškai nekomunikavo su atsakovu iki Nuomos sutarties sudarymo dienos. Teigia, kad bute grindys negirgždėjo nei sudarant nuomos sutartį, nei po nuomos sutarties nutraukimo; ieškovė niekada nesulaukė priekaištų ar pretenzijų iš atsakovo dėl tariamai neatliktų remonto darbų ar to, kad gyvenamojoje patalpoje neva vis dar girgžda grindys.
Šalies argumentai
11. Ieškovė nurodo, kad Nuomos sutarties 4.5 punkte nustatyta sąlyga (dėl nuomininko teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį anksčiau sutartyje numatyto termino jei grindų traškėjimas savaime nenustoja arba nepašalinama traškėjimo priežastis), tikėtina, yra sutartį rengusio nekilnojamojo turto brokerio klaida, nes kituose sutarties punktuose grindų girgždėjimas nėra aptariamas. Be to, pažymi, kad nuomininkas 2019 m. birželio 14 d. siųstame el. laiške pateikė nuomos sutarties nutraukimo kitas priežastis, kurios įrodo, jog atsakovas siekė nutraukti nuomos sutartį dėl kitų – asmeninių, priežasčių.
12. Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovas, pažeidžiant nuomos sutarties nuostatas, bute laikė šunį; tai patvirtina bute po nuomos laikotarpio rasti šuns žaislai, šuns paliktos žymės, iš kilimo nuo vonios ir kitų paviršių neišvalyti šuns plaukai, atsakovo socialinių tinklų profiliuose skelbiamos šuns nuotraukos tiek nuomos laikotarpiu, tiek iš karto po to.
13. Ieškovė pažymi, kad buto kapitalinis remontas buvo atliktas maždaug 2015 m., iš karto po buto įsigijimo, vėliau jokie pakeitimai/remontai nebuvo atliekami.
14. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad buto nuotraukos brokerės darytos 2019 m. kovo 14 d., tuo tarpu iki ginčo nuomos sutarties sudarymo butas nebuvo nuomotas ir jame niekas negyveno (maždaug nuo 2017 m.). Pažymėjo, kad butas iki nuomos sutarties sudarymo buvo sutvarkytas; po nuomos sutarties nutraukimo nuotraukos padarytos 2019 m. birželio 17 d. Teigė, kad ieškovė nežinojo, jog prie nuomos sutarties turėtų būti pridėdamos ir buto nuotraukos. Aiškino, kad atsakovo nurodomos aplinkybės ir teiginiai (dėl buto būklės, pretenzijų teikimo, sutarties nutraukimo) yra prieštaringi, todėl turėtų būti vertinami kritiškai. Anot atstovės, šiuo atveju įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.
Atsiliepimas
15. Atsakovas D. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
16. Atsakovas sutinka, kad tarp šalių 2019 m. balandžio 8 d. buvo sudaryta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Nuomos sutartis Nr. 68-10.
17. Atsakovas aiškina, kad atvykus apžiūrėti buto, buvo aiškiai matyti, jog bute prieš tai buvo gyventa (kaip paaiškino ieškovė – gyveno nuomininkai), butas buvo neišvalytas, dėvėti baldai, pažeidimai ir dėmės ant sienų bei priplėkęs kvapas patvirtino netvarkingą ir ilgalaikį buto eksploatavimą. Be to, esminė aplinkybė, dėl kurios atsakovas iš pradžių atsisakė nuomoti minėtą butą – grindų girgždesys, tačiau ieškovė pradėjo geranoriškai įtikinėti atsakovą, kad grindų girgždesys yra laikino pobūdžio, o už tokį laikiną nepatogumą ieškovė pažadėjo po Nuomos sutarties sudarymo perdažyti buto sienas, pašalinant jų pažeidimus bei atnaujinti grindjuostes. Atsakovo teigimu, išgirdęs ieškovės nurodytą aplinkybę, kad bus sudaryta galimybė nuomoti atnaujintą butą, patikėjo ieškovės pažadais ir susitarė dėl buto nuomos sutarties sudarymo.
18. Anot atsakovo, grindų traškėjimas bute savaime nenustojo, kaip buvo įtikinusi ieškovė prieš Nuomos sutarties sudarymą, be to, ieškovė neatnaujino buto sienų, grindjuosčių ir iš jos veiksmų buvo aišku, kad ji net neketino to daryti, todėl atsakovas dėl nepasibaigusio grindų girgždėjimo bei neįvykdytų ieškovės pažadų atnaujinti buto sienas nusprendė nutraukti Nuomos sutartį ir apie tai informavo ieškovę. Teigia, kad ieškovė, išgirdusi informaciją apie Nuomos sutarties vienašališką nutraukimą, su Nuomos sutarties nutraukimu sutiko ir sutarus laiką priėmė butą – ne mažiau kaip valandą laiko skyrė nuodugniai ir išsamiai buto apžiūrai, o po jo apžiūros jokių pretenzijų neturėjo, priešingai – ieškovė išreiškė dėkingumą atsakovui, kad butas švarus ir labai gerai išvalytas, skirtingai nei jai iki tol perduodavo nuomininkai.
19. Taigi, atsakovo vertinimu, nepagrįstas ieškovės teiginys, kad 380 Eur susidarė už patalpos bei kilimų valymo paslaugas, kadangi 1978 m. statybos name, esančiame dviejų kambarių bute, kuriame remontas darytas prieš aštuonis-dešimt, o gal ir daugiau, metų, neadekvatu ir neproporcinga senas girgždančias grindis su senais baldais ir nutrintais kilimais valyti už 380 Eur.
20. Atsakovas pažymi, kad neturi šuns ir joks šuo bute nuomos laikotarpiu negyveno. Be to, atsakovas jokių remonto darbų bute niekada neatliko (įskaitant keičiamas (perklijuojamas) grindjuostes). Atsakovas nurodo, kad ieškovė pateikė nuotraukas, iš kurių matyti buto būklė, kuri jau buvo iki Nuomos sutarties sudarymo, išskyrus kilimą, kurio nuotraukos darymo aplinkybės atsakovui nežinomos, taigi, atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog atsakovas atsakingas už buto būklę, kuri jau buvo iki Nuomos sutarties sudarymo.
Šalies argumentai
21. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas pagal skelbimą surado nuomojamą butą ir sutarė jį apžiūrėti; po apžiūrėjimo tą pačią dieną pasirašė nuomos sutartį. Pažymėjo, kad butas buvo nugyventas, netvarkingas, tačiau sutiko jį išnuomoti, nes ieškovė žadėjo jį suremontuoti, tačiau po sutarties pasirašymo ieškovė pakeitė poziciją ir teigė, jog pats atsakovas turėtų jį remontuoti. Paaiškino, kad 2019 m. birželio 15 d. atvyko ieškovė su vyru ir apie 1 val. apžiūrėjo butą bei iš esmės jokių pretenzijų nesakė (tik užsiminė apie odinio baldo kampo susiūvimą), taip pat pasirašė nuomos sutarties nutraukimą. Pažymėjo, kad jam įsikraustyti ir išsikraustyti padėjo tėvas, kuriam butas taip pat nepatiko; apie savaitę laiko jie kartu valė butą (po įsikraustymo). Neigė bute laikęs gyvūnus ir/ar atlikęs kokius nors remonto darbus, interneto taip pat neįvedinėjęs. Nesutiko su ieškovės pateiktomis 2019 m. birželio 17 d. nuotraukomis ir teigė, jog jis tokio buto nepaliko, išsikrausčius – apgadinimų nebuvo, odinis baldas jau buvo tokios būklės (susiūtas), o nuotraukos – jų atlikimo data, galėjo būti pakeista. Nurodė, kad depozitą ieškovei paliko iš geros valios. Atsakovo atstovė akcentavo ieškovės nesąžiningumą; be to, pažymėjo, jog ieškovė neįrodė buto būklės iki nuomos sutarties sudarymo, nes pateiktos nuotraukos galimai buvo paretušuotos, neįrodyta kada darytas remontas, ar butas iki nuomos sutarties sudarymo buvo tvarkingas. Teigė, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, pažymėjo, kad ginčo butas yra įkeistas, tačiau ieškovė nepateikė hipotekos kreditoriaus sutikimo dėl jo išnuomojimo.
22. Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovo D. K. tėvas. Paaiškino, kad padėjo sūnui įsikraustyti ir vėliau išsikraustyti iš ginčo buto. Teigė, kad butas įsikrausčius buvo netvarkingas, buvo kreivos grindys, grindjuostės atplyšusios, kampai apibraukyti, dėmės ant sienų, todėl jie su atsakovu vieną dieną valė butą; tą patį darė ir atsakovui nusprendus išsikraustyti iš buto. Pažymėjo, kad buto būklė išsikraustant buvo normali; nurodė nematęs jokių gyvūnų ginčo bute, kaip ir jų plaukų.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
23. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2019 m. balandžio 8 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. 68-10, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui nuomos teise naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo butą priimti ir juo naudotis šioje sutartyje nustatymos sąlygomis, mokėti ieškovei nuomos mokestį ir vykdyti visas savo prievoles pagal šią sutartį. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo butas atsakovui buvo perduotas ir atsakovas juo naudojosi.
24. Nustatyta, kad atsakovas 2019 m. birželio 14 d. elektroniniame laiške (siųstame iš (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto, kuris priklauso atsakovui (ginčo dėl to byloje nekilo)), kuriuo kreipėsi į ieškovę (jos sutuoktinį), nurodė, kad „<...> likau vienas tačiau pačiam sunku išlaikyt butą <...> tai nusprendžiau išsikraustyt praeitą savaitę <...> aš žadu rytoj atlaisvint butą <...>. Ar galima rytoj apžiūrėt ir buto raktus palikt? Kiek suprantu dėl nutraukimo depozitą teks palikt kaip kompensaciją“.
25. Bylos šalys patvirtino, kad 2019 m. birželio 15 d. susitiko ginčo bute ir nutraukė Nuomos sutartį; nuomos sutartyje atliktas rašytinis prierašas dėl jos nutraukimo 2019 m. birželio 15 d., taip pat nurodyta, jog komunaliniai mokesčiai sumokėti, depozitas pasiliekamas.
26. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovė (jos sutuoktinis) 2019 m. birželio 16 d. kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo, pažeidus sutartį ir apgadinus butą, jame esančius baldus/daiktus bei palikus jį neišvalytą, tačiau atsakovas su pateikta pretenzija 2019 m. birželio 17 d. ir 18 d. elektroniniais laiškais nesutiko ir iš esmės nurodė, jog susitikus bute ir jo priėmimo-perdavimo metu jokių pretenzijų nebuvo pareikšta, butas buvo apžiūrinėjamas 20 min; nurodė, jog butas tvarkingas, prižiūrėtas ir paliktas tokios būklės, kokios ir buvo.
27. Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. liepos 2 d. pateikė atsakovui rašytinę pretenziją dėl 1 450 Eur nuostolių atlyginimo (nors pretenzijoje konkreti data nenurodyta, tačiau byloje nekilo ginčo, jog ji pateikta 2019 m. liepos 2 d.). Atsakovo atstovė 2019 m. liepos 5 d. pateikė pranešimą „Dėl depozito grąžinimo ir neteisėtų bei nepagrįstų veiksmų nutraukimo“, kuriame prašė grąžinti atsakovo sumokėtą 450 Eur depozitą bei nutraukti nepagrįstus veiksmus (nepagrįstus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo). Ieškovė 2019 m. liepos 12 d. atsakovui pateikė atsakymą į 2019 m. liepos 5 d. atsakovo pranešimą, kuriame nesutiko su atsakovo reikalavimu dėl depozito grąžinimo ir reikalavo sumokėti 1 430 Eur žalos (nuostolių).
28. Ieškovė į bylą pateikė UAB „Būsto vizija“ kainų pasilūlymo lentelę, pagal kurią, anot ieškovės, apskaičiuota remonto darbų, kuriais būtų pašalinta atsakovo padaryta žala, apimtis ir kaina: grindų uždengimas dažymo popieriumi – 60 Eur; nišų gruntavimas, glaistymas, dažymas – 276,75 Eur; sienų gruntavimas, glaistymas, dažymas – 461,25 Eur; grindjuosčių demontavimas, montavimas – 200 Eur; atliekų išvežimas – 60 Eur; medžiagų tiekimas – 120 Eur; buto valymas – 75 Eur; bendrai – 1 516,13 Eur.
29. Be to, ieškovė pateikė du pinigų priėmimo kvitus – 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. liepos 8 d., išduotus UAB „Švarus pasaulis“, anot ieškovės, pagrindžiančius patirtas 360 Eur išlaidas ginčo buto valymo paslaugoms apmokėti.
30. Į bylą taip pat pateiktos ginčo buto nuotraukos, kurios, anot ieškovės, darytos 2019 m. kovo 14 d., t. y. iki nuomos sutarties sudarymo, ir 2019 m. birželio 17 d., t. y. po nuomos sutarties nutraukimo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl žalos atlyginimo
31. Kaip minėta, byloje nustatyta (ir ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo), kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. balandžio 8 d. sudarė nuomos sutartį dėl ginčo buto – esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui nurodytą butą. Taigi, tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1-2 dalys). Iš bylos aplinkybių matyti, kad ginčas tarp šalių kilo ne dėl pačios sutarties pagrindinių vykdymo sąlygų ir/ar jos nutraukimo, o dėl atsakovo (nuomininko) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499-6.500 straipsniai); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo (CK 6.245-6.249 straipsniai).
32. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
33. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).
34. Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi, tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.
35. Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pareiga įrodyti perduoto nuomininkui daikto kokybę tenka nuomotojui, tuo tarpu nuomininko pareiga įrodyti, kad daiktas buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Bylos duomenimis tarp šalių nebuvo sudarytas buto perdavimo–priėmimo aktas nei sudarant nuomos sutartį, nei ją nutraukiant, todėl ieškovės nurodoma žala įrodinėjama kitais leistinais būdais.
36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
37. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad, labiau tikėtina, jog būtent atsakovas atliko šiuos ieškovės nurodomus ginčo buto apgadinimus: – apgadino buto sienas ir grindis, grindjuostes, taip pat odinį baldą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
38. Teismo vertinimu, šias aplinkybes, pirmiausia, patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos, darytos 2019 m. kovo 14 d., t. y. iki nuomos sutarties sudarymo, bei 2019 m. birželio 17 d., t. y. po nuomos sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad iš 2019 m. kovo 14 d. darytų nuotraukų, kurias darė ieškovės samdyta turto brokerė L. Ž.-S. (yra jos rašytinis patvirtinimas byloje), matosi pakankamai gera ginčo buto būklė, nepastebima jokių įbrėžimų, apibraižymų, dėmių ant sienų, grindjuosčių ir grindų apgadinimų, taip pat matoma gera odinio baldo būklė – nesimato jokių jo kampų suplėšymų ir/ar netinkamų susiūvimų. Nors ginčo butas faktiškai atsakovui buvo išnuomotas 2019 m. balandžio 8 d., tačiau teismas neturi pagrindo abejoti tuo, jog būtent tokios būklės (kuri nurodyta 2019 m. kovo 14 d. nuotraukose) ginčo butas ir jame esantys baldai/daiktai ir buvo perduoti atsakovui. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių tai galinčių paneigti įrodymų, apsiribodamas tik savo deklaratyviais teiginiais, kurie, be kita ko, bylos nagrinėjimo metu buvo prieštaringi.
Žemesnės instancijos teismas
39. Teismas pažymi, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose, be kita ko, nurodė, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovas atsakingas už buto būklę, kuri jau buvo iki Nuomos sutarties sudarymo, t. y. iš esmės įrodinėjo, jog 2019 m. birželio 17 d. darytose nuotraukose ginčo buto būklė buvo jau iki nuomos sutarties sudarymo; tuo tarpu teismo posėdžio metu apklausinėjamas atsakovas teigė, jog jis tokio buto nepaliko, išsikrausčius – apgadinimų nebuvo, tik odinis baldas iki nuomos sutarties sudarymo jau buvo tokios būklės (susiūtas). Taigi, esant prieštaringiems atsakovo paaiškinimams, teismas juos vertina kritiškai (CPK 185 straipsnis).
40. Kritiškai vertintini ir atsakovo argumentai dėl nuomos sutarties nutraukimo aplinkybių. Pažymėtina, kad atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu įrodinėjo, jog nuomos sutartį nusprendė nutraukti dėl ginčo bute grindų girgždėjimo ir dėl to, jog ieškovė neatliko žadėto remonto, tačiau 2019 m. birželio 14 d. elektroniniame laiške nurodė visai kitokias priežastis, kurios buvo susijusios ne su buto trūkumais ir/ar ieškovės pažadų netesėjimu, o su asmeninėmis priežastimis (išsikrausčius kitam kambariokui, finansine našta). Be to, šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir tai, kad atsakovo sumokėtas depozitas po nuomos sutarties nutraukimo buvo paliktas ieškovei; atkreiptinas dėmesys į tai, jog jeigu sutartis būtų nutraukta būtent dėl grindų girgždėjimo, atsakovas, kaip eilinis protingas asmuo, siektų pasinaudoti nuomos sutarties 4.5 punktu ir jame nustatyta depozito grąžinimo sąlyga, o ne, kaip teigė atsakovas teismo posėdžio metu, palikti depozitą ieškovei iš geros valios. Taip pat atsakovas nurodė ir prieštaringus paaiškinimus, susijusius su nuomotojų reikštomis/nereikštomis pretenzijomis jam išsikraustant, t. y. procesiniuose dokumentuose iš esmės teigė, kad ieškovė jokių pretenzijų jam nereiškė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog nuomotojai reiškė pretenzijas dėl odinio baldo sugadinimo. Taip pat keitėsi ir atsakovo nurodomas laikas, kurį ieškovė (su sutuoktiniu) skyrė buto apžiūrai atsakovui išsikraustant (nuo 20 min iki 1 val.), atsakovo ginčo buto valymas (atsakovas nurodė vieną savaitę, liudytojas vieną dieną).
41. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokie buto pažeidimai/apgadinimai nebuvo aptarti ir nuomos sutartyje, todėl laikytina, jog butas atsakovui buvo perduotas geros būklės. Tai netiesiogiai patvirtina ir pakankamai didelė sutarta nuomos kaina (450 Eur) už dviejų kambarių butą senos statybos daugiabučiame name.
42. Viena vertus, atsakovo atstovė kėlė abejones dėl nuotraukų atlikimo datų, nes jos galėjo būti pakoreguotos, taip pat nuotraukos galimai buvo paretušuotos (kurios atliktos iki nuomos sutarties sudarymo), tačiau, teismo vertinimu, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų ir/ar objektyvių paaiškinimų, todėl jie taip pat vertintini kritiškai. Taip pat laikytina neįrodyta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė prieš sudarant nuomos sutartį buvo žadėjusi atlikti ginčo buto remontą; tokių nuostatų nenustatyta ir nuomos sutartyje, kurios 2.1.3 punkte iš esmės tik šabloniškai nustatyta, jog „prireikus, nuomotojo iniciatyva ir nuomininko sutikimu, nuomotojas atlieka nuomojamo buto einamąjį remontą savo lėšomis“, tačiau jokių konkrečių įsipareigojimų dėl buto remonto nesusitarta. Kritiškai vertintini ir liudytojo paaiškinimai dėl buto būklės, nes liudytojas yra artimais giminystės ryšiais susijęs su atsakovu (yra jo tėvas) ir iš esmės suinteresuotas bylos baigtimi.
43. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė byloje, jog butas po jo grąžinimo atsakovo buvo apgadintas, taip pat apgadintas odinis baldas; teismo vertinimu, šie apgadinimai padaryti ne dėl normalaus nusidėvėjimo, o padaryti atsakovui gyvenant ginčo bute. Priešingų įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad apgadinimai sukelti iki nuomos sutarties sudarymo ar jau po jos nutraukimo, nėra. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Šalių sudarytos sutarties 2.2.5 punkte numatyta nuomininko pareiga nuomotojui butą perduoti tvarkingoje būklėje, o sutarties 2.2.2 punkte nustatyta atsakovo pareiga atlyginti padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, kad patalpų būklė jas perdavus nuomotojui buvo blogesnė ne dėl normalaus nusidėvėjimo, kadangi nuotraukose matomi apgadinimai sienose, ant grindų ir grindjuosčių, fiksuoti odinio baldo apgadinimai, nėra normalus nusidėvėjimas. Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008), patalpų trūkumai, padaryti dėl mechaninių pažeidimų, yra nepriskiriami prie natūralaus susidėvėjimo, išskyrus smulkius pažeidimus, nežymius pabraižymus.
44. Viena vertus, nors ieškovė (jos atstovė) ir nurodė, kad faktiškai ieškovė nurodytų nuostolių dar nepatyrė, nes neatliko buto remonto darbų pagal byloje pateiktą kainų pasiūlymo lentelę (faktiškai remonto sąmatą), tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia ieškovės teisės reikalauti minėtų nuostolių atlyginimo, nes ginčo butas buvo apgadintas ir jo vertė dėl sumažėjo, bei norint ją atstatyti, ieškovė faktiškai patirs nurodytas išlaidas. Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).
45. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo minėtos kainų pasiūlymo lentelės, t. y. neginčijo, jog remonto darbai kainuotų būtent tiek, kiek joje nurodoma, todėl teismas plačiau dėl remonto išlaidų dydžio nepasisako. Atsakovas (jo atstovė) bylos nagrinėjimo metu tik užsiminė, kad galimai odinio baldo vertė yra ne tokia, kokią ją nurodo ieškovė, galimai šis baldas pirktas naudotas, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl tai savaime nepaneigia ieškovės pateiktų paaiškinimų ir pateiktų įrodymų dėl panašių baldų kainų.
46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, remiantis šalių sudaryta sutartimi, CK 6.251 straipsnio nuostatomis, pagal kurias padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, ieškovės reikalavimai dėl buto remonto išlaidų – 1 516,13 Eur, ir odinio baldo sugadinimo – 650 Eur, priteisimo tenkinami.
47. Ieškovė taip pat prašo priteisti 20 Eur už sugadintą kilimą, tačiau, teismo vertinimu, nepateikė jokių įrodymų dėl jo būklės iki nuomos sutarties sudarymo (iš nuotraukų negalima nustatyti jo būklės); be to, nepateikė įrodymų dėl šio daikto vertės, apsiribodama tik deklaratyviais paaiškinimais, jog jo preliminari vertė nustatyta atsižvelgiant į prekybos vietose parduodamus panašaus pobūdžio kilimus (tačiau nepateikiant tai pagrindžiančių įrodymų). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė po jos nurodyto 2015 m. atlikto remonto jokių pakeitimų bute neatlikinėjo, atitinkamai nurodytas kilimas pirktas ir naudotas vėliausiai nuo 2015 m., todėl, atsižvelgiant į tai, jog būtent įėjimo kilimui tenka faktiškai didžiausias mechaninis poveikis, darytina išvada, jog jis galėjo susidėvėti (suplyšti) ir dėl normalaus jo naudojimo. Atsižvelgiant į tai, teismas netenkina nurodyto ieškovės reikalavimo kaip neįrodyto.
48. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 360 Eur išlaidas buto bei kilimų valymui, pateikė duomenis, patvirtinančius šias patirtas išlaidas. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad atsakovas neturėjo sutartinio įsipareigojimo atlikti buto generalinį valymą ir paruošti buto, pavyzdžiui, nuomai kitam nuomininkui, pardavimui ar ieškovės apsigyvenimui. Teismas sprendžia, kad atsakovas neturi nei iš sutarties, nei iš įstatymo kylančios pareigos sutvarkyti ir išvalyti buto taip, kaip tai atliko speciali valymo bendrovė (kurią samdė ieškovė), tuo labiau, jog, kaip minėta, jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui. Šiuo atveju buto naudojimas ir atitinkamai tam tikrų nešvarumų atsiradimas ant bute esančių objektų/daiktų paviršių yra normalaus buto naudojimo pasekmė. Sutartimi atsakovas tik įsipareigojo butą perduoti tvarkingoje būklėje, taip pat nuomos laikotarpiu palaikyti tvarką ir švarą bute, o už sugadinimus, kurie nelaikomi normaliu nusidėvėjimu, teismas patenkino ieškovės reikalavimus priteisti išlaidas remontui ir už sugadintą baldą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė galimai surado gyvūnų, kurių laikymas ginčo bute atsakovui buvo uždraustas nuomos sutartimi, plaukų, savaime nesudaro pagrindo priteisti ieškovei jos patirtas buto valymo išlaidas.
49. Be to, teismas sprendžia, kad ieškovei, kaip asmeniui, teikusiam buto nuomos paslaugas komercinėmis sąlygomis (už mokestį) ir tenkinus jos reikalavimus dėl buto remonto išlaidų (į kurias, be kita ko, įskaičiuotas ir buto valymas) priteisimo, tenka pareiga savo sąskaita sutvarkyti patalpas, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas atmetamas.
50. Taigi, kontstavus visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti – neteisėtus veiksmus (grąžinus ieškovei butą su apgadintomis sienomis, grindimis, grindjuostėmis, odiniu baldu), žalą (nurodytus buto ir baldo apgadinimus) ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos (kad nurodytus apgadinimus atliko būtent atsakovas), o atsakovo kaltei preziumuojamai (ir atsakovo nepaneigtai), ieškovei iš atsakovo priteistina 1 516,13 Eur išlaidų už buto sienų, grindų, grindjuosčių apgadinimus ir 650 Eur už sugadintą odinį baldą, bendrai – 2 166,13 Eur nuostolių (CK 6.249-6.251 straipsniai; nuomos sutarties 2.2.2 punktas).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
51. Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovo priteistinos 5 proc. palūkanos už priteisiamą 2 166,13 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
52. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
54. Ieškovė patyrė byloje 867 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 810 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 57 Eur žyminis mokestis.
55. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti jam patirtas 605 Eur (363 Eur + 242 Eur) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.
56. Teismo vertinimu, tiek ieškovės, tiek atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.
57. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 85,75 proc. (ieškovė prašė priteisti 2 526,13 Eur nuostolių/žalos, priteista – 2 166,13 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 743,45 Eur (867 Eur x 85,75 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės priteistina 86,21 Eur (605 Eur x 14,25 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 657,24 Eur (743,45 Eur - 86,21 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
58. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui D. K. dėl nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 166,13 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 13 ct) nuostolių, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 166,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 657,24 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.