- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-22
- Bylos Nr.
- e1-1109-448/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42574-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- G. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.4Kiti bausmės nuostatų taikymo klausimai
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.11Kitos kardomosios priemonės
- 2.1.16.1.14Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-05-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmę atlikęs;
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021-03-25 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, jam paskirta 50 MGL dydžio (2 500 eurų) bauda ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, bauda nesumokėta,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. R. 2024-10-29 apie 16.10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), automobilyje Volkswagen Touran, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. R., suėmęs už dešinės rankos riešo jį suspaudė ir užsuko, tuomet kita ranka suėmęs raktus juos ištraukė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai I. R. dėl odos nubrozdinimo dešinės plaštakos IV piršto srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. R. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog I. R. šiuo metu yra jo sutuoktinė, tačiau tarp jų vyksta skyrybų procesas. Lapkričio 14 dieną turėtų būti paskutinis teismo posėdis ir juos turi išsiskirti. Jie su I. turi dukrą, nuo šių metų kovo mėnesio su I. gyvena atskirai. Jie konfliktuoja dėl skyrybų proceso, kadangi jis jai nori palikti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kai įsikiša jo sesuo E. U. prasideda konfliktai, nes ji I. moko, ką jai daryti. Ji jai sako, kad nepasiliktų buto, nes yra skolų. 2024-10-29 dieną apie 16 val. jis ėjo iki (duomenys neskelbtini), norėjo aplankyti dukrą. Ėjo pro parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad stovi automobilis Volkswagen Touran, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso I. R. Pagalvojo, kad palauks I. ir kartu nuvažiuos pas dukrą, kuri turėjo būti namuose. Kelias minutes palaukęs pamatė, kad automobilyje sėdi I. su jo seserimi E. Jis įsėdo į automobilio galą. E. pradėjo rėkti, išlipo iš automobilio, o jis iš automobilio spynelės ištraukė automobilio raktelį, prie kurio buvo ir daugiau raktų. Tada I. sugriebė automobilio raktelį ir ėmė traukti į save, norėdama atimti automobilio raktelius. Tada jis I. suėmė už dešinės rankos riešo, kuria ji laikė raktelį, suėmė nestipriai ir kita ranka traukė automobilio raktelius suėmęs už jų. Tuo metu, kai laikė jos rankos riešą, jis traukė kita ranka raktelius, todėl galėjo ir sukelti I. fizinį skausmą, kadangi laikė jos riešą. Jis tyčia jos riešo nesuko, tačiau galėjo tai padaryti, nes kita ranka traukė automobilio raktelius. Tuomet jam pavyko iš I. rankų ištraukti automobilio raktelius, jis tai darė, nes prie automobilio raktelių buvo prisegti (duomenys neskelbtini) laiptinės durų raktai. Jis juos nusisegė ir išlipo iš automobilio, I. jam nieko nesakė, kai bandė atimti raktelius. I. rėkė, liepė baigti. Išlipęs iš automobilio, ėjo link (duomenys neskelbtini), tačiau pakeliui jį sulaikė policijos pareigūnai. Gailisi dėl savo poelgio, kad sukėlė I. fizinį skausmą, jis nenorėjo jai to padarytai, norėjo atimti tik raktelius, kad pasiimtų laiptinės raktą.
Papildomos apklausos metu G. R. paaiškino, kad 2024-10-29 apie 16 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje Volkswagen Touran, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), jis sutuoktinei I. R. suėmė už dešinės rankos riešo, jį suspaudė, kad tvirčiau laikytų, kadangi norėjo atimti raktus, galėjo ir riešą laikydamas šiek tiek užsukti, kadangi norėjo raktus paimti. Tuomet kita ranka suėmė už raktų ir juos ištraukė. Pripažįsta, kad traukdamas galėjo raktais jai nubrozdinti pirštą. Jis supranta, kad pasielgė negerai, dėl to labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo G. R. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.
2024-10-29 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja I. R. nurodė, kad 2024-10-29 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje sutuoktinis G. R. užsipuolė ją ir įlipęs į jai priklausantį automobilį, griebė automobilio raktelius ir užsuko dešinės rankos riešą, ji jautė fizinį skausmą, rankos riešas yra patinęs, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad G. R. yra jos sutuoktinis, su juo šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Ji su juo kartu nebegyvena nuo kovo mėnesio. G. ne kartą prieš ją yra naudojęs smurtą. Neseniai jam buvo skirtas orderis, nesiartinti prie jos, jis gąsdina jų bendrą dukrą. 2024-10-29 apie 16 val. ji buvo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kartu su broliene E., kuri pasakė, kad šalia parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje yra jos sutuoktinis G., jis pasislėpė už taromato pastato. E. sakė, kad matė jo stovintį automobilį. G. paskutiniu metu dažnai ją seka. Joms išėjus iš parduotuvės ir abiem įlipus į jos automobilį, G. staiga įšoko į automobilio galą ir pagriebė automobilio raktelius, jis suėmė jai už dešinės rankos riešo ir jį užsuko, jai skaudėjo ranką, ji patino. Išgirdęs, kad E. kviečia policijos pareigūnus, jis nubėgo link namų, kur ji gyvena. Nuo raktų buvo nusikabinęs laiptinės įėjimo raktelį. Policijos pareigūnai G. rado netoli jos namų ir iš jo paėmė jai priklausantį laiptinės atrakinimą. Dėl užsukto riešo ji jautė fizinį skausmą. G. yra neprognozuojamas. Ji jaučia baimę dėl jo tokio elgesio.
Papildomos apklausos metu I. R. paaiškino, kad 2024-10-29 apie 16 val. išėjus iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) su E. U., ji pasakė, kad mato G. R.. Jos greitai įsėdo į jos automobilį Volkswagen Touran, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ji įkišo raktelius į automobilio užvedimo vietą, G. įsėdo į automobilio galą ir palinko link jos bei ištraukė automobilio raktelius, prie kurių buvo dar namų lauko durų įėjimo „čipas“. Tada ji greitai iš jo rankų raktelius paėmė ir laikė rankose. Tada jis suėmė jos dešinę ranką, kurioje buvo raktai, o būtent juos buvo užmovusi per pirštą žiedeliu, kur sukabinti raktai. Suėmęs jos dešinį riešą jis ėmė jį spausti ir sukti, dėl to ji pajuto fizinį skausmą, o tuomet jis kita ranka sugriebė raktus ir juos jai ištraukė iš rankų, dėl to pajuto piršte, ant kurio buvo ir užmovusi raktelius, fizinį skausmą. Jai ant piršto liko žymės, nes juos traukdamas jis nubrozdino pirštą. Paėmęs raktus, G. paėmė nuo jų „čipą“ ir išlipo iš automobilio. Ji buvo išsigandusi, jai skaudėjo dešinės rankos riešą, jis buvo šiek tiek patinęs. Skausmas truko ilgai, skaudėjo ir kitą dieną. Pas medikus nesilankė. G. smurtavo fiziškai pirmą kartą, anksčiau psichologiškai smurtaudavo. Civilinio ieškinio nereikš.
(duomenys neskelbtini) M. M. 2024-10-30 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2024-10-29 dirbant su (duomenys neskelbtini) E. P., gavus budinčiojo pranešimą, atvyko prie Maxima parduotuvės aikštelės, buvo nurodyta, kad pranešėją užpuolė vyras ir atėmė automobilio VW, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), raktelį. Atvykus į įvykio vietą buvo rasta I. R., kuri paaiškino, kad jos vyras G. R. įšoko į jos mašiną, jai sėdint automobilyje, griebė už raktų ir paėmė elektroninį kodų raktą, ko pasėkoje jai buvo sugriebęs už dešinės rankos ir ją pasuko, teigė, kad ji jaučia fizinį skausmą. Apžiūrėjus vizualiai dešinės rankos riešą matėsi, kad jis yra patinęs. Visą įvykį matė I. brolienė E.. I. teigė, kad šiuo metu vyksta skyrybos tarp jos ir jos vyro G. Jiems atvykus į įvykio vietą G. nebuvo, I. nurodė, kad jis nuėjo namo, važiuojant link namų, vyrą rado sėdinti ant suoliuko, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. G. R. alkoholio kiekio matuokliu Drager 7510 ARJK-01-08, patikros Nr. 2194788 buvo nustatytas 0,95 promilių neblaivumas.
Liudytoja E. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024-10-29 ji su broliene I. R. buvo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), gatvėje. Apsipirkusios jos ėjo link I. automobilio, prie taromato pamatė brolį G. R. Šiuo metu tarp I. ir G. vyksta skyrybų procesas. Ji I. pasiūlė sėsti į automobilį ir važiuoti, nes G. yra neprognozuojamas, kelia pykčius, grasina, anksčiau ji pati rašiusi pareiškimą dėl jo elgesio. I. įsėdo į automobilį vairuotojo pusėje, ji – keleivio pusėje, I. užvedė automobilį ir staiga į automobilį įsėdo G. R. Ji tuomet išlipo iš automobilio ir atidarė gale esančias dureles, kur atsisėdo G. ir liepė jam lipti iš automobilio, sakė kvies policiją. Jis neklausė, sakė važiuos namo. Ji dar kartą pakartojo G., kad jis liptų iš automobilio, tačiau jis vis tiek neklausė ir tada jis suėmė už raktelių, kuriuos I. laikė rankoje, o tiksliau, ji buvo užsimovusi rakto žiedą ant piršto. Ji kažkuriuo momentu, kai bandė išvengti G., buvo jau išėmusi automobilio raktelius ir bandė jį užrakinti, todėl I. jau turėjo tuos raktelius rankoje. Tuomet G. jos dešinę ranką, kurioje buvo rakteliai, suėmė už riešo ir atlenkė į save, o kita ranka atėmė raktelius. Nuo tų raktelių jis nusisegė laiptinės durų įėjimo „čipą“. Ji liepė G. atiduoti raktelius, jis tada pasiėmė „čipą“, o raktelius įmetė į automobilį ir išėjo. Dar kažką jis sakė nueidamas „neparvažiuosit ant kiemo“, tiksliai neišgirdo. Ji paskambino policijai. I. skundėsi dešinės rankos skausmu, matėsi patinęs riešas. G. prieš I. smurtauja pirmą kartą, anksčiau psichologiškai puldavo. Brolis piktnaudžiauja alkoholiu, jam reikia gydytis nuo alkoholizmo.
Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai I. R. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimo dešinės plaštakos IV piršto srityje, nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BPK 38 straipsnyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis G. R. yra nukentėjusiosios I. R. sutuoktinis. Tiek nukentėjusioji ir kaltinamasis, tiek byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2024-10-29 apie 16.10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje kaltinamasis tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę I. R., kuriai suėmęs už dešinės rankos riešo jį suspaudė ir užsuko, tuomet kita ranka suėmęs raktus juos ištraukė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai I. R. dėl odos nubrozdinimo dešinės plaštakos IV piršto srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo G. R. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai I. R. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis G. R., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi –laisvės apribojimu ir jo trukme.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis G. R. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis G. R. anksčiau teistas, turi neišnykusį teistumą. Kadangi G. R., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, turi neįvykdytų administracinių nuobaudų. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamasis G. R. į psichikos ligų įskaitą įrašytas, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas. Kaltinamasis G. R. yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas. G. R. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, tai yra, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Įvertinus nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo G. R. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.
Kaltinamojo G. R. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl G. R. atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis G. R. bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024-10-29 16.35 val. iki 2024-10-30 13.05 val. Šis laikas įskaitomas į G. R. paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat įpareigoti jį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, G. R. paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021-03-25 teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neįvykdyta baudos bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat įpareigoti jį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 2 500 Eur baudą.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Baudos priverstinį išieškojimą tęsti pagal vykdomąjį raštą Nr. e1-382-791/2021.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti G. R. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2024-10-29 16.35 val. iki 2024-10-30 13.05 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti G. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.
Išaiškinti kaltinamajam G. R. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti G. R.
Išaiškinti G. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti G. R., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.