Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK VPS KPG) atstovo apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarimo, kuriuo S. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnio pažeidimą nubaustas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Transporto priemonė „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta savininkui M. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 13 d. apie 9.38 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 0,45 promilių girtumas. Asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Šiais veiksmais padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą.

Teismas, priimdamas nutarimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, pažeidėjo asmenybę, dėl padaryto pažeidimo gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to nurodė, kad S. P. transporto priemonę paėmė be savininko M. P. žinios, todėl transporto priemonė grąžintina savininkui.

Taip pat nutarime nurodė, kad vairuotojas vairavo automobilį neturėdamas teisės, nors S. P. vairuotojo pažymėjimą susigrąžino 2014 m. vasario 27 d., bei pažeidime apie vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimą nėra nurodyta.

Šiaulių apskr. VPK Raseinių r. PK VPS KPG nuomone, teismas netinkamai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kadangi dėl techninių kliūčių ar dėl kitokių priežasčių nutarime nėra nurodyta kuo vadovaujantis buvo priimtas nutarimas, kuriame paskirta švelnesnė bauda nei numatyta (ATPK 30¹ straipsnio taikymas nenurodytas) ATPK 130² straipsnio sankcijoje ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Pasak apelianto, S. P. vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, kai jam jau buvo paskirta bauda už tą patį pažeidimą, padarė grubų administracinės teisės pažeidimą, tokiais savo veiksmais parodo, kad elgiasi socialiai neatsakingai, bei menkina žmogaus asmeninės atsakomybės jausmą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo apklausti administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonės savininkas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau nutarime išdėstyti minėtų asmenų paaiškinimai visiškai prieštarauja teismo posėdžio protokole užfiksuotiems šių asmenų parodymams, teismas neišsiaiškino bylų svarbių aplinkybių, nepašalino kilusių prieštaravimų, nutarime išdėstė aplinkybes prieštaraujančias byloje nustatytoms aplinkybėms.

ATPK 130² straipsnis numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Iš ATPK 130² straipsnio sankcijos matyti, kad automobilio konfiskavimas yra ne alternatyvi, o privaloma nuobaudos rūšis skirtina asmeniui už šio pažeidimo padarymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, tik tais atvejais, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010).

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nenustatęs jokių išskirtinių aplinkybių, netinkamai įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir konfiskuotino automobilio savininko duotus parodymus, nenurodydamas teisinio pagrindo, nutarė skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą, t. y. nekonfiskuoti teisės pažeidimo padarymo priemonės – automobilio, tokiu būdu pažeidė teisėtumo principo (ATPK 7 straipsnis) reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, priimtas nutarimas yra absoliučiai nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti nutarimą priėmusiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.