- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-23
- Bylos Nr.
- A2-210-527/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02737-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- G. I.
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- A. C., M. B.
- Trečiasis asmuo
- notarė Birutė Zabitienė
- Advokatai
- Vytautas Tučkus, Lina Gervelienė
procesinių sprendimų kategorijos: 124.2.2; 124.2.7; 124.3; 121.15; 121.21.
2011 m. kovo 23 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Gintauto Koriagino,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. I. atskirąjį skundą dėl Alytaus r. apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4021-835/2009 pagal pareiškėjo G. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-63-282/2008 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams A. C. ir M. B. dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimu apsimestiniu ir pirkėjo teisių perkėlimo (tretysis asmuo notarė Birutė Zabitienė) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 7 p., 2009-07-24 pareiškimu (t. 4, b. l. 2-5) prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-63-282/2008, kurioje Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-06-16 sprendimu patenkino ieškovės V. R. ieškinį ir pripažino 2007-06-27 notariškai patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7519, sudarytą tarp A. C. ir M. B. dėl 1,0322 ha žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje žemės sklypą įgijo pirkėjas M. B., apsimestine nuo jos sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkėlė E. R., mirusiam 2007-09-11. Kauno apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, 2009-02-17 sprendimu tenkino atsakovo M. B. apeliacinį skundą, panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-16 sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovės V. R. ieškinį atmetė, tačiau LAT 2009-06-15 nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos 2009-02-17 sprendimą panaikino ir paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-16 sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis su E. M. 2007-06-22 sudarė preliminariąją būsimo nekilnojamojo turto objekto - 1,0322 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir jame būsiančio neužbaigto statyti vieno aukšto namo su mansarda iki 200 kv. m bendro ploto, pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2009-07-10. Iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo E. M. įsipareigojo išimti projektavimo sąlygas, gauti visų institucijų reikiamus leidimus bei suderinimus šiame žemės sklype gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui statyti, o taip pat pradėti statybos darbus ir parduoti jam žemės sklypą kartu su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu. Minėtą žemės sklypą įsigijo ne E. M., bet M. B. E. M. prašymu. Jis tam neprieštaravo. E. M. 2007-06-22 sutartimi perdavė 50.000 Lt. Minėta suma yra laikoma pirmąja avansine įmoka, jo sumokėta už susitartą ateityje nupirkti žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. 2007 m. rugsėjo mėnesį buvo išimtos projektavimo sąlygos, imta tartis ir derinti sąlygas su architektais dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato projektavimo. Tačiau vėliau projektavimo derinimo eiga sustojo. Pareiškėjui 2007 m. žiemą, o vėliau ir 2008 m. pavasarį E. M. paaiškino, kad dėl tam tikrų asmeninių aplinkybių bei architektų užimtumo pastatų projektavimas šiek tiek stringa, tačiau vis užtikrindavo, kad projektas turėtų būti paruoštas ir suderintas 2008 m. spalio-lapkričio mėnesiais, o gyvenamojo namo statybos darbai bus pradėti 2009 m. pavasarį, kuomet pagal gamtines sąlygas jau bus galima vykdyti žemės darbus. 2009 m. kovo mėnesio pradžioje jis buvo informuotas, kad iškilo nesklandumų, kurie buvo sprendžiami teisme, dėl žemės sklypo pirkimo aplinkybių, tačiau teisminiai ginčai jau išspręsti. Jis buvo supažindintas su Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria V. R. ieškinys dėl ginčo žemės sklypo atmestas, o 2009-06-22 jis buvo informuotas apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį dėl ginčo žemės sklypo, kuria Kauno apygardos teismo sprendimas panaikintas ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Alytaus r. apylinkės teismas 2009-12-03 nutartimi (t. 4, b. l. 62-66) atsisakė atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-63-282/2008; priteisė iš pareiškėjo V. R. 800 Lt advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 12,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu (t. 4, b. l. 76-79) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-12-03 nutartį panaikinti ir jo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-63-292/2008, užbaigtoje įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-16 sprendimu, patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo motyvu, jog jis praleido terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą. Teismo išvados apie tai, kad yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas faktiškai anksčiau žinojo apie bylos nagrinėjimą, kad apie teisminius ginčus jis sužinojo 2008 m. pabaigoje arba teismo išvada, kad apie Kauno apygardos teismo 2009-02-17 sprendimą jis sužinojo 2009 m kovo mėnesį, pareiškėjo nuomone, nėra reikšmingos, nes tai nėra įsiteisėję teismo sprendimai dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens (t. y. pareiškėjo) teisių ir pareigų. Sužinojimas asmens apie bylos nagrinėjimus ar teisminius ginčus nėra CPK 366 str. 1 d. 7 p. aplinkybė ir pagrindas. Pagal šį punktą aplinkybė, kuri saistoma 3 mėnesių terminu - tai įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismas teigia, kad 2009 m. kovo mėnesyje pareiškėjas sužinojo apie Kauno apygardos teismo 2009-02-17 sprendimą ir padarė išvadą, kad jis pažeidė 3 mėn. terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas apie Kauno apygardos teismo 2009-02-17 sprendimą sužinojo nurodytu laiku, tačiau šiuo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, nes šiuo sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-16 sprendimas buvo panaikintas, priimtas naujas sprendimas ir ieškovės V. R. ieškinys atmestas. Tai pareiškėjui palankus sprendimas, nes teismas nieko nenusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens (t. y. pareiškėjo) teisių ir pareigų. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-16 sprendimas, nusprendęs dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens (t. y. pareiškėjo) teisių ir pareigų, įsiteisėjo 2009-06-15 priėmus LAT nutartį. Tokiu būdu tik 2009-06-15 įsiteisėjęs Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-16 sprendimas pagal CPK 365 str. ir 366 str. 1 d. 7 p. tapo proceso atnaujinimo pagrindu ir tik nuo to momento prasideda 3 mėnesių termino skaičiavimo pradžia. O apie įsiteisėjusį Alytaus r. apylinkės teismo sprendimą pareiškėjas sužinojo 2009-06-22. Procesui atnaujinti prašymą jis pateikė 2009-07-14, terminų nustatytų CPK 368 str. nepažeidęs.
Be to, dėl pareiškėjo pateiktos 2007-06-22 preliminarios sutarties, sudarytos su E. M., teismas pasisakė, kad pareiškėjo pateikta preliminarioji sutartis atitinka esmines nuostatas, leidžiančias daryti išvadą, kad iš tiesų buvo sudaryta preliminarioji sutartis, akivaizdžiai išreiškiant šalių įsipareigojimus ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas sprendime nurodė, kad preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį; tai - organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai; tokia sutartimi nei viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims; preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Teismas padarė išvadą, kad tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas - turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Pagrindinėje sutartyje jos šalys arba viena iš šalių visuomet turi ir subjektinę teisę į tokį objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu (pvz., būsimo daikto pirkimo-pardavimo sutarties atveju). Teismo teigimu, preliminarioji sutartis yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, t. y. sutartis, iš kurios kyla šalių prievolė joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutarti. Teismas analizuoja 2007-06-22 sutartį ir nurodo, kad 9 punkte yra įtvirtintas šalių susitarimas, kad jeigu nebus sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis dėl E. M. kaltės, jis įsipareigoja grąžinti pareiškėjui pagal šią sutartį gautas sumas – 50.000 Lt ir sumokėti 25.000 Lt baudą. CK 6.165 str. 4 d. nustatyta, kad šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti tik nuostolių atlyginimo. Todėl esą, šios sutarties nuostatos yra ne kas kita, kaip prievolės užtikrinimo būdas ir kaip kylanti civilinė atsakomybė už ikisutartinių santykių nevykdymą. Toliau teismas padarė tokią išvadą, kad „teismui nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl kitos - pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, nėra šalims jokio pagrindo reikalauti ją įvykdyti natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą“. Šiuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, nukentėjusi šalis gali reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o dėl pinigų, gautų pagal preliminarią sutartį reikalauti pagal CK 6.273 str., t. y. laikoma, kad šie pinigai perduoti be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę tik į nuostolių atlyginimą, kildinamą iš civilinės atsakomybės, nes, pagal ankstesnes teismo išvadas, jeigu nebus sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis dėl E. M. kaltės, jis įsipareigoja grąžinti pareiškėjui pagal šią sutartį gautas sumas – 50.000 Lt ir sumokėti 25.000 Lt baudą. Pareiškėjas nesutinka su tokiomis teismo išvadomis. Byloje nėra duomenų, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta dėl E. M. kaltės. Atvirkščiai, yra duomenys apie tai, kad pagal 2007-06-22 preliminariąją sutartį sandoris dėl žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo nesudarytas dėl to, kad 1,0322 ha žemės sklypo įgijėjo teisės Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-16 sprendimu perkeltos ieškovės vyrui E. R., mirusiam 2009-09-11. Tokiu būdu žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta tik dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-16 sprendimo, nusprendusio dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą (t. y. pareiškėjo) asmens teisių ir pareigų. Manytina, kad teismo skundžiamame sprendime nurodomos preliminarios sutarties sąlygos ir aplinkybės negali būti taikomos 2007-06-22 preliminariajai sutarčiai, todėl, kad ji nebuvo įvykdyta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo sutarties šalies E. M. valios, t. y. nėra jo kaltės. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-06-16 sprendimo buvimas yra kliūtis pareiškėjo su E. M. susitarimui įvykdyti. Jų, 2007-06-22 preliminarios sutarties šalių sutarties laisvės principas, atvirkščiai nei teismas mano, yra sutarties sudarymas. Tokia jų laisva valia. Prie parašymo atnaujinti procesą įsiteisėjusiu sprendimu užbaigtoje byloje pateikta 2007-06-22 preliminarioji sutartis, susijusi su šia byla. Byloje yra dokumentų, kurie šią sutartį susieja ir su šia byla, ir su 2007-06-27 notarine 1,0322 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 7519). Byloje esantys dokumentai, tai: M. B. įgaliojimas, išduotas E. M. (tai preliminarios sutarties šalis), kuriame yra duomenys, tiksliai sutampantys su 2007-06-27 notarine 1,0322 ha žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 7519) - žemės kiekis visur tas pats 1,0322 ha. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad buvo tartasi dėl kito žemės sklypo ploto. M. B. ir E. M. parinko vietą šiame sklype 200 m² ploto gyvenamo namo su ūkiniu pastatu statybai (2007-09-12 Naujai sodybai (pastatams) statyti vietos parinkimo aktas). M. B. pateikia 2009-02-27 Paraišką Nr. 027/338 projektavimo sąlygų sąvadui parengti. Su 2007-10-02 d. projektavimo sąlygų sąvadu Nr. 07/338 susipažįsta E. M. ir pasirašo sąvade, kad su projektavimo sąlygų sąvadu susipažinęs (2007-10-02 d. projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 07/338). Tokiu būdu įvyksta daug faktinių aplinkybių, atitinkančių 2007-06-22 preliminariosios sutarties sąlygas, siejančių 1,0322 ha žemės sklypą ir jo įgijimą su 2007-06-22 preliminariąja sutartimi ir su 2007-06-27 1,0322 ha žemės pirkimo–pardavimo sutartimi, (notarinio registro Nr.7519). Šios aplinkybės yra esminės, patikimai pagrįstos. Jos pagrindžia pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Tokiu būdu, nors ir nėra tiesioginių sutarčių, kad E. M. ir A. C. susitarė dėl 1,0322 ha žemės sklypo pirkimo, kad E. M. vėliau galėtų vykdyti preliminariąją sutartį, sudarytą su pareiškėju, tačiau yra pakankamai duomenų apie tokio pirkimo susitarimą per M. B.. Tai patvirtina aptarti M. B. ir E. M. veiklos santykių faktai, esantys nurodytose dokumentuose. Todėl išvada, kad ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas, yra pagrįstesnė nei išvada, kad jis gali būti patenkintas. Su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo įsigyti ginčo objekto ir kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų, nesutinka. Kadangi įsiteisėjęs sprendimas atėmė pareiškėjui teisę pagal 2007-06-22 preliminariąją sutartį įsigyti 1,0322 ha žemės sklypą su nebaigtu statyti namu, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas ir šiuo atveju pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą. Aplinkybių buvimas, jų reikšmė ir sužinojimo laikas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai tokios bylose. Kitu būdu pareiškėjas ginti ir atstatyti savo pažeistą teisę negali, nes E. M. nėra kaltas dėl sutarties vykdymui atsiradusių kliūčių. Jų valia atitinka 2007-06-22 preliminariąją sutartį ir valia sudaryti pagrindinę sutartį nėra išnykusi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 7 p., nurodydamas, kad jis su E. M. 2007-06-22 sudarė preliminarią būsimo nekilnojamojo turto objekto, t. y. ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2009-07-10, t. y. dėl to paties objekto, kurio pirkimo–pardavimo sandoris, tik tarp jau kitų asmenų (A. C. ir M. B.), prašomame atnaujinti procese buvo panaikintas ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pirkėjo teisė į šį ginčo objektą pripažinta E. R.. Šios preliminarios sutarties egzistavimas, pasak pareiškėjo, yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, o, pripažinus įsiteisėjusiu teismo sprendimu teisę į ginčo objektą E. R., buvo nuspręsta dėl pareiškėjo, kaip neįtraukto į bylos nagrinėjimą teisių ir pareigų, t. y. toks įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Šiuos proceso atnaujinimo pagrindus pareiškėjas grindžia vieninteliu įrodymu – 2007-06-22 preliminariąja sutartimi. Vadovaujantis CPK 365 str. 1 dalimi, prašymą atnaujinti procesą neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti tik tokiu atveju, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Vadinasi, bet kokiu atveju (t. y. pagal abu CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 7 p. įtvirtintus pagrindus) pareiškėjas, būdamas neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo, privalo įrodyti jo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą. Siekdamas nustatyti, ar iš tikrųjų įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ir pareigas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatinėjo, kokias teisines pasekmes ir materialines teises pareiškėjui sukelia jo pateikta preliminari sutartis, kuri, kaip matyti pagal bylos duomenis, yra neįvykdyta, ir kokį ryšį tai turi su įsiteisėjusiu teismo sprendimu. CK 6.165 str. nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 str. įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą - pagrindinę sutartį; 2) šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; 3) terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog pareiškėjo pateikta preliminarioji sutartis atitinka šias esmines nuostatas, leidžiančias daryti išvadą, kad iš tiesų buvo sudaryta preliminarioji sutartis, akivaizdžiai išreiškiant šalių įsipareigojimus ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, tuo labiau, kad ir pats pareiškėjas pripažįsta, jog šia preliminaria sutartimi siekė tik susitarti dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nei viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Pagrindinėje sutartyje jos šalys arba viena iš šalių visuomet turi ir subjektinę teisę į tokį objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu (pvz., būsimo daikto pirkimo–pardavimo sutarties atveju). Taigi preliminarioji sutartis yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, t.y. sutartis, iš kurios kyla šalių prievolė joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Šiuo atveju itin svarbi yra CK 6.165 str. 4 d. nuostata, kad šios sutarties pažeidimo atveju iš šalies, nepagrįstai vengusios ar atsisakiusios sudaryti pagrindinę sutartį, galima reikalauti tik nuostolių atlyginimo, bet ne įpareigojimo tą sutartį sudaryti. 2007-06-22 sutarties 9 punkte yra įtvirtintas šalių susitarimas, kad jeigu nebus sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis dėl E. M. kaltės, jis įsipareigoja grąžinti pareiškėjui pagal šią sutartį gautas sumas – 50.000 Lt ir sumokėti 25.000 Lt baudą. Šios sutarties nuostatos yra ne kas kita kaip prievolės užtikrinimo būdas ir kaip kylanti civilinė atsakomybė už ikisutartinių santykių nevykdymą. Tokiu būdu teismui nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl kitos – pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, nėra šalims jokio pagrindo reikalauti ją įvykdyti natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Šiuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, nukentėjusi šalis gali reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o dėl pinigų, gautų pagal preliminarią sutartį, reikalauti pagal CK 6.273 str., t. y. laikoma, kad šie pinigai perduoti be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Pažymėtina, jog būtent tokia yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad preliminarios sutarties objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu, t. y. pareiškėjas pagal jo sudarytą preliminariąją sutartį neįgyja subjektinės teisės į numatytą pirkti ateityje žemės sklypą bei neturi jokių teisių ir galimybių įgyti ginčo objektą - žemės sklypą, dėl kurio buvo nagrinėjama byla prašomame atnaujinti procese ir dėl kurio priimtas jau šiuo metu įsiteisėjęs teismo sprendimas, nes preliminarioji sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo iki 2009-07-10 nebuvo įvykdyta. Kolegijos nuomone, pareiškėjas turi teisę tik į nuostolių atlyginimą, kildinamą iš civilinės atsakomybės. Tuo tarpu nagrinėtoje civilinėje byloje buvo ginčijamas pagrindinis sandoris, t. y. pirkimo–pardavimo sutartis, kurios objektas (žemės sklypas) jau turtinė vertybė ir sprendžiamas jau konkretus klausimas dėl nuosavybės teisių į jį pripažinimo, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas, kolegijos nuomone, niekaip negali pažeisti ar įtakoti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.
Kita vertus, ką teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš 2007-06-22 preliminariosios sutarties matyti, kad pareiškėjas sudarė sutartį su E. M. dėl žemės sklypo, kurį parduoda A. C., t. y. pagal sudarytą preliminariąją sutartį E. M. įsipareigoja veikti pareiškėjo interesais ir jo naudai nupirkti iš A. C. jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nors byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. C. būtų sudaręs susitarimą su E. M. parduoti žemės sklypą jam, kad šis vėliau galėtų įvykdyti su pareiškėju sudarytą preliminariąją sutartį. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad ir dėl šių priežasčių pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo įsigyti ginčo objekto, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas ir dėl šios priežasties niekaip negali pažeisti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Kolegijos nuomone, pareiškėjas savo pažeistas teises gali ginti, paduodamas ieškinį dėl preliminariosios sutarties nevykdymo, reikalaudamas nuostolių atlyginimo ir baudos iš E. M., nes galimybės prisiteisti žemės sklypą natūra aptartos įstatymo nuostatos neleidžia.
Kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas niekaip negali pažeisti ar įtakoti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, kolegijos nuomone, nėra pagrindo ir išvadai, kad teismo sprendimu yra nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. O tai reiškia, jog pareiškėjo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas CPK 366 str. 1 d. 7 punkte nustatytu pagrindu.
Pareiškėjas procesą taip pat prašo atnaujinti ir dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad teismams, nagrinėjusiems bylą, nebuvo žinoma apie jo ir E. M. 2007-06-22 sudarytą preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Kolegijos nuomone, proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 str. 1 d. 2 punkte, šiuo atveju taip pat neegzistuoja, kadangi naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, dėl kurių prašoma atnaujinti procesą, turi nebūti ir negalėjusios būti žinomos bylos nagrinėjimo metu ne teismui (kaip šiuo atveju nurodo pareiškėjas), o pačiam pareiškėjui. Kadangi pats pareiškėjas apie jo ir E. M. 2007-06-22 sudarytą preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį žinojo visada, t. y. ir bylos nagrinėjimo metu, todėl konstatuotinas ir CPK 366 str. 1 d. 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo nebuvimas.
Dėl prašymo padavimo termino
CPK 368 str. numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas nurodė, kad nors prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nurodė, kad apie priimtus 2008-06-16 Alytaus rajono apylinkės teismo, 2009-02-17 Kauno apygardos teismo ir 2009-05-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinius sprendimus jis sužinojo 2009-06-22, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. M. dalyvavo bylos, kurią prašoma atnaujinti, nagrinėjime kaip liudytojas (t. 1, b. l. 151), todėl yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas faktiškai žinojo apie bylos nagrinėjimą. Be to, pats pareiškėjas to neneigia, bylos nagrinėjimo metu nurodydamas, kad apie teisminius ginčus jis sužinojo 2008 m. pabaigoje (t. 4, b. l. 53), o pareiškime nurodydamas, kad 2009 m. kovo mėnesio pradžioje jis sužinojo apie nesklandumus dėl jo ketinamo įsigyti žemės sklypo ir ginčo dėl jo nagrinėjimą teisme bei kad buvo supažindintas su Kauno apygardos teismo 2009-02-17 sprendimu (t. 4, b. l. 4). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjas apie priimtą sprendimą žinojo žymiai anksčiau, negu nurodo. Todėl teismas laikė, kad jis praleido terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą šioje byloje. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą šioje byloje.
Nustatyta, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2007-06-22 sutartimi ketino įsigyti pareiškėjas, buvo areštuotas 2007-10-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4052-292/07 ir nuo 2007-10-15 įregistruota Turto arešto aktų registre (civ. bylos Nr. 2-4021-835/2009 1 t., b. l. 25). Be to, kolegijos nuomone, svarbi yra ir ta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis žinojęs, jog ginčo žemės sklypą 2007-06-27 dėl tam tikrų aplinkybių įsigijo ne E. M., o M. B., ir tam pareiškėjas nurodė neprieštaravęs. Kadangi Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, kolegijos nuomone, pareiškėjas, būdamas sumokėjęs pagal 2007-06-22 preliminariąją sutartį E. M. net 50.000 Lt, būdamas apdairus ir protingas, tuo labiau, kaip jis pats teigia, E. M. nevykdant preliminarioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų iki 2008-05-01 paruošti gyvenamojo namo dokumentus ir suderinimus bei pradėti gyvenamojo namo statybos darbus, be to, žinodamas ir neprieštaraudamas tam, jog ginčo žemės sklypą 2007-06-27 dėl tam tikrų aplinkybių įsigijo M. B. (o ne E. M., įsipareigojęs jam tą sklypą su namu parduoti), turėjo visas galimybes sužinoti apie žemės sklypui konkrečioje byloje pritaikytą areštą bei dar iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo išsiaiškinti apie teisme užvestą civilinę bylą dėl to paties sklypo. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog E. M., apklaustas 2008-06-02 teismo posėdyje liudininku (t. 1, b. l. 151), net neužsiminė apie pareiškėjo nurodomas aplinkybes, t. y. apie tai, kad dėl to paties žemės sklypo 2007-06-22 buvo sudaryta preliminarioji sutartis su pareiškėju, kuris jam buvo perdavęs 50.000 Lt ir kad už dalį šių pinigų ir buvo įsigytas sklypas M. B. vardu. Priešingai tam, liudytojas E. M. aiškino, kad jis pasiūlė pirkti žemės sklypą savo pusbroliui B. (o ne pareiškėjui), kuris būtent ir mokėjo pinigus bei kuris galvojo tame sklype statytis sau mažesnį negu turi namą ir būtent kuriam tas namas 2007-06-27 sutartimi C. ir buvo perleistas. Be to, pažymėtina, jog ir atsakovas B.net neužsiminė apie pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomas aplinkybes ir aiškino taip pačiai, kaip ir liudytojas M. Šios aplinkybės kolegijai netgi duoda pagrindo abejoti dėl 2007-06-22 sutarties buvimo bylos nagrinėjimo metu. Kolegijos nuomone, nėra atmesta ir galimybė, kad ši sutartis buvo sudaryta jau po 2009-05-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsakovui nepalankaus sprendimo.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad 3 mėn. terminą reikėtų skaičiuoti nuo sužinojimo apie LAT nutartį, t. y. 2009-06-22. Netgi imant už pagrindą paties pareiškėjo pripažinimą, kad jis sužinojo apie teisminius ginčus dar 2008 m. pab., t. y. jau bylai pirmosios instancijos teisme esant išnagrinėtai, kolegijos nuomone, konstatuotinas trijų mėnesių termino praleidimas, nes tuo momentu priimtas apylinkės teismo sprendimas pareiškėjui buvo nepalankus ir, pareiškėjo supratimu, turėjo pažeisti jo teises. 2008 m. pabaigoje, kai pareiškėjas pripažįsta sužinojęs apie vykstantį teismini procesą dėl ginčo turto, dar nebuvo priimta apeliacinės instancijos nutartis, panaikinanti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, kolegijos nuomone, jau tada pareiškėjas, būdamas apdairus ir protingas, turėjo realią galimybę sužinoti dėl savo tariamai pažeistų teisių ir susirūpinti jų gynimu. Pažymėtina, jog, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.
Kadangi prašymas paduotas praleidus terminą, nustatytą CPK 368 str., ir nepagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai procesą atnaujinti atsisakė (CPK 370 str. 3 d.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija visiškai nepagrįstą atskirąjį skundą atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.) bei priteisia iš pareiškėjo ieškovei jos turėtas advokatės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo G. I. ieškovei V. R. 500 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.