Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą išdavimo, suinteresuotas asmuo – A. A., išvadą teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Remiantis byloje pateiktu medicininiu mirties liudijimu nustatyta, kad J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Iš pateikto gimimo įrašo matyti, kad S. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra D. J. dukra. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) oficialusis testamentas, iš kurio matyti, kad J. A., (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (stoginę, lauko tualetą, kiemo aikštelę, tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei S. J..

Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjos paaiškinimus, rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja D. J., būdama S. J. motina, įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, kreiptis nepilnametės S. J. vardu, palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. S. J. būdama nepilnametė pati negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jo interesus turėjo atstovauti motina D. J..

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra S. J. motina. Kaip nurodė, pareiškėja, apie tai, jog J. A. testamentu savo turtą paliko S. J. bei, kad jos vardu palikimą priimti privalo pareiškėja, sužinojo tik jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Be to, buvo būtinas laikas reikiamiems dokumentams surinkti.

Pažymėtina, kad pareiškimas yra paduotas siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, o terminas priimti palikimą praleistas nežymiai. Šiuo atveju ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Pripažinus, kad S. J. 3 mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

J. A. testamentinė įpėdinė, t. y. (duomenys neskelbtini) gimusi S. J. yra nepilnametė. Jos vardu, motina D. J., prašo išduoti leidimą priimti mirusiojo J. A. palikimą pagal testamentą.

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Spręsdamas klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams (globėjui – įstatyminiam atstovui) nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, teismas atsižvelgia į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Atsižvelgiant į tai, palikimas priimtinas pagal sudarytą turto apyrašą, nes tokiu atveju įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Dėl nurodytų priežasčių išduotinas teismo leidimas pareiškėjos vardu nepilnamečiui vaikui priimti palikimą, atsiradusį po J. A. mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos D. J. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., gimusios (duomenys neskelbtini) vardu, praleistą terminą, (duomenys neskelbtini) mirusio senelio, J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Išduoti teismo leidimą S. J., gimusios (duomenys neskelbtini) vardu, motinai D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.