Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Č.-Č. pareiškimą dėl praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys VĮ (duomenys neskelbtini), A. M. ir A. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Nustatyta, kad pareiškėja A. Č.-Č. yra A. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), ir G. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. A. Č. ir G. Č. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis G. Č. vardu 1992 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). 2011 m. sausio 13 d. testamentu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) notarės N. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. savo dukrai A. Č.-Č. paliko jai priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu (duomenys neskelbtini) notarės N. V., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), G. Č. savo dukrai A. Č.-Č. paliko jai priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenys patvirtina, kad palikėjos A. Č. palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų nėra įregistruota.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalį ir 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškėja turi teisę paveldėti A. Č. turtą pagal testamentą.

7. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

8. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

9. Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą savo motinos palikimo priėmimo terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja palikimo priėmimo termino praleidimą iš esmės grindė aplinkybėmis, kad neturėjo pakankamai žinių ir supratimo, kokiu būdu turi būti priimamas palikimas pagal testamentą, ir tik mirus tėvui G. Č. jai buvo paaiškinta, kad dėl palikimo priėmimo būtina kreiptis į notarą per trijų mėnesių terminą. Kaip minėta, Testamentų registro duomenys patvirtina, kad palikėjos A. Č. palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų nėra įregistruota. Kaip paaiškino pareiškėja, po tėvo, kuris taip pat buvo surašęs testamentą, mirties jai buvo paaiškinta, kad būtina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo net ir esant surašytam testamentui.

10. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiškėja per nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl to, kad neturėjo pakankamai žinių dėl palikimo pagal testamentą priėmimo procedūrų. Nors pagal CK 1.6 straipsnį įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, tačiau nenustatyta, kad pareiškėja savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad pareiškėja sąžiningai suklydo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo pagal savo motinos surašytą testamentą. Šiuo atveju svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad pareiškėja siekia paveldėti motinos testamentu paliktą turtą. Taigi, pareiškėja, prašydama atnaujinti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą ir įgyvendinti motinos valią, išreikštą testamente. Pareiškėjos motinos valia negali būti paneigta vien dėl to, kad pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Suinteresuoti asmenys dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja, todėl, atnaujinus praleistą palikimo priėmimo terminą, pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuotų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas nebus pažeistas.

11. Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti praleistą palikimo, atsiradusio po jos motinos A. Č. mirties, priėmimo terminą.

12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 24,56 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577–578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. Č.-Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos mamos A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo terminą.

Priteisti iš pareiškėjos A. Č.-Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24,56 Eur (dvidešimt keturių eurų 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.