- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- eI3-146-331/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03219-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panakinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 54 (toliau – ir Sprendimas) patvirtino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 27 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-60 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl pareiškėjai priskaičiuoto 67 011.25 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis 2014-2015 metais.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 27 d. patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-60 bei Departamento 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 54.
2.1. Paaiškino, kad Departamento Sprendime nėra nurodomi jokie teisės aktai, kuriais remiantis būtų nustatoma kitokia negu MAĮ mokestinių ginčų, susijusių su mokesčiu, nagrinėjimo tvarka ar reikalavimai jai, nėra nurodoma, kokiu pagrindu būtent Departamentas priima sprendimus dėl patikrinimo aktų tvirtinimų, koks jo statusas. Pagal MAĮ 16 straipsnį, mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimas yra Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos kompetencija, t. y. mokesčių administratoriumi, kiek tai leidžia MAĮ 16 straipsnis, gali būti tik Aplinkos ministerija ar jos specialiu aktu įgaliota institucija, turinti teisę veikti pagal tos pačios Aplinkos ministerijos nustatytas taisykles. Mokesčio atveju Aplinkos ministerija numatyta mokesčių administratoriumi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, šioje teisės normoje nenumatyta jokia šios funkcijos delegavimo galimybė. Aplinkos ministerija nėra delegavusi, nustačiusi jokių taisyklių dėl mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimo, kiek tai susiję su priverstinių priemonių taikymu prieš mokesčių mokėtojus dėl mokestinių nepriemokų nustatymo ir išieškojimo, nėra pavedusi šių funkcijų Departamentui, todėl mokesčio atveju mokesčių administratoriaus funkcijas gali atlikti tik Aplinkos ministerija. Tą patvirtina Departamento nuostatai, kuriuose nenumatyta Departamento teisė veikti kaip mokesčių administratoriui. Ta aplinkybė, kad tiek Aplinkos ministerija, tiek Departamentas yra du skirtingi juridiniais asmenys, reiškia, kad Departamentas negali veikti Aplinkos ministerijos vardu be specialaus tai numatančio akto.
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 613 dėl įgaliojimų įgyvendinant Lietuvos Respublikos Mokesčių už aplinko teršimą įstatymą taip pat nenumatė Aplinkos ministerijai teisės deleguoti savo funkcijas kitam subjektui, net ir viešojo administravimo, jeigu juo ir būtų Departamentas. Todėl, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamus sprendimus turėjo priimti Aplinkos ministerija, ginčo metu bus nagrinėjamos aplinkybės jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo ir tuo pačiu teismo sprendimas turės įtakos jos teisėms ir pareigoms, todėl ji įtrauktina į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Departamentas, priėmęs Sprendimą, viršijo kompetenciją, todėl vien ši aplinkybė sudaro Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytą pagrindą panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą - Sprendimą.
2.3. Teigia, kad Sprendimu iš esmės nepasisakoma dėl pareiškėjos 2018 m. liepos 30 d. pastabose nurodytų argumentų, ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti Sprendimą kaip nemotyvuotą, nes buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, MAĮ 6, 67 straipsnių reikalavimai. Be to, esant tokioms aplinkybėms, mokesčių mokėtojas gali šiame skunde tik pakartoti savo 2018 m. liepos 30 d. pastabose nurodytus argumentus dėl mokestinio ginčo iš esmės tam atvejui, jei teismas dėl kažkokių priežasčių konstatuotų, kad Departamentas turėjo teisę priimti Sprendimą.
2.4. Atkreipė dėmesį, kad Patikrinimo akte nėra nustatytas joks mokesčių įstatymų pažeidimas, kurį būtų padaręs pareiškėjas. Patikrinimo aktas grindžiamas administraciniais sprendimais, kuriais buvo panaikinti VšĮ „(duomenys neskelbtini)" naudai UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2014, 2015 metus ir tuo pagrindu panaikinti pareiškėjo naudai VšĮ „(duomenys neskelbtini)" išrašyti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2014 ir 2015 metus. Šių administracinių sprendimų priėmimo procedūroje pareiškėja nedalyvavo ir jų priėmimo aplinkybių nežino, o jų turinys neatskleidžia kokių nors aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų teikti, kad pareiškėjas neteisingai ir nepagrįstai apskaičiavo mokesčio sumą. Be to, pareiškėjo žiniomis, visi šie administraciniai sprendimai ginčijami teismuose.
2.5. Pažymi, kad mokesčio už aplinkos teršimą 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Kaip patvirtina Patikrinimo aktas, pareiškėja turėjo tokius dokumentus už tikrintą laikotarpį (2014 ir 2015 metus). Aplinkybė, kad RADD panaikino šiuos dokumentus po kelių metų nuo jų surašymo dėl neatskleistų formalių priežasčių pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, nereiškia, kad mokesčio mokėtojo užduotis dėl pakuočių atliekų sutvarkymo nebuvo įvykdyta, kad tos atliekos nebuvo tvarkomos, kad pareiškėja neturėjo dokumentų, patvirtinančių šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar pareiškėja pažeidė mokesčių įstatymų reikalavimus ir dėl to atsirado pareiga papildomai sumokėti mokesčių sumas. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 15 punktą (pagal redakciją, galiojusią iki 2018-07-01) dokumentas, patvirtinantis gaminių ar pakuotės atliekų perdirbimą, - pažyma (dėl viso pažymoje nurodyto perdirbtų (panaudotų) atliekų kiekio ar jo dalies) yra laikoma negaliojančia nuo tos dienos, kada priimamas sprendimas. Tas pats nurodyta ir Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi 2017 metais) 58 punkte. Taigi, toks sprendimas neturi grįžtamosios galios. Kad minėtas reglamentavimas neatitinka įstatymų reikalavimų patvirtina ir ta aplinkybė, kad minėtų teisės aktų redakcijose, galiojančiose nuo 2018 m. liepos 1 d., tų punktų nebeliko - punktai dėl dokumento, patvirtinančio gaminių ar pakuotės atliekų perdirbimą, neteko galios. Be to, abejotinas ir minėtų poįstatyminių teisės aktų teisėtumas toje dalyje, kuria suteikiama RADD teisė naikinti kitų organizacijų išrašytus dokumentus kaip neteisėtus, t. y. vertinti jų teisėtumą, kas pagal Konstitucijos 109 straipsnį ir jo taikymo praktiką priskiriama teismų kompetencijai; tik teismai turi teisę vykdyti teisingumą.
2.6. Mano, kad RADD vadovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. VR-17.5-82, kuriuo grindžiamas Patikrinimo aktas ir Sprendimas, neatitinka net minimalių individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes jis grindžiamas Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 ir 56 punktų (redakcija, kuri galiojo 2017 metais) suteikta RADD teise vienašališku individualiu administraciniu aktu pripažinti šiuos dokumentais neteisėtai išrašytais ir tuo pačiu negaliojančiais ir dar nenustatant tam jokių pagrindų. Iš Patikrinimo akto ir RADD vadovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 turinio nėra aiškios jokios aplinkybės, kuriomis remiantis sprendžiamas klausimas iš esmės, t. y. ar toks sprendimas priimtas, remiantis vien kažkokiais formaliais pažeidimais, ar buvo nustatytas koks nors atliekų netvarkymo atvejis ir kokiu mastu ir kaip tai susiję su pareiškėja. Įstatymai nenumato kokios nors kolektyvinės mokesčių mokėtojų atsakomybės ir tuo labiau už kito subjekto veiksmus. Patikrinimo aktu neteisingai ir neteisėtai taikomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatos dėl mokesčio paskaičiavimo, nes toks reglamentavimas reiškia, kad poįstatyminiais aktais gali būti nustatoma tik įgyvendinimo tvarka, o ne koks nors naujas mokestis ar jau esamų mokesčių paskaičiavimo, jų dydžių nustatymo sąlygos. Prie įstatymu nustatytinų sąlygų priskirtini tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai.
2.7. Atkreipia dėmesį, kad užduotys dėl atliekų sutvarkymo numatomos individualiai, o kiek galima suprasti iš Patikrinimo akto, jos įvykdymo sąlygos tikrinamos visiems mokesčių mokėtojams bendrai, taikoma kolektyvinė atsakomybė, kuri nenumatyta įstatymuose. Toks teisės aktų aiškinimas ir taikymas iš viešojo administravimo subjekto (Departamento, RAAD) pusės nėra tinkamas ir negali būti pateisinamas, nes neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo sąlygų. Jei tas reguliavimas nėra aiškus, tai visų pirma, jis turi būti taikomas pagal jo tikslus ir realias galimybes įvykdyti jo reikalavimus.
2.8. Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose teigia, kad minėtų paskaičiavimų atlikimui (mokėtino mokesčio sumos perskaičiavimui) būtina turėti visus duomenis apie viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)" visus išrašytus patvirtinimus dėl pakuočių atliekų sutvarkymo, jų išrašymo pagrindą, tokie duomenys pareiškėjai nėra prieinami, tai pareiškėja kol kas neturi galimybės pasisakyti, kiek turėtų pasikeisti apskaičiuotino mokesčio suma vien dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties priėmimo. Tokie duomenys yra prieinami Aplinkos apsaugos departamentui ir jis tokius skaičiavimus turi atlikti, perskaičiuoti ir pačią mokėtiną mokesčio sumą, jeigu tokia formali apskųsto individualaus administracinio teisės akto pakeitimo (peržiūros) procedūra galima apskritai, esant administraciniam ginčui teisme. Bet kuriuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-11-23 nutartis rodo, kad skundžiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių kontrolės skyriaus surašytas 2018 m. birželio 27 d. patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-60 ir Departamento 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. 54 dėl Patikrinimo akto patvirtinimo neteisėti, naikintini ir faktinės aplinkybės turi įvertintinos iš naujo, naujai priimamu mokesčių administratoriaus individualiu administraciniu aktu dėl priskaičiuotinų mokesčių. Todėl, pareiškėjas galės detaliau išdėstyti savo nuomonę dėl administracinio ginčo sprendimo, kai Departamentas pateiks naujus mokesčio skaičiavimus ir nurodys veiksmus bei būdus skundžiamiems administraciniam aktams (patikrinimo aktui ir Sprendimui) panaikinti ar pakeisti, o gal ir pateiks atitinkamus sprendimus.
2.9. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti, panaikinti ginčijamus aktus skunde ir paaiškinimuose išdėstytais argumentais bei priteisti teismo išlaidas.
Atsiliepimas
3. Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad Departamentas atliko VšĮ “ (duomenys neskelbtini)” patikrinimą ir, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 34 (25) str. 2 d. 1,2 ir 7 p., 3 d., Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 54 ir 55 p. priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5- 82, kurio pasėkoje VšĮ “ (duomenys neskelbtini)” išrašyti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą neteko galios. Šis Departamento sprendimas galiojo tiek skundžiamo Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 54 priėmimo metu, tiek galioja šiuo metu, dėl šio sprendimo sustabdymo teismų nėra pritaikytos jokios laikinosios priemonės. Todėl 2017 m. gruodžio 18 d. Departamento sprendimu Nr. VR-17.5-82 vadovaujamasi kaip galiojančiu kompetentingos institucijos priimtu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes. Todėl, į minėtuoju 2017 m. gruodžio 18 sprendimu Nr. VR-17.5-82 pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir pareiškėjui išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2014 ir 2015 m. mokestinius laikotarpius.
3.1. Pažymi, kad Departamentas 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 informavo pareiškėją apie pareigą iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios (Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 p.). Tačiau, pareiškėjas pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos duomenis iki 2018 m. balandžio 20 d. Departamento 2017 m. gruodžio 19 d. raginimo Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 neįvykdė - mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (forma FR0524) už 2014 - 2015 m. pats nepatikslino, nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio, remiantis faktiniu užduoties įvykdymu.
3.2. Atkreipia dėmesį, kad pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, mokesčių mokėtojui netikslinant (atsisakius patikslinti) deklaraciją, mokesčių administratorius, siekdamas paneigti mokesčių mokėtojo pateiktos deklaracijos duomenų teisingumą, privalo atlikti mokestinį patikrinimą ir priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskaičiuoti mokesčius - tokiais atvejais atliekamas mokestinis patikrinimas, užbaigiamas sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriame apskaičiuojami ir nurodomi sumokėti mokesčiai (LVAT administracinėje byloje Nr. A-202-602/2017). LVAT yra pateikęs vertinimą dėl mokesčio administratoriaus veiksmų, kai mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas netinkamai užpildo deklaraciją (LVAT administracinėse bylose Nr. A-621-858/2016; Nr. A-33- 438/2017). Be to, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 2 d. - tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais. Tai ir buvo padaryta. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkte imperatyviai nustatytas mokėtinas mokestis, kuris apskaičiuojamas, kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Atliekų tvarkymo įstatymo 34(22) str., pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti tvarkos aprašo 14 p., ir mokesčių mokėtojas tikslino deklaracijos. Atliekų tvarkymo įstatymo 34(21) str. 2 d. ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - PPATĮ) 7 str. nustato GI teises, pareigas ir atsakomybės principą - GI atsakingi už jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant surinkimo ir tolesnio sutvarkymo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą, nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. - atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
3.3. Teigia, kad nesant galiojančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, pareiškėjas privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šis principas nepažeistas. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos pateikė rašytines pastabas, nurodydama, kad nesutinka su 2018 m. birželio 27 d. patikrinimo akto Nr. VR-17.7-60 išvadomis. Pareiškėja raštu išdėstė situaciją dėl susiklosčiusių nenumatytų ir nepalankių aplinkybių bei teisminių procesų, pripažinus negaliojančiais pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius patvirtinimus bei pateikė prieštaringą nuostatą PPATĮ apibrėžtoms ir įteisintoms gamintojų ir importuotojų teisėms ir pareigoms dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo, finansavimo bei atsakomybės už prisiimtus sprendimus. Atliekant pareiškėjo veiklos patikrinimą įvykdyti visi teisės aktų, reglamentuojančių ūkio subjektų patikrinimų atlikimo tvarką, reikalavimai, 2018 m. birželio 27 d. patikrinimas atliktas esant įstatyminiams pagrindams, o jo metu vadovautasi tik galiojančiais oficialiais dokumentais, aplinkosauginių informacinių sistemų duomenimis bei tuo metu galiojusiais teisės norminiais aktais.
3.4. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalį sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, šiuo atveju Departamentas. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 p. numatyta, kad dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kurį patvirtina Departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo savo sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Departamento direktorius skundžiamą 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 54 dėl 2018 m. birželio 27 d. patikrinimo akto patvirtinimo priėmė laikydamasis Mokesčių administravimo įstatymo nustatytų terminų (132 str.) ir tvarkos, sprendimas motyvuotas ir pagrįstas teisės normomis, faktiniais duomenimis bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus pagrindinius reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundas dėl Departamento 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 54 panaikinimo turėtų būti atmestas.
3.5. Atsakovas papildomuose paaiškinimuose teigia, kad LVAT nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Tarp jų ir pareiškėjai PTO išduotas patvirtinimas Nr. 1414VI0003- 5462-5513 dėl 16,740 t atliekų. Todėl, 2017 m. gruodžio 18 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 pateko ir pareiškėjai išduotas patvirtinimas apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2014 metų mokestinį laikotarpį. Informacija už 2015 m. panaikintus patvirtinimus (patvirtinimą gavęs gamintojas ir (ar) importuotojas, sutvarkytas pakuočių kiekis ir įrodančio dokumento numeris) sutampa su PTO pateiktais duomenimis ir su PTO pateikta informacija IKS sistemoje. LVAT nutartyje atskirai nebuvo pasisakyta dėl 2015 m. patvirtinimų, todėl jie nėra laikytini galiojančiais. Atlikus perskaičiavimą remiantis LVAT nutartimi, pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 33 537 Eur (trisdešimt trys tūkstančiai penki šimtai trisdešimt septyni eurai) mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2014-2015 metų mokestinius laikotarpius. Informacija apie atliktus perskaičiavimus pateikiama išvados 4 priede.
3.6. . Teismo posėdyje atsakovo atstovės prašė skundą atmesti atsiliepime ir paaiškinimuose išdėstytais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo, paaiškinimų nepateikė, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas Departamento 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 54, kuriuo patvirtintas patvirtintas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 27 d. patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-60 dėl priskaičiuoto 67 011.25 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis 2014-2015 metais, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2014-2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį, nors VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išduoti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjui apskaičiuotas 67 011,25 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014-2015 metus.
6.1. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, nes nustatė, jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai priskaičiuotas 67 011,25 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis dėl to, kad pareiškėja pažeidė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, nes nevykdė Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17 punktas, reglamentuoja pranešimo apie Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys. Sprendimu nepripažinti pagrįstais pareiškėjos argumentai, kad ji tinkamai ir laiku įvykdė Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, nes įmonė 2014-2015 metais, kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, 2014 metais už 16,740 t ir 2015 metais už 16,784 t, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Tačiau Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino Všl „(duomenys neskelbtini)“ Mokesčio mokėtojui išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Jie nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios. Pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2014 - 2015 metus.
6.2. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, skundą atsakovui Departamentui, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, t. y. panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Taip pat pakeitė atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio. Likusią atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas - Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį palikti nepakeistą (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022).
7. Pareiškėja už Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2014-2015 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, tačiau pareiškėja 2014-2015 metais pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes pavedė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą (toliau – ir Patvirtinimai), todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje.
8. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2014-2015 metus, jų pagrindu 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti licenzijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai. Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas iki 2018 m. balandžio 20 d. bei susimokėti mokestį už į Lietuvos Respublikos vidaus rinką tiektas pakuotes. Todėl, Departamentas nuo 2018 m. balandžio 20 d. pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213, 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys. Pareiškėjos iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gauti Patvirtinimai metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 16,740 t 2014 metais, už 16,784 t - 2015 metais nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios, tačiau pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2014, 2015 metus, todėl Mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2014, 2015 metus, vadovaujantis Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu pagrįstai apskaičiuotas.
9. Teismas pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.). Mokesčių administravimo įstatymo 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
10. LVAT savo bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai yra atliekamas mokestinis patikrinimas, MAĮ 168 straipsnio 1 dalyje nurodytas senaties terminas skaičiuojamas atgal nuo tų kalendorinių metų, kada buvo išrašytas pavedimas tikrinti (pvz., žr. 2009 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-214/2009; 2012 m. liepos 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-2226/2012; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-374-442/2018; kt.).
11. Nagrinėjamu atveju atsakovas patikrinimą atliko 2018 m. birželio 27 d. ir pareiškėjo mokestinę prievolę už 2014-2015 metų laikotarpį (67 011,25 Eur) patvirtino ginčo Sprendimu. Taigi, Departamentas 2018 metais pareiškėjai apskaičiavo mokestį ir už 2014-2015 metus, nes pagal MAĮ 168 straipsnio 1 dalį 2018 metais galėjo būti apskaičiuojami mokesčiai už einamuosius 2018 metus ir už penkerius praėjusius metus. Teismas sprendžia, kad pareiškėjui mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas už 2014-2015 metus.
12. Teismo vertinimu, Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojęs šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išduoti Patvirtinimai.
13. Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį <...>.
14. Tačiau, LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Tarp jų ir pareiškėjai PTO išduotas patvirtinimas Nr. 1414VI0003- 5462-5513 dėl 16,740 t atliekų. Todėl, 2017 m. gruodžio 18 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 pateko ir pareiškėjai išduotas patvirtinimas apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2014 metų mokestinį laikotarpį. Informacija už 2015 metus panaikintus patvirtinimus (patvirtinimą gavęs gamintojas ir (ar) importuotojas, sutvarkytas pakuočių kiekis ir įrodančio dokumento numeris) sutampa su PTO pateiktais duomenimis ir su PTO pateikta informacija IKS sistemoje. LVAT nutartyje atskirai nepasisakė dėl pareiškėjos 2015 metų patvirtinimų, todėl jie nėra laikytini galiojančiais. Iš Patikrinimo akto 4 priedo aiškiai matyti, kad pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 33 536,85 Eur (trisdešimt trys tūkstančiai penki šimtai trisdešimt šeši eurai, 85 cnt) mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2015 metų mokestinį laikotarpį.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 str. 4 d.), tačiau pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo. Be to, LVAT šioje nutartyje pripažino, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.
17. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtą LVAT panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu, sudarė galimybę proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šioje byloje nagrinėjamu ginču (iš jų ir rašytinius paaiškinimus) (ABTĮ 56 str. 5 d.).
18. Departamentas pateikė paaiškinimus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog LVAT nutartyje atskirai nepasisakė dėl 2015 m. patvirtinimų, todėl jie nėra laikytini galiojančiais. Atlikus perskaičiavimą remiantis LVAT nutartimi, pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 33 536,85 Eur (trisdešimt trys tūkstančiai penki šimtai trisdešimt šeši eurai, 85 cnt) mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2015 metų mokestinį laikotarpį, tai atsispindi Patikrinimo akto 4 priede. Taigi, pareiškėja turi mokėti 33 536,85 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 metų mokestinį laikotarpį.
19. Pareiškėja teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jo atliekos už 2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį. Bankrutuojanti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjo priduotos 2015 metais metalinės pakuotės (16,784 t.).
20. Be to, pareiškėjas ir skunde nebuvo nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjui apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėjas skundą išimtinai grindė tik tuo, kad jis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ perdavė metalines pakuotes ir jam buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl jis teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, tačiau, kaip jau minėta, Patvirtinimas už 2015 metus yra galiojantis (16,784 t.).
21. Teismas pažymi, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. birželio 27 d. patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-60 yra sudėtinė Departamento 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 54 dalis, todėl dėl Patikrinimo akto panaikinimo detaliau nepasisakys.
22. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendime nurodyta sumokėti pareiškėjui 67 011,25 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2014-2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės suma keistina, t. y. pareiškėja turi sumokėti 33 536,85 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės.
23. Teismui nepanaikinus ginčijamų sprendimų nėra pagrindo priteisti pareiškėjai teismo išlaidų.
23. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 54 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, t. y. vietoj nurodytos sumokėti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 67 011,25 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2014-2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą, nurodyti sumokėti 33 536,85 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.