- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-599-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01219-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- V. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone
- Kategorijos
- 3.3.1.19.8Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. V. 2019 m. liepos 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui dydį ir nuo ieškinio teismui padavimo dienos priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui A. V. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Šalies argumentai
3. Išvadą byloje teikianti institucija pateiktoje išvadoje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinyje prašoma priteisti išlaikymo suma atitiktų geriausius vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1280-204/2015 priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisė iš atsakovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2019 m. liepos 8 d. iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
5. Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovė dirba UAB „Norfos mažmena“, jos mėnesinis darbo užmokestis yra apie 600 Eur, atskaičius mokesčius, turi gyvenamojo būsto paskolą ir bankui sumoka apie 100 Eur mėnesinę įmoką, taip pat per mėnesį išleidžia nuo 100 iki 140 Eur buto komunaliniams mokesčiams. Atsakovas jokių darbo teisinių santykių Lietuvoje nepalaiko, neįgijo jokio nekilnojamojo turto.
6. Teismas sprendė, kad po šalių santuokos nutraukimo vaiko poreikiai išaugo ir teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu atsakovui tenkanti išlaikymo dalis (75 Eur) vaikui akivaizdžiai nepakankama jiems patenkinti, t. y. vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga kur didesnė suma, nei 150 Eur (jeigu tėvai išlaikymą teiktų lygiomis dalimis (75 x 2), nes dėl vaiko amžiaus ir ugdymo įstaigos lankymo išaugo išlaidos tiek būtinosioms prekėms (maistui, aprangai), tiek mokslui, laisvalaikiui. Pagal byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko, kurio amžius yra 8 metai, realiems (būtiniems, ugdymo, laisvalaikio) poreikiams patenkinti per mėnesį nepakanka 150 Eur ir yra reikalinga apie 400 Eur.
7. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pakeisti sprendimu iš atsakovo priteistą 75 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui jį padidinant iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertino, kad toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui iš atsakovo priteisimo ir priimti naują sprendimą - pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1280-204/2015 priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo V. V. nepilnamečiam sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2019 m. liepos 8 d. iki vaiko pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovui nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, nors ieškovei buvo gerai žinoma atsakovo buvimo vieta, be to, nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki pat dabar oficialiai dirba ir šie duomenys yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Byla buvo išnagrinėta be atsakovo ar jo atstovo, todėl toks teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8.2. Pateikdama ieškinį teismui ieškovė V. V. gerai žinojo, kad tuo laiku atsakovas gyveno ir oficialiai dirbo Jungtinėje Karalystėje, nors savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos nebuvo deklaravęs. Ieškovei apie tai buvo ne kartą sakęs, buvo bendravę telefonu, ji puikiai žinojo, kad atsakovas išvažiavo dirbti į užsienį dėl savo sunkios turtinės padėties.
8.3. Jungtinė Karalystė yra Europos Sąjungos valstybė narė, todėl nagrinėjamu atveju civilinių ir komercinių bylų teisminiai ar neteisminiai dokumentai turi būti perduodami iš vienos valstybės narės į kitą (išskyrus Daniją) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau - Reglamentas) nustatyta tvarka, kuomet vienos valstybės narės gaunančioji agentūra, užtikrindama kitos valstybės perduodančios agentūros procesinių dokumentų įteikimą, apie jų įteikimo/neįteikimo datą ir laiką informuoja perduodančiąją agentūrą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad procesiniai dokumentai, skirti atsakovui, būtų siųsti minėto Reglamento nustatyta tvarka. Ieškovė informaciją teismui apie atsakovo buvimo vietą Jungtinėje Karalystėje nuslėpė, o pats teismas informaciją apie teismo posėdį, procesinius dokumentus siuntė gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu.
8.4. Ieškovei buvo gerai žinoma, kad atsakovas 2019 m. rugsėjo 1 d. grįžo gyventi į Lietuvą ir apsistojo savo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
8.5. Teismas nutartimi atsakovo paieškos neskelbė ir policijos įstaigos neįpareigojo, nustačius atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą, užtikrinti atvykimą į teismo rūmus procesinių dokumentų įteikimui. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo galimybe atsakovui adresuotus dokumentus išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiąja pašto siunta, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintas „Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašas“).
8.6. Pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, nepasinaudojo galimybe išsiaiškinti tikslius duomenis apie atsakovo buvimo ir darbo vietą, nepatikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, iš kurių būtų paaiškėję, kad atsakovas jau daugiau nei pusantro mėnesio laiko oficialiai dirba UAB „Jozita“ Šilutės padalinyje. Atsakovo darbovietės adresu siųsti procesiniai dokumentai galėjo būti realiai įteikti, taip atsakovui sudarant galimybę laiku pasinaudoti visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, kartu ir teise teikti atsiliepimą į ieškinį, teikti į bylą savo įrodymus, pasirinkti leistinas įrodinėjimo priemones, siekti taikaus ginčo sprendimo ir kt.
8.7. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į nuo 2015 m. gegužės 11 d. padidėjusius vaiko poreikius, todėl jo išlaikymui priteistas išlaikymo dydis šiek tiek didintinas, tačiau turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos yra užaukštintos. Jei ieškovė nurodo kažkokias konkrečias išlaidas, pavyzdžiui specialų apavą sportuojančiam sūnui, turi pateikti įrodymus apie patiriamas realias išlaidas, tačiau ji to nepadarė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė, jog ji turi gyvenamojo būsto paskolą ir bankui kas mėnesį moka po 100 Eur įmokas, o komunaliniams mokesčiams išleidžia po 100 - 140 Eur per mėnesį, tačiau tik dalį minėtų išlaidų už sūnų turi padengti tėvai.
8.8. Teismas skundžiamame sprendime aptarė aplinkybes, kurios yra natūralios augant vaikui (maistas, išsilavinimas, sveikata, būstas ir pan.), tačiau sprendime nenurodė nei vienos aplinkybės, sąlygojančios pagrindą taip ženkliai pakeisti nustatytą išlaikymo dydį, remiantis CK 3.201 straipsniu. Teismas deklaratyviai aptarė natūraliam vaiko augimui būdingus procesus, netirdamas byloje pateiktos medžiagos ir įrodymų, iš kurių matyti, kad nėra vaiko esminių poreikių pasikeitimo, ar tėvų esminio turtinės padėties pasikeitimo.
8.9. Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį ir priteisdamas iš atsakovo net 200 Eur išlaikymą, nesurinko visų galimų įrodymų ir neteisingai įvertino byloje jau esančius įrodymus, susijusius su vaiko poreikiais ir atsakovo galimybėmis tuos poreikius užtikrinti, teismo nustatyta išlaikymo paskirstymo proporcija dėl pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui, neatitinka atsakovo turtinės padėties.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. V. prašo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmos instancijos teismas ypač atsakingai vertino tą aplinkybę, kad atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka, kurią teismas pagrįstai laiko tinkama.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovė nurodė vienintelį jai žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, tačiau šiuo adresu siunčiami procesiniai dokumentai liko neatsiimti ir gražinti teismui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba. Teismas, neturėdamas jokių kitų duomenų apie kitą konkrečią atsakovo gyvenamąją ir (ar) darbo vietą ir nenustatęs jokio galimo procesinių dokumentų įteikimo atsakovui adreso bei pripažinęs, kad kuratoriaus paskyrimui šioje byloje nėra galimybių, 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties pagrindu procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo internetinėje svetainėje būdu, tokiu pat būdu atsakovas buvo informuotas apie teismo posėdį.
9.3. Pirmosios instancijos teismas, padidindamas buvusio išlaikymo dydį, dėl kurio ieškovė ir atsakovas buvo susitarę 2015 m. gegužės 11 d. nutraukdami santuoką, išsamiai vertino aplinkybes (ieškovės gyvenamojo būsto paskola, didėjantys vaiko poreikiai ir kt.), kurioms esant buvo pagrindas nustatyti didesnį išlaikymo dydį, vadovavosi teismų praktika.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
12. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
13. Atsakovas apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad ieškovės kreipimosi į teismą metu atsakovo gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje, o nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje. Anot atsakovo ieškovei ši informacija buvo žinoma, tačiau teismui buvo nurodytas tik atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Byla buvo išnagrinėta be atsakovo ar jo atstovo, todėl toks teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų galimų įrodymų ir neteisingai įvertino byloje jau esančius įrodymus, susijusius su vaiko poreikiais ir atsakovo galimybėmis tuos poreikius užtikrinti, teismo nustatyta išlaikymo paskirstymo proporcija dėl pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui neatitinka atsakovo turtinės padėties.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
14. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė darbo sutarties kopiją, pažymos kopiją apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, vartojimo kredito sutarties su priedais kopiją. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Teisėjų kolegijos nuomone atsakovo su apeliaciniu skundu teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir atsakovas neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui, o jų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi jie kartu su apeliaciniu skundu buvo išsiųsti priešingai šaliai susipažinti, todėl jie prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais įrodymais.
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
16. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatęs vieną iš CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).
18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė, keipdamasi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo nurodė vienintelį jai žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)). Nurodytu adresu atsakovui siųsti procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir teismo pranešimas) buvo neįteikti ir grąžinti teismui 2019 m. liepos 24 d. Tą pačią dieną atsakovui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti pakartotinai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiąja pašto siunta, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Pasibaigus 30 dienų saugojimo terminui procesiniai dokumentai 2019 m. rugpjūčio 29 d. grąžinti teismui. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė atsakovui procesinius dokumentus ir pranešimą apie 2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje nedalyvavo. Minėtas teismo posėdis buvo atidėtas ir paskirtas kitas posėdis 2019 m. gruodžio 16 d., tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo informavimą dėl 2019 m. gruodžio 16 d. paskirto teismo posėdžio.
19. Kaip matyti, atsakovas apie 2019 m. gruodžio 16 d. teismo posėdį nebuvo informuotas nei teismo šaukimu ar pranešimu, nei paskelbiant apie posėdį viešo paskelbimo būdu. Taip pat pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant ir atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytam pagrindui, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
20. Kadangi atsakovo turtinė padėtis neatskleista, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant bylą iš naujo, turi įvertinti atsakovo turtinę padėtį, surinkti duomenis apie atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, išsiaiškinti, ar atsakovas negauna papildomų pajamų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi, bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme paskirstymo šalims klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį teismo sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.