Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 14 kartų; paskutinius tris kartus:

1) 2013 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 str. 2 d. 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs;

2) 2020 m. rugsėjo 08 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš I. G.), 70 parų arešto bausme. BK 178 str. 2 d. (vagystė iš D. K.), 70 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės, pridedant dalį švelnesnės ir paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, ir passkirta galutinė 60 parų arešto bausmė.

3) 2020 m. lapkričio 05 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, teistumas neišnykęs,

kaltinamas BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2020-11-18 apie 18.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs prie nukentėjusiojo I. Ž. dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam du smūgius į veido sritį, o būtent vieną smūgį į kairę akį ir vieną smūgį į nosį, sukeldamas nukentėjusiajam stiprų fizinį skausmą, tikslu palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir užvaldyti jam priklausantį turtą, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė koja nukentėjusiajam į nugarą ir dešinį šoną, taip atimdami galimybę priešintis, D. B. iš nukentėjusiojo pagrobė piniginę, kurioje buvo 150 eurų grynųjų pinigų ir mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ 50 eurų vertės, tokiu būdu bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą I. Ž. priklausantį 200 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Iš 2020-11-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vieša vieta, gatvės šaligatvis ties adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu. Nurodytu adresu matome pastatą kuriame vykdomi statybos darbai. Iš išorinės pastato pusės, nuo (duomenys neskelbtini) Vilnius, matome jog visas pastatas apdengtas baltos spalvos apsauginiu brezentu ant kurio yra raudonos spalvos, kvadratinės formos ornamentai bei užrašai „baumit.com“ ir „life“. Šalia pastato kuriame vykdomi statybos darbai matome pastatyta medinę konstrukcija apsaugančią praeinančius žmones nuo krentančių statybinių nuolaužų. Dalis medinės konstrukcijos yra aptverta aukšta tvora ant kurios uždėta nepermatome, mėlynos spalvos plėvele, už kurios nieko nesimato. Stovint tiesiai prieš pastatyta medinę konstrukciją, patekimo į ją kairiajame šone, matome nurodomąjį kelio ženklą žymintį pėsčiųjų perėją bei padėtus išardytus pastolius, o iš dešinės konstrukcijos patekimo šono geltonos spalvos traktorių. Priėjus arčiau dešiniojo medinės konstrukcijos įėjimo šono matome ant medinės konstrukcijos pritvirtintą pašto dėžute ant kurios yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Po medine konstrukcija yra nuo (duomenys neskelbtini) Vilnius, pusės bei nuo remontuojamo pastato uždengtas šaligatvis. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nepaimta (1 tomas, b. l. 11 - 13).

Iš 2020-11-18 nukentėjusiojo I. Ž. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką, matyti, kad nukentėjusysis parodė, jog jam buvo parodytos 6 vyriškos lyties asmenų nuotraukos, ir jis tikras, kad nuotraukoje Nr. 5 yra vyras, kuris 2020-11-18 apie 18:00 val. jį užpuolė, sudavė nemažiau kaip 4 smūgius ir iš kišenės ištraukęs jo piniginę, telefoną bei pasišalino. Asmenį atpažįsta pagal atlėpusias ausis, liekną veidą, nosies formą. Asmenį pravardę „blynčikas“ žino gerai, nes su juo daug metų praleido kalėjime. Yra visiškai įsitikinęs, kad nuotraukoje Nr. 5 yra pavaizduotas būtent jo minėtas asmuo (atpažino įtariamąjį D. B.) (1 tomas b. l. 41 – 45).

Motyvuojamoji dalis

Motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 180 straipnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

D. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino bylai reikšmingu laiku ir vietoje panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį I. Ž., t. y. sudavęs vieną smūgį jam į galvos sritį, ir po to pagrobė iš jo turėtus daiktus, išvardytus kaltinime. Tai, kad kaltinamasis padarė minėtus veiksmus, taip pat įrodo nuoseklūs nukentėjusiojo, kuriuo teismas nenustatė aplinkybių netikėti, parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2020-11-19 įvykio vietos protokole užfiksuoti duomenys, liudytojų E. Š., D. P. parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Šiuo atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. D. B. sutiko su kaltinime nurodytais pagrobtais daiktais, taip pat jų vertėmis. Teismas nenustatė pagrindų, kurie leistų abejoti pagrobtų daiktų pobūdžiu, kiekiu ir vertėmis, kurios atitinka protingumo kriterijus. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad D. B. veiksmai atitinka plėšimo objektyviuosius požymius.

D. B. panaudoto fizinio smurto pobūdis ir mechanizmas, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suprato, kad naudoja fizinį smurtą, jog po to galėtų pagrobti svetimą turtą, ir taip sukelti neigiamus padarinius I. Ž., bei norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Esant tokioms aplinkybėms, D. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas D. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytą nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. B. padarė tiesiogine tyčia vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybę pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). D. B. anksčiau teistas daug kartų, teistumas neišnykęs, padarytos nusikalstamos veikos yra analogiško, turtinio pobūdžio (plėšimai, vagystės), nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas iš esmės yra panašus į šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą (2 tomas, 14-33), baustas už administracinius nusižengimus, baudos nesumokėtos (2 tomas, b. l. 10-13), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nedirbantis (2 tomas, b. l. 2-8; 9), pasak kaltinamojo, dirbo neoficialiai statybose. Duomenų, kad D. B. būtų taikytas psichiatrinis gydymas ar priklausomybės ligų gydymas, byloje nėra. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dabar gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, kad nustatyta (duomenys neskelbtini)liga, tačiau teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors turėjo tam pakankamai laiko tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Be jau minėto, vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis minėtą nusikalstamą veiką padarė netrukus po to, kai buvo nuteistas 2020 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 2 metų laisvės atėmimo bausme. Tai reiškia, kad praėjus keliom dienom, jis vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, už kurią buvo teistas ankstesniu nuosprendžiu. Įvertintina ir tai, kad kaltinamojo teistumo ir bausmių laikotarpis tęsiasi daugiau negu du dešimtmečius, D. B. sistemingai daro nusikalstamas veikas nuosavybei. Teismo vertinimu kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, ne dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Toks elgesys parodo esant nusikalstamų veikų modelį, sistemingą nusikaltimų darymą, kaltinamasis savo gyvenimo būdo, net ir būdamas daug kartų teistas ir atlikęs laisvės atėmimo bausmes, nekeičia. Atsižvelgiant į visa tai, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis – 2 metus ir 6 mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi 2020 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė nėra įvykdyta, tai šioje byloje paskirta bausmė su minėtu teismo nuosprendžiu paskirta bausme turi būti subendrinta vadovaujantis BK 63 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2A-7-6/2013, 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-351/2007).

Taigi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies pagrindu, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė nustatytina laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams.

Kaltinamasis D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė nutartį skirti įtariamajam kardomąją priemonę suėmimą 2 mėnesiam, skaičiuojant nuo 2020-12-23 (1 tomas, b. l. 189-191) taigi, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, D. B. kardomajame kalinime išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Į bausmės laiką taip pat įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendį.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje nukentėjusysis I. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200,00 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 28). 2021 m. vasario 15 d. teismui susisiekus telefonu su nukentėjusiuoju (1 tomas, b. l. 67), pastarasis nurodė, kad jam atliktos dvi operacijos ir yra ligonėnije, todėl teismo posėdyje negali dalyvauti, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o taip pat nurodė, kad atsisako ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškino, kadangi pagrobtas telefonas jam buvo grąžintas. Dėl grynųjų pinigų pretencijų neturi.

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo prašymą, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Baudžiamojo proceso metu D. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (1 tomas, b. l. 189-191), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

Byloje prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, nėra. Duomenų apie laikiną nuosavybės teisių apribojimą byloje taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu D. B. paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyneriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

D. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 4 d..

Į D. B. skirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir suėmime nuo 2020 m. gruodžio 23 d. išbūtą laiką iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiojo I. Ž. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.