Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-04-17 · Civilinė byla Nr. 2A-535-265/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-04-17Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-17
Bylos Nr.
2A-535-265/2015
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00587-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
S. Š., L. R.
Atsakovas
V. R., A. R.
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-535-265/2015Teisėjas V. Alška (Proceso Nr. 2-25-3-00587-2014-9)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų S. Š. ir L. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. Š. ir L. R. ieškinį atsakovams V. R., A. R. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovo V. R. priešieškinį ieškovams S. Š., L. R., atsakovui A. R. dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai nurodė, kad šalys yra žemės sklypo bendrasavininkiai. Ieškovei S. Š. nuosavybės teise priklauso 551/2003 dalys žemės sklypo, (unikalus Nr. X), esančio X, iš bendro 0,2003 ha žemės sklypo. Ieškovui L. R., kuris yra pripažintas neveiksniu ir ieškovė S. Š. yra paskirta jo globėja, priklauso 313/2003 dalys žemės sklypo. Naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp bendraturčių nėra nustatyta, todėl kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypui tvarka, nes bendraturčiai bendru susitarimu šio klausimo neišsprendžia.

Atsakovas V. R. priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo pateiktą planą.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai ir nustatė naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. X), esančio X, tvarką pagal atsakovo V. R. 2014-04-17 pateiktą UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą planą Nr. 2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo V. R. siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas nedaro žalos daikto paskirčiai, bendraturčiai turės priėjimus prie visų bendrąja daline nuosavybe valdomų daiktų, naudosis daikto izoliuotomis dalimis, bendrai naudosis mažesniąja daikto dalimi. Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktas planas labiau atitinka šalių interesus.

Šalies argumentai

Apeliantai S. Š. ir L. R. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad ji anksčiau su atsakovu žodžiu buvo sutarusi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovas jai jokių pretenzijų nereiškė. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi į jai tenkančią žemės sklypo dalį įtraukė koplyčią su kryžiumi. Pasak apeliantų, ši vieta yra šventa ir toje vietoje žemės dirbti jie negali, todėl ši žemės sklypo dalis turėjo būti priskirta bendram naudojimui. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagal teismo patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarką ji neturės galimybės įvažiuoti į jai priklausančią sklypo dalį. Apeliantė nurodo, kad ji buvo pareiškusi reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką tarp jos ir jos globotinio. Tuo tarpu teismas, pasak R. Š., šio klausimo nesprendė, o tik nurodė, kad šia žemės sklypo dalimi bus naudojamasi bendrai. Apeliantės nuomone, ji yra tik L. R. globėja ir jai jo žemės sklypo dalis nuosavybės teise nepriklauso, todėl teismas turėjo nustatyti, kuria dalimi naudosis L. R..

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus planus ir pagrįstai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo pateiktą planą. Atsakovo vertinimu, ieškovės planas neatitiko šalių interesų, kadangi juo buvo siekiama naudotis didesne žemės sklypo dalimi nei priklauso ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. B. J. K., bylos Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I., Z. C., O. S. ir kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas į bendrą naudojimosi tvarką įtraukti koplyčią su kryžiumi neatitinka abiejų ginčo šalių interesų. Kaip matyti iš apeliantės R. Š. dėstomų argumentų, kryžius ir koplyčia turi esminės reikšmės tik jai. Įvertinus byloje esančią atsakovo poziciją yra pagrindas konstatuoti, jog jam kryžius ir koplyčia neturi tokios reikšmės, kaip ieškovei, ir jis nėra suinteresuotas jo buvimu žemės sklype. Esant šiai aplinkybei žemės sklypo dalies, kurioje yra pastatytas kryžius ir koplyčia, priskyrimas bendram naudojimui neatitiktų šalių interesų pusiausvyros principo, kurio būtina paisyti sprendžiant naudojimosi žemės sklypu tvarką. Taip pat negalima sutikti su apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, jog pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką apeliantė R. Š. neturi privažiavimo į jai nustatytą sklypo dalį. Kaip matyti iš plano, pagal kurį buvo nustatyta tarp šalių naudojimosi žemės sklypu tvarka, apeliantė turi galimybę į jai paskirtą žemės sklypo dalį įvažiuoti tiek iš gatvės, tiek iš kiemo pusės. Dėl to šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Taip pat negalima sutikti su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus. Kaip matyti iš bylos, ieškovai byloje pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jiems paskirti bendrai naudotis žemės sklypu, kuris pažymėtas oranžine spalva. Dėl to nepagrįstas apeliantės argumentas, jog teismas neindividualizavo jai ir jos globotiniui paskirtos naudotis žemės sklypo dalies. Esant šiai aplinkybei pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog žemės sklypo dalimi bendrai naudosis ieškovai R. Š. ir L. R..

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog naudojimosi tvarkos nustatymas pagal atsakovo pateiktą planą nedaro žalos daikto paskirčiai, bendraturčiai turės priėjimus prie visų bendrąja daline nuosavybe valdomų daiktų, naudosis daikto izoliuotomis dalimis, o bendrai naudojama dalis bus mažesnė ir tai geriausiai atitiks abiejų šalių interesus.

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas turėjo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovų po 100 Eur.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje padarytas rašymas apsirikimas. Teismo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad tiek ieškovams, tiek atsakovams paskiriama naudotis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksu A, tačiau kaip matyti iš plano, ieškovai naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B, o atsakovas - indeksu A. Įvertinus tai, kad ši klaida techninio, o ne teisinio pobūdžio, ją turi ištaisyti sprendimą priėmęs teismas (CPK 276 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų S. Š. ir L. R. po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. R. naudai.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėŽydrūnas Bertašius