Kauno apygardos teismo nutartis

2023-03-30 · Civilinė byla Nr. e2S-552-390/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-30
Bylos Nr.
e2S-552-390/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15159-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Algimantas Kukalis (pirm.)
Pareiškėjas
A. J., L. J.
Suinteresuotas asmuo
A. G., „EDS Guarantee“, Dojus agro, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Antstolės Audronė Adomaitienės kontora, Lietuvos sėklininkystės asociacija, Kvieta, Nordfenster, Auksės Juočionytės ūkis, Imlitex grūdai, Ampolis, Biržų žemtiekimas, BARZDŲ AGROSERVISAS, Rapasta, Imlitex Agro, Baltic Agro, Agrokoncernas, Ž.Ū.Projektai, Nova rent, EDS GUARANTEE, Linas Agro, Žvalguva, Scandagra, Agrochema, Agrokoncerno grūdai, Albert Berner, Admija, Saurida, Intrum Lietuva, Precision Farming, Baltic petroleum, Jiezno UAB Juta, Imlitex, Dotnuva Baltic, Juris LT, AGRIMATCO VILNIUS, Baltic oil, Vilniaus kredito Unija, Kauno skuba, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Žemaitijos technika
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-552-390/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15159-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.2.6.2 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir L. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys A. G., „EDS Guarantee“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrochema“, UAB „Ampolis“, UAB „Imlitex grūdai“, Jiezno UAB „Juta“, akcinė bendrovė „Linas Agro“, UAB „Baltic Oil“, UAB „A. B.“, UAB „Juris LT“, UAB „Žvalguva“, UAB „Saurida“, UAB „Rapasta“, UAB „Agrokoncerno grūdai“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Baltic Petroleum“, UAB „Dojus Agro“, UAB „Agrimatco Vilnius“, UAB „Kauno skuba“, UAB „Imlitex Agro“, UAB „Imlitex“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Scandagra“, UAB „Baltic agro“, UAB „Žemaitijos technika“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Biržų žemtiekimas“, UAB „Precision Farming“, UAB „Ž.Ū.Projektai“, Lietuvos sėklininkystės asociacija, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. Š., G. Z., S. S., K. S., M. O. Š., E. S., G. Š., J. A., R. B., A. S., UAB „Admija“, A. J. ūkis, UAB „Barzdų agroservisas“, UAB „Kvieta“, K. K., UAB „Nordfenster“, UAB „Nova rent“, K. P., antstolis Marekas Petrovskis, antstolė Sonata Vaicekauskienė, antstolė Raimonda Pauzienė, antstolis Virginijus Kučinskas, antstolis Saulius Užkuraitis, antstolė Audronė Adomaitienė, antstolė Rima Gražienė, antstolis Valdas Zubinas, antstolis Raimundas Stanislauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pareiškėjai A. J. ir L. J. pareiškimu prašė iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratoriumi skirti mažąją bendriją „Lasis“.

II. Pareiškėjas nurodė, kad paskolos buvo paimtos ūkio reikalams ir tai yra ūkio skolos. Sutuoktinė ūkio reikaluose nedalyvavo ir nieko nežinojo. Pareiškėjo nemokumą lėmė tai, kad 2017 m. ūkis nukentėjo dėl blogų oro sąlygų – dėl liūčių, ir nesurinko pakankamai derliaus ir derlius buvo nekokybiškas. Kitais 2018 m. metais investavo į ūkį, sėjo vasarines kultūras, tačiau dėl sausros negavo tikėtino derliaus kiekio. Skola UAB „Agrokoncernas“ buvo 250 000 Eur, iki padavimo antstoliams liko 150 000 Eur. Už skolą AB „Linas agro“ įkeitė žemes, kurios buvo parduotos, tačiau visos skolos nepadengė. 2017 m. visas gautas pajamas atidavė skolų dengimui, liko tik technikos išlaikymui. 2017 m. skolos sudarė apie 350 000 - 400 000 Eur. Sugrąžino dalį skolų UAB „Žvalguva“ ir UAB „Imlitex“. 2018 m. sudarė laidavimo sutartį su UAB EDS (duomenys neskelbtini) 449 Eur sumai. Galėtų atiduoti skolas pritaikius per 4 metus, tačiau dabar nėra galimybės dirbti. Veiklos nebetęsia, nes nesutiko kreditoriai, areštavo techniką ir žemes. 2019 m. įsiskolinimai sudarė 261 000 Eur. Šiuo metu pareiškėjas yra VRM pensininkas, kita veikla neužsiima. Dirbti negali dėl sveikatos problemų susijusių su širdimi. Pajamų negauna, nes viską išskaičiuoja. Gyvena iš sutuoktinės pajamų. Pagal įgytą išsilavinimą dirbti gali, ieško darbo. Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Dirbdamas pagal išsilavinimą gali gauti apie 1000 Eur į rankas. Būtiniems poreikiams padengti reikalinga 1060 Eur.

III. Pareiškėja L. J. nurodė, kad prie ūkio veiklos ji neprisidėjo, apie sutuoktinio ūkininkavimo veiklą nesidomėjo. Ji dirba mokytoja. Sutinka, kad sutuoktinių skolos yra solidarios. Jos pajamos nuo 2017 m. sudaro nuo 900 Eur iki 1200 Eur. Moka įmokas Luminor bankui. Iš savo gaunamo darbo užmokesčio išlaiko sutuoktinį. Gali atkurti mokumą tik iš darbo užmokesčio. Kelia savo kvalifikaciją, dalyvauja seminaruose, kursuose, projektuose, laikinai dirbo pavaduotojos pareigose.

IV. Suinteresuoto asmens AB „Linas Agro“ atstovas nurodė, kad fizinio asmens bankroto byla negali būti keliama. 2017 m. buvo gautas pelnas, tai yra daugiau nei 136 000 Eur, tačiau su kreditoriais atsiskaitinėta nebuvo, o buvo didinami įsipareigojimai ir skolos. 2019-2020 m. iš UAB Ainuva buvo gautos lėšos, daugiau nei 423 000 Eur, tačiau kur lėšos buvo panaudotos pareiškėjas paaiškinti negalėjo, jokių įrodymų kaip atsiskaitinėjo su kreditoriais nepateikė. Visos šios pajamos yra gautos grynais pinigais ir antstoliai negali jų išieškoti. Pareiškėjas bylos nagrinėjo metu jokios informacijos geranoriškai nepateikė, įrodymai buvo išreikalauti suinteresuotų asmenų prašymu. Pareiškėjas, dirbdamas pelningai, sąmoningai leido susidaryti skoloms, pradėjo neatsiskaitinėti su kreditoriais, nesant poreikiui pradėjo skolintis, slėpdamas savo tikrąją padėtį, sudarydamas sandorius dėl žemės ūkio produkcijos, kuri jau buvo įkeista, siekdamas išvengti atsiskaitymų su kreditoriais. Fizinio asmens bankroto byla gali būti keliama tik sąžiningam asmeniui. Šio atveju pareiškėjas nebuvo sąžiningas nei vykdydamas veiklą, nei bylos nagrinėjimo metu.

V. Suinteresuoto asmens UAB „Agrochema“ atstovė prašė nekelti fizinio asmens bankroto bylos abiems pareiškėjams, nes nebūtų atkurta kreditorių ir skolininkų pusiausvyra, nebūtų užtikrintas pagrindinis fizinio asmens bankroto tikslas. Nurodė, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, imdamas prekes iš kitų kreditorių, nuolat vilkino skolų priteisimo procesus, siekdamas juo atitolinti išieškojimus. Ūkininkas sudarydamas sutartys turi prisiimti tam tikras rizikas ir nešti atsakomybę. Neaišku, kur buvo panaudoti pareiškėjo gauti pinigai, kaip susidarė tokio dydžio skolos, kur dingo įsigytos prekes, kur buvo panaudoti kreditai. Byloje nėra sąžiningai pateikta visa medžiaga susijusi su kreditoriniais reikalavimais. Taip pat pareiškėjas patvirtino, kad į Nacionalinę mokėjimų agentūra dėl kompensacijos už prarastus pasėlius nesikreipė, o kreipėsi tik į savivaldybę. Todėl manoma, kad pareiškėjas pasielgė nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, nesikreipdamas kompensacijos už prarastus pasėlius, iš kurios galėjo būti dengiami kreditoriai reikalavimai. Be to, pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad prarado derlių. Taip pat pareiškėjas jau būdamas nemokus 2018 m. laidavo už savo dukrą A. J., taip didindamas savo įsipareigojimus kreditoriams. Atsiskaitymas grynais pinigais turi būti vertinamas kaip nesąžiningas veiksmas, atliktas tikėtina siekiant nuslėpti tikrąsias pajamas, tikslu neatsiskaityti su kreditoriais.

VI. Suinteresuoto asmens UAB „Scandagra“ atstovė prašė nekelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylos. Nurodė, kad skola UAB „Scandagra“ susidarė pagal 2016 metais sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas iš UAB „Scandagra“ įsigijo prekes ir turėjo sumokėti už jas iki 2017 m. spalio 1 d., bet neatsiskaitė. UAB „Scandagra“ kreipėsi į teismą dėl 158 373,54 eurų skolos, 17 000 delspinigių ir 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmos instancijos teismas visa apimtimi patenkino UAB „Scandagra“ ieškinį. Byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotas visas pareiškėjo turtas, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjui gauti pajamas grynais pinigais ir atsiskaityti su kitais kreditoriais. Buvo pažeisti kreditorių interesai ir siekta apeiti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes nebuvo pranešta antstoliui, kad yra gautos pajamos grynais pinigais. Taip buvo pažeisti kreditorių interesai ir veikta nesąžiningai. Pareiškėjas informaciją apie gautas pajamas grynais pinigais teismui pateikė tik pareikalavus, nes pajamų deklaracijose ši informacija visiškai neatsispindi. Nors pareiškėjas teigia, kad 2017 m. jam buvo nuostolingi, tačiau pagal pateiktus buhalterinius dokumentus matyti, kad buvo gautas pelnas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

VII. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2023 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškimą tenkinti iš dalies. Iškėlė pareiškėjai L. J. fizinio asmens bankroto bylą. Paskyrė L. J. bankroto administratore MB „Lasis“. Nustatė 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens L. J. bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 632,06 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti L. J. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 530 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį L. J. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė 4 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, L. J. mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Likusią pareiškimo dalį atmetė.

Dėl pareiškėjų nemokumo

VIII. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatomis, pareiškėjo A. J. vardu įregistruotą ūkininko ūkį pripažintino pareiškėjų bendrąja jungtine nuosavybe.

IX. Nurodė, kad pagal pareiškėjų pateiktus duomenis neįvykdyti kreditoriams skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro apie 1 850 842,49 Eur. Pareiškėja L. J. patvirtino prievolių kartu su sutuoktiniu solidariąją atsakomybę, išskyrus 161 449 Eur laidavimo prievolę UAB „EDS Guarantee“, todėl net ir išskaičiavus nurodytą prievolę iš bendros įsiskolinimo sumos 1 850 842,49 Eur, pareiškėjų turimi įsiskolinimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, formaliai viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje numatytą 25 MMA dydį (25 x 840 Eur = 21 000 Eur).

X. Teismas, įvertinęs pareiškėjų turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, lėšas banko sąskaitose bei turimas reikalavimo teises, spręstina, kad pareiškėjai turimų nurodyto dydžio įsiskolinimų kreditoriams negalėtų padengti per protingą terminą nei iš turto, nei iš gaunamų ar tikėtinų gauti pajamų, atsižvelgiant taip pat į jų amžių, sveikatos būklę. Teismas pripažino, jog pareiškėjai yra nemokūs ir atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą.

Dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų

XI. Teismas pažymėjo, kad vertinant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytas aplinkybes, pareiškėjų veiksmai turi būti vertintini nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

XII. Teismas nusprendė, kad suinteresuoti asmenys nepaneigė sąžiningumo prezumpcijos L. J. atžvilgiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja L. J. per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemoki dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, kurių sudaryti ji neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėja L. J. nesigydė dėl priklausomybės ligų, nėra priklausoma nuo azartinių lošimų, nenustatyta, kad pareiškėja būtų teista už nusikalstamas veikas, taip pat byloje nėra duomenų ir apie bankroto bylos pareiškėjos atžvilgiu nutraukimą per pastaruosius 10 metų, egzistavimą, bei kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra pareiškėja, bankroto byla.

XIII. Teismas, nustatęs pareiškėjos L. J. nemokumą, nesant FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, nusprendė, kad pareiškėjos L. J. reikalavimas iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą pagrįstas, todėl pareiškimą šioje dalyje tenkino (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

XIV. Teismas pažymėjo, kad laidavimo sandoriu, kuriuo 2018 m. laidavo už dukros A. J. piniginę prievolę kreditoriui UAB „EDS Guarantee“, pareiškėjas prisiėmė pareigą įvykdyti 161 449 Eur skolinį įsipareigojimą. Pareiškėjas paaiškino, kad tokia praktika laiduoti už dukros prievoles buvo įprasta bendradarbiaujant pareiškėjo ir dukros ūkiams, nuostolių neatnešdavo, tačiau pareiškėjui siekiančiam fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertintas pareiškėjo sąžiningumas sudarant šį laidavimo sandorį.

XV. Pareiškėjui per 2018 m. patyrus 27 738 Eur nuostolių, jo priimtas sprendimas laiduoti kreditoriui UAB „EDS Guarantee“ už dukros A. J. paskolą, užtikrintą 2018 m. spalio 5 d. vekseliu 67 320 Eur sumai, kuri vėliau dėl palūkanų ir delspinigių padidėjo iki 161 449 Eur, teismo vertinimu, negali būti pripažįstamas kaip rūpestingas ir atidus elgesys. Pareiškėjo elgesį teismas laikė nesąžiningu kreditorių atžvilgiu, nes pareiškėjas turėjo ir privalėjo suvokti, kad jo ūkiui patyrus nuostolius ir prisiimant dar laidavimo prievolę blogina pareiškėjo finansinę padėtį ir ženkliai mažina galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais.

XVI. Pareiškėjas savo nemokumą siejo su tuo, kad 2017 m. dėl prastų oro sąlygų – liūčių nesurinko pakankamo derliaus ir derlius buvo nekokybiškas. Pareiškėjas įrodymų patvirtinančių realių derliaus žuvimo mąstą nepateikė. Pagal byloje esančią pareiškėjo 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitą per 2017 m. ūkio pardavimo pajamos siekė 826 336 Eur ir buvo gautas 136 873 Eur dydžio grynasis pelnas, todėl teismas nusprendė, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl derliaus nesurinkimo ir jo nekokybiškumo yra deklaratyvi ir neįrodyta.

XVII. Pareiškėjas teiginių, kad 2018 m. metais investavo į ūkį, sėjo vasarines kultūras, tačiau dėl sausros negavo tikėtino derliaus kiekio, kad neteko derliaus kiekio ir patyrė nuostolius, nepatvirtino jokiais įrodymais. Priešingai, pagal 2019 m. Pelno (nuostolių) ataskaitą per 2019 m. pareiškėjo pardavimo pajamos buvo 236 760 Eur ir buvo gautas 68 280 Eur grynasis pelnas. 2019 m. gaudamas 68 280 Eur grynojo pelno pareiškėjas galėjo bent daliniai sumažinti turimą įsiskolinimą, tačiau taip nesielgė, o skola AB “Linas Agro” išaugo iki 284 881,73 Eur. Be to, pareiškėjas 2019 m. iš UAB „Ainuva“ gavo 261 939,49 Eur, kurie taip pat galėjo būti panaudoti pradelstos skolos dengimui, tačiau nebuvo panaudoti. Tokius pareiškėjo veiksmus teismas vertintino kaip nesąžiningus kreditorių atžvilgiu.

XVIII. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, turėdamas ilgametę ūkininkavimo patirtį (ūkis įregistruotas 2001 m.) ir elgdamasis rūpestingai, turėjo įvertinti galimas rizikas atsirasti nuostoliams dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, todėl turėjo imtis atitinkamų veiksmų, mažinančių nuostolių atsiradimo riziką ir dėl to galinčius kilti sunkumus atsiskaityti su kreditoriais, t. y. galėjo apdrausti pasėlius, tačiau tokių veiksmų jis nesiėmė. Teismas nusprendė, kad pasyvus pareiškėjo elgesys rizikoms suvaldyti negali būti laikomas sąžiningu kreditorių atžvilgiu.

XIX. Pareiškėjas iš UAB „Ainuva“ nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. gavo 423 330,58 Eur grynaisiais pinigais, t .y. 261 938,98 Eur per 2019 m. ir 161 391,60 Eur per 2020 m. Pareiškėjo paaiškinimai dėl skolų gražinimo, patirtų sąnaudų teikiant paslaugas UAB „Ainuva“, pelno dydžio nėra pagrįsti jokiais kitais įrodymais. Pareiškėjas iš UAB „Ainuva“ per 2019–2020 m. gavęs 423 330,58 Eur grynaisiais pinigais galėjo šias lėšas panaudoti proporcingam atsiskaitymui su visais kreditoriais, tačiau taip nesielgė. Pareiškėjui gavus pajamų, negalint įrodymais pagrįsti išlaidų ir iš gautų pajamų nesiekiant proporcingo atsiskaitymo su visais kreditoriais, teismas nusprendė, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Taip pat pareiškėjas turėdamas įsiskolinimų, bet gaudamas pajamas grynaisiais pinigais, nepranešė antstoliams, atliekantiems skolų išieškojimo veiksmus, taip pažeidė vykdomojo proceso normas ir kreditorių teisėtus interesus. Šiuos veiksmus teismas vertintino kaip pareiškėjo nesąžiningumą.

XX. Teismas pareiškėjo elgesį laikė sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl, atsižvelgiant į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas bei į tai, kad FABĮ tikslas yra atkurti tik sąžiningo asmens mokumą, pareiškimo dalį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui A. J. atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl administratoriaus skyrimo

XXI. Teismas FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių negalėtų būti skiriama MB „Lasis“ bankroto administratore, nenustatė. Nurodyta 632,06 Eur lėšų suma už bankroto administratorės paslaugas yra pagrįsta, detalizuota, pateiktame teismui paskaičiavime, ginčas dėl jos byloje nebuvo keliamas (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Dėl lėšų, reikalingų kiekvieną mėnesį pareiškėjos L. J. būtiniesiems poreikiams tenkinti

XXII. Pareiškėjai nurodė 1060 Eur bendrą sumą reikalingą jų abiejų būtiniesiems poreikiams tenkinti ir neišskyrė atskirai kiekvienam iš jų reikalingos sumos, todėl teismas nusprendė, kad vieno pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma galėtų būti 530 Eur, kuri nėra nepagrįstai didelė, atitinka pareiškėjos būtinuosius poreikius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

XXIII. Kadangi byloje susidarė 184,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punbktas), todėl pareiškimą tenkinęs iš dalies, teismas pusę šių išlaidų priteisė iš pareiškėjo A. J., kurio pareiškimas atmestas (CPK 96 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

24. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo A. J. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, ir pareiškėjo pareiškimą tenkinti pilna apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismo išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo neva tai lėmusio jo negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais yra visiškai nepagrįstos ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš skundžiamos nutarties akivaizdu, kad teismas netgi nesuprato ūkininkavimo veiklos pobūdžio, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo sąžiningumo, turėjo vertinti jo elgesį sąžiningumo aspektu kompleksiškai visų byloje nurodytų aplinkybių kontekste, vadovautis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, o ne vadovautis tik suinteresuotų asmenų paaiškinimais.

24.2. Iš teismo nutarties visiškai neaišku, kokius įrodymus pareiškėjas turėjo pateikti, kad įrodyti teismui, jog 2017, 2018 ir 2019 metais derlius dėl liūčių ir sausrų buvo prastas. Teismas pasisakė tik dėl 2018 m. derliaus žlugimo ir padarė formalias išvadas. Taip pat teismo išvados dėl pasėlių nedraudimo yra nepagrįstos, nes padarytos neišanalizavus visų aplinkybių.

24.3. Viso bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo, patikslino ir pateikė visus prašomus ir jo turimus dokumentus bei informaciją, tame tarpe bei duomenis apie iš UAB „Ainuva“ gautų pajamų panaudojimą. Tačiau teismo nurodomų dokumentų apie savo kai kuriuos finansuotojus pareiškėjas tiesiog neturi, todėl negali ir pateikti. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas gautas pinigines lėšas iššvaistė. Lėšos buvo panaudotos ūkio veiklai vystyti bei skoloms dengti. Tiek kreditorių pozicija, tiek ir teismo, kad pareiškėjas turėtų užsiimti žemės ūkio veikla ir generuoti pajamas į šią veiklą neįdėjus jokių lėšų ir neturint darbo įrankių (technikos, kuro, trąšų ir kt. reikalingų priemonių žemės ūkio veiklai vykdyti). Tokia verslo logika yra nepagrįsta ir prieštarauja protingumo ir teisingumo kriterijams.

24.4. Teismas neįvertino, kad pareiškėjo laidavimas už dukters įsipareigojimus UAB „ADS Guarantee“ vyko 2018 m., t. y. kai pareiškėjas nesuvokė, jog yra nemokus ar netolimoje ateityje taps nemokus, kad laidavimas atsirado pareiškėjo ir jo dukters ūkiams bendradarbiaujant, o nesiekiant kokių nors nesąžiningų veiksmų išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

24.5. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys - nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tačiau teismas, nustatydamas pareiškėjo nesąžiningus veiksmus, nesiaiškino ir nepasisakė, kokią įtaką jie turėjo pareiškėjo nemokumui.

24.6. Pareiškėjui negali būti užkertamas kelias pasinaudoti teise bankrutuoti dėl vykdant ūkinę finansinę veiklą prisiimtos ir nepasitvirtinusios rizikos, kadangi vykdant ūkininkavimo veiklą, rizika ir kartu galima nesėkmė buvo neišvengiami.

Atsiliepimas

25. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ prašo, Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai pareiškėjui neiškėlė bankroto bylos. Pareiškėjo nemokumas galimai nulemtas jo paties neapdairaus, nepakankamai rūpestingo ir atsakingo elgesio vykdant ūkininkavimo veiklą. Pareiškėjas nori bankroto bylos iškėlimo ne dėl to, kad siekia sumažinti kreditorių patiriamus nuostolius ir nedidinti skolinių įsiskolinimų, bet dėl to, kad nori jog būtų nurašytos labai didelės jo skolos, o tai kas neatitinka FABĮ tikslo.

26. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas neapdairiai skolinosi pinigus iš skirtingų kreditorių nevertindamas, kad skolos ženkliai viršija pareiškėjo galimybes jas grąžinti. Pareiškėjas ūkininkauja ilgą laiką, todėl nepagrįstai nevertino rizikos dėl nepalankių oro sąlygų ir prasto derliaus. Iškėlus bankroto bylą visiškas skolų panaikinimas neatitiktų FABĮ tikslo – siekti teisingos pareiškėjo ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

27. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Linas Agro“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino pareiškėjo teiginių prieštaravimus byloje surinktiems įrodymams ir padarė pagrįstas išvadas. Pareiškėjo skundo teiginiai yra nepagrįsti, nes byloje yra įrodytos aplinkybės, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas tiek vykdydamas veiklą ir sukeldamas nemokumą, tiek bylos nagrinėjimo metu teikdamas įrodymus, tiek ir toliau ketindamas išvengti įsipareigojimų. Byloje įrodyta, jog: dirbęs pelningai, pareiškėjas pradėjo neatsiskaitinėti, nesant poreikio ėmė skolintis (kai per vienerius metus ūkiui buvo reikalinga pinigų sąnaudoms apie 300 000 Eur, jis sugebėjo prisiskolinti 1,8 mln. Eur.), skolinosi iš visų įmanomų kreditorių, nuslėpdamas tikrąją padėtį, pardavinėdamas įkeistą ir jau parduotą žemės ūkio produkciją, siekė ir siekia visais būdais vengti atsiskaitymo su kreditoriais, tam sudarinėjo kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, tikisi, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, to neslepia (teigia, jog „kreditoriai vis tiek nieko negaus“), iš viso neketina su kreditoriais atsiskaityti (turėdamas galimybes gauti 423 331,04 Eur pajamas visiems kreditoriams bendrai žada skirti po 85 Eur per mėnesį).

28. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Scandagra“ prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad pareiškėjo elgesys laikytinas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu, nes Pareiškėjas turėjo ir privalėjo suvokti, kad jo ūkiui patyrus nuostolius laidavimo prievolės prisiėmimas blogina jo finansinę padėtį ir ženkliai mažina galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie jo nemokumą sukėlusias priežastis ar veiksmus, kuriais būtų siekęs sumažinti savo nuostolius. Be to, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokio konkretaus mokumo atkūrimo plano. Iš pradžių teigęs, kad jo sveikatos būklė nebeleidžia dirbti, vėliau teigė, kad ketina rasti darbą, tačiau nepaisant to, kad ši civilinė byla jau yra nagrinėjama ilgiau nei 2 metus, pareiškėjas iki šiol nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų įsidarbinęs ar vykdytų kitą veiklą, kuri generuotų pajamas.

29. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. S. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirojo skundo motyvai yra nepagrįsti, prieštaraujantys bylos duomenims ir itin nesąžiningi. Pareiškėjas ir toliau vykdo veiklą, gauna dideles pajamas, gyvena prabangų gyvenimą bei siekia vienintelio dalyko, t. y. kad per fizinio asmens bankroto procedūrą jiems būtų nurašytos ar numažintos skolos kreditoriams. akivaizdu, kad pareiškėjai vykdė nusikalstamą veiką - sukčiavimą, kadangi jau turėdami įsiskolinimus vieniems kreditoriams, jie toliau sąmoningai skolindavosi iš eilės asmenų dideles pinigų sumas, kurių net neketino grąžinti. Toks pareiškėjo elgesys - suvokiant savo veiksmus, jų padarinius ir to siekiant - yra tyčinis, sąmoningai siekiant savo veiksmais sukelti nemokumą.

30. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB EDS GUARANTEE prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti. Tai įrodo, kad teismo konstatuotas pareiškėjo nesąžiningumas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas siekia vienintelio tikslo - kuo mažesnėmis sąnaudomis išvengti prievolių grąžinti kreditoriams susidariusius įsiskolinimus, veikia nesąžiningai, atlyginimus už paslaugas gaudami grynaisiais pinigais, atsisakant teismui pateikti ir nurodyti, kam ir kur daugiau nei 420 000 Eur buvo panaudoti. Pareiškėjo siekis per penkerių metų laikotarpį skirti bankroto procedūroms 5 100 Eur (85 Eur x 12 x 5), kai iš viso kreditorių reikalavimai sudaro beveik 2 000 000 Eur, iš esmės neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros principo. Pareiškėjas viso teisminio proceso metu piktybiškai vilkino procesą, neteikė išreikalaujamų dokumentų, pateikdavo tik dalį, vėliau paaiškėdavo, jog yra ir kitų esminių dokumentų. Atkreiptinas dėmesys, jog teisminio proceso metu buvo skirta bauda pareiškėjo atstovei dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

32. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjui A. J. atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

33. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

34. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

35. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

36. Pagal suformuotą naujausią kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, atsisakė kelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad pareiškėjas yra nesąžiningas. Šią išvadą teismas padarė vertindamas pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Taip pat teismas vertino pareiškėjo finansinę padėtį ir jo veiksmus per šį laikotarpį bei nusprendė, jog pareiškėjas yra nemokus. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo nesąžiningų veiksmų atlikimo momentas iš esmės sutapo su pareiškėjo nemokumo momentu.

38. Pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės argumentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo (ne)sąžiningumą, formaliai įvertino pareiškėjo situaciją ir jo veiksmus, neatsižvelgė, kad ūkininkavimas kaip ir kitos veiklos visada turi riziką. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo vertinti įrodymų visumą, o ne vadovautis tik suinteresuotų asmenų paaiškinimais, vertinti pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu kompleksiškai visų byloje nurodytų aplinkybių kontekste ir vadovautis kasacinio teismo suformuota teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas).

40. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas nurodytų apelianto argumentų pagrįstumą, pažymi, jog nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).

41. Pareiškėjas nurodė, kad pagrindinė jo nemokumo priežastis - 2017 - 2018 m. dėl liūčių ir sausrų gautas prastas derlius, t. y. patirti nuostoliai ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl kompensacijos gavimo nesikreipė, kreipėsi tik į savivaldybę. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokio įrodymo, kad 2017 - 2018 m. patyrė nuostolius, priešingai, pateikė įrodymus, jog gavo pakankamai gerą derlių, gerą pelną. 2017 m. pareiškėjas gavo 136 873 Eur grynojo pelno, 2019 m. - 68 280 Eur grynojo pelno. Todėl akivaizdu, kad tiek ūkio veiklai, tiek ir pasėlių draudimui pareiškėjas lėšų turėjo, tačiau ir nesumažino turimų įsiskolinimų (skola AB „Linas Agro” išaugo iki 284 881,73 Eur). Įvertinus pareiškėjo didelį stažą ūkininkaujant (subjektyvusis sąžiningumo kriterijus) pareiškėjo veiksmai nesikreipiant dėl kompensacijos gavimo, iš kurios galėjo būti bent daliniai sumažinti kreditoriniai reikalavimai, pasėlių neapdraudimas, vertintinas tik kaip pareiškėjo neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, t. y. pareiškėjo nesąžiningumas.

42. Pareiškėjas taip pat laiko nepagrįstomis teismo išvadas jo nesąžiningumo panaudojant iš UAB „Ainuva“ gautus grynuosius pinigus, teigia, kad atsiskaitinėjo su kitais, kurių negali nurodyti, kreditoriais bei vykdė veiklą. Pagal byloje esančius pareiškėjo pateiktus buhalterinius dokumentus matyti, pareiškėjas iš UAB „Ainuva" per 2019-2020 m. gavo 423 330,58 Eur grynaisiais pinigais. Visų pirma, skolininkas privalo su visais kreditoriais atsiskaityti proporcingai, o ne savo nuožiūra. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, su kokiais kreditoriais atsiskaitė, ir apskritai, kur buvo panaudotos šios gautos lėšos. Tačiau pareiškėjas jų neskyrė mokumo atkūrimui ir tokiai jo veiklai kreditoriai sukliudyti negalėjo, nes lėšos buvo gautos grynaisiais pinigais. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pats nurodė, kad jam buvo žinoma apie antstolio vykdomą priverstinį išieškojimą ir turto areštą, todėl lėšas norėjo gauti grynaisiais. Taigi, pareiškėjas planingai ir sąmoningai siekė nuslėpti gautas lėšas nuo kreditorių ir antstolių, kad nebūtų įvykdytas priverstinis skolų nurašymas ir atsiskaitymas su kreditoriais. Todėl pareiškėjo tokie veiksmai vertintini, kaip sąmoningas siekis nuslėpti tikrąsias pajamas, tikslu neatsiskaityti su kreditoriais.

43. Pareiškėjo teigimu, teismas taip pat nepagrįstai vertino nesąžiningu ir pareiškėjo 2018 m laidavimą už dukters A. J. įsipareigojimus UAB „ADS Guarantee“, kadangi juo nebuvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjas, kaip jau nurodyta, byloje teigia, kad ūkis 2017 ir 2018 m. patyrė reikšmingus nuostolius, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo ir privalėjo suvokti, jog 2018 m. spalio 5 d. laidavimas už trečiąjį asmenį prisiimant pareigą įvykdyti 161 449 Eur skolinį įsipareigojimą, ūkiui patyrus nuostolius, blogina pareiškėjo finansinę padėtį ir ženkliai mažina galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais, be to, šio laidavimo sandorio pareiškėjas neprivalėjo sudaryti. Taigi, šios aplinkybės yra pagrindo tik vienai išvadai – pareiškėjas, sudarydamas 2018 m. spalio 5 d. laidavimo sutartį, elgėsi nesąžiningai savo kreditorių atžvilgiu.

44. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad byloje teismo vertinti sandoriai yra menkaverčiai ir jų įtaka pareiškėjo nemokumui nereikšminga. Pažymėtina, kad byloje vertinti sandoriai (lėšos) dėl 423 330,58 Eur, 161 449 Eur dydžio, todėl atsižvelgiant į pareiškėjų bendrą įsiskolinimų dydį 1 850 842,49 Eur, šie dydžiai nelaikytini nereikšmingais.

45. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo nesąžiningumo – pareiškėjo elgesys laikytinas sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Todėl ir darytina išvada, kad paties pareiškėjo nesąžiningas elgesys nulėmė įsipareigojimų kreditoriams nagrinėjamu laikotarpiu didėjimą bei jo nemokumą.

46. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, neatsižvelgė į jų visumą, nebuvo aktyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išspręsta teisingai, nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-313/2017). Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir rinko įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniu klausimą, nemokumo pagrindimo našta perkeliama pareiškėjui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Šiuo atveju galutinė teismo išvada dėl pareiškėjo nesąžiningumo yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjas nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tokių įrodymų turinio ir jų reikšmės, siekia įrodyti jam reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo sutikti pareiškėjo argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

47. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi suformuota teismų praktika, tinkamai įvertino pareiškėjo sąžiningumo kriterijų ir dėl to pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

48. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialiąsias teisės normas, susijusias su fizinio asmens bankroto iškėlimo procedūromis, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis