- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-21
- Bylos Nr.
- ATP-369-256/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00745-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Švedienė
- Kaltinamasis
- I. B.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A2.1.-1468-865/2014, kurioje administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 44 str. 2 d., 124¹ str. 7 d., 127 str. 1 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d., padarymu kaltinamas I. B., grąžinta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai tyrimui papildyti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 1 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d. už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 13 d., apie 18.09 val., vairuodamas automobilį AUDI A4 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje šviesoforo sankryžoje, kur ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, rodyklės nurodyta kryptimi pradėjo važiuoti iš stovėjimo vietos neužsidegus šios sekcijos signalui, įvažiavo į šviesoforo reguliuojamą Rygos – Laisvės pr. Buivydiškių g. sankryžą tuo metu, kai jo važiavimo krypties atžvilgiu nebuvo įsijungusi eismą leidžianti papildoma šviesoforo sekcija su žalia rodykle, sankryžoje atliko kairio posūkio manevrą ir išvažiuodamas iš jos, važiuodamas Laisvės pr. Pašilaičių mikrorajono kryptimi, nesustojęs prieš horizontalaus kelio ženklinimu pažymėtą pėsčiųjų perėją, partrenkė jo važiavimo krypties į dešinę pusę degant draudžiamam šviesoforui pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį. Eismo įvykio metu pėsčiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nepranešė apie eismo įvykį policijai ir nepasilikęs eismo įvykio vietoje pasišalino. Vairavo automobilį, kuris neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
I. B. buvo surašytas ir kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 44 str. 2 d. už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 13 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje, Didžioji g., Vilniuje, vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą kurioje kaltinamas I. B., perdavė Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai tyrimui papildyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. B. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Nurodo, kad tirdamas administracinėje byloje esančius duomenis apylinkės teismas negali kvestionuoti nutraukto ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Prokuroras padarė išvadą, kad nenustatyta, jog I. B. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 281 str., požymiai, t.y. tyrimas nutrauktas nesant nusikalstamos veikos sudėties. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba surašė administracinės teisės pažeidimų protokolus ir teismui perdavė bylą. Teismas, būdamas saistomas šiuose protokoluose nurodytų pažeidimų faktologijos ir bylos duomenų, negalėjo gilintis į aplinkybes, kurios nesusijusios su šia byla, o išskirtinai susijusios su nutrauktu ikiteisminiu tyrimu. Tik prokuroras vadovauja, organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą ir priima sprendimus dėl jo nutraukimo. Šiuo atveju skiriasi kaltinimų apimtys administracinėje ir baudžiamojoje bylose, todėl teismas, turėdamas pareigą nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, negali nustatinėti, ar galimai kalto asmens veiksmai ir dėl jų kilusios pasekmės yra susijusios priežastiniu ryšiu. Be to, byloje nėra duomenų, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiosios D. B. pozicija dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nėra susijusi su šia administracinių teisės pažeidimų byla. Teismas intensyviai gilinasi į tai, kokios yra K.A. D. partrenkimo aplinkybės, tačiau jos nėra šios bylos dalykas. Be to, teismas, vadovaudamasis ATPK 284 str. 4 d. nuostatomis, turi teisę pakeisti nuorodą iš ATPK 44 str. 2 d. į ATPK 126 str. 5 d.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba (toliau institucija) prašo I. B. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad tyrimas byloje atliktas išsamiai ir objektyviai, o administracinių teisės pažeidimų byla turi būti išnagrinėta apylinkės teisme. K.A. D. lavono teismo medicininio tyrimo metu nustatyti eismo įvykio metu padaryti sužalojimai yra nepavojingi asmens gyvybei ir sveikatai bei vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, K.A. D. sirgo išemine širdies liga, kuri komplikavosi ūmiu širdies veiklos sutrikimu ir sukėlė mirtį. Taigi, I. B. veiksmai nesukėlė K.A. D. mirties, jis turi atsakyti ATPK tvarka.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas tirdamas administracinėje byloje esančius duomenis negali kvestionuoti nutraukto ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, yra nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 2 d. numatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teises pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra Lietuvos Respublikos ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, jog padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, taikoma Lietuvos Respublikos ATPK 251 ir 258 straipsniuose įtvirtinta procedūra, numatanti, kad jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, jog pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-795412010; 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-60512011; 2011-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-358512011 ir kt.).
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad I. B. 2013-08-13, apie 18.09 val., vairuodamas automobilį AUDI A4 AVANT, v/n (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje šviesoforo sankryžoje, kur ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, rodyklės nurodyta kryptimi pradėjo važiuoti iš stovėjimo vietos neužsidegus šios sekcijos signalui, įvažiavo į šviesoforo reguliuojamą Rygos – Laisvės pr. Buivydiškių g. sankryžą tuo metu, kai jo važiavimo krypties atžvilgiu nebuvo įsijungusi eismą leidžianti papildoma šviesoforo sekcija su žalia rodykle, sankryžoje atliko kairio posūkio manevrą ir išvažiuodamas iš jos, važiuodamas Laisvės pr. Pašilaičių mikrorajono kryptimi, nesustojęs prieš horizontalaus kelio ženklinimu pažymėtą pėsčiųjų perėją, partrenkė jo važiavimo krypties į dešinę pusę degant draudžiamam šviesoforui pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį, t.y. K.A. D., gimusį 1936 m.
Specialisto išvadoje nurodyta, kad K.A. D. mirė nuo išeminės širdies ligos, kas komplikavosi ūmiu širdies veiklos sutrikimu. K.A. D. mirtis galėjo įvykti prieš 12-24 val. iki jo lavono tyrimo pradžios 2013-08-14, 9.00 val. K.A. D. lavone rasti sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis autoįvykio metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 54-58). Tuo tarpu specialistas neatsakė į klausimą, ar K.A. D. ūmus širdies veiklos sutrikimas (išeminė liga) buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykiu ir jam padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nuo šio atsakymo priklauso, ar I. B. atsirado administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus, ar savo pobūdžiu šie pažeidimai jam užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 str.
Apeliacinio skundo argumentas, kad tik prokuroras vadovauja, organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminį tyrimą ir priima sprendimus dėl jo nutraukimo, yra pagrįstas, tačiau nepaisant to, Lietuvos Respublikos BPK 170 str. 4 d. 4 p. numatyta, kad prokuroras priima sprendimus ir dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.
Be to, I. B. surašytas ir kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 44 str. 2 d. dėl to, kad jis 2013-08-13, apie 22.00 val., viešoje vietoje, Didžioji g., Vilniuje, vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Tuo tarpu eismo įvykis nutiko tą pačią dieną 18.09 val. Tokiu atveju turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. „narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo“.
ATPK 260 str. 1 d. numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d., yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93, Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Bylų dėl nelegalaus darbo (ATPK 41³ str.) apibendrinimas, Administracinių teismų praktika Nr. 2, 289 p., Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.).
Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta, kad I. B. 2013-08-13, apie 22.00 val., viešoje vietoje, Didžioji g., Vilniuje, vartojo narkotines medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir inkriminuotas ne tas ATPK straipsnis. Be to, institucija privalo konkrečiai ir tiksliai nurodyti visas aplinkybes, kuriomis remiantis apeliantui inkriminuojamas ATPK pažeidimas.
ATPK 284 str. 2 d. numato galimybę teismui pakeisti veikos kvalifikaciją, tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę teismui savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nutarimą nepakeistą ir I. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.