- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-14
- Bylos Nr.
- I-2648-968/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01253-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 150 Eur neturtinės žalos už tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.
2. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiais nuo 2017-11-24–2017-11-27 ir 2018-02-19–2018-02-22 buvo laikomas Lukiškių TI-K, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo užtikrinamas privatumas, nes sanitarinis mazgas neatitvertas nuo likusio kameros ploto, įrengtas prie pat durų, pareiškėją besinaudojantį tualetu galėjo stebėti kiti asmenys, įskaitant pareigūnus ir pareigūnes. Kamerose buvo šalta, pareiškėjas turėjo miegoti su drabužiais, nes langas nesandarus, lango nebuvo įmanoma pilnai uždaryti, užkamšyti ir išvalyti, nes trukdė vidinės grotos, įrengtos apie 1 m atstumu iki lango. Pareiškėjas būnant Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017-11-24 iki 2017-11-27 negavo vaistų, kuriuos jam skyrė Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) specialistai, o pablogėjus sveikatai prižiūrėtojai neiškvietė nei gydytojo, nei medicinos slaugytojos, nes buvo vėlus vakaras. Be to, pareigūnas su juo nepagarbiai, pašaipiai bendravo. Pareiškėjas patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, depresiją, pažeminimą, todėl jam priteistina neturtinė žala. Atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 85) pareiškėjas nurodė, kad kamerose Nr. 104 ir Nr. 320 buvo laikomas ne vienas, o kartu su K. M..
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 16–22) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo Lukiškių TI-K, kameras ir jose buvusių asmenų skaičių, iš ko matyti, kad pareiškėjui tenkantis minimalus plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 kv. m), sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas klozetas, praustuvas. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis. Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai trukdytų priežiūros posto pareigūnams užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Papildomų, vidinių langų grotų įrengimas kamerose neprieštarauja Eksploatavimo taisyklių reikalavimams, tuo siekiama, kad nebūtų sugadintas langų apsauginis metalinis tinklas ir nuteistieji (suimtieji) neperduotų daiktų kitiems asmenims. Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, sveikatos priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) XIV skyrius. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, šių asmenų sveikatos priežiūra organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais, sveikatos priežiūros ir patarnavimo paslaugų priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo principais. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi minėtais teisės aktais ir principais, šioje įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinamos tokio paties lygio ir kokybės medicininės paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.127 straipsnio pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 150 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiais nuo 2017-11-24–2017-11-27 ir 2018-02-19–2018-02-22 jis buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, kamerų temperatūra ir lango įrengimas neatitiko higienos reikalavimų, atvykęs į Lukiškių TI-K etapu iš LAVL 2017-11-24–2017-11-27 pareiškėjas negavo paskirtų medikamentų, nebuvo suteiktos jokios sveikatos priežiūros paslaugos, Lukiškių TI-K pareigūnas su juo kalbėjo pašaipiai ir nepagarbiai.
Dėl ginčo dalyko
5. Pareiškėjas, be kita ko, patirtą neturtinę žalą kildina ir teismui skundžia jo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017-11-24 iki 2017-11-27, nes jis negavo LAVL paskirtų medikamentų, o pablogėjus sveikatai, nebuvo suteiktos jokios sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. neiškviesta medicinos slaugytoja ir gydytojas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ABTĮ) administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, kurie atsiranda, inter alia (lot. k. be kita ko), valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (3 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta administracinio teismo kompetencija spręsti bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). ABTĮ 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bylą nutraukia, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nuosekliai laikosi pozicijos, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (CK Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., LVAT 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Specialiosios teisėjų kolegijos byloms rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingumo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-10-09 nutartį byloje Nr. T-77/2006, 2009-09-23 nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013-11-26 nutartį byloje Nr. T-110/2013).
8. Pagal BVK 174 straipsnio 2 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Vadinasi, pareiškėjas skųsdamasis būnant Lukiškių TI-K nesuteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kelia ne viešojo administravimo, o civilinio pobūdžio ginčą. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Lietuvos Respublikos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 3 dalyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
9. Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise ir kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl neturtinės žalos, kilusios dėl Lukiškių TI-K pareiškėjui nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl jam galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Lukiškių TI-K nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Dėl neturtinės žalos
10. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
11. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012).
12. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 16, 23–26), nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo nuteistojo teisinį statusą ir: 2017-11-24 atvyko į Lukiškių TI-K iš LAVL ir buvo laikomas kameroje Nr. 104 vienas, tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 320 ir laikomas vienas, nuo 2017-11-25 iki 2017-11-26 laikomas kameroje Nr. 320 dar su vienu asmeniu, 2017-11-27 išvyko į Alytaus pataisos namus. Pareiškėjas vėl į Lukiškių TI-K iš LAVL atvyko 2018-02-19 ir buvo laikomas kameroje Nr. 114 vienas, 2018-02-20 perkeltas į kamerą Nr. 385 ir šioje kameroje laikomas vienas iki 2018-02-21, 2018-02-22 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K. Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktą informaciją ir rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 6 paras.
13. Atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 85) pareiškėjas nurodė, kad kamerose Nr. 104 ir Nr. 320 buvo laikomas ne vienas, o kartu su K. M.. Lukiškių TI-K teismui paaiškino (b. l. 87), kad atsiliepime nurodė teisingus duomenis apie kameras, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, ir su juo buvusių asmenų skaičių. Teismui susipažinus su Lukiškių TI-K teiktu atsiliepimu administracinėje byloje Nr. I-2649-561/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01253-2018-5 ) pagal K. M. skundą, matyti, kad minėtas asmuo buvo laikomas analogiškais laikotarpiais ir analogiškose kamerose kaip ir pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jis 2017-11-24 kamerose Nr. 104 ir Nr. 320 buvo laikomas vienas, todėl darytina išvada, kad minėtą dieną pareiškėjas Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo laikomas dar su vienu asmeniu.
14. Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad sanitarinio mazgo nuo likusio kameros ploto atskyrimas 1,5 m sienele atitinka teisės aktų reikalavimus, pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.
14.1. Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28) (toliau – PĮĮET), kurių 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Ginčui aktualiu laikotarpiu tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimui.
14.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). CPT pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
14.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką, tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
14.4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas didžiąją dalį vertinamo laikotarpio (3 paras iš 6 parų, praleistų Lukiškių TI-K) buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas, likusias 3 paras – su kitais asmenimis. Lukiškių TI-K atsiliepime ir Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 27–28) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nes nėra techninių galimybių įrengti kabinas, asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas visu vertinamu laikotarpiu (6 paras) buvo laikomas kamerose, kuriose, atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje kabinoje. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo įėjimo uždengimą užuolaida kaip netinkamą šios patalpos izoliavimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
15. Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo šalta, langai nesandarūs. Dėl įrengtų vidinių grotų pareiškėjas negalėjo užsandarinti lango ir pilnai jo uždaryti, išvalyti.
15.1 Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, pagal kurios 12 punkto reikalavimus Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.
15.2. Iš teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktų (žr., pvz., b. l. 29–32, 42–46, 57–60, 62–66, 70–72) matyti, kad juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys nesusiję su vertinamais laikotarpiais arba su kameromis, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Teismui susipažinus su minėtų patikrinimų duomenimis, kiek tai susiję su kamerų Nr. 104, Nr. 114, Nr. 320, Nr. 385 būkle, higienos reikalavimų pažeidimų dėl netinkamos oro temperatūros, netvarkingų įrenginių šiose kamerose nebuvo nustatyta. VSC 2017-09-25 patikrinimo akte (b. l. 57–59) konstatuota, kad kameroje Nr. 320 (pareiškėjas joje buvo 2017-11-24–2017-11-26) buvo nešvarus langas, nurodyta pašalinti pažeidimą iki 2017-10-20 ir sudaryti galimybę išvalyti sunkiai pasiekiamus langų stiklus, o Lukiškių TI-K 2017-10-11 raštu (b. l. 61) informavo VSC, kad grotos laikinai išimtos, kamerų stiklai išvalyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad PĮĮET 16 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos (16.9 punktas). Minėtas teisinis reguliavimas nedraudžia įrengti grotų langų angose, o Lukiškių TI-K, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, laikinai pašalina grotas, kad būtų užtikrinama langų švara. Bylos duomenimis (žr., b. l. 78), Lukiškių TI-K administracija nėra gavusi pareiškėjo skundų dėl langų būklės ir švaros, kitų netenkinančių gyvenimo sąlygų. VSC teismą informavo, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu neteikė skundų dėl jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų ginčui aktualiais laikotarpiais VSC, kuris kompetentingas kontroliuoti pataisos įstaigas sveikatos saugos srityje (žr. b. l. 8–9). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos normų neatitinkančių laikymo sąlygų gyvenamosiose kamerose atmestini kaip nepagrįsti.
16. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K pareigūnas su juo kalbėjo pašaipiai ir nepagarbiai. BVK 7 straipsnyje įtvirtintas humanizmo principas draudžia vykdant bausmę žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatorių darbuotojų ir suimtųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. Iš esmės analogiško turinio nuostata įtvirtinta ir Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punkte. Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu negavo jokių pareiškėjo skundų. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Lukiškių TI-K pareigūno nepagarbaus elgesio atmestinas, kaip abstraktus ir nepagrįstas.
17. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K jis patyrė pažeminimą, emocinę depresiją. Į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (pateiktas originalas) duomenys patvirtina, kad pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai nesusiję su šioje byloje ginčijamais laikotarpiais ir laikymu Lukiškių TI-K. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl sveikatos pablogėjimo dėl jo laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiais, atmestini, nes nepagrįsti.
18. Apibendrinant pareiškėjo skundo argumentus ir įvertinus jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad padaryti pažeidimai, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, truko 6 paras. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę (t. y. į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas itin trumpais laikotarpius, tarp jų buvo ilga pertrauka, dalį vertinamo laikotarpio kamerose gyveno vienas), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 60 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 60 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 103 straipsnio 1 punktu ir 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl pažeidimų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Pareiškėjo V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo netinkamu įrengimu, tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.