- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- ATP-170-135/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00644-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Nukentėjusysis
- K. G.
- Kategorijos
- 41.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal nukentėjusiojo K. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimo, kuriuo L. S. pripažintas kaltu pagal LR ATPL 50³ str. ir nubaustas 28 EUR bauda bei įpareigotas atlyginti K. G. padarytą 112,41 EUR turtinę žalą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. nubaustas už tai, kad 2015 m. vasario 7 d. 16.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia kartu su A. A. atlenkė metalinės tvoros tinklą, o A. S. pervažiavus per tvoros tinklą, sugadino K. G. priklausančią tvorą, tuo padarydami nežymią turtinę žalą, kuri nesiekia 3 MGL.
Skundžiamu nutarimu L. S. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 50³ str. ir nubaustas 28 EUR bauda bei įpareigotas atlyginti K. G. padarytą 112,41 EUR turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis K. G. prašo panaikinti 2015-03-09 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Skunde nukentėjusysis nurodo, kad jis prie bylos dokumentų yra pridėjęs UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ lokalinę sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog jam tvoros atstatymo darbai kainuos 388, 07 EUR, kas rodo, jo teigimu, jog buvo sugadintas turtas, kuris viršija 10 MGL. Dėl to, nukentėjusiojo nuomone, nagrinėjamu atveju turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kalti asmenys patraukti baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kaimiškoji policijos nuovada atsiliepime į nukentėjusiojo skundą nurodo, kad skundas nepagrįstas, o L. S. pagal ATPK 50³ str. nubaustas teisėtai, todėl skundas turi būti atmestas.
Nurodo, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Taip pat nurodo, jog atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas- skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Pažymi, jog kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę, atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (LAT 2012 m. gegužės 11 d. nutartis Nr. 3K-3-215/2012). Institucijos nuomone, šiuo atveju K. G. pateiktoje sąmatoje prašoma atlyginti 388,07 EUR patirtą žalą, t.y. atstatyti tvorą įskaičiuojant 15 metrų esamos sulūžusios tvoros demontavimo darbus, 2 stulpų montavimo darbus, 15 metrų metalo tinklo montavimą bei 40 kilometrų kelionės išlaidas, nors administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad buvo sugadinta 3,7 metro tvoros. Taip pat nurodo, jog R. G. tyrimui nepateikė šiuo metu stovinčios tvoros įsigijimo dokumentų, todėl nėra aiški pradinė tvoros vertė.
Institucija pažymėtina, kad tvoros atkūrimo išlaidos turėtų būti lygios išlaidoms, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo ir ilgio tvorai, t.y. jos sugadintai daliai (3,7 metro), atkurti, o pagal R. G. pateiktą sąmatą tvorai atkurti yra naudojamos naujos medžiagos, o tai reiškia, kad bus atkurta naujesnė turto dalis ir nauja tvora bus vertingesnė už sugadintąją ir jei šias išlaidas padengtų L. S., tai reikštų, kad K. G. praturtėjo L. S. sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas.
LR ATPK 9 str. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Iš skundo apygardos teismui galima spręsti, jog jame keliamas klausimas dėl L. S. taikomos atsakomybės rūšies atsižvelgiant į sugadinto turto vertė. Byloje nustatyta, kad tvoros vertė, dėl kurios sugadinimo pripažintas kaltu L. S., yra 112,41 EUR, o nukentėjusysis tvirtina, kad sugadintos tvoros atstatymas jam kainuos 388, 07 EUR, t.y. buvo sugadintas turtas, dėl kurio vertės, vadovaujantis LR BK 190 str. nuostatomis, kyla jau baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė, nes sugadintas turtas viršija 3 MGL (1 MGL= 38 EUR). Atsižvelgdamas į tai, nukentėjusysis mano, kad šiuo atveju turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kalti asmenys patraukti baudžiamojo atsakomybėn.
LR ATPK 50³ str. numato, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.
LR Baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. numato, jog tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
LR BK 190 str., numato jog baudžiamoji atsakomybė taikoma tada, kad sugadinto turto vertė viršija 3 MGL.
Atkreiptinas nukentėjusiojo dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas dėl Lietuvos Respublikos BPK 407 str. išvardintų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 ir 3 d., pradedamas tik tuo atveju, jeigu yra nukentėjusiojo skundas, kurį pastarasis pateikia teismui. Tokio pobūdžio bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o kaltinimą teisme palaiko pats nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas. Taigi, inicijuoti baudžiamąjį procesą L. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., t. y. dėl galimo jo 388,07 EUR turto sugadinimo, K. G. turi galimybę, įstatymo nustatyta tvarka paduodamas dėl to skundą teismui.
Atsižvelgiant į tai, šioje proceso stadijoje panaikinti 2015-03-09 Šiaulių apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.2-938-771/2015 ir ją grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-09 nutarimą nepakeistą ir K. G. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.