- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- I2-4412-414/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06437-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl atsisakymo nagrinėti prašymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus (toliau – ir Žvalgybos kontrolierius) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2024 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 18-9678 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas).
Žvalgybos kontrolierius prašyme nurodė, kad gautas 2024 m. gegužės 10 d. skundas Nr. ŽKĮSk-2024-05-10/1, dėl kurio Žvalgybos kontrolierius, vykdydamas Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymo (toliau – Žvalgybos kontrolierių įstatymas) 14 straipsnyje numatytas funkcijas, 2024 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. ŽKĮSpr-2024-05-10/1 pradėti skundo tyrimą dėl VSD galimai atliktų veiksmų skundą padavusio asmens ir (ar) jo šeimos atžvilgiu, susijusių su galimo privataus gyvenimo apribojimo teisėtumu ir pagrįstumu bei galimai neteisėto informacijos perdavimo tretiesiems asmenims ir šių veiksmų atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams.
Žvalgybos kontrolierius 2024 m. gegužės 29 d. raštu Nr. ŽKĮS-2024-49 kreipėsi į VSD prašydamas pateikti tyrimo atlikimui būtiną informaciją. Gavęs (duomenys neskelbtini) atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto skundo“ (slaptumo žyma – „Slaptai“), (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomos informacijos suteikimo“ (slaptumo žyma – „Slaptai“) kreipėsi į VSD prašydamas pateikti papildomus dokumentus ir informaciją. VSD (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (slaptumo žyma – „Slaptai“) pateikė dalį prašomos informacijos. Likusios informacijos dalies nepateikimas motyvuotas tuo, jog ši informacija atitinka Žvalgybos kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytas išimtis, t. y. Žvalgybos kontrolieriui nesuteikta teisė gauti tokio pobūdžio informaciją ((duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ ketvirtos pastraipos paskutinis sakinys). Žvalgybos kontrolierius (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomos informacijos suteikimo“ (slaptumo žyma – „Slaptai“), remdamasis Žvalgybos kontrolierių įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, papildomai kreipėsi į VSD prašydamas papildyti ir patikslinti jau pateiktą informaciją, nes prašoma informacija, būtina tyrimui atlikti, nepatenka į Žvalgybos kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytas išimtis – tai nėra informacija apie įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir iš užsienio partnerių gauta informacija. Taip pat Žvalgybos kontrolierius (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susipažinimo su tyrimui būtinais dokumentais ir informacija“ (slaptumo žyma – „Slaptai“) ir (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susipažinimo su tyrimui būtinais dokumentais ir informacija“ (slaptumo žyma – „Slaptai“) pakartotinai paprašė VSD sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija, išskyrus informaciją, galinčią atskleisti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir iš užsienio partnerių gautą informaciją. VSD (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (slaptumo žyma – „Slaptai“), (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susipažinimo su tyrimui būtinais dokumentais ir informacija“ (slaptumo žyma – „Slaptai“) ir (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (slaptumo žyma – „Slaptai“) pateikė tik dalį tyrimui atlikti būtinos informacijos remdamasis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – Žvalgybos įstatymas) 20 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad duomenys, galintys atskleisti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir padaryti žalos žvalgybos institucijų veiklai, vykdant žvalgybos institucijų veiklos kontrolę neteikiami ((duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ dešimtos pastraipos paskutinį sakinys, (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susipažinimo su tyrimui būtinais dokumentais ir informacija“ penkta pastraipa, 2024 m. rugsėjo 3 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ trečia pastraipa, ir ketvirtos pastraipos paskutinis sakinys). Žvalgybos kontrolierius 2024 m. spalio 9 d. „Pakartotiniu prašymu pateikti informaciją, būtiną žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, tiriant pareiškėjo skundą“ Nr. ŽKĮS-2024-92 eilinį kartą kreipėsi į VSD, prašydamas pateikti trūkstamą informaciją, būtiną Žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, nurodydamas tiek šio prašymo motyvus, tiek ir detaliai išdėstydamas prašomos informacijos gavimo teisinį pagrindą, tačiau VSD vėl prašymą ignoravo.
Pažymi, kad VSD Ginčijamu sprendimu atsakė, jog, atsižvelgiant į tai, kad dėl 2024 m. spalio 9 d. prašyme išdėstytų klausimų VSD atsakymus jau yra pateikęs (VSD (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susipažinimo su tyrimui būtinais dokumentais ir informacija“ ir (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“), vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu šis prašymas nenagrinėtinas. Negavęs iš VSD dalies prašomos informacijos, Žvalgybos kontrolierius negali tinkamai atlikti savo tiesioginių funkcijų, įgyvendinti jam pavestų tikslų ir uždavinių, numatytų Žvalgybos kontrolierių įstatymo 3 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Akcentuoja, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Žvalgybos kontrolieriaus veiklos tikslas – atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą. To paties straipsnio 2 dalis numato veiklos uždavinius, tarp kurių – vertinti žvalgybos institucijų veiklos ir žvalgybos pareigūnų veiksmų ir (ar) jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams, tikrinti ir įvertinti žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo teisėtumą; atlikti asmens duomenų, tvarkomų žvalgybos institucijos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumo kontrolę; nagrinėti pareiškėjų skundus. Žvalgybos kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 punkte numatyta teisė susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, kuria disponuoja žvalgybos institucija, jeigu toks susipažinimas yra būtinas žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, ir ja naudotis, išskyrus informaciją apie įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir iš užsienio partnerių gautą informaciją, o šio įstatymo 12 straipsnio 3 punkte – gauti dokumentus (įskaitant dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos), kurie yra būtini žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, išskyrus informaciją apie įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir iš užsienio partnerių gautą informaciją. Žvalgybos kontrolierių įstaigos nuostatų, patvirtintų įstaigos vadovo 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaigos nuostatų patvirtinimo“, 12.1 papunktis numato, kad Žvalgybos kontrolierių įstaiga turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės institucijų ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių, kitų juridinių ar fizinių asmenų visą informaciją, būtiną teisės aktuose, reglamentuojančiuose žvalgybos kontrolierių veiklą, nustatytoms pareigoms atlikti. Žvalgybos kontrolierių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žvalgybos institucijos ir (ar) žvalgybos pareigūnai privalo Žvalgybos kontrolieriaus reikalavimu per jo nustatytą terminą pateikti jam informaciją, dokumentus, paaiškinimus ir kitą medžiagą, būtinus jo funkcijoms atlikti.
Teigia, kad VSD veiklą reglamentuoja Žvalgybos įstatymas, kurio 22¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog žvalgybos institucijų nepriklausomą išorės kontrolę Žvalgybos kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka atlieka žvalgybos kontrolieriai. Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, jog pagal atskirus prašymus žvalgybos institucijos turi teisę teikti žvalgybos informaciją žvalgybos institucijų kontrolę vykdančioms institucijoms, jeigu joms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar sprendimams priimti nepakanka pateiktos kitos informacijos. Žvalgybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kokie duomenys, vykdant žvalgybos institucijų veiklos kontrolę, nėra teikiami. Tai duomenys, galintys atskleisti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir padaryti žalos žvalgybos institucijų veiklai. Vadinasi, Žvalgybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys turi atitikti visus išvardintus požymius, t. y. galėti atskleisti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir padaryti žalos žvalgybos institucijų veiklai.
Tuo tarpu Žvalgybos kontrolieriaus prašomi pateikti duomenys nėra susiję su įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybe ir iš užsienio partnerių gauta informacija; yra būtini Žvalgybos kontrolieriaus teisėtoms, tiesioginėms funkcijoms atlikti bei jo kompetencijai priskirtam sprendimui priimti, ir, šiuo atveju, tam nepakanka jau pateiktos kitos informacijos; prašomų duomenų pateikimas VSD, kaip žvalgybos institucijos, veiklai jokios žalos nepadarys.
Vertinant normų konkurencijos aspektu, Žvalgybos kontrolierių įstatymas, atsižvelgiant į jo reguliavimo sritį, laikytinas specialiąja teisės norma Žvalgybos įstatymo atžvilgiu. Be to, Žvalgybos kontrolierių įstatymas priimtas vėliau nei Žvalgybos įstatymas. Tad esant teisės normų kolizijai, taikytinos Žvalgybos kontrolierių įstatymo normos – šiuo atveju 3 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 2 ir 3 punktų ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentavo, kad nepriklausoma žvalgybos institucijų veiklos priežiūra yra būtina, siekiant užtikrinti asmenų teisę į privatumą ir laisvę nuo perteklinio valstybės kišimosi, taip pat būtinas kuo didesnis žvalgybos institucijų veiklos skaidrumo ir atskaitomybės užtikrinimas, nežiūrint žvalgybos veiklos slaptumo (K. prieš Jungtinę Karalystę (2010 m.). Nevykdydamas teisėtų reikalavimų, VSD pažeidžia nepiktnaudžiavimo valdžia, teisėtumo, gero administravimo principus.
Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į prašymą VSD nurodė, kad Ginčijamo sprendimo esmė yra aiški – Žvalgybos kontrolieriaus kreipimasis buvo paliktas nenagrinėtu kaip pakartotinis, kadangi dėl to paties klausimo jau buvo teiktas ne vienas VSD atsakymas. Taigi bylos dalykas yra būtent VSD Ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Pažymi, kad nors Žvalgybos kontrolieriaus ir VSD susiklostę teisiniai santykiai turi kontrolės pobūdį – Žvalgybos kontrolierius vykdo VSD nepriklausomą išorės kontrolę, tačiau nagrinėjant jo paklausimus dėl informacijos teikimo, visgi taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAT) nuostatos. Šios nuostatos reglamentuoja subjektų veiksmus nagrinėjant prašymus ir skundus, įtvirtina pagrindinius administracinės procedūros principus – teisėtumo, pagrįstumo, efektyvumo ir teisinio tikrumo. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Ši norma yra bendroji viešojo administravimo procedūrų taisyklė, kuri savo pobūdžiu užtikrina procedūrų stabilumą ir ekonomiškumą. Nors kontrolės santykiai reiškia, kad Žvalgybos kontrolierius turi įgaliojimus vertinti VSD veiklą, tai nesuteikia jam absoliučios teisės neribotai ir pakartotinai kelti tų pačių klausimų, kai dėl jų jau buvo priimti sprendimai – atsakymai. VAĮ nuostatų taikymas šiuo atveju yra būtinas, kad būtų užtikrintas teisėtų administracinių procedūrų vykdymas, kontrolės proceso skaidrumas ir išvengta perteklinių bei pakartotinių veiksmų, pažeidžiančių teisėtumo bei ekonomiškumo principus.
Taigi VSD, gavęs Žvalgybos kontrolieriaus 2024 m. spalio 9 d. raštą Nr. ŽKĮS-2024-92 „Pakartotinis prašymas pateikti informaciją, būtiną žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, tiriant pareiškėjo skundą“, detaliai įvertinęs jo turinį, priėmė Ginčijamą sprendimą, vadovaudamasis VAĮ nuostatomis, kadangi dėl anksčiau paminėtame rašte išdėstytų klausimų VSD atsakymus jau yra pateikęs raštais: (duomenys neskelbtini).
Akcentuoja ir tai, jog net minėto paklausimo (Žvalgybos kontrolieriaus 2024 m. spalio 9 d. raštas Nr. ŽKĮS-2024-92) pavadinimas suformuluotas aiškiai pabrėžiant, jog tai yra pakartotinis jo prašymas. Įvertinus Žvalgybos kontrolieriaus kreipimųsi ((duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) turinį ir Žvalgybos kontrolieriaus 2024 m. spalio 9 d. raštą Nr. ŽKĮS-2024-92 „Pakartotinis prašymas pateikti informaciją, būtiną žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, tiriant pareiškėjo skundą“, yra akivaizdu, jog prašymai yra identiški – dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu paremti.
Taigi, nustačius, kad Žvalgybos kontrolierius kreipėsi dėl klausimų, į kuriuos VSD kartą jam yra pateikęs atsakymus, o prašyme nenurodyta jokių naujų duomenų, pakartotinis prašymo pateikimas pažeidžia teisinio stabilumo principą, pagal kurį jau išnagrinėti klausimai neturėtų būti nagrinėjami pakartotinai, nebent pateikiamos naujos aplinkybės ar teisiniai pagrindai.
Akcentuoja, kad viešojo administravimo subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad administracinės procedūros turi būti vykdomos efektyviai ir ekonomiškai, laikantis racionalaus resursų naudojimo bei administracinio proceso skaidrumo principų (VAĮ 3 straipsnis). Šioje situacijoje VSD jau buvo pateikęs ne vieną aiškų ir motyvuotą atsakymą dėl informacijos teikimo, o paskutinis kreipimasis buvo be naujų faktinių aplinkybių ar argumentų. Pakartotinis skundo nagrinėjimas ne tik iššvaistytų VSD laiko ir žmogiškuosius resursus, bet ir pažeistų kitų asmenų teisę į laiku nagrinėjamus jų prašymus. Administracinė procedūra turi užtikrinti procedūrų ekonomiškumą ir vengti besikartojančių, nepagrįstų procesų, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui teisėmis. Piktnaudžiavimo teisėmis prevencija yra neatsiejama viešojo administravimo dalis, todėl institucija turi teisę ir pareigą spręsti prašymus efektyviai ir nekurti precedento nesibaigiantiems pakartotiniams prašymams. Pakartotiniai Žvalgybos kontrolieriaus prašymai sudaro administracinės naštos didinimo riziką ir gali trukdyti efektyviai nagrinėti kitus prašymus. Tokios situacijos taip pat pažeidžia kitų asmenų teisę į operatyvų viešojo administravimo paslaugų teikimą (VSD funkcijų vykdymą). VSD teisėtai nusprendė nenagrinėti paskutiniojo Žvalgybos kontrolieriaus prašymo, nes jis neturėjo jokio teisinio pagrindo ir būtų buvęs perteklinis, pažeidžiantis procedūrų efektyvumo principą. Nors Žvalgybos kontrolierius turi teisę gauti informaciją, ši teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama teisės aktų nustatytais pagrindais. VSD, remdamasis teisės aktais, aiškiai nurodė ribojimus, susijusius su tam tikros informacijos teikimu, ir užtikrino, kad Žvalgybos kontrolieriaus teisės būtų įgyvendinamos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Ginčijamu sprendimu buvo pabrėžta, kad prašoma informacija ir klausimai jau buvo išnagrinėti ir daugiau kartų nagrinėti to paties klausimo nėra teisinio pagrindo. Toks atsakymas atitinka proporcingumo ir teisėtumo principus, todėl negali būti laikomas netinkamu ar pažeidžiančiu Žvalgybos kontrolieriaus teises, juo labiau trukdančiu vykdyti jam teisės aktų nuostatomis priskirtas funkcijas. Atsižvelgiant į visa, kas nurodyta, daro išvadą, jog pakartotiniai kreipimaisi tuo pačiu klausimu, nepateikiant naujų aplinkybių, sudaro piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad gavus 2024 m. gegužės 10 d. skundą Nr. ŽKĮSk-2024-05-10/1, Žvalgybos kontrolierius, vykdydamas Žvalgybos kontrolierių įstatymo 14 straipsnyje numatytas funkcijas, 2024 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. ŽKĮSpr-2024-05-10/1 pradėti skundo tyrimą dėl VSD galimai atliktų veiksmų skundą padavusio asmens ir (ar) jo šeimos atžvilgiu, susijusių su galimo privataus gyvenimo apribojimo teisėtumu ir pagrįstumu bei galimai neteisėto informacijos perdavimo tretiesiems asmenims ir šių veiksmų atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams (b. l. 11–12).
Žvalgybos kontrolierius 2024 m. gegužės 29 d. raštu Nr. ŽKĮS-2024-49 kreipėsi į VSD prašydamas pateikti tyrimo atlikimui būtiną informaciją (b. l. 13–15). Gavęs (duomenys neskelbtini) atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto skundo“ (slaptumo žyma – „Slaptai“), (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomos informacijos suteikimo“ (slaptumo žyma – „Slaptai“) kreipėsi į VSD prašydamas pateikti papildomus dokumentus ir informaciją. VSD (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (slaptumo žyma – „Slaptai“) pateikė dalį prašomos informacijos. Likusios informacijos dalies nepateikimas motyvuotas tuo, jog ši informacija atitinka Žvalgybos kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytas išimtis, t. y. Žvalgybos kontrolieriui nesuteikta teisė gauti tokio pobūdžio informaciją ((duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ ketvirtos pastraipos paskutinis sakinys). Žvalgybos kontrolierius (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomos informacijos suteikimo“ (slaptumo žyma – „Slaptai“), remdamasis Žvalgybos kontrolierių įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, papildomai kreipėsi į VSD prašydamas papildyti ir patikslinti jau pateiktą informaciją, nes prašoma informacija, būtina tyrimui atlikti, nepatenka į Žvalgybos kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytas išimtis – tai nėra informacija apie įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir iš užsienio partnerių gauta informacija.
Taip pat Žvalgybos kontrolierius (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susipažinimo su tyrimui būtinais dokumentais ir informacija“ (slaptumo žyma – „Slaptai“) ir (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susipažinimo su tyrimui būtinais dokumentais ir informacija“ (slaptumo žyma – „Slaptai“) pakartotinai paprašė VSD sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija, išskyrus informaciją, galinčią atskleisti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir iš užsienio partnerių gautą informaciją. VSD (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (slaptumo žyma – „Slaptai“), (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susipažinimo su tyrimui būtinais dokumentais ir informacija“ (slaptumo žyma – „Slaptai“) ir (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (slaptumo žyma – „Slaptai“) pateikė tik dalį tyrimui atlikti būtinos informacijos remdamasis Žvalgybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad duomenys, galintys atskleisti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę, žvalgybos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir padaryti žalos žvalgybos institucijų veiklai, vykdant žvalgybos institucijų veiklos kontrolę neteikiami ((duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ dešimtos pastraipos paskutinį sakinys, (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susipažinimo su tyrimui būtinais dokumentais ir informacija“ penkta pastraipa, (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ trečia pastraipa, ir ketvirtos pastraipos paskutinis sakinys). Žvalgybos kontrolierius (duomenys neskelbtini) „Pakartotiniu prašymu pateikti informaciją, būtiną žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, tiriant pareiškėjo skundą“ Nr. ŽKĮS-2024-92 kreipėsi į VSD, prašydamas pateikti trūkstamą informaciją, būtiną Žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, nurodydamas tiek šio prašymo motyvus, tiek ir išdėstydamas prašomos informacijos gavimo teisinį pagrindą (b. l. 6–8, 25–26).
Ginčijamu sprendimu VSD atsakė, jog, atsižvelgiant į tai, kad dėl 2024 m. spalio 9 d. prašyme išdėstytų klausimų VSD atsakymus jau yra pateikęs (VSD (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susipažinimo su tyrimui būtinais dokumentais ir informacija“ ir (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“), vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu šis prašymas nenagrinėtinas (b. l. 9–10).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSD Ginčijamo sprendimo, kuriuo Žvalgybos kontrolieriaus 2024 m. spalio 9 d. prašymas Nr. ŽKĮS-2024-92 „Pakartotinis prašymas pateikti informaciją, būtiną žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, tiriant pareiškėjo skundą“ paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Žvalgybos kontrolierius turi įgalinimus vykdyti VSD nepriklausomą išorės kontrolę, o žvalgybos institucijos ir (ar) žvalgybos pareigūnai privalo Žvalgybos kontrolieriaus reikalavimu per jo nustatytą terminą pateikti jam informaciją, dokumentus, paaiškinimus ir kitą medžiagą, būtinus jo funkcijoms atlikti.
Teisėjų kolegija sutinka, kad VSD, kurio veiklos tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, veikla, nagrinėjant Žvalgybos kontrolieriaus paklausimus dėl informacijos teikimo, priskirtina viešajam administravimui, todėl VSD priimamiems sprendimams taikomi ir VAĮ nustatyti reikalavimai. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
Įvertinusi Žvalgybos kontrolieriaus 2024 m. spalio 9 d. prašymą Nr. ŽKĮS-2024-92 „Pakartotinis prašymas pateikti informaciją, būtiną žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, tiriant pareiškėjo skundą“, teisėjų kolegija daro išvadą, kad toks kreipimasis laikytinas prašymu VAĮ prasme (VAĮ 2 str. 10 p.). Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Prašymų nagrinėjimo taisykles (VAĮ 11 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 45 punktą į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3. p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4. p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023).
Įvertinusi Ginčijamo sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad jis neatitinka esminių pagrįstumo ir motyvuotumo reikalavimų (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.).
Primintina, kad Ginčijamu sprendimu Žvalgybos kontrolieriaus 2024 m. spalio 9 d. prašymas Nr. ŽKĮS-2024-92 „Pakartotinis prašymas pateikti informaciją, būtiną žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, tiriant pareiškėjo skundą“ paliktas nenagrinėtas, vadovaujantis VAĮ.
VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.
Pastebėtina, kad VSD Ginčijamame sprendime nesirėmė VAĮ 11 straipsnio 3 dalimi, konkrečiais punktais, todėl šiuo aspektu Ginčijamas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.
Dėl VSD argumentų, jog Ginčijamas sprendimas priimtas VAĮ 11 straipsnio 3 dalis pagrindu; įvertinus Žvalgybos kontrolieriaus kreipimųsi ((duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) turinį ir Žvalgybos kontrolieriaus 2024 m. spalio 9 d. raštą Nr. ŽKĮS-2024-92 „Pakartotinis prašymas pateikti informaciją, būtiną žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, tiriant pareiškėjo skundą“, yra akivaizdu, jog prašymai yra identiški – dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu paremti; prašyme nenurodyta jokių naujų duomenų, teisėjų kolegija pažymi, jog VSD Ginčijamo sprendimo motyvus ir reikšmingų aplinkybių vertinimą teikia procesiniuose dokumentuose. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).
Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023).
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ginčijamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimų, todėl jis panaikintinas.
Žvalgybos kontrolierius nereiškia reikalavimo įpareigoti VSD iš naujo išnagrinėti jo 2024 m. spalio 9 d. prašymą Nr. ŽKĮS-2024-92 „Pakartotinis prašymas pateikti informaciją, būtiną žvalgybos kontrolieriaus pareigoms atlikti, tiriant pareiškėjo skundą“, tačiau teismas pažymi, jog panaikinus Ginčijamą sprendimą, Žvalgybos kontrolieriaus prašymas lieka neišnagrinėtas ir VSD kyla pareiga Žvalgybos kontrolieriaus 2024 m. spalio 9 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Likusieji tiek Žvalgybos kontrolieriaus, tiek ir VSD argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus prašymą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2024 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 18-9678 „Dėl informacijos pateikimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.