Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

D. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teis­mo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.

ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog D. S. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Nors pažeidėjas savo kaltę neigia, ji įrodyta byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo ištirtais ir apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintais įrodymais, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2, 3), UAB „Palink“ pareiškimu (b. l. 4), UAB „Sankcija“ apsaugos darbuotojo D. K. paaiškinimu (b. l. 5), pakvitavimu (b. l. 6), patikrinimo aktu (b. l. 7), taip pat liudytojų D. K., E. Ž., J. B. parodymais, duotais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kita byloje surinkta medžiaga.

Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad D. S. ilgai vaikščiojo alkoholio skyriuje, pasiėmęs įsikišo viskio butelį, paskui paėmė vyno butelį, braškių, pora grietiniečių, arbatos – šios prekės buvo rastos kišenėse ir rankovėse. D. S. pasišalino iš prekybos centro nesumokėjęs už prekes ir prie išėjimo buvo sulaikytas. Jį nuo pat pradžių stebėjo per vaizdo kameras ir dabar atpažįsta. Sulaikomas asmuo nenorėjo eiti į sulaikymo patalpą, priešinosi. Liudytoja E. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ją iškvietė į apsaugos kabinetą, kuriame buvo D. S. ir išdėstytos prekės. Ji apžiūrėjo prekes, kainas, pasirašė ir jos buvo grąžintos į prekybą. Šio asmens anksčiau nepažinojo, patvirtina, kad tai tas pats asmuo, sėdintis teismo posėdžių salėje. Liudytojas J. B. parodė, kad matė, kaip vyriškis vaikščiojo prekybos salėje, į pirkinių krepšelį dėjosi prekes. Vėliau prekės iš krepšelio dingo, krepšelis buvo padėtas prie kasų. Asmuo nuėjo prie viskio butelių, pastebėjo kaip į rankovę įsikišo butelį, į kitą rankovę taip pat. Nuo alkoholinių gėrimų skyriaus išėjo pro kasas. Susisiekė su kolega ir asmuo buvo sulaikytas. Apžiūros metu pas asmenį buvo rasta ir daugiau prekių. Jis paaiškino, kad neturi pinigų sumokėti už prekes. Joks smurtas asmens atžvilgiu nebuvo naudojamas. Netikėti šių liudytojų parodymais pagrindo nėra, nes jų parodymai nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys, duomenų, kad jie siekia pakenkti D. S., duodami tokius parodymus, byloje nėra, o ir pats pažeidėjas tokių duomenų nenurodė. Apelianto teiginys, kad apsaugos darbuotojai melagingai jį apkalba, yra visiškai nepagrįstas, kadangi nepagrįstai apkaltinti D. S. nebūto pažeidimo padarymu jie jokių objektyvių motyvų neturi. Tai, kad apsaugos darbuotojai neišsaugojo įvykio vaizdo įrašo, niekaip neįrodo jų siekio nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes, kadangi saugoti įrašus jie neprivalo, o policijos pareigūnai įrašo nepareikalavo visiškai pagrįstai, kadangi byloje visiškai pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog D. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kaip ir visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodomas subjektyvus byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, savaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir keliant jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas versijas dėl sąmokslo prieš D. S. rengimą ir įvairių nusikalstamų veikų prieš jį galimą padarymą, nesudaro pagrindo abejoti Kauno apylinkės teismo nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu.

Apeliantas taip pat prašo išreikalauti iš saugos tarnybos „Sankcija“ atlyginti turtinę ir neturtinę žalą arba patvirtinti jo teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į civilines bylas nagrinėjantį teismą. Pažymėtina, kad šios administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas yra neteisėta veika, numatyta ATPK 50 straipsnyje, dėl kurios padarymo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas D. S.. Apeliantui manant, kad UAB „Sankcija“ darbuotojai galimai pažeidė jo teises, jis turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo – toks patvirtinimas nėra reikalingas, kadangi kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus. Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją). Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis sutinka, todėl jų neatkartoja ir detaliau neanalizuoja.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. D. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 50 straipsnį, jam minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 150 eurų bauda – paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau yra paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir ją paskyrus bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimo apelia­ci­niame skunde nurodytais argumentais naikinti pagrindo nėra, dėl to skundžiamas nutarimas pa­liekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.