Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ atstovei Neringai Vaitkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, jog reikalavimą reiškia atsakovei subrogacijos tvarka perėmusi reikalavimą į už žalos padarymą atsakingą asmenį. Įvykus įvykiui ieškovės darbuotojai atliko turto apžiūrą, surašė turto sugadinimo (sunaikinimo) aktą, bei užfiksavo žalą foto nuotraukomis. Nustatyta, kad butui buvo padaryta žala dėl bendrosios inžinerinės įrangos defekto, trūkus bendro naudojimo nuotekų vamzdynui. Draudėja ieškovei nurodė, jog įvykus vamzdžio trūkimui, atsakovė, kaip namo administratorė, įpareigojo buto, esančio Verkių g. 24-5, Kaune, savininkus išardyti WC patalpoje unitazą, tam kad būtų galima suremontuoti vamzdyną. Vėliau draudėja nurodė ieškovei rašytiniuose paaiškinimuose, kad WC įrangos ir apdailos išardymas buvo visiškai netikslingas, kadangi bute Nr. 5 neatliko jokių darbų. Atsakovės įpareigotų atlikti WC įrangos išardymų nebuvo būtina atlikti. Vamzdynas buvo remontuojamas iš laiptinės pusės. Ieškovė mano, kad butui Nr. 5 buvo padaryta žala, už kurios padarymą yra atsakinga atsakovė, kaip namo administratorė, nes neužkirto kelio bendrosios inžinerinės įrangos avarijai. Namo administratoriui nustatyta atlikti statinio techninės priežiūros patikrinimą. 2017 m. balandžio 6 d. seniūnija buvo surašiusi aktą, kuriame buvo fiksuota, kad periodinės ir specializuotos apžiūros yra vykdomos dalinai. Egzistuoja statinio techninio reglamento nuostatų pažeidimai. Kasmetiniai statinio apžiūrų aktai seniūnijai nebuvo pateikti. Iš pateiktų atsakovės darbų plano nustatyta, jog nuotekų tinklų remonto darbai nebuvo planuojami. Daugiabučio gyvenamojo namo savininkai iš viso galėjo būti neinformuoti apie namo inžinerinių tinklų techninę būklę. Atsakovės, kaip administratorės darbų neatlikimas, netinkamas vykdymas, sąlygojo tai, kad nebuvo anksčiau fiksuota kanalizacijos tinklų būklė, nesiūlyta atlikti remonto darbų. Tokių aplaidžių veiksmų pasekmėje buto, esančio Verkių g. 24-5, Kaune, savininkai buvo įpareigoti išardyti WC patalpoje unitazą ir apdailą, kas sąlygojo žalos atsiradimą. Žala apskaičiuota pagal lokalinę sąmatą, sudarytą su žalos apskaičiavimo programos pagalba. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė reikalavo atsakovę atlyginti žalą, siuntė pretenziją, į kurią atsakovė nesureagavo, prašo tenkinti reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, skaičiuojamų nuo 2017 m. rugsėjo 2 d.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad buto savininkės patirti nuostoliai nėra susiję su atsakovės neteisėtu veikimu ar neveikimu, dėl kurių kiltų pareiga atlyginti nuostolius. 2016 m. gegužės 24 d. atsakovė pradėjo administruoti daugiabutį namą. 2016 m. birželio 23 d. buvo įvertina pastato inžinerinė būklė, vamzdynų defektų nustatyta nebuvo. Pagal tai, kas tuo metu buvo nustatyta, buvo informuoti gyventojai, pateiktas balsavimas dėl numatomų atlikti darbų, pateiktas ilgalaikis darbų atlikimo planas, kuriame vamzdynų remonto darbų atlikti numatyta nebuvo, vamzdynai veikė tinkamai, esminių defektų nenustatyta. Vykdant apklausas gyventojai nepateikė namo administratorei prašymų dėl vamzdyno remonto darbų. 2017 m. balandžio 6 d. buvo atlikta statinio apžiūra Kauno miesto savivaldybės administracijos, kurios metu nebuvo nustatyta administratoriaus neteisėtų veiksmų. Atsakovė namą pradėjo administruoti tik 2016 m. gegužės 24 d., kasmetinė apžiūra iki avarijos buvo atlikta tik vieną kartą tame laikotarpyje. Namas nuolat yra prižiūrimas, žurnalas pildomas. Žurnalą buvo pateikę savivaldybės kontroliuojančiai institucijai, jokių neteisėtų administratoriaus veiksmų nebuvo nustatyta. Avarija vamzdyno įvyko staiga, akivaizdžiai nematomoje inžinerinėje įrangoje, sumontuotoje sienoje. Atsakovė gavo pranešimą, jog drėksta siena, atsakovės darbuotojai atvykę nustatė, jog yra trūkęs šalto vandens stovas. Buvo nuspręsta jį keisti per kelis aukštus – nuo pirmo iki trečio namo aukšto. Nusprendus nurodytu būdu keisti kanalizacijos stovą, stovo keitimo darbai buvo susiję ir su butu Nr. 5 trečiame aukšte. Siekiant kuo mažiau pakenkti namo butų apdailai, buvo nuspręsta vamzdį keisti iš laiptinės pusės ekonomiškiausiu būdu. Buto Nr. 5 unitazas yra pakabinamas, jo visa įranga yra sienoje uždengta plytelėmis, todėl, siekiant, kad unitazas būtų prijungtas prie kanalizacijos stovo, bute Nr. 5 neišvengiamai turėjo būti nuardyta WC apdaila aplink unitazą. Kitokiu būdu buvo neįmanoma įrangos prijungti prie kanalizacijos stovo, užtikrinant kanalizacijos tinkamą veikimą. Kito priėjimo nėra, kad būtų galima prijungti unitazą prie kanalizacijos stovo. Pati ieškovė pateikė turto sugadinimo aktą byloje, kuriame nurodoma, jog jungtis tarp klozeto ir kanalizacijos stovo buvo trūkusi. Tai reiškia, kad jungtis buvo netvarkinga ir ją tvarkyti buvo būtina. Nurodytuose veiksmuose nebuvo jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie sąlygotų žalos butui Nr. 5 atsiradimą. Avarinė tarnyba, keisdama kanalizacijos stovą priėmė sprendimus, pačius ekonomiškiausius gyventojams. Jokių pretenzijų iš kitų butų savininkų dėl atliktų darbų bereikalingumo po darbų atlikimo nebuvo. Taip pat atsakovė nėra gavusi prašymo ir iš buto Nr. 5 gyventojų, kad būtų pilnai sutvarkytas jų bute išgriauta siena ar apdaila.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė (draudikė) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 29 d. iki 2018 m. sausio 28 d. būsto draudimu apdraudė draudėjos G. B. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (Būsto draudimo liudijimas (b. l. 28 – 31)).

Turto sunaikinimo – sugadinimo akte (b. l. 33 – 34) buvo užfiksuotas įvykis, nurodant, jog 2017 m. birželio 13 d. įvykus kanalizacijos stovo avarijai pastate (duomenys neskelbtini), pradėjo drėkti siena pas draudėjos kaimynus vienu aukštu žemiau, iškviesta avarinė tarnyba nustatė, jog yra trūkusi kanalizacijos stovo jungtis tarp bendro stovo ir draudėjos tualeto, keičiant jungtį buvo nudaužyta dalis keramikinių plytelių WC patalpoje, kadangi kitaip nepavyko nuimti unitazo. Iš 2019 m. balandžio 10 d. susirašinėjime elektroniniais laiškais (b. l. 22 – 24) esančio buto savininkės rašytinio paaiškinimo, nustatyta, jog plytelės buvo nuimtos vykdant gyvenamojo namo administratoriaus įpareigojimą. Elektroniniame laiške buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nurodė, kad nuo bendro kanalizacijos vamzdžio į jos bute esančią WC įrangą einanti atšaka buvo suskilusi.

Foto nuotraukos (b. l. 6 – 21, 38, 41 – 42, 44 – 45) patvirtina faktą, jog ieškovės apdraustame bute WC patalpoje yra nuimtos plytelės, buvusios aplink WC įrangą – unitazą, bei faktą jog tvarkant kanalizacijos vamzdį buvo iškirsta anga namo laiptinėje.

Ieškovė draudimo išmoką 113,85 Eur apskaičiavo vadovaudamasi turto remonto sąmata (b. l. 35 – 36). Pranešimas apie žalos atlyginimą (b. l. 37), mokėjimo nurodymas (b. l. 25) patvirtina 2017 m. birželio 27 d. išmokos už buto draudimą – 113,58 Eur išmokėjimo buto draudėjai G. B. faktą. 2017 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę raštu „Dėl išmokos išieškojimo“ (b. l. 32), kuriuo nurodė, jog pagal ieškovės surinktus žalos dokumentus atsakovė yra atsakinga už žalos atlyginimą, pareikalavo, kad atsakovė atlygintų sumokėtos išmokos dalį – 110,00 Eur, apskaičiuotą atskaičiavus nusidėvėjimą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja – buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudėja G. B. paaiškino, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu iš laiptinės pusės buvo tvarkomas kanalizacijos vamzdis, nes siena šlapo. Prieš vykdant darbus paskambino atsakovės darbuotojai, liepė nuimti plyteles aplink klozetą, kad būtų lengviau prieiti prie kanalizacijos vamzdžio. Plyteles nuėmė, tačiau atvažiavę darbininkai nieko iš jos buto netvarkė, viską padarė iš išorės. Siena šlapo trečiame aukšte iš laiptinės pusės ir antrame namo aukšte. Siena, kuri šlapo yra susijusi su jos vonios patalpa. Nežino kokiu būdu buvo prijungtas unitazas prie kanalizacijos stovo po stovo pakeitimo, nes viską tvarkė buvęs sutuoktinis, jos tuo metu nebuvo. Pildant dokumentus draudimui viską parašė pagal buvusio sutuoktinio įvykio atpasakojimą.

Iš atsakovės pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 62) nustatyta, jog atsakovė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) administratore tapo 2016 m. gegužės 24 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1517, pagrindu. Perdavimo – priėmimo aktas (b. l. 54 – 55) patvirtina, jog 2016 m. birželio 23 d. naujam administratoriui UAB „Kauno butų ūkis“ (atsakovei) buvo perduota administruoti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Perdavimo – priėmimo akto 4.2.2. punkte nurodyta: „Fekalinės kanalizacijos vamzdynai – būklė patenkinama, prie perduodamos namo dokumentacijos pažymėti naujam administratoriui neperduoti dokumentai – statinio techninis pasas, metinės ataskaitos, gyventojų susirinkimo protokolai, Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolai ir kt.

2016 m. rugpjūčio 8 d. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolas (b. l. 70 – 71) patvirtina, jog tvirtinant namo ilgalaikį ir metinį darbų planą, nebuvo sprendžiama dėl vamzdyno remonto darbų, gyventojai neišreiškė pageidavimo remontuoti kanalizacijos vamzdyną.

Iš 2017 m. balandžio 6 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto, nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės specialistė, patikrinusi statinio naudotojo atliekamą statinio techninę priežiūrą nustatė, kad bendra pastato konstrukcijų ir inžinerinės įrangos būklė yra patenkinama, techninės priežiūros žurnalas pildomas, periodinės ir specializuotos apžiūros vykdomos dalinai (b. l. 58 – 59).

Užduotis – paskyra Nr. 17-05-0237 (b. l. 89) patvirtina, jog 2017 m. gegužės 5 d. atsakovės darbuotojai nuvyko pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), pagal pranešimą, jog antrame aukšte drėko virtuvės siena iš koridoriaus pusės. Paskyra – aktas Nr. 17-06-0769 (b. l. 61) patvirtina, atsakovės darbuotojai 2017 m. birželio 27 d. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) atliko buitinių nuotekų remonto darbus dėl kiauro kanalizacijos stovo ir šlampančios buto Nr. 3, sienos – pakeista dalis kanalizacijos stovo nuo pirmo iki trečio aukšto, iškirsta siena.

Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

CK yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas CK 6.266 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis).

Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas, tai teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, išklausęs šalių atstovių bei liudytojos paaiškinimų ir ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog atsakovė turi atlyginti nuostolius (turtinę žalą), susijusius su atliktais namo bendrojo kanalizacijos stovo keitimo darbais, kadangi ieškovė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių atsakovės neteisėtus veiksmus atliekant būtinus kanalizacijos stovo remonto darbus ar nerūpestingumą (neveikimą) atliekant administratoriaus pareigas, kurių pasekmėje būtų kilusi pareiga atlyginti žalą buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudėjai.

Ieškovės teiginį, jog gyvenamojo namo trečiame aukšte kanalizacijos stovo keitimo darbai buvo nereikalingi ar pertekliniai, paneigia byloje ieškovės prašymu iškviestos liudytojos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudėjos G. B. paaiškinimai, kuri patvirtino, jog trečiame aukšte namo siena iš laiptinės pusės taip pat drėko, kaip ir pirmame aukšte. Atliktus kanalizacijos stovo keitimo darbus bei jų tikslingumą patvirtina atsakovės atstovės paaiškinimai bei pateikti rašytiniai įrodymai – Užduotis – paskyra Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 89), Paskyra – aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 61). Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, jog atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, atlikdama bendrojo kanalizacijos stovo keitimo darbus trečiame namo aukšte, veikė kaip rūpestingas namo inžinerinę įrangą prižiūrintis asmuo, minėtus darbus atlikti buvo būtina siekiant išvengti didesnės žalos gyvenamojo namo statybinėms konstrukcijoms ir butų savininkams, kilimo.

Bendrojo naudojimo objektų administratorius jam perduotus valdyti objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 p.). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 p.); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 p.); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 p.), teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus. Atlieka namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę (4.9 p.). Administratorius privalo: Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 p.); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 p.).

Privalomieji statinių priežiūros reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente STR: 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, kurio redakcijoje, galiojusioje byloje nagrinėjamo įvykio metu, be kita ko numatyta, jog daugiabučio gyvenamojo namo būklė vertinama ir nustatomi privalomieji darbai tokiu būdu: atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (92punktas); Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti (93 punktas); Gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose (94 punktas).

Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas, taip pat nustačius trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Byloje atsakovė pateikė įrodymus, jog daugiabutis gyvenamasis namas buvo administruojamas laikantis teisės aktuose nurodytų reikalavimų, 2017 m. balandžio 6 d. buvo atliktas statinio techninės priežiūros patikrinimas, kurį atliko kontroliuojanti savivaldybės institucija (b. l. 58 – 59), teisės aktų pažeidimų administruojant daugiabutį gyvenamąjį namą nebuvo nustatyta. Taip pat atsakovė byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog nuo daugiabučio gyvenamojo namo administravimo pradžios (2016 m. birželio 23 d.) buvo suorganizuotas balsavimas siekiant patvirtinti namo ilgalaikį ir metinį darbų planą, kuriame gyvenamojo namo butų savininkai nenurodė pageidavimo dėl kanalizacijos stovo remonto, ar šio stovo remonto būtinybės.

Sprendžiant dėl atsakovės, kaip bendrųjų gyvenamojo namo patalpų priežiūrą vykdančio asmens atsakomybės už daugiabučiame gyvenamajame name įvykusią kanalizacijos stovo avariją, teismas atsižvelgia į bylos nagrinėjimo metu nustatytą aplinkybę jog atsakovė daugiabučio gyvenamojo namo administratore buvo paskirta tik nuo 2016 m. birželio 23 d., t. y. kanalizacijos stovo avarija įvyko atsakovei administruojant daugiabutį gyvenamąjį namą mažiau nei vienerius metus laiko. Byloje pateiktas Perdavimo – priėmimo aktas (b. l. 54 – 55) patvirtina, jog perdavus administruoti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), akto 4.2.2. punkte buvo nurodyta, jog kanalizacijos vamzdynų būklė patenkinama, naujam administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, būtini statinio iki perdavimo buvusiai būklei nustatyti – statinio techninis pasas, metinės ataskaitos, gyventojų susirinkimo protokolai, Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolai ir kt. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovė dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių neturėjo ir negalėjo gauti visos informacijos apie daugiabučio namo kanalizacijos stovo būklę iki įvykusios avarijos, neturėjo galimybės iš anksto numatyti galimos kanalizacijos stovo avarijos kilimo grėsmės ir būtinybės atlikti kanalizacijos stovo remonto darbus, užkertant kelią kanalizacijos stovo avarijai.

Byloje pateikti įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina aplinkybę, jog atsakovė kanalizacijos stovo remonto darbus atliko vykdydama savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų objektų administratorės, prievolę atlikti remonto darbus, ekonomiškiausiu ir gyventojų turtą labiausiai tausojančiu būdu, kanalizacijos stovą keičiant iš laiptinės pusės iškirtus angą sienoje, stengiantis kuo mažiau pakenkti gyventojų butuose esančiai apdailai.

Pažymėtina, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai prieštarauja ieškovės atstovės paaiškinimams apie įpareigojimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), atlaisvinti prieigą prie kanalizacijos stovo bereikalingumą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pati buto draudėja nuosekliai teikė ieškovei rašytinius paaiškinimus apie trūkusią jungtį tarp jos buto kanalizacijos vamzdžio ir bendro kanalizacijos stovo tiek fiksuojant įvykį pirminiuose dokumentuose, t. y. Turto sunaikinimo – sugadinimo akte (b. l. 33 – 34), tiek ir 2019 m. balandžio 10 d. susirašinėjime elektroniniais laiškais (b. l. 22 – 24). Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, buto draudėja paaiškino, kad siena ties bendru kanalizacijos stovu iš laiptinės pusės drėko ir trečiame aukšte, prie jai priklausančio buto.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atliekant remonto darbus atlaisvinti prieigą prie bendro kanalizacijos stovo iš draudėjos WC patalpos buvo būtina, kitos galimybės prijungti draudėjos bute esančią WC įrangą prie pastatyto naujo bendro kanalizacijos vamzdžio nebuvo, todėl bet kuriuo atveju, siekiant tinkamai naudoti draudėjos bute esančią WC įrangą, buto draudėja neišvengiamai turėjo sudaryti sąlygas priėjimui prie bendrojo kanalizacijos stovo iš jos bute esančios WC patalpos.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų įpareigojant buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus atlaisvinti prieigą prie kanalizacijos stovo.

Byloje nustačius, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurių pasekmėje galėjo kilti žala, prižiūrėdama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangą veikė rūpestingai, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė sąlygų, sąlygojančių atsakovės deliktinės atsakomybės kilimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos teise bei palūkanų priteisimo, atmestinas.

Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos.

Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisia.

Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.