Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu Savivaldybės administracija buvo įpareigota dėl 2016 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjos skundo (reg. Nr. A34(1)-5376) nagrinėjimo priimti administracinę procedūrą užbaigiantį administracinį sprendimą arba nustatyta tvarka pratęsti administracinės procedūros atlikimo terminus ir apie tai informuoti pareiškėją.

2017 m. birželio 14 d. Savivaldybės administracija priėmė Sprendimą atsisakyti imtis priemonių mažinant geležinkelio triukšmą bei nesiimti jokių priemonių, kad būtų nustatytas keliamo triukšmo lygis ir atlikti tyrimai, nors suprato ir žinojo aplinkybes, kad pradėtas triukšmo lygio tyrimas nėra užbaigtas.

Remiasi 2017 m. balandžio 28 d. teismo sprendimu, kuriame konstatuota, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. kovo 14 d. rašto turinio matyti, kad triukšmo lygis (duomenys neskelbtini) kaime viršija leistiną lygį naktį, nors dėl objektyvių gamtinių sąlygų ir nebuvo atlikti išsamūs triukšmo matavimai geležinkelio transporto poveikiui įvertinti.

Pažymi, kad nėra įrengtos jokios triukšmą mažinančios priemonės, taip pat nėra įrengtų jokių akustinių sienelių.

Nesutinka su ginčijamo Sprendimo argumentu, kad išmatuotas vibracijos pagreičio lygis kambaryje neviršijo nustatytų įstatymo reikalavimų. Teigia, kad atsakovas to negali konstatuoti, nes nebuvo atlikti išsamūs tyrimai.

Nei vienas (duomenys neskelbtini) gyventojas nebuvo supažindintas ir informuotas apie akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ projektus, todėl neturėjo galimybės pasisakyti ir pateikti pageidavimus ar pasiūlymus dėl triukšmo mažinimo priemonių.

Mano, kad joks asmuo negali būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai, o viešojo administravimo institucijos, gavusios jo skundą, privalo jį išnagrinėti ir pagal kompetenciją priimti administracinės procedūros sprendimą dėl galimybės (būtinybės) konkrečiu atveju taikyti triukšmo valdymo priemones.

Nurodo, kad prieš metus buvo viena geležinkelio juosta, tačiau šiuo metu nutiesta papildoma juosta, todėl ir pravažiuojančių traukinių kiekis yra gerokai didesnis: vidutiniškai per dieną pravažiuoja apie dvylika krovininių traukinių, o naktį – apie aštuonis. Jų keliamas triukšmas trukdo miegoti, o langų stiklai nuo keliamo triukšmo net vibruoja. Nuolatinis geležinkelio triukšmas vargina, kelia susierzinimą, nervinę įtampą.

Paaiškina, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. gavo pareiškėjos elektroninį pranešimą dėl geležinkelio transporto keliamo triukšmo bei vibracijos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašymas buvo persiųstas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (toliau – Centras).

Siekdami nustatyti, ar minėtoje vietoje geležinkelio transporto keliamas triukšmas viršija nustatytus ribinius dydžius bei juntamas vibracijos poveikis, ir taip pagrįstai yra trikdoma aplinkinių gyventojų viešoji rimtis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo pasiūlyta atlikti triukšmo bei vibracijos ribinių dydžių fizikinius matavimus, taip pat gautas išvadas pateikti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui.

2016 m. rugsėjo 19 d. buvo gautas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakymas, kad pagal atliktą poveikio aplinkai vertinimą (toliau – PAV) ir PAV ataskaitos pagrindu parengtą techninį projektą gyventojų apsaugai nuo geležinkelio transporto keliamo triukšmo buvo numatytos ir įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės, t. y. pastatytos triukšmą mažinančios sienelės, pakeisti langai ir kt. PAV viešo svarstymo metu gyventojai nepareiškė jokių pastabų / pageidavimų dėl taikytinų triukšmą mažinančių priemonių.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu informavo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuolat imasi priemonių geležinkelių transporto keliamam triukšmui mažinti (suvirina bėgių sandūras, atnaujina geležinkelių riedmenų parką ir kt.), tačiau papildomų geležinkelių transporto keliamą triukšmą mažinančių priemonių prašyme nurodytoje gyvenamojoje teritorijoje įgyvendinti šiuo metu nenumato.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2016 m. lapkričio 14 d. raštu informavo, kad rudens, žiemos sezonu nėra tinkamų meteorologinių sąlygų, kad būtų galima tinkamai organizuoti triukšmo matavimus geležinkelio transporto poveikiui įvertinti.

Pažymi, kad Savivaldybės administracija įvykdė 2017 m. balandžio 28 d. teismo sprendimą ir administracinę procedūrą užbaigė. Mano, kad priimtas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jo naikinti nėra pagrindo.

Mano, kad pareiškėja galimai neturi reikalavimo teisės šioje byloje. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. M., pastatas – ūkininko sodyba – N. M. ir S. M.. Pareiškėja šiuo adresu gyvenamosios vietos nėra deklaravusi.

Atkreipia dėmesį, kad nekilnojamojo turto registro įrašo 10.1 ir 10.2 punktuose yra žymos, kad šiam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) surašyti savavališkos statybos aktai Nr. SSA-100-160523-00052 ir Nr. SSA-100-160520-00051. Taigi, gali būti, kad pareiškėja ar sklypo (pastato) savininkai savo veiksmais pablogino padėtį dėl skleidžiamo triukšmo.

Pažymi, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos geležinkelio linijų apsaugos zonos sklypui nėra nustatytos, o tai reiškia, kad sklypas nepatenka ir į sanitarinę ūkinės veiklos zoną. Šis sklypas su geležinkeliu nesiriboja, o yra atskirtas kito sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam tokie apribojimai tai pat nenustatyti.

Nurodo, kad pastatas – ūkininko sodyba – baigta statyti 2011 m. (statybos pradžia 2007 m ). Visi svarstymai dėl geležinkelio 2 bėgių linijos vyko 2009–2010 m. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad nė vienas (duomenys neskelbtini) gyventojas nebuvo supažindintas ir informuotas apie jokius projektus. Pažymi, kad prieš įgyvendinant IXB Koridoriaus Vilniaus aplinkkelio (duomenys neskelbtini) antrojo kelio statybos projektą buvo atliktas projekto PAV. PAV ataskaita buvo pristatyta viešai, jos rengėjai kartu su Projekto vadovu ir Bendrovės atstovais organizavo projekto sprendinių pristatymus Savivaldybės administracijos atstovams, seniūnams bei gyventojams. Viešo svarstymo metu gyventojai nepareiškė jokių pastabų (pageidavimų) dėl taikytinų triukšmą mažinančių priemonių, jų įgyvendinimo vietos.

Pažymi, kad Savivaldybės administracija nėra tas subjektas, kuris valdo ir tvarko geležinkelio infrastruktūrą. Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 25 punktą triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant arba bylos nagrinėjimą atidėti.

Atkreipia dėmesį, kad, pagal atliktą PAV ataskaitą ir jos pagrindu parengtą techninį projektą, kuris buvo suderintas su valstybės institucijomis, tarp jų ir su Vilniaus visuomenės sveikatos centru, gyventojų apsaugai nuo geležinkelio transporto keliamo triukšmo buvo numatytos ir įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės – pastatytos triukšmą mažinančios sienelės, pakeisti langai ir kt. Charakteringos vietos, kuriose įgyvendintos triukšmą mažinančios priemonės, buvo parinktos atsižvelgiant į faktinę bei projektinę situaciją, į žemės paviršių (reljefą), žaliąsias zonas bei įvertinant traukinių eismo keliamo ekvivalentinio triukšmo lygius.

Statinys, esantis (duomenys neskelbtini), baigtas statyti tik 2011 m., t. y. po to, kai buvo išduotas statybos leidimas Projektui, t. y. antro geležinkelio kelio statybai. Be to, gyventojai, statydami gyvenamąsias patalpas šalia geležinkelio, patys turi įvertinti nepatogumus, kurių gali kilti, todėl taip pat turi už juos prisiimti atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Savivaldybės administracijos Sprendimo užbaigti administracinę procedūrą atsakant į pareiškėjos prašymą teisėtumo ir pagrįstumo.

Triukšmo prevencijos teisiniai pagrindai, triukšmo valdymo subjektų teisės, pareigos, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme (redakcija, galiojusi iki 2016 m. lapkričio 1 d.), o viešojo administravimo subjektų sistema, administracinės procedūros organizavimo pagrindai, asmenų teisės į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą turinys, asmenų ir viešojo administravimo subjektų teisės ir pareigos viešojo administravimo srityje buvo sureguliuotos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 31 d.).

Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti šie triukšmo valdymo principai: 1) žmogaus apsauga nuo triukšmo – joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai; 2) žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas; 3) visuomenės informavimas; 4) veiklos, kuria siekiama, kad triukšmo problema būtų visuotinai suprasta, rėmimas; 5) valstybės parama valdant triukšmą.

Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos triukšmo valdymo priemonės: 1) transporto srautų planavimas; 2) teritorijų planavimas, projektų ekspertizė ir statinių priežiūra; 3) žemėtvarka; 4) techninės priemonės triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje); 5) garso perdavimo mažinimas; 6) ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir triukšmo normavimas; 7) triukšmo kontrolė; 8) planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimas, visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas; 9) produktų atitikties vertinimas; 10) strateginis triukšmo kartografavimas ir triukšmo lygio ribojimo zonų nustatymas.

Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 25 punktą triukšmo šaltinio valdytojas – tai triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį. 26 punkte nustatyta, kad triukšmo šaltinis – tai bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Byloje yra kilęs ginčas dėl geležinkelio transporto keliamo triukšmo bei vibracijos. Vadinasi, triukšmo šaltinio valdytoju nagrinėjamu atveju laikytinas AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad valstybinį triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją įgyvendina savivaldybių institucijos.

Savivaldybių institucijų kompetencija šioje srityje įtvirtinta 13 straipsnyje, jo 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos: 1) nustato tyliąsias zonas; 2) tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles; 3) tvirtina triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius; 4) tvirtina aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius; 5) tvirtina triukšmo prevencijos zonas; 6) nustato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones; 7) prižiūri, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai įgyvendina funkcijas triukšmo valdymo srityje.

Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai: 1) įgyvendina patvirtintą Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą; 2) rengia teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, viešą svarstymą, poveikio aplinkai vertinimo svarstymą; 3) atlieka teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, analizę, vertinimą ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą; 4) nustato muzikinių ir kitų masinių renginių, kuriuos organizuoja juridiniai ir fiziniai asmenys, trukmę; 5) rengia aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius; 6) įgyvendina savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones; 7) įgyvendina triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, įtrauktas į regionų plėtros planus; 8) organizuoja triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose atlikimą; 9) vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę, atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių vykdymo kontrolę; 10) atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose.

Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį savivaldybių institucijos privalo reikalauti, kad: 1) triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką; 2) išduodant leidimą statyti, statinių projektų sprendiniuose būtų numatytos teisės aktų nustatytos apsaugos nuo triukšmo priemonės, o užbaigtuose statiniuose būtų atliktos ekspertizės ir nustatyta, ar įgyvendinti visi triukšmo mažinimo reikalavimai.

Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba gali 50 m atstumu aplink tyliųjų viešųjų zonų triukšmo šaltinį nustatyti žemesnį leidžiamą triukšmo lygį, negu yra nustatytas triukšmo lygis tyliojoje viešojoje zonoje, jeigu ji pripažįsta, kad tyliųjų viešųjų zonų atskiros vietos dėl jose esančių triukšmo šaltinių kelia pavojų žmonių sveikatai.

Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad žmogus negali būti veikiamas tokio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jos gyvybei ir sveikatai, o savivaldybių institucijos, pagal kompetenciją įgyvendindamos valstybinį triukšmo valdymą, turi pareigą reikalauti triukšmo šaltinių valdytojų atlikti tam tikrus veiksmus, kad būtų įgyvendinti visi triukšmo mažinimo reikalavimai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu paštu Savivaldybės administracijai pateikė pranešimą (b. l. 110), kad (duomenys neskelbtini) gyventojams keliamas geležinkelio transporto triukšmo lygis ir vibracija yra labai aukštas ir dažnas (dieną ir naktį). Nurodė, kad toks triukšmas sukelia įtampą bei kitas neigiamas pasekmes gyventojų sveikatai, ir prašė imtis priemonių sumažinti šį triukšmą taikant veiksmingas priemones (pvz., apsaugines sienas ir pan.).

Savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. A33(1)-5702-(4.9) (b. l. 108–109) minėtą pareiškėjos pranešimą persiuntė AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir Centrui ir pasiūlė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlikti triukšmo bei vibracijos ribinių dydžių fizikinius matavimus, o gautas išvadas pateikti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2-3028 (b. l. 103–104), reaguodamas į minėtą 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštą, atsakė, kad geležinkelio kelias buvo nutiestas anksčiau, nei suformuota gyvenamoji teritorija. Be to, įgyvendinant Projektą, buvo viešai svarstoma PAV ataskaita, tačiau gyventojai nepareiškė jokių pastabų (pageidavimų) dėl taikytinų triukšmą mažinančių priemonių, jų įgyvendinimo vietos. Nurodė, kad Projektas buvo suderintas taip pat ir su valstybės institucijomis. 2015 m. rugsėjo 10, 17 d. buvo atlikti geležinkelio keliamo triukšmo matavimai charakteringose vietose ir nustatyta, kad lygiai neviršija leidžiamų normų.

Centro Vilniaus departamentas pareiškėjai ir Savivaldybės administracijai 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2.10-6286 (16.4.1 10.12) (b. l. 100) atsakė, kad kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, ji laboratorinius fizikinių veiksnių matavimus numato pradėti 2016 m. rugsėjo 22 d., o apie matavimų rezultatus ir priimtus sprendimus informuos papildomai.

Centro Vilniaus departamentas 2016 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 2.10-8718 (16.4.1 10.12) (b. l. 102) pareiškėjai ir Savivaldybės administracijai pažymėjo, kad aplinkos lygio triukšmas nustatomas esant atitinkamoms sąlygoms. Nurodė, kad rudens ir žiemos sezonu nėra tinkamų meteorologinių sąlygų, kad būtų galima tinkamai organizuoti triukšmo matavimus geležinkelio transporto poveikiui įvertinti, o apie priimtus sprendimus informuos papildomai.

Dar kartą reaguodamas į Savivaldybės administracijos persiųstą pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą, Centro Vilniaus departamentas 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. 2.10-2406 (16.3.187 10.12) (b. l. 84–85) paprašė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Savivaldybės administracijos informuoti, ar Projekte numatytas apželdinimas (nurodant apsauginių želdinių juostų vietas, ilgius ir pločius). Jei tokios juostos nenumatytos, prašė imtis veiksmų, kad būtų įgyvendintos triukšmą mažinančios priemonės.

Savivaldybės administracija 2017 m. kovo 22 d. raštu Nr. A33(1)-1852 (b. l. 179–180) Centrui atsakė, kad pagal Projektą nuo (duomenys neskelbtini) pusės buvo numatyta įrengti akustinę sienelę, ji šiuo metu yra įrengta, kitos triukšmą mažinančios priemonės nebuvo numatytos. Pažymėjo, kad Projektas buvo patvirtintas ir jo sprendiniai su Centru suderinti.

Centro Vilniaus departamentas 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. 2.10-2843 (16.3.187 10.12) (b. l. 26–27) pareiškėjai ir Savivaldybės administracijai atsakė, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio specialistai 2016 m. lapkričio 15 d. dieną išmatavo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) miegamajame kambaryje geležinkelio atkarpoje (duomenys neskelbtini) vibracijos pagreičio lygį važiuojant krovininiams traukiniams. Nurodė, kad vibracijos pagreičio lygis buvo matuojamas ir kai šia geležinkelio atkarpa traukiniai nevažiavo. Pažymėjo, kad išmatuotas vibracijos pagreičio lygis minėtame kambaryje neviršijo Lietuvos higienos normos 50:2003 didžiausio leidžiamo lygio. Nurodė, kad, pagal PAV ataskaitoje pateiktus triukšmo skaičiavimo rezultatus, triukšmo lygis (duomenys neskelbtini) 160 m atstumu nuo geležinkelio kelio ašies viršija Lietuvos higienos normoje 33:2011 leistiną lygį naktį. Į geležinkelio aplinkkelio nakties padidinto triukšmo zoną patenka 3 namų ūkiai (duomenys neskelbtini) esantys 148–158 m atstumu nuo geležinkelio kelio ašies. Triukšmo poveikį numatyta mažinti teritorijos apželdinimu pavienių namų ūkių teritorijoje, apsauginių želdinių juostų vietas, ilgius ir pločius nustatyti techninio projekto rėmuose. Pažymėjo, kad Centro Vilniaus departamentas kreipėsi į Savivaldybės administraciją ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ su prašymu informuoti, ar Projekte numatyta apsauginė želdinių juosta, bei imtis veiksmų, kad būtų įgyvendintos triukšmą mažinančios priemonės, jei želdinių juostos nenumatytos. Taip pat nurodė, kad apie priimtus sprendimus informuos papildomai.

Iš nurodytų raštų matyti, kad pareiškėja Savivaldybės administracijai pranešė apie geležinkelio keliamą itin didelį triukšmą ir vibraciją (duomenys neskelbtini) ir prašė imtis priemonių jį sumažinti. Savivaldybės administracija, reaguodama į šį pranešimą, pradėjo administracinę procedūrą, t. y. šį pranešimą išsiuntė tiek triukšmo šaltinio valdytojui minėtoje vietovėje (AB „Lietuvos geležinkeliai“), tiek Centro Vilniaus departamentu, ir pasiūlė atlikti triukšmo bei vibracijos ribinių dydžių fizikinius matavimus ir pateikti išvadas.

Centro Vilniaus departamentas pagal Savivaldybės administracijos prašymą reaguodamas į pareiškėjos pranešimą nurodė, kad matavimų negalėjo atlikti dėl netinkamų meteorologinių sąlygų rudens ir žiemos sezonu, 2016 m. lapkričio 15 d. dieną buvo išmatuota vibracija važiuojant krovininiams traukiniams pastato, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje. Taigi, pagal pateiktus dokumentus matyti, kad geležinkelio keliamo triukšmo lygis ginčo vietoje, nagrinėjant pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą, nebuvo išmatuotas, o vibracijos pagreičio lygis matuotas tik dieną, nors ginčijamame Sprendime nurodyta, kad šis lygis neviršijo Lietuvos higienos normos reikalavimų tiek dieną, tiek naktį.

Be to, Centro Vilniaus departamentas visuose raštuose Savivaldybės administracijai nurodė, kad apie priimtus sprendimus informuos papildomai. Tai leidžia daryti išvadą, kad Centro Vilniaus departamentas pagal savo kompetenciją išvados (sprendimo) dėl geležinkelio keliamo triukšmo ir vibracijos pagreičio lygio ginčo vietoje iki Savivaldybės administracijos Sprendimo priėmimo nepateikė, bet įsipareigojo pateikti.

Pagal VAĮ 19 straipsnio 1 dalį administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. To paties įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu.

Taigi, Savivaldybės administracija gavusi pareiškėjos skundą VAĮ nustatyta tvarka ir terminais privalo jį išnagrinėti ir pagal savo kompetenciją priimti administracinės procedūros sprendimą dėl galimybės (būtinybės) konkrečiu atveju taikyti triukšmo valdymo priemones. Iš aptartų įrodymų matyti, kad prieiti prie atitinkamos išvados ginčo klausimu ir tinkamai užbaigti administracinę procedūrą pagal pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą galėjo, tik gavusi kompetentingos institucijos (Centro) išvadą (sprendimą) apie triukšmo ir vibracijos pagreičio lygius (duomenys neskelbtini).

Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad PAV ataskaita buvo pristatyta viešai, tačiau gyventojai nepareiškė jokių pastabų (pageidavimų) dėl taikytinų triukšmą mažinančių priemonių, jų įgyvendinimo vietos. Kaip nurodo atsakovė, vieši svarstymai vyko 2009–2010 m., pareiškėja apie keliamą geležinkelio triukšmą ir vibraciją pranešė 2016 m. rugpjūčio 8 d. Taigi, nuo viešo PAV ataskaitos svarstymo iki kreipimosi dėl geležinkelio keliamo triukšmo ir vibracijos praėjo keleri metai, todėl, teismo nuomone, situacija gali būti pasikeitusi, palyginti su ta, kuri buvo anksčiau, ir negali būti vertinama pagal 2009–2010 m. atliktus matavimus.

Teismas atmeta atsakovės argumentus dėl galimai savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) kaip teisiškai nereikšmingus šiam ginčui.

Reikalavimai individualiam administraciniam aktui nustatyti VAĮ 8 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, todėl naikintinas, o Savivaldybės administracija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą iš naujo.

Kadangi atsakovė įpareigotina pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo, teismas neturi pagrindo tenkinti antrą skundo reikalavimą įpareigoti Savivaldybės administraciją įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones.

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi pareiškėja nedetalizavo patirtų bylinėjimosi išlaidų, šis prašymas teismo sprendimu nesprendžiamas, jis bus išspręstas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjai pateikus prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. A33(1)-4075-(4.9) „Dėl administracinės procedūros sprendimo priėmimo“.

Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą išnagrinėti iš naujo.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.