- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- II-405-963/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00284-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja S. P. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, pagal R. A. pareiškimą, kuriame R. A. nurodė, kad 2024 m. liepos 21 d., apie 00.00 val., bare „T.“, esančiame (duomenys neskelbtini), jį įžeidinėjo moteris ir vyras. Nutarime nurodoma, kad patikrinimo metu nenustatyta pakankamai objektyvių įrodymų ir duomenų, kad įvykdytas administracinis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnį. Nenustatyta, kad R. A. nurodyta J. V. tyčiniais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o kilęs konfliktas vyko aiškinantis tarpusavyje asmeninius santykius, nepasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu. Nėra jokių duomenų ar nusiskundimų, pareiškimų dėl konfliktavusiųjų elgesio. Taip pat nenustatyta, kad konfliktas šokiravo įvykį mačiusius asmenis.
2024 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas pareiškėjo R. A. skundas dėl 2024 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo nutarimo panaikinimo. Skunde pareiškėjas nurodo, jog 2024 m. liepos 21 d., apie 00.00 val., pranešė policijai apie įvykį bare „T.“, kurio metu du neblaivūs asmenys, vyras ir moteris, jį įžeidinėjo, jį provokavo ir trukdė dirbti. Kaip įrodymą policijai pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti abu pažeidėjai. Girdisi, kad jie vartoja necenzūrinius žodžius. Nesutinka su tyrėjos padaryta išvada, kad kilęs konfliktas buvo asmeninio pobūdžio. Pažymi, kad jis, R. A., įvykio metu dirbo, vykdė administratoriaus pareigas, todėl neįleido pažeidėjų į baro patalpas, nes jie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Dėl to kilo konfliktas. Minėti asmenys elgėsi agresyviai, provokavo jį. Skundžiame nutarime kalbama tik apie konflikte dalyvavusią moterį, tačiau kartu su ja buvęs vyras nenustatytas. Prašo įpareigoti policiją atlikti nuodugnų aplinkybių tyrimą.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, jog su R. A. skundu nesutinka, pažymi, kad analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už J. V. galimai vartotus necenzūrinius žodžius R. A. atžvilgiu, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Svarbu nustatyti ir pasakytų žodžių prasmę, tai yra kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjo ir J. V. konfliktas kilo prie baro, į kurį J. V. su vyru bandė patekti. Konflikto metu J. V. pareiškėjo atžvilgiu galimai pavartojo necenzūrinius žodžius. Konfliktas tarp asmenų neabejotinai įvyko viešoje vietoje. Tačiau, institucija mano, kad J. V. galimai išsakyti necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti į R. A., išreiškiant nepasitenkinimą, susierzinimą dėl jo atliekamų veiksmų - dėl asmenų neįleidimo į barą, tai yra J. V. elgesyje nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Surinkti byloje įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog 2024 m. liepos 21 d. įvykusio konflikto tarp R. A. ir J. V. priežastis buvo išimtinai asmeninio pobūdžio ir J. V. žodžiai buvo nukreipti į tarpusavio santykių išsiaiškinimą, dėl nepasitenkinimo dėl R. A. minėtų veiksmų atlikimo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad J. V. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, asmenų konfliktas neperžengė privačių tarpusavio nesutarimų ribos, o administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad J. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas skunde mini, kad tyrėja nutarime nepasisakė apie vyrą, kuris jį, R. A., įžeidinėjo. Administracinėje byloje ROIK 24251143426 kaltinama J. V., o kito vyro veiksmai neturi įtakos sprendžiant J. V. padaryto pažeidimo, todėl kito vyro padaryti veiksmai šioje byloje nebuvo vertinami. Atsižvelgus į nustatytas ir aptartas aplinkybes, mano, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos S. P. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamą nutarimą, nėra pagrindo. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui (nepradėjimui) nagrinėjamu atveju buvo įvertintos tinkamai, nepažeidžiant ANK reikalavimų, pagrįstai nutraukiant (nepradedant) administracinio nusižengimo teiseną. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. A. parodė, kad palaiko skunde nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad dirba administratoriumi kavinėje „T.“, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 21 d., apie 20.00 val., pažeidėjai leido laiką kavinės terasoje. 22.00 val. kavinėje pradeda groti muzikantai. Su J. V. buvęs vyras paklausė, ar galima jiems įeiti į kavinės vidų. Jis jų neįleido, nes jų apranga nebuvo tinkama. Tuo metu minėti asmenys liko sėdėti kavinės terasoje. Apie 00.00 val. minėtas vyriškis vėl prie jo pribėgo, pradėjo šaukti, vis klausė, kodėl jų neįleido į kavinę, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius. Tada jis, R. A. užsidėjo kūno kamerą (Body camera) ir ją įjungė. Tai pamatęs vyras kažkiek aprimo. Su vyru buvusi moteris, kaip vėliau nustatyta J. V., pradėjo jam, pareiškėjui, grasinti, tvirtino, kad eina aukštas pareigas, jis bus atleistas iš darbo, taip pat vartojo necenzūrinius žodžius. Abu asmenys buvo neblaivūs, jį provokavo, bandė patekti į kavinės vidų. Jis, R. A., apie įvykį pranešė policijai ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė pažeidėjus. Vyriškis susiginčijo su policijos pareigūnais ir buvo sulaikytas. Sėdėdamas tarnybiniame automobilyje ir toliau šūkavo ir jį, R. A., įžeidinėjo, išvadino „ožiu“. J. V. atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Po darbo nuvyko į policijos įstaigą, parašė pareiškimą, bet negalėjo iš savo mobilaus ryšio telefono įkelti vaizdo įrašą. Teigia, kad tarp jo, R. A., ir minėtų asmenų kilęs konfliktas nėra asmeninis, konfliktas kilo jam būnant savo darbo vietoje, atliekant darbo funkcijas ir atsisakius neblaivius asmenis įleisti į kavinės patalpas. Kai atvyko policijos pareigūnai, savo kūno kamerą buvo išjungęs.
Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo matyti, kad R. A. pripažintas nukentėjusiuoju dėl 2024 m. liepos 21 d. įvykio (b.l. 10).
Iš 2024 m. liepos 21 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad R. A. per ePoliciją pateikė „Body“ kameros vaizdo įrašą, susijusį su nagrinėjamu įvykiu (b.l. 17-19). Vaizdo įrašas pateiktas kartu su bylos medžiaga (b.l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, kad 2024 m. liepos 21 d. J. V. ir kartu su ja buvęs vyras, kurio asmenybės policijos įstaiga net nenustatė, neabejotinai pažeidė viešąją tvarką. Minėti asmenys jį įžeidinėjo ir iškoneveikė įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino. Visa tai girdėjo viešoje vietoje šalia buvę asmenys.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja S. P., 2024 m. rugpjūčio 8 d. d. priimdama nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos, išsamiai neįvertino byloje surinktų faktinių aplinkybių - nebuvo tinkamai išanalizuotas pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas, nebuvo susisiekta su pareiškėju dėl aplinkybių patikslinimo (buvo vadovaujamasi tik jo pareiškimu per ePolicija). Taip pat, teismas pažymi, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės tikslinant įvykio aplinkybes bei nustatant, ar buvo administracinio nusižengimo sudėties požymių, kadangi nebuvo apklausta pati J. V. bei kartu su ja buvęs asmuo, be to, nebuvo apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, kurų kūno kamerose (Body camera) galimai užfiksuotos nagrinėjamo įvykio detalės. Nagrinėjamu atveju įvykio aplinkybės nėra aiškios ir nebuvo tinkamai ištirtos, o nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas skubotai, kruopščiai neįvertinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl šiuo atveju tik atlikus papildomą tyrimą, t. y. surinkus objektyvius duomenis, juos visus įvertinus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą, galima spręsti teisenos nepradėjimo ar pradėjimo, arba konkretaus asmens patraukimo ar nepatraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, taip pat teigti ar yra, ar nėra duomenų apie padarytą administracinį nusižengimą.
Esant nustatytoms aplinkybėms sutiktina su pareiškėjo R. A. išdėstyta pozicija, jog šiuo atveju, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja S. P., priimdama nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos, objektyviai ir išsamiai neištyrė visų įvykio aplinkybių bei nesurinko visų galimų duomenų.
Darytina išvada, kad siekiant visapusiškai ištirti administracinio nusižengimo bylą, šiuo atveju yra pagrindas grąžinti bylą skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą – apklausti pareiškėją dėl aplinkybių patikslinimo, surasti ir apklausti J. V. bei kartu su ją buvusį asmenį, į įvykio vietoją atvykusius policijos pareigūnus bei kitus galimus liudytojus šioje byloje. Atlikus nurodytus veiksmus, atlikti išsamų papildomų aplinkybių tyrimą, ir nustačius galimai administracinį nusižengimą padariusius asmenis, surašyti jiems administracinio nusižengimo protokolus už padarytą nusižengimą. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina įgaliotai institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. A. skundą tenkinti.
Panaikinti 2024 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos S. P. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.