Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2015-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1590-661/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
2A-1590-661/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33001-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Alvydas Barkauskas
Ieškovas
A. T.
Atsakovas
UAB „Skaitmeninė elektronika“
Trečiasis asmuo
UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1590-661/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33001-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos 11.9.10.8; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Barkauskas (pranešėjas), kolegijos teisėjos Rūta Burdulienė ir Neringa Švedienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. T. ir atsakovo UAB „Skaitmeninė elektronika“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui UAB „Skaitmeninė elektronika“, trečiasis asmuo UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

Ieškovė prašė: 1) panaikinti atsakovės UAB „Skaitmeninė elektronika“ 2013 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. D13-62 Dėl drausminės nuobaudos skyrimo, ir priteisti iš UAB „Skaitmeninė elektronika“ ieškovei A. T. darbo užmokestį ir įstatymų nustatyto dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2013 m. liepos 26 d., ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) pripažinti ieškovės A. T. atleidimą iš darbo UAB „Skaitmeninė elektronika“ neteisėtu, panaikinti atsakovės UAB „Skaitmeninė elektronika“ 2013 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. D13-63 Dėl atleidimo iš darbo, negrąžinti A. T. į darbą ir priteisti A. T. naudai dviejų mėnesių dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2013 m. liepos 26 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., o A. T. 2011 m. balandžio 18 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 305 su UAB „Skaitmeninė elektronika“ pripažinti nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Skaitmeninė elektronika“ ieškovei A. T. vidutinį darbo užmokestį už 4 (keturias) pavėluotas atsiskaityti dienas, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti visas išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, kartu ir už pavėlavimą atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną; 5) ieškovė prašo priteisti 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl atsakovo brutalių veiksmų, neteisėto atleidimo, buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos, vėl iš naujo pasakoti advokatui patirtus išgyvenimus, jautėsi pažeminta savo artimųjų akivaizdoje, darbdavys su ja elgėsi pažeisdamas jos teises, nepagrįstai neteikė informacijos apie jos atleidimą.

Ieškovė nurodė, kad pagal 2011 m. balandžio 18 d. sudarytą darbo sutartį dirbo sąmatininkės, o nuo 2013 m. sausio 28 d. – inžinierės pareigose UAB „Skaitmeninė elektronika“. Ieškovė nurodo, kad neturėjo konkrečios darbo vietos, dirbo nuotoliniu būdu, iš namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeniniu kompiuteriu, nenustatytu darbo režimu, t.y. laisvai pasirenkant, su teise pasinaudoti darbdavio orgtechnika Vilniaus skyriuje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jos darbo funkcijos buvo suskaičiuoti objekto sąmatą naudojant UAB „Sistela“ informacinį – programinį kompleksą „Sąmata“, taip paruošiant dokumentaciją elektroniniu būdu pateikti pasiūlymą AB „Lesto“ organizuojamiems viešiesiems pirkimams per CVPP IS sistemą. Ieškovė nurodė, jog 2013 m. birželio 28 d. elektroniniu paštu bendrovės administracijai pateikusi prašymą suteikti penkiolika dienų atostogų nuo 2013 m. liepos 12 d. Atostogų grafiko bendrovėje nebuvo, o ji atostogų laiką buvo iš anksto suderinusi su Vilniaus skyriaus projektų vadovu L. R., tačiau 2013 m. liepos 5 d. ji pateikė administracijai prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo (darbuotojo pareiškimu) nuo 2013 m. liepos 26 d., po ko bendrovės direktoriaus nurodymu iš A. T. buvo paimtas UAB „Sistela“ informacinis – programinis kompleksas „Sąmata“, dėl ko ieškovė nebegalėjo toliau vykdyti savo darbinių funkcijų. Ieškovė nurodo, jog nuo 2013 m. liepos 12 d. darbdavys jokiom priemonėm nebandė susisiekti su ja, tik jai pačiai kreipusis, įmonės buhalterė R. S. informavo, kad 2013 m. liepos 29 d. yra pranešta Sodrai, kad A. T. nuo 2013 m. liepos 26 d. nebedirba. Ieškovė nurodo negavusi jokio atleidimo dokumento, net jai raštu paprašius, direktorius T. U. atsisakė atsiųsti įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Tokio įsakymo ieškovė negavo ir per savo advokatą, ir tik pateikus skundą Valstybinei darbo inspekcijai, 2013 m. rugsėjo 5 d. gavo atleidimo dokumentų kopijas.

Ieškovė nesutinka su 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. D13-62 Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir Nr.D13-63 „Dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p.“ ieškovė nurodo supratusi, kad buvo atleista neva dėl to, kad 2013-07-12 – 2013-07-26 nebuvo darbe be pateisinamos priežasties. Ieškovės vertinimu, tai yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta, nes pats direktorius dar liepos 11 d. iš jos paėmė „sąmatos“ programinį kompleksą, ji nebeturėjo galimybių dirbti, o nuo 2013-07-12 iki 2013-07-26 darbdavys jai neteikė jokių užduočių, nesikreipė į ją nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nereikalavo pasiaiškinti dėl, neva, daromų pravaikštų. Darbdavys nurodė netinkamą atleidimo iš darbo pagrindą. Priimti darbdavio įsakymai yra neteisėti, darbo sutartis nutraukta neteisėtai, tačiau ieškovė nepageidauja grįžti į tą patį darbą, nes nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. dirba kitame darbe.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Skaitmeninė elektronika“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė nedirbo nuotoliniu būdu, o dirbo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis, jai buvo suteikta darbo vieta ir darbo stalas, galėjo naudotis firmos kompiuteriu, tačiau ji nurodė, kad su savo jai dirbti bus patogiau. A. T. buvo supažindinta su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kur buvo nurodytas tiek darbo laikas, tiek atostogos, bei kalbama apie UAB „Skaitmeninė elektronika“ patalpas. Atsakovo direktorius nurodė sužinojęs apie A. T. norą išeiti atostogų iš L. R., tada pasiūlė jai parašyti prašymą, kurį nurodė svarstysiantis su L. R., atsižvelgiant į darbų apimtis. Buvo nuspręsta neleisti ieškovės atostogų, nes tuo metu turėjo būti skaičiuojamos AB „LESTO“ sąmatos. Tačiau ieškovė pareiškė, kad jos atostogos suplanuotos dar nuo sausio mėnesio, nes ji kaip ekskursijų vadovė turinti vykti į Prancūziją į Taizé. Ieškovė 2013 m. birželio 28 d. pateikė prašymą atostogų, kad jos būtų suteiktos nuo liepos 12 d. Tačiau jau liepos 8 d. ieškovė atsiuntė prašymą dėl atleidimo iš darbo pačiai prašant. Atsakovas nurodo paprašęs jos atidirbti 14 dienų, nes nebuvo kam skaičiuoti sąmatų. Tačiau į tai buvo atsakyta, kad ji nebesuinteresuota dirbti, yra iš anksto susiradusi darbą kitoje įmonėje, kurioje pažadėjo pradėti dirbti nuo rugpjūčio 1 d. Liepos 8 d. buvo pasirašyta viza „neleisti“ atostogų ant A. T. prašymo. Tokia informacija apie atostogų nesuteikimą ieškovei buvo išsiųsta elektroniniu paštu, šito ji negali nežinoti, nes tai patvirtina jos G-Mail pokalbių susirašinėjimas su įmonės buhaltere R. S.. Kadangi atsakovui buvo žinoma apie ieškovės išvykimą į kelionę, buvo laukiama, galbūt ji sugrįš užbaigti pradėtų darbų, atidirbs 14 dienų, bet to neįvyko. Ieškovė melagingai nurodo, jog jai kreipusis liepos 31 d. raštu į atsakovą, jai buvo atsisakyta pateikti dokumentus ir nurodyti atleidimo priežastį. Atsakovas atsakė ieškovei į jos raštą, bei pasiūlė pateikti pateisinamą neatvykimo į darbą priežastį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė pripažinti, kad A. T. darbo sutartis su UAB „Skaitmeninė elektronika“ nutraukta 2013 m. liepos 29 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Panaikinti 2013 m. liepos 26 d. UAB „Skaitmeninė elektronika“ direktoriaus įsakymus Nr.D13-62 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ir Nr.D13-63 „Dėl atleidimo iš darbo“. Priteisti ieškovės A. T. naudai iš atsakovo UAB „Skaitmeninė elektronika“ 985,32 Lt, kas atitinka 285,39 EUR, darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 12 iki 2013 m. liepos 29 d. Priteisti ieškovės A. T. naudai iš atsakovo UAB „Skaitmeninė elektronika“ 1400 Lt, kas atitinka 405,49 EUR, neturtinės žalos atlyginimo; priteisti ieškovės A. T. naudai iš atsakovo UAB „Skaitmeninė elektronika“, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 2385,32 Lt (690,84 EUR) sumą, nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju darbdavys nepagrįstai ieškovės nebuvimą darbe 2013 m. liepos 12 d. – 2013 m. liepos 26 d. fiksavo kaip pravaikštą ir ieškovę atleido už šiurkštų pažeidimą, priimdamas atitinkamus įsakymus 2013 m. liepos 26 d. Ieškovė 2013 m. liepos 8 d. pateikė atsakovui pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, nurodydama atleidimo terminą 2013 m. liepos 26 d. Teismas sprendė, jog darbuotojai išreiškus savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo ir laikantis maksimalaus 14 dienų įspėjimo termino, darbdavys turėjo įforminti darbo sutarties nutraukimą DK 127 str. 1 d. pagrindu 2013 m. liepos 29 d. (kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos). Darbdavys nepagrįstai, piktnaudžiaudamas teise, ieškovei taikė drausminę atsakomybę jau po to, kai ji pateikė pareiškimą išeiti iš darbo savo noru ir pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, užkirto jai kelią nutraukti darbo sutartį tokiu pagrindu, kokiu buvo susiformavusi jos valia – darbuotojo pareiškimu (DK 127 str. 1 d.). Darbdavio priimti 2013-07-26 įsakymai Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir Dėl atleidimo iš darbo (b.l.10-11, t.1) pripažįstami niekiniais ir nepagrįstais, jie priimti klaidingai įvertinus darbuotojo veiksmus (pasinaudojimą teise išeiti atostogų nutraukiant darbo sutartį savo noru), be to, priimti vienasmeniškai atsakovo direktoriaus surašyto tarnybinio pranešimo pagrindu, pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, be reikalavimo ieškovę pasiaiškinti, kartu, žinant, jog ieškovė išvykusi atostogų, palikusi prašymą nutraukti darbo sutartį savo noru. Taigi, darbdavys, be jokio pagrindo, netenkino ieškovės prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2013 m. liepos 26 d. ir neįformino jo atitinkama tvarka. Teismas vertino, jog atsakovė darbe 2013 m. liepos 12 – 26 dienomis nebuvo, darbinių funkcijų nevykdė dėl svarbių priežasčių – atostogų. Pateikusi darbdaviui prašymą atleisti iš darbo savo noru, ieškovė turėjo teisę pasinaudoti ir kasmetinėmis atostogomis. Atsakovo argumentai, kad ji negalėjo išeiti atostogų, nes buvo svarbių darbų, intensyvus darbinis laikotarpis byloje neįrodyti. Be to, nustatytos aplinkybės apie tai, kad prieš išeinant ieškovei atostogų 2013-07-11 jos darbo priemonės (UAB „Sistela“ kompiuterinė programa informacinis-programinis kompleksas SĄMATA) buvo perduotos V. Š. įrodo, kad atsakovui buvo žinomos aplinkybės tiek apie ieškovės suplanuotas atostogas, tiek apie jos pareiškimą nutraukti savo noru darbo sutartį nuo 2013 m. liepos 26 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB „Skaitmeninė elektronika“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą –atmesti ieškinį.

Apeliantas nurodė, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir mano jog:

1) įstatyme arba kolektyvinėje sutartyje yra nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis - leisti darbdaviui susirasti kitą darbuotoją, tuo pat metu užtikrinant darbų tęstinumą, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą ir darbų perdavimą o tai reiškia, kad pareiškimą parašęs darbuotojas privalo atvykti į darbo vietą ir atidirbti įstatymo nustatytas keturiolika darbo dienų. Tokia išvadą darytina ir iš DK 143 str. 2d., 5 p., kuris numato, kad į darbo laiką neįeina, tame tarpe, atostogos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2013 m. liepos 8 d. pateikė atsakovui pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, nurodydama atleidimo terminą 2013 m. liepos 26 d., t.y. pareiškimas atitiko DK 127 str. l d. nustatytus įspėjimo terminus, tačiau šiuo atveju ieškovė privalėjo atidirbti šias dienas, o tik po to realizuoti savo teisę į nepanaudotas atostogas, nukeliant atleidimo datą (DK 175 str.). Šiame kontekste būtina pažymėti, kad DK 175 str. numato, kad nepanaudotos atostogos nukeliant atleidimo datą darbuotojui suteikiamos tik esant darbuotojo išreikštai valiai, tuo tarpu jokių duomenų, patvirtinančiu buvus tokią ieškovės valią, byloje nėra, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai ieškovės nebuvimą darbe 2013 m. liepos 12 d.- 2013 m. liepos 26 d. fiksavo kaip pravaikštą ir ieškovę atleido už šiurkštų pažeidimą, priimdamas atitinkamus įsakymus 2013 m. liepos 26 d.

2) ieškovė A. T. nuo 2013 m. liepos 12 d. jokių darbinių funkcijų atsakovui neatliko, o buvo išvykusi atostogauti, savavališkai, be darbdavio sutikimo suteikusi sau atostogas. DK 169 str. 2d. numato, kad už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Kadangi pas atsakovą nėra sudarytos kolektyvinės sutarties, atostogų suteikimo tvarka nustatoma šalių sutarimu.

3) Atsakovas pripažįsta, kad jis raštu nepareikalavęs iš ieškovės pasiaiškinimų bei skirdamas drausmines nuobaudas formaliai pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau šioje byloje dėl formalaus teisės normos pažeidimo ginčijamos ieškovės nuobaudos negali būti panaikintos. Be to, atsakovas, kaip ir ieškovė žinojo visas drausmės pažeidimo padarymo aplinkybes, kaip matyti iš bylos medžiagos, be žinomų aplinkybių ieškovė ir bylos nagrinėjimo metu naujų aplinkybių, įtakojančių drausminės nuobaudos skyrimą, nenurodė, todėl tik formalus DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti ginčo įsakymo.

4) Teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė 903 lt 21 ct/ 261,58 EUR (devyni šimtai trys Lt 21 ct) už nepanaudotas atostogas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atleidus ieškovę iš darbo 2013 m. liepos 26 dieną, jai buvo paskaičiuota ir išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, t.y. už 28 kalendorines dienas, suma neatskaičius mokesčių - 1131 Lt 15 ct/ 327,60 EUR (tūkstantis šimtas trisdešimt vienas Lt 15 ct). Nepanaudotos atostogos apskaičiuotos neįskaitant 2013 m. liepos 12- 26 d. Teismas priteisė išmokėti ieškovei atostoginius už 2013 m. liepos 12-26 dienas, suma neatskaičius mokesčių 903 lt 21 ct/ 261,58 EUR (devyni šimtai trys Lt 21 ct). Tokiu atveju, kompensacija už nepanaudotas atostogas būtų ne 28 k. d., o 14 kalendorių dienų, t.y. 571 Lt 34 ct/ 165,47 EUR (penki šimtai septyniasdešimt vienas Lt 34 ct). Pagal tai ieškovei priklausytų atostoginių, kuriuos teismas priteisė, 903 lt 21 ct/ 261,58 EUR plius kompensacija už nepanaudotas atostogas, t.y. 571 lt 34 ct/ 165,47 EUR, viso suma 1474 Lt 55 ct/ 427,06 EUR. Ieškovei jau yra išmokėta 1131 Lt 15 ct/ 327,60 EUR (2013 m. liepos 29 d.), tai jai priklausytų išmokėti 343 Lt 40 ct/ 99,46 EUR (trys šimtai keturiasdešimt trys Lt 40 ct), neatskaičius mokesčių.

Ieškovė A. T. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo iš dalies panaikinti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą – ir panaikintoje dalyje priimti naują sprendimą, t.y. ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovė nurodė:

1) teismas nevertino Valstybinės darbo inspekcijos nustatyto fakto, kad darbo sutartyje darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė nebuvo nustatyta (T. 1, b.l. 6), kas akivaizdu ir iš darbo sutarties 5 punkto (T. 1, b.l. 8), ir laikytina vien tik formaliai pasižiūrėjęs į darbo sutarties pavadinimą ir tai, kad šalys raštu nebuvo aptarusios nuotolinio darbo (netinkamas ir turinio prieš formą vertinimas), pripažintina ir padarė išvadas neatitinkančias byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina priešingai, tarp šalių realiai nuotolinio darbo teisiniams santykiams buvus, o ir teismo išvados, kad ieškovė dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį 5 darbo dienas po 8 darbo valandas nuo 8 iki 17 val. Vilniuje, atsakovo biure (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priešingai nei vertino teismas, pripažintina visiškai paneigia ir UAB „Visorių centras“ atsakymas patvirtinantis, jog nuo 2013 m. kovo 27 d. atsakovė patalpų ir biuro (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebeturėjo (T. 1, b.l. 141-142), kas ir papildomai įrodo, jog ieškovė ir dirbo būtent nuotoliniu būdų, dėl ko ir nurodytų argumentų pagrindu toks teismo sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu.

2) ieškovės manymu, byloje yra pakankamai duomenų, jog ji dirbo nuotoliniu būdu, tačiau teismas nepagrįstai priėjo priešingos išvados.

3) byloje esantys įrodymai paneigia teismo išvadas, jog ieškovė nuo 2013 m. liepos 12 d. jokių darbinių funkcijų atsakovui neatliko ir darbe nebuvo, nes buvus priešingai, įrodo ieškovės prisijungimai bei jos darbas per CVPP IS sistemą ir nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 26 dienos (T. 1, b.l. 168-173), o kadangi ieškovės darbo funkcijos buvo ne tik suskaičiuoti objekto sąmatas naudojant UAB „Sistelą“ informacinį - programinį kompleksą „Sąmata“, bet ir darbas per AB LESTO CVPP IS sistemą, todėl faktinė aplinkybė, kad prieš išeinant ieškovei atostogų 2013 07 11 jos darbo priemonės (UAB „Sistelą“ informacinis - programinis kompleksas „Sąmata“) buvo perduotos V. Š., pažymint, kad pareiginių nuostatų nebuvo, niekaip nepaneigia ieškovės atliktų darbo funkcijų ir nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 26 dienos, kur ji bebūtų, dėl ko ir šioje dalyje teismo išvados pripažintinos neatitinkančiomis byloje surinktiems įrodymams, o toks teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

4) pripažįstant, kad ieškovė dirbo nuotoliniu būdu, įskaitant ir nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 26 dienos, o teismui pripažinus atsakovo 2013 07 26 priimtus įsakymus Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir Dėl atleidimo iš darbo pripažino niekiniais ir nepagrįstais, be kitų ir motyvais, jog įsakymai buvo priimti pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarką ir be reikalavimo ieškovę pasiaiškinti, o teismas įvertinęs atsakovės veiksmus kaip ieškovės klaidinimą atleidimo procedūrose, kaip ieškovės darbo teisių suvaržymą ir vėliau nepagrįstą atsisakymą suteikti operatyviai visą informaciją apie ieškovės darbo pabaigą bei kokiu pagrindu ji atleista, pripažino atsakovės kaltę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą ir išeiti už ieškinio ribų bei pripažinti darbo sutarties su ieškovę nutraukimą DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2013 m. liepos 29 d., bet priešingai yra pagrindas darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu bei tenkinant ieškinį taikyti atsakovei ir DK 300 straipsnio 4 dalyje numatytas pasekmes, dėl ko toks teismo sprendimas ir šioje dalyje naikintinas, o panaikinus priimtinas naujas sprendimas.

5) Nagrinėjamojoje byloje teismas nustatęs, kad ieškovė byloje už teisinę pagalbą advokatui sumokėjo 3 300 Lt, ir atsižvelgęs į tenkintų reikalavimų apimtį, atstovo darbą byloje, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais ieškovei iš atsakovo nutarė priteisti 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau ir tokia teismo išvada laikytina neteisinga, kadangi prieštarauja ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies reikalavimams, nes bendrosios kompetencijos teismai taikantys Civilinio proceso kodekso normas jau yra suformavę aiškią poziciją, jog už neturtine žalą bylinėjimosi išlaidos nemažinamos (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5661-611/2011), todėl teismui panaikinus įsakymus ir iš esmės ieškinį tenkinus mažinti bylinėjimosi išlaidų teismui nebuvo jokio pagrindo.

6) atsakovės direktorius T. U. teismui kategoriškai teigė, jog ieškovė visą laiką dirbo (nebuvo, ir kad nedirbtų dėl ligos) nuo 8 iki 17 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiame ofise (2014 05 15 teismo posėdžio garso įrašas), tačiau tai visiškai paneigia ieškovės nurodyti prisijungimai prie AB LESTO CVPP IS sistemos, ir teismui pateikti dokumentai įrodantys priešingai (T. 2, 34-37), taip pat kategoriškai teigė, kad ieškovė dirbo su savo kompiuteriu kurio nusipirkti nebuvo liepta, ką ir vėl paneigia rašytiniai įrodymai (T. 1, b.l. 59-60), tiesa tik nei T. U., nei L. R. nežinojo, o kas į jos kompiuterį suinstaliavo UAB „Sistelą“ informacinį - programinį kompleksą „Sąmata“. Teismas taip pat nutylėjo ir apie ieškovės nurodytą ir tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, kad atsakovės direktorius T. U. jau ne kartą galimai ir kerštaudamas yra neteisėtai atleidęs darbuotojus iš darbo, ir susilaukęs ikiteisminio tyrimo bei gana didelių iki 70 000 Lt finansinių sankcijų (T. 2, b.l. 40-42) dėl ko įmonę teko net restruktūrizuoti (T. 2, b.l. 216), kaip nevertino ir to, kad ieškovei nurodžius, jog ant jos prašymo atostogų, Neleisti, vėlgi be datos (T. 1, b.l. 40) užrašė ir pasirašė ne direktorius T. U., todėl byloje skirtina rašysenos ekspertizė, pats direktorius T. U. 2014 05 15 teisme tvirtinęs, kad prašymo originalas yra pas juos ofise Kaune, po to jau šio prašymo originalo atseit neberado ir kelis kartus reikalaujant ir teismui, jo nepateikė (T. 1, b.l. 70, 85, 91, 95, 219, T. 2, b.l. 59-60, 66, 71), kas daugiau nei įrodo atsakovės ypatingą nesąžiningumą ir direktoriaus T. U. priesaikos sulaužymą ir melagingų parodymų davimą teismui, kaip ir virš metų vilkintą pažymos apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį neteikimą teismui, todėl ir šioje dalyje teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, o T. U. nurodytų motyvų pagrindu teismo taikytinos sankcijos ir už priesaikos sulaužymą bei melagingų parodymų davimą teismui, ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovas ir ieškovė pateikė atsiliepimus į pareikštus apeliacinius skundus ir šalys išreiškė viena kitai priešingas pozicijas, kurias grindė panašiais argumentais, nurodytais apeliaciniuose skunduose.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų ribose. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 236 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu

(DK 127 straipsnis)

Nagrinėjamoje byloje aktualiu DK 127 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis teismų praktika yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3 -358/2007, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje M. P. v. UAB „ Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009, ir kt. Apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK 127 pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu. Įstatyme arba kolektyvinėje sutartyje yra nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitą darbuotoją. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvi išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybę surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Taigi toks terminas nustatytas darbdavio naudai, tačiau įstatymo nedraudžiama darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto minimalaus įspėjimo termino bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme ar kolektyvinėje sutartyje nustatytam minimaliam įspėjimo terminui. Tokiu atveju darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintą teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, ji (darbo sutartis) pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Tačiau tokiu atveju, kai darbdavys neatsisako jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto minimalaus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino ir neįformina darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškime nurodytą dieną, kuri yra ankstesnė nei įstatyme ar kolektyvinėje sutartyje nustatytas minimalus įspėjimo terminas, tai darbo santykiai tęsiasi ir darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu galimybė kitą, nei darbuotojo pareiškime nurodytą dieną, priklauso nuo darbuotojo valios, nes, minėta, darbuotojo reiškiama valia dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, kurių viena yra darbo sutarties nutraukimo data, turi lemiamą vaidmenį nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu. Darbuotojo pareiškimu išreikšta darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį konkrečią pareiškime nurodytą datą gali būti keičiama, ir toks darbuotojo valios pakeitimas dėl darbo sutarties nutraukimo datos pakeitimo galimas ne tik pateikiant naują pareiškimą, bet tokią valią galima pareikšti ir kitokia objektyvia forma, kuri nekelia abejonių dėl darbuotojo valios darbo sutarties nutraukimo sąlygų pakeitimo klausimu, kai darbuotojo valia dėl darbo santykių nutraukimo su konkrečiu darbdaviu apskritai yra nepakeista, pavyzdžiui, įstatymo nustatyta tvarka neatšauktas prašymas nutraukti darbo sutartį (DK 127 straipsnio 4 dalis).

Taigi nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2013 m. liepos 8 d. pateikė atsakovui pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, nurodydama atleidimo terminą 2013 m. liepos 26 d., t.y. pareiškimas atitiko DK 127 str. l d. nustatytus įspėjimo terminus, tačiau šiuo atveju ieškovė privalėjo atidirbti šias dienas, o tik po to realizuoti savo teisę į nepanaudotas atostogas, nukeliant atleidimo datą (DK 175 str.). Šiame kontekste būtina pažymėti, kad DK 175 str. numato, kad nepanaudotos atostogos nukeliant atleidimo datą darbuotojui suteikiamos tik esant darbuotojo išreikštai valiai, tuo tarpu jokių duomenų, patvirtinančiu buvus tokią ieškovės valią, byloje nėra. Šiuo atveju atsakovas pagrįstai ir teisėtai ieškovės nebuvimą darbe 2013 m. liepos 12 d.- 2013 m. liepos 26 d. fiksavo kaip pravaikštą ir ieškovę atleido už šiurkštų pažeidimą, priimdamas atitinkamus įsakymus 2013 m. liepos 26 d. (b. 1.42-43, t.I, b.l.15-18, t.2).

Dėl darbuotojo neatvykimo į darbą kvalifikavimo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas)

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Taigi tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta 2013 m. liepos 8 d. pateikė atsakovui pareiškimą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, nurodydama atleidimo terminą 2013 m. liepos 26 d., t.y. pareiškimas atitiko DK 127 str. l d. nustatytus įspėjimo terminus, tačiau šiuo atveju ieškovė privalėjo atidirbti šias dienas, o tik po to realizuoti savo teisę į nepanaudotas atostogas, nukeliant atleidimo datą (DK 175 str.). DK 175 str. nustato, kad nepanaudotos atostogos nukeliant atleidimo datą darbuotojui suteikiamos tik esant darbuotojo išreikštai valiai. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančiu tokią ieškovės valią. Kolegija sprendžia, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai ieškovės nebuvimą darbe 2013 m. liepos 12 d.- 2013 m. liepos 26 d. fiksavo kaip pravaikštą ir ieškovę atleido už šiurkštų pažeidimą, priimdamas skundžiamus įsakymus 2013 m. liepos 26 d. Be to, reikėtų pažymėti, jog DK 169 str. 2d. nustato, kad už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Kadangi pas atsakovą nėra sudarytos kolektyvinės sutarties, atostogų suteikimo tvarka turėjo būti nustatoma šalių sutarimu.

Kolegija sutinka, o atsakovas neprieštarauja, jog atsakovas raštu nepareikalavęs iš ieškovės pasiaiškinimų bei skirdamas drausmines nuobaudas formaliai pažeidė DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu naujų aplinkybių, lemiančių drausminės nuobaudos skyrimą, nenurodė, todėl tik formalus DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti ginčo įsakymo.

Dėl ieškovės argumentų, jog ji dirbo nuotoliniu būdu

Ieškinį A. T. be kitų argumentų, iš esmės grindė tuo, kad nesant pareiginių nuostatų ji dirbo nenormuotą darbo dieną ir nuotoliniu būdu, o jos funkcijos buvo per AB LESTO CVPP IS sistemą gavus konkursų sąlygas suskaičiuoti objektų sąmatas naudojant UAB „Sistelą“ informacinį - programinį kompleksą „Sąmata“ ir paruošiant kitą dokumentaciją elektroniniu būdu pateikti pirkimo pasiūlymus AB LESTO organizuojamiems viešiesiems pirkimas per tą pačią CVPP IS sistemą o po to, per CVPP IS sistemą atsakyti į perkančiosios organizacijos pateiktus klausimus, ar jos nurodymu tikslinti sąmatas bei teikti papildomus dokumentus. Bendrovėje nesant patvirtinto darbuotojų atostogų grafiko A. T. 2013 m. birželio 28 d. elektroniniu paštu bendrovės administracijai pateikė prašymą suteikti 15 (penkiolika) kalendorinių dienų kasmetines atostogas nuo 2013 m. liepos 12 d., atostogų laiką buvo suderinusi, o vėliau, 2013 m. liepos 5 d. registruotu paštu ir 2013 m. liepos 8 d. elektroniniu paštu bendrovės administracijai pateikė ir pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo (darbuotojo pareiškimu) nuo 2013 m. liepos 26 d. (t.y. paskutinę atostogų dieną), po ko direktoriaus T. U. nurodymu 2013 m. liepos 11 d. iš A. T. buvo paimtas UAB „Sistelą“ informacinis - programinis kompleksas „Sąmata“. Nuo 2013 m. liepos 12 d. atsakovas į A. T. nei telefonu, nei elektroniniu paštu ir/ar kitaip nesikreipė, todėl tik ieškovei pačiai kreipusis atsakovė 2013 m. liepos 30 d. informavo, kad 2013 m. liepos 29 d. pranešė Sodrai, jog A. T. bendrovėje nuo 2013 m. liepos 26 d. nebedirba, o kokiu pagrindu neatskleidė.

Pagal DK 108 straipsnį darbo sutartys yra skirstomos j: 1) neterminuotos; 2) terminuotos, trumpalaikės, sezoninės; 3) dėl antraeilių pareigų; 4) nuotolinio darbo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog su ieškove buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. DK 115 str. nustato, jog nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose negu darbovietė darbuotojui priimtinose vietose. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.

Nuotolinio darbo sutarties ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 1043 Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo 2010 m. liepos 21 d. Nuotolinio darbo sutartyje nurodoma darbo vieta (adresas), kurioje darbuotojas atliks darbo funkcijas, darbuotojui darbdavio suteikiamos darbui naudoti darbo priemonės, nustatoma aprūpinimo jomis tvarka, atsakomybė už jų sugadinimą teisės aktų nustatyta tvarka. Darbuotojo naudojamos darbo priemonės, įranga, darbo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Nuotolinio darbo sutartyje nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą, šio atsiskaitymo tvarka. Jeigu dirbama naudojant informacines technologijas (kompiuterį, telefoną ir panašiai), darbdavys atsakingas už priemones, kuriomis užtikrinama duomenų, naudojamų darbuotojo darbo metu, apsauga. Sudarydamas nuotolinio darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti darbuotoją su duomenų apsaugą užtikrinančiais teisės aktais. Nuotolinio darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo laikas, ne ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, kurį darbuotojas skirsto savo nuožiūra ir apskaito pats. Dirbtas ne darbovietėje darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip, ne taip, kaip nustatyta pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Darbuotojui, dirbančiam ne darbovietėje, netaikomos įmonės darbo tvarkos taisyklės. Darbdavys neprivalo įteikti darbuotojui darbo pažymėjimo, jeigu darbuotojas visą darbo laiką dirba ne darbovietėje ir t.t.

Tarp ieškovės ir atsakovo sudarytoje 2011-04-18 neterminuotoje darbo sutartyje Nr. 305, jokių užuominų ar atskirų susitarimų dėl nuotolinio darbo nėra. Todėl laikytina, jog ieškovė dirbo penkių darbo dienų per savaitę režimu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Kolegija pripažinusi, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai nutraukė darbo sutartį su ieškove, kiti apeliacinių skundų argumentai nėra reikšmingi.

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovui iš ieškovės priteisiamas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, t. y. 62,55 Eur (216 Lt) taip pat 318,58 Eur (1100 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., 326 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės A. T. apeliacinį skundą atmesti, atsakovo UAB „Skaitmeninė elektronika“ apeliacinį skundą patenkinti - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės A. T. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. T. atsakovo UAB „Skaitmeninė elektronika“ naudai 381,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Alvydas BarkauskasTeisėjos Rūta BurdulienėNeringa Švedienė