Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G.D., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, neteistas, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G., 2015 m. kovo 27 d., apie 22.30 val., būdamas viešoje vietoje, veikdamas su L. V., kuriam iki nusikaltimo padarymo nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (LR BK 13 straipsnis), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, pasireiškusi tuo, kad būdamas aikštelėje prie Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos, esančios Širvintų rajone, Bagaslaviškio miestelyje, Klevų g. 7, konflikto metu, aikštelėje kartu buvusių žmonių akivaizdoje, tyčia sudavė smūgį ranka G. B. į smakrą. G. B. po patirto smūgio parkritus ant žemės, G. G. tyčia mažiausiai dar du kartus sudavė gulinčiam nukentėjusiajam į galvą, po ko vieną kartą tyčia nukentėjusiajam į galvą spyrė L. V. ir kartą tyčia į galvą sudavė ranka. Tokiais tyčiniais veiksmais G. G. kartu su L. V. padarė G. B. kraujosruvą apie dešinę akį ir dešinio skruostikaulio bei apatinio žandikaulio kairės pusės lūžius, t. y. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Šiais veiksmais G. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamasis G. G. teisiamajame posėdyje parodė, 2015-03-27 apie 22:30 val., atvažiavo į Bagaslaviškį. Kartu važiavo P. M., K. T., L. V., V. U., R. U. ir jos draugė. Sustojo priešais bažnyčią, pastovėjo. P. M. su K. T. reikėjo išvažiuoti į Širvintas, todėl visi išlipo iš automobilio ir nuėjo prie mokyklos. A. G. B., atvežė K. A. ir jos drauge, kurios nepažįsta. Kaltinamasis stovėjo arčiau jo mašinos ir jis atidaręs mašinos langą, ar dureles, padavė jam skardinę alaus, kurią jis nepagalvojęs ir nieko nesupratęs išmetė. Tada G. B. grėsmingu tonu, įsakmiai, vos nešaukdamas liepė jam paduoti skardinę A.. G. B. išlipęs iš mašinos pradėjo šūkauti: „ką tu čia darai, ko čia atvažiavai?“, pastūmė, norėjo trenkti, o jis gindamasis ir išsigandęs, sudavė jam keletą smūgių kumščiu į galvą, smakrą ir jis nugriuvo. Griūdamas užsikabino už jo ir jie kartu nugriuvo. Nugriuvęs jis stengėsi atsitraukti nuo G. B. ir matė, kad tuo matu pribėgo L. V. ir spyrė jam į vieną kartą į galvą. L. V. stovėjo iš šono G. B. ir spyrė į galvos šoną, arčiau smilkinio, žandikaulio. G. B. kaltinamasis gal taip pat sudavė vieną smūgį. Kai jis atsistojo, merginos jam liepė daugiau nelįsti. Nematė ar L. V. jį dar spardė, mušė. Tada G. B. atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. L. jam spyrė vieną kartą. G. B. buvo neblaivus. G. B. gal nuo L. V. spyrio su koja, lūžo žandikaulis. L. prašė nesakyti niekam apie incidentą, nes nenorėjo, kad jo mama sužinotų. Supranta, kad G. B. padaryta žala sveikatai, gailisi, atsiprašo G. B.. Minėtą vakarą nematė, kad jam buvo sulaužytas žandikaulis. Buvo sutikęs G. B. Širvintų poliklinikoje, pasikvietė, norėjo atsiprašyti, paspausti jam ranką, tačiau jis nenorėjo su juo kalbėti. Jo neieškojo, ligoninėje nelankė.

Nukentėjęs G. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015-03-27 vakare sėdėjo su R. U., A., L. prie L. namų, Bagaslaviškio kaime. Su R. ir A. nuvažiavo prie mokyklos. Ten buvo R. U., K. A., V. U.. Kažkas užklausė, ar jis turi atsigerti. Buvo likusi kažkieno skardinė alaus, nutarė ją paduoti. Arčiausiai stovėjo G. G., todėl jam ir padavė ją, paklausdamas, ar jis gali paduoti skardinę A. ar R., o jis paėmė skardinę ir išmetė, sakydamas, kad nieko neperduos. Jis paklausė, kodėl G. G. taip elgiasi, jie pradėjo ginčytis, plūsti jį visokiais žodžiais, todėl jis išlipo iš automobilio, ginčijosi, jie susistumdė. Kuris pirmas pastūmė, negali pasakyti. Paskui pajuto į veidą kaltinamojo smūgį ir nugriuvo ant žemės. Atvažiavo kaltinamojo draugai, jie pribėgo, tada jis pajuto smūgį į pakaušį. Buvo pribėgęs ir L. V.. Po smūgio į pakaušį, mėgino dengtis, atsikelti. Kėlėsi taip pat ir kaltinamasis, o tada jis pajuto kojomis du smūgius į priekį. Stovėdamas gavo du, tris smūgius. Gulėdamas vieną smūgį į pakaušį. Kai pargriuvo, kaltinamasis buvo jo priekyje, todėl negalėjo suduoti į pakaušį. Kai gulėjo ant žemės, kaltinamasis jau buvo atsikėlęs, tada jis pajuto du smūgius į žandikaulį, pajuto skausmą, o trečią smūgį pajuto į nosį, tada neteko sąmonės. Kiek laiko buvo spardomas, nežino. Nukentėjusiojo nuomone, žandikaulis jam lūžo nuo G. G. kojos smūgio. Jam taip pat buvo praskelta galva, sumušta koja, nes buvo didelė mėlynė. Kaltinamasis nebuvo atvažiavęs atsiprašyti į ligoninę. K., A., R. jam pasakojo, kad vienas spardė jį iš priekio, o kitas spardė iš galo. Nežino, kodėl kaltinamasis teigia, kad jis buvo neblaivus, gal taip atrodė, nes buvo pavargęs po savaitės darbų.

Liudytojas L. V., apklaustas vaiko apklausos kambaryje parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, minėtą vakarą jį matė pirmą kartą. Tą vakarą jis buvo su kaltinamuoju G. G., P. M., K. T.. G. B. atvežė merginas, jis buvo išgėręs. G. G. padavė alų, o pastarasis paimtą alų išmetė. G. G. tada išlipo iš savo automobilio, prasidėjo konfliktas. G. B. stūmė G. G., o G. G. jam trenkė, vėliau abu susikabino ir nukrito ant žemės. Jis nežinojo ką daryti, todėl pribėgęs vieną kartą spyrė G. B. į galvos viršugalvį. Vėliau vieną kartą pasilenkęs trenkė ranka jam į viršugalvį, į plaukuotą galvos dalį. Į šoną jam nespyrė. Taip pat matė, kaip G. G. G. B. du, tris kartus trenkė kumščiu į veidą. Šalia buvusios merginos viską matė. Vėliau atvažiavo K. T. su P. M. ir viskas baigėsi, o G. B. išvažiavo. Dėl savo veiksmų gailisi, kaltę supranta, tačiau neturėjo progos nukentėjusiojo atsiprašyti, nes jo nepažįsta.

Liudytoja R. U. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad minėtą dieną su nukentėjusiuoju atvažiavo prie mokyklos. Kaltinamasis padavė alaus skardinę kaltinamajam, o šis ją išmetė. Tada G. B. išlipo iš automobilio ir prasidėjo tarp jų konfliktas. Nežino kuris pirmas trenkė. Jie abu nugriuvo ant žemės, o jos juos gynė vieną nuo kito. G. G. turbūt pirmas pastūmė G. B. ir šis nugriuvo. Kas vyko toliau nežino, nes buvo tamsu. L. V. taip pat buvo. Ji nematė, kaip L. V. spyrė, tačiau R. U., V. U. ir K. A. jai taip sakė. Nesakė į kurią vietą spyrė. Kai G. B. gulėjo, L. V. jam iš kairės pusės stovėjo, stovėjo prie šono. Trenkė pirmas turbūt G. G.. Atokiau stovėjo P. M., K. T. ir L. V.. Pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad G. G. pirmas trenkė G. B. du kartus į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu neminėjo L. V., nes jo nematė.

Liudytoja V. U. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad minėtą vakarą išėjo pasivaikščioti su sese R. U. ir kaimyne K. A.. Su G. B. atvažiavo į Širvintas. Jos išlipo iš automobilio, o G. B. paprašė palaikyti G. G. alaus skardinę. G. G. jos nepalaikė, tarp jų kilo konfliktas. G. B. išlipo iš automobilio, jie šūkavo vienas ant kito ir pradėjo muštis. Kas ką pastūmė, nematė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Pirmas G. B. pastūmė G. G., o šis jam sudavė du smūgius į veidą. Konfliktą matė K. A., R. U., R. U., A. M.. L. V. stovėjo šalia jų, šalia G. B. galvos. L. V. G. B. spyrė. Nematė kur, tačiau jis stovėjo prie galvos. Spyrė į galvos šoną. Tada G. B. atsistojo, atsisėdo į mašiną ir išvažiavo. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu nutylėjo apie L. V., negali paaiškinti.

Liudytoja R. U. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad su G. G., K. T. ir L. V. vaikščiojo prie mokyklos. L. V. ir G. G. draugai. A. G. B. su A. ir R., ir tada prasidėjo konfliktas dėl skardinės alaus. G. B. sėdėjo mašinoje, o G. G. buvo prie mašinos, jie konfliktavo. Vėliau G. B. išlipo iš mašinos ir jie susimušė. G. G. pirmas trenkė G. B. raka į veido sritį. Po smūgio G. B. nukrito ant žemės. Kai įvyko visas konfliktas, nežino kur stovėjo L. V.. G. G. galėjo gulinčiam G. B. suduoti, jis buvo arčiau jo galvos.

Liudytoja K. A. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad minėtą vakarą buvo prie mokyklos. A. G. B. su R. ir A.. G. B. G. G. davė alaus skardinę perduoti A., bet G. G. išmetė ją. Jie pradėjo ginčytis, kodėl taip padarė. Tada G. B. išlipo iš mašinos, o G. G. ranka trenkė G. B. į žandikaulį ir šis nukrito ant žemės. Iš pradžių vieną kartą trenkė, G. B. nukrito, tada jį užsipuolė ir pradėjo kojomis spardyti. G. G. užkritęs ant G. B. iš pradžių mušė jį rankomis. Ji su R. mėgino juos išskirti. G. G. B. G. G. penkis kartus tikrai spyrė. Kumščiu į veidą sudavė 3 kartus. G. B. galėjo spirti ir į veidą, į koją spyrė. Ji matė, kaip koja į veidą spyrė iš priekio. Spyrė gal penkis kartus. Buvo šalia ir L. V., kuris taip pat spyrė du kartus. L. G. B. stovėjo iš šono. G. B. mėgino keltis, o kai L. priėjo, jis spyrė jam į galvos sritį, į žandikaulį, į petį, spyrė kokius du, tris kartus. Ji su R. U. mėgino vaikinus išskirti. R. turėjo matyti kai L. V. spyrė G. B..

Liudytojas K. T. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad minėtą vakarą susitiko su panelėmis Bagaslaviškio k. Širvintų r., Vėliau G. G. ir L. V. paliko ten, o su P. M. išvažiavo į Širvintas, o kai grįžo, jau rado abu G. susikibusius ant žemės. Jis nesikišo į konfliktą, G. G. panelės atitraukinėjo. Prie G. G. stovėjo R. U., R. U., K. A. ir L. V.. Ką darė L. V., nematė. Iš kitų kalbų žino, kad G. B. buvo neblaivus.

Liudytojas P. M. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad minėtą vakarą buvo prie mokyklos. Matė konfliktą, muštynes, o kai priėjo, jau viskas buvo pasibaigę. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtinimo.

Kaltinamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2015-03-27 vakare su savo draugais buvo atvažiavęs į Bagaslaviškio kaimą, kur susitiko su savo bendramoksle. Bagaslaviškyje buvo apie 21 val., prie jų privažiavo automobilis, kurį vairavo jam nepažįstamas G. B.. Pastarasis pro atidarytas automobilio dureles ištiesė ranką ir joje laikydamas skardinę alaus, įsakmiai liepė ją paduoti kažkuriai merginai. G. B. įsakmus tonas jį įžeidė, todėl paėmęs skardinę numetė ją ant žemės. Tada G. B. pradėjo šūkauti, kad jis randasi ne savam kaime ir ko išvis čia važinėja. Jie abu apsižodžiavo ir apsišūkavo. G. B. išlipo iš automobilio ir pradėjo stumdytis, taip pat mėgino suduoti jam, bet nepataikė. Jis, nenusileisdamas G. B. smūgiavo ranka ir pataikė į galvą: sudavė du smūgius ir G. B. stvėrė jam už drabužių ir abu parkrito ant žemės. Tada, stengdamasis išsivaduoti, G. B. sudavė dar vieną kartą, bet kur tiksliai pataikė, nežino. Nukentėjusįjį mušė ir L. V., kuris koja spyrė G. B. tuo metu, kai jis nuo gulinčio G. B. atsitraukinėjo. L. V. stovėjo netoli nuo G. B. galvos, todėl mano, kad spyrė į galvą. D. L. V. smūgių nematė, nes jį į šalį atitraukinėjo merginos ir sakė nelįsti. Gulinčio G. B. jis nespardė. G. B. atsikėlė nuo žemės, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Dėl to kas įvyko, jis gailisi, supranta, kad pasikarščiavo. Paties G. B. veiksmai buvo provokuojantys ir pagal jo elgesį suprato, kad jis tiesiog ieško priekabių. Įvykio metu buvo visiškai blaivus. L. V. anksčiau neminėjo, nes jis labai jaunas, be to bijojo, kad apie muštynes nesužinotų jo mama (61–63, 135 b. l.).

Nukentėjusysis G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-27, apie 21 val., Bagaslaviškyje buvo susitikęs su draugėmis R. U. ir A. M.. Buvo su tėvų automobiliu H. A.. Visi sėdėdami automobilyje kalbėjosi. Vėliau nuvažiavo prie mokyklos ir sustojo šalia kompanijos, kur buvo R. U., V. U. ir jų kaimynė K. A. ir dar vienas vaikinas, kaip dabar žino G. G.. Kartu buvusios merginos išlipo iš automobilio ir jis jau norėjo važiuoti namo, bet pamatė, kad ant

galinės sėdynės guli skardinė alaus; ją paėmė ir padavė šalia stovėjusiam G. G., kuris

demonstratyviai numetė skardinę tolyn, po to pradėjo jį keiksnoti ir abu susiginčijo. G.

G. išsakyti keiksmažodžiai ir visokiausi siuntinėjimai jį įžeidė ir jis išlipo iš automobilio.

Stovėdami toliau ginčijosi ir G. G. pradėjo stumdytis. Dar nepradėjus muštis, o tik

besistumdant, į aikštelę atvažiavo automobilis AUDI, kuris sustojo nuošaliau, o iš automobilio

išlipo mažiausiai du vaikinai, kurių nepažįsta. Tuo metu, kai jis pasisukęs žiūrėjo į vaikinus, pajuto

smūgį kumščiu į smakrą, jam sudavė kaltinamasis. Nuo smūgio pasimetė, buvo parkritęs ant

žemės. Kai gulėjo, pajuto mažiausiai dar du smūgius į galvą – pirmas smūgis buvo suduotas į žandikaulį, po ko jis pajuto stiprų skausmą, o antras smūgis kliuvo į nosį ir po to jis prarado sąmonę. Kas vyko toliau, nepamena. Žino, kad nuo žemės jį pakėlė K. su A.. Ligoninėje jis gulėjo nuo 2015-03-28 iki 2015-04-03. Jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis, skruostikaulio lūžis, nosies

sumušimas, nuskelti priekiniai dantys. Ar jį mušė tik G. G. ir ar jo draugai, nežino, bet po to, kai buvo išleistas iš ligoninės, jam K. su A. pasakojo, jog jį gulintį spardė ir tie vaikinai, kurie buvo išlipę iš automobilio. Iki 2015-03-27 G. G. jis nepažinojo ir jokių konfliktų su juo neturėjo. Įvykio metu buvo visiškai blaivus (4–5, 135–136 b. l.).

Liudytoja R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-27, nuo 22 val. ji ir drauge A. M. buvo Bagaslaviškyje, kur susitiko su G. B., kuris buvo su automobiliu. Vėliau jis jas pavežė iki mokyklos, nes ten su draugais buvo jos seserys. Kai ji su drauge išlipo iš automobilio, G. B. pro atidarytą langą G. G. padavė skardinę alaus. Pastarasis skardinę paėmė ir iš karto numetė ant žemės. Tuomet prasidėjo jų konfliktas. Kai G. B. išlipo iš automobilio, prasidėjo susistumdymas. G. B. pastūmė G., o šis jam iš karto davė du smūgius kumščiu į veidą. Po to G. B. ir G. G. nugriuvo ant žemės, gulėdami jie nesimušė, bet buvo susikibę. Juos vieną nuo kito mėgino atitraukti. Pirmas atsistojo G. G., o G. B. nuo žemės pakėlė ji su A.. Atsistojęs G. B. atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo (20–21 b. l.).

Liudytojos V. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra analogiški liudytojos R. U. parodymams (22–23 b. l.).

Liudytoja K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-27 vakare Bagaslaviškio miestelyje buvo susitikusi su draugėmis V. ir R. U.. Apie 21 val. automobiliu atvažiavo P. M., K. T., G. G. ir L. V.. V. P. su K. išvažiavo į Širvintas, o jie visi nuėjo į aikštelę prie mokyklos. Pasėdėjus apie valandą atvažiavo G. B., kuris atvežė R. U. ir A. M.. Jos išlipo automobilio, o G. B. pro atidarytą langą padavė šalia stovėjusiam G. G. skardinę alaus ir paprašė paduoti ją A.. G. skardinę paėmė ir numetė ant žemės, sakydamas „nežinau kuri čia A.“. G. B. dėl to supyko ir su G. G. pradėjo ginčytis. Po to G. B. išlipo iš automobilio ir ginčas vyko toliau. Kaip tik tuo metu į aikštelę atvažiavo P. M.. Maždaug tuo pat metu G. G. kumščiu sudavė G. B. į veidą. Nuo šio smūgio G. B. nugriuvo ant žemės. Gulintį G. B. G. G. toliau mušė rankomis, smūgiavo į galvą ir sudavė mažiausiai penkis smūgius. Ji su R. U. G. B. mėgino traukti. Ji matė, kad gulinčiam G. B. dar mažiausiai du kartus spyrė ir L. V.. Jis pataikė ne į galvą, o į šoną. Prie jų buvo priėję ir P. M. su K. T.. Jie G. B. nemušė (26–27 b. l.).

Liudytojos R. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai analogiški liudytojos K. A. parodymams. Ji taip pat matė, kaip besiginčijant G. G. vieną kartą kumščiu sudavė G. B. į veidą ir šis parkrito ant žemės. Taip pat matė, kad G. G. dar puolė gulintį G. B., tik negali pasakyti, kur ir kiek kartų sudavė jam. Tuo metu šalia buvo G. G. draugas, bet ji nematė, kad tas draugas būtų sudavęs G. B.. Kai G. B. atsistojo nuo žemės, tai matė, kad jo veidas buvo kruvinas (29–30 b. l.).

Liudytojas P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-27, apie 18-19 val., jis G. G. vežė į Bagaslaviškį. Kartu važiavo K. T. ir L. V.. Bagaslaviškio kaime jie buvo apie 20 val. Su merginomis susitiko aikštelėje, priešais bažnyčią. Vėliau jis su K. T. važiavo į Širvintas ir grįžo maždaug po valandos. Tuo metu prie G. G. kompanijos privažiavo automobilis. Greitai prie to atvažiavusio automobilio prasidėjo kažkoks konfliktas. Jis išgirdo, kaip aukštas vaikinas G. G. sakė palaikyti alų, po to matė, kaip prasidėjo susistumdymas, pradėjo klykti merginos. Jis su K. T. nuėjo žiūrėti kas vyksta ir matė ant žemės gulinčius G. G. su aukštu vaikinu. Jiems priėjus, G. G. ir tas vaikinas jau buvo atsistoję nuo žemės. Vaikinas nieko nesiaiškino, sėdo į savo automobilį ir išvažiuodamas pasakė, kad jie niekur nevažiuotų, dar palauktų. Sužaloti aukštą vaikiną galėjo tik G. G., nes visas konfliktas vyko tik tarp jų. Nei jis, nei K. T., nei L. V. konflikte nedalyvavo, o aikštelėje, apart merginų, daugiau nieko nebuvo (31–32 b. l.).

Liudytojo K. T. ikiteisminio tyrimo metu parodymai yra analogiški liudytojo P. M. parodymams (33–34 b. l.).

Liudytojas L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2015-03-27, vakare su savo draugu G. G. buvo atvažiavęs į Bagaslaviškio kaimą. Į Bagaslaviškį juos automobiliu vežė P. M., dar buvo K. T.. Bagaslaviškyje jie buvo apie 21 val., kartu buvo dvi merginos, jų vardų nepamena. Pradžioje jie sėdėjo P. M. automobilyje ir kalbėjosi. Po to P. M. su K. T. išvažiavo į Širvintas, o jie nuėjo prie mokyklos, kur sėdėjo ir kalbėjosi. Neužilgo prie jų privažiavo automobilis, kurį vairavo G. B.. Jis atvežė dvi merginas, kurios išlipo iš automobilio ir atsistojo prie jų. G. B. liko sėdėti už savo automobilio vairo. G. B., sėdėdamas automobilyje, padavė G. G. skardinę alaus ir sakė paduoti kažkuriai merginai. G. G. skardinę numetė ant žemės ir dėl to prasidėjo konfliktas. Jie vienas ant kito šūkavo, vėliau abu apsistumdė. Pirmas G. G. bandė suduoti G. B., bet nepataikė. G. G. gindamasis jam du kartus davė atgal kumščiu į galvą ir abu parkrito ant žemės. Vaikinus nuo žemės kėlė merginos. Jis ir pats du kartus gulinčiam G. B. sudavė į galvą. Tai buvo tuo metu, kai nuo gulinčio G. B. merginos jau atitraukinėjo G. G.. Jis vieną kartą G. B. į galvą spyrė koja ir kartą sudavė dešinės rankos kumščiu. Kai spyrė, tai stovėjo už gulinčio G. B. viršugalvio ir jam pataikė kažkur į viršugalvį, tikrai į plaukuotą galvos dalį. Smūgį ranka pataikė maždaug į kaktą. Į veidą ar žandikaulį G. B. jis nesudavė. Jo smūgiai nebuvo stiprūs. G. B. sudavė todėl, kad buvo išsigandęs. Dar konflikto pradžioje B. jam ir G. G. sakė „ką abu daro svetimame kaime“. Dėl savo veiksmų gailisi. Jis su G. G. buvo sutarę, kad neminės apie jo dalyvavimą muštynėse (36–37, 151–152 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-06-01 – 215-06-03, specialisto išvadoje Nr. G1739/15(1), konstatuota, kad G. G. padaryta kraujosrūva apie dešinę akį, dešinio skruostikaulio apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiai, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-03-27), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nurodytų veido kaulų lūžių. Tiriamojoje dalyje nurodyta, kad G. B. 2015-03-28 į VšĮ VUL Žalgirio klinikas buvo pristatytas neblaivus (1 t., 12 b. l.).

2015 m. spalio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, L. V. nesant tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosiuos įstatymus (158–160 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas, įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje, ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus LR BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti jos motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nustatytomis taisyklėmis.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad G. G. viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė konfliktą su nukentėjusiuoju G. B., tyčia panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, t. y. sudavė 3 smūgius į veido sritį, taip pat spyrė jam kelis kartus į galvos sritį ir taip padarė šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį ir įžūliu elgesiu bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokią tiesą byloje patvirtina nuosekli surinktų ir teisme ištirtų duomenų visumos analizė.

Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad sudavė kelis smūgius kumščiu G. B. į veidą. O pribėgęs L. V. dar ir spyrė į galvos sritį. Nukentėjęs G. B. parodė, kad kelis kartus į veidą kumščiu jam smūgiavo G. G., o vėliau kelis kartus gulinčiam spyrė į veidą (nosį, žandikaulį). Taip pat jam spyrė kelis kartus į galvos sritį ir L. V.. L. L. V. pripažino spyręs tik vieną smūgį nukentėjusiajam į galvos pakaušį, tačiau šias aplinkybes paneigia byloje apklaustų liudytojų R. U., V. U., K. A. parodymai. Iš jų darytina išvada, kad sužalojimai G. B. padaryti net tik G. G. veiksmais, tačiau ir L. V.. Kitų liudytojų P. M. ir K. T. parymai patvirtina tarp G. B. ir G. G. vykusias muštynes. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-06-01 – 215-06-03, specialisto išvadoje Nr. G1739/15(1), konstatuota, kad tokiems sužalojimams pakako padaryti dviejų smūgių. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad G. G. nukentėjusiajam sudavė ranka daugiau nei tris smūgius į veidą, ir daugiau nei tris spyrius koją į veidą, o L. V. kelis kartus spyrė jam į galvos sritį. Taigi, G. G., veikdamas kartu su L. V., kuris iki nusikaltimo padarymo neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, dėl ko jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. B. sveikatą – sulaužė veido kaulus, nuskėlė priekinius dantis. Byloje taip pat nustatyta, kad konfliktą išprovokavo būtent kaltinamasis, numesdamas prašomą G. B. perduoti alaus skardinę ant žemės. Taigi, kaip matyti iš kaltinamojo elgesio įvykio metu, pastarasis demonstravo niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį, aiškiai rodė nepagarbą žmonėms. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo anksčiau nesiejo jokie santykiai. Kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir akivaizdu, jog numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo. Todėl konstatuotina, jog G. G. nusikalstamus veiksmus nulėmė chuliganiškos paskatos, ir jo veika kvalifikuotina teisingai, pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

K. L. V. neturi amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2015 m. spalio 3 d. prokurorės nutarimu, šioje byloje sprendžiama tik G. G. baudžiamosios atsakomybės.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Įstatymas priskiria jas prie nesunkių (LR BK 284 straipsnio 1 dalį) ir apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 straipsnio 3 dalies, 4 dalį).

Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus LR BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų LR BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis nėra teistas ir baustas administracine tvarka, mokosi (duomenys neskelbtini), Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje nėra įrašytas, Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus charakterizuojamas teigiamai (1 t., 43-53 b. l.). Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia, ir į tai, kad G. G. nusikaltimus įvykdė būdamas nepilnametis, dėl įvykio gailisi, posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė, o tai lengvina jo atsakomybę ( LT BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) . Sunkinančių jo atsakomybė aplinkybių teismas nenustatė. LR BK 284 straipsnio 1 dalis, numato alternatyvias bausmes, tai baudą, viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Tuo tarpu už LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, numatytos veikos padarymą, numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Taigi, teismas kaltinamąjį G. G. pripažįsta kaltu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį ir apriboja jo laisvę 6 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi. Taip pat pripažįsta kaltu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jam skiria 9 mėnesių laisvės atėmimą. Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrina apėmimo būdu ir skiria jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 1 metams, skiriant jam auklėjimo pobūdžio priemones – įspėja, apriboja 6 mėnesių laikotarpiui jo elgesį, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose savo gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu (LR BK 82 straipsnio 1 dalies 1,5 punktai, 87 straipsnio 2 dalies 1,2 punktai).

Dėl civilinių ieškinių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė 597,87 eurų civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiojo gydymo išlaidos. Taip pat civilinis ieškovas G. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 eurų neturtinės žalos, 502 eurų turtinės žalos ir 550 eurų advokato išlaidų priteisimo (I t. 91–94, 100–114, 130 b. l.).

Byloje įrodyta, kad G. G., veikdamas kartu su L. V., kuris iki nusikaltimo padarymo neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, dėl ko jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. B. sveikatą. Civiliniai ieškiniai pareikšti byloje tik vienam civiliniam atsakovui – G. G., dar iki pirminio kaltinamojo akto teismui pateikimo. Teismui grąžinus kaltinamąjį aktą, jis buvo tikslintas. Tik per baigiamąsias kalbas paaiškėjo, kad dalį civilinio ieškinio Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms jau yra atlyginusi kaltinamojo G. G. motina, už tuo metu dar buvusį nepilnametį sunų. Rašytinių įrodymų, kokia reikalavimo dalis yra atlyginta, teismui nepateikta. Šiuo metu G. G. jau yra pilnametis ir už savo prievoles atsako savarankiškai. L. V. nors ir 15 metų, tačiau yra savarankiškas prievolių dėl žalos atlyginimo subjektas. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje, nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Tuo tarpu kaltinamieji byloje būtų solidarūs civiliniai atsakovai. Bylinėjimosi išlaidos būtų skirstomos jiems lygiomis dalimis, todėl esant šioms aplinkybėms bei proceso dalyviams prašant, teismas civiliniams ieškovams pripažįsta teisę į civilinius ieškinius, o klausimą dėl ieškinių dydžio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi.

G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnyje 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktais, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti jam galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 92 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant G. G. auklėjimo poveikio priemones – įspėti; apriboti 6 mėnesių laikotarpiui jo elgesį, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose savo gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu (LR BK 82 straipsnio 1 dalies 1,5 punktai, 87 straipsnio 2 dalies 1,2 punktai).

Pripažinti civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir G. B. teisę į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.