Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2015-09-10 · Byla Nr. N1-92-984/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-92-984/2015Nutartis · 2015-09-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. N1-5-984/2016Nuosprendis · 2016-01-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-10
Bylos Nr.
N1-92-984/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17826-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Kaltinamasis
G. G.
Nukentėjusysis
G. B.
Advokatai
Česlovas Bakasėnas, Regina Šaltinienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. N1-92-984/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17826-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1.3.3.
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 10 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė,sekretoriaujant Silverinai Jankaukienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam G. G. ir jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,kaltinamojo įstatyminei atstovei N. C.,nukentėjusiajam G. B. ir jo atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. kaltinamas tuo, kad 2015-03-27, apie 22.30 val., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, o būtent, būdamas aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, esančios(duomenys neskelbtini), konflikto metu, aikštelėje kartu buvusių asmenų akivaizdoje, tyčia sudavė smūgį ranka G. B. į smakrą. G. B. po patirto smūgio parkritus ant žemės, G. G. tyčia dar mažiausiai du kartus sudavė gulinčiam nukentėjusiajam į galvą. Tokiais tyčiniais veiksmais G. G. G. B. padarė kraujosruvą apie dešinę akį ir dešinio skruostikaulio bei apatinio žandikaulio kairės pusės lūžius, t. y., dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis pakeitė parodymus, kaltu nepripažino bei parodė, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė ne tik jis, tačiau ir L. V., kuris kelis spyrė gulinčiam nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis bylos nagrinėjimo metu taip pat parodė, kad jį mušė ne vienas asmuo; jis, gulėdamas ant žemės pajuto vieną smūgį į pakaušį, o vėliau kelis smūgius į veidą – kaktą, nosį (po kurio lūžo nosis) ir į žandikaulį (po kurio prarado sąmonę).

Kaltinamajame akte nėra nurodyta šių faktinių aplinkybių, todėl daryti išvada, kad buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 219 straipsnio reikalavimų, neatitinkantis kaltinamasis aktas, kuris trukdo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

BPK 23 straipsnyje numatyta, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Proceso įstatymas įpareigoja nustatyti visas nusikalstamos veikos aplinkybes (asmenis) bei tinkamai kvalifikuoti asmenų, padariusių ją, veiksmus. Nagrinėjamu atveju, to padaryta minėtoje byloje nebuvo ir tai galėjo nulemti galimą neteisingą kaltinamojo veikos kvalifikavimą bei surašyto byloje kaltinamojo akto trūkumus. Nagrinėjimo teisme metu nustatęs kitas, nei kaltinime nurodytas, kaltinamojo veikos faktines aplinkybes, teismas turi ribotas galimybes nurodytas aplinkybes pakeisti.

BPK 254 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui.

Atsižvelgiant į pirmiau patartas aplinkybes, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, todėl nustačius kaltinamojo akto neatitikimus BPK 219 straipsnio 3 punkto, reikalavimams, kurie trukdo nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisme, baudžiamoji byla perduotina Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje G. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą.

Nustatyti 2 mėnesių terminą ikiteisminio tyrimo papildomiems veiksmams atlikti.

Nutartis 20 dienų terminu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė