- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- eI3-3758-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00154-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
- Trečiasis asmuo
- Šimkų kaimo bendruomenė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Raguvilė“
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,
dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ atstovui advokatui J. Z., atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams A. Z., K. C. ir P. R., trečiojo suinteresuoto asmens Šimkų kaimo bendruomenės atstovams advokatui D. V. ir D. G.,
2021 m. balandžio 6 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šimkų kaimo bendruomenei dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Raguvilė“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:
1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. lapkričio 25 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN23-43 (toliau – ir privalomasis nurodymas) arba įpareigoti privalomąjį nurodymą priėmusiam asmeniui jį nagrinėti iš naujo;
2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-23063 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-11-25 privalomojo nurodymo Nr. PN23-43“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);
3) iš atsakovo pareiškėjos naudai priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija 2020 m. spalio 22 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA23-JO-69-20/PA1-5 (toliau – ir patikrinimo aktas), kurio pagrindu buvo priimtas privalomasis nurodymas. Privalomuoju nurodymu pareiškėja buvo įpareigota iki 2020 m. gruodžio 23 d. pašalinti 1455,44 t. mineralinių medžiagų iš jai priklausančios teritorijos, esančio (duomenys neskelbtini), į įmones, turinčias teisę priimti medžiagas arba įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą. Pareiškėja teigia, jog nesutikdama su privalomuoju nurodymu, pateikė atsakovui skundą, kuriuo prašė jį panaikinti, tačiau Departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos nuomone skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme keliamų individualiems aktams bendrųjų reikalavimų, o būtent: skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, formalaus pobūdžio, jį priimant buvo nevertintos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai, nebuvo įsigilinta į kilusio ginčo esmę. Atkreipia dėmesį, kad viešojo administravimo subjektas priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais ir administracinio akto priėmimo pagrindas privalo būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.
Pažymi, jog tiek privalomajame nurodyme, tiek skundžiamame sprendime nėra nurodyta motyvų ar argumentų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog mineralinių medžiagų laikymui gali būti keliami tapatūs reikalavimai, kurie yra numatyti šlakui bei pelenams. Privalomajame nurodyme buvo akcentuojamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 „Dėl Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinto Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimų (toliau – ir Įsakymas) nuostatos. Pareiškėja teigia, jog jos teritorijoje nebuvo laikomas šlakas bei pelenai, o laikomos mineralinės medžiagos, todėl nagrinėjamu atveju Įsakymo nuostatos negali būti taikomos.
Nurodo, jog siekdama pagrįsti aplinkybę, jog jos veiklos teritorijoje yra realiai laikomos tik mineralinės medžiagos, pareiškėja atsakovui yra pateikusi tai pagrindžiančius įrodymus – mineralinių medžiagų įsigijimo pirkimo – pardavimo sutartį, vežimo važtaraščius bei PVM sąskaitą – faktūrą. Atsakovui buvo žinoma, kad pareiškėja mineralines medžiagas įsigijo iš UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC). Inspekcija bei atsakovas šias aplinkybes tyrė bei vertinto, tačiau padarė priešingą išvadą pateiktiems rašytiniams įrodymams. Pareiškėja pabrėžia, jog Įsakymo nuostatos nenumato jokių privalomų reikalavimų mineralinių medžiagų tvarkymui, todėl nebuvo teisinio pagrindo remtis Įsakymo nuostatomis priimant privalomąjį nurodymą bei skundžiamą sprendimą.
Taip pat pareiškėja nesutinka su privalomajame nurodyme ir skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad medžiagos yra laikomos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Minėtuose administraciniuose sprendimuose teigiama, jog medžiagos privalo būti laikomos uždengtos, siekiant sumažinti galimą dulkėjimą. Atsakovas savo poziciją grindžia Įsakymo 8 punktu, kuriame numatyta, kad pelenai ir šlakai turi būti tvarkomi taip, jog esant įvairioms gamtinėms sąlygoms jų neišnešiotų vėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiant krituliams ar atodrėkiui cheminės medžiagos, esančios pelenuose ir šlake, negalėtų patekti į požeminius ar paviršutinius vandenis ar kitaip nepatektu į aplinką. Akivaizdu, jog minėta Įsakymo nuostata nenumato pareigos uždengti mineralines medžiagas. Taip pat mineralines medžiagos yra laikomos ant kietos dangos aikštelės, o tai objektyviai užkerta kelią, bet kokių galimų cheminių medžiagų patekimui į aplinką/gruntą. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja netgi pagrįstai vertindama, kad medžiagų laikymui nėra keliami jokie papildomi reikalavimai, geranoriškai reagavo į privalomajame nurodyme pateiktas pastabas ir medžiagas uždengė, nors nėra jokių objektyvių įrodymų, kad buvo padaryta žala aplinkai.
Inspekcija privalomajame nurodyme nurodė, kad pareiškėja neįvykdė Įsakyme nustatytos pareigos įrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginius. Pareiškėja nesutikdama su minėta išvada nurodo, kad teisės aktai reglamentuoja, jog pareiga įrengti nuotekų valymo įrenginius atsiranda tik tuo atveju kai galimai teršiama teritorija, kurios plotas didesnis nei 0,01 ha. Nei Inspekcija, nei Departamentas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima spręsti, jog pareiškėjos veiklos teritorijoje yra galimas teršiamas plotas yra didesnis nei 0,01 ha. Akcentuoja, jog jos veiklos teritorijoje apskritai nėra galimas teršimas, tai patvirtina tyrimo metu gauti cheminių elementų duomenys, kurie neviršijo teisės aktuose nustatytų reikšmių. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad privalomasis nurodymas ir skundžiamas sprendimas yra nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Departamento specialistai ginčo tyrimą ir vertinimą atliko paviršutiniškai bei formaliai.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad privalomajame nurodyme nustatytas vieno mėnesio įvykdymo terminas neatitinka ir teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų. Teigia, jog ji neturi galimybių pati išvežti itin didelio kiekio (1455,44 t.) medžiagų, todėl turėtų kreiptis į transportavimo paslaugas teikiančias įmones, tačiau jos dėl valstybėje paskelbto karantino nevykdys jokių vežimo paslaugų, iki Lietuvoje bus atšaukti minėti ribojimai ir juos atšaukus išvežimo veiksmai užtruktų ne mažiau 3 savaites. Taip pat pareiškėja per tokį trumpą laiką neturi objektyvios galimybės atlikti nuotekų ir buities – gamybinių nuotekų surinkimo tinklų sistemos įrengimo darbų. Vertinant objektyvas galimybes tokie darbai truktų ne mažiau 10 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ atstovas advokatas J. Z. nurodė, kad palaiko skundą, prašė jį tenkinti jame bei rašytiniuose paaiškinimuose papildomai pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog nesutinka su skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teigia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Šimkų kaimo bendruomenė (toliau – ir Bendruomenė) 2020 m. rugpjūčio 6 d. prašymu kreipėsi į Departamentą prašydama atlikti tyrimą dėl pareiškėjos sandėliuojamų medžiagų. Bendruomenė prašyme nurodė, jog pareiškėjos sandėliuojamos medžiagos yra pelenų atliekos, kurios kelią pavojų sveikatai. Atsakovo nuomone minėta aplinkybė patvirtina, jog vietiniai gyventojai jaučia neigiamas pasekmes, kadangi pareiškėjos ūkinės veiklos tyrimas buvo pradėtas atsižvelgiant į aktyvios vietinės visuomenės prašymą. Atsakovo pareigūnai atlikę neplaninį išplėstinį pareiškėjos patikrinimą aplinkos oro apsaugos, medžiagų (atliekų) tvarkymo ir saugojimo, paviršinių nuotekų srityse, surašė patikrinimo aktą, kuriame išdėstė ir argumentavo nustatytus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Nustatytų pažeidimų pašalinimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis, pareiškėjai buvo surašytas privalomasis nurodymas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, jog ji savo veiklos teritorijoje laiko ne pelenus ir šlaką, o tik mineralines medžiagas. Iš 2020 m. liepos 10 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 95, sudarytos tarp UAB „Redus LT“ (paslaugos gavėjas) ir pareiškėjos (paslaugos teikėjas), 1.1 p. matyti, kad sutarties objektas – bendradarbiavimas eksperimentiniame tyrime su tikslu sukurti apdorotų pelenų (šlako) naudojimo <...> modelį bei aprašyti apdorotų pelenų (šlako) taikymo <...> rekomendacijas <...>. Nors minėtos sutarties 2020 m. liepos 20 d. priede Nr. 1 nurodoma, kad UAB „Redus LT“ (pardavėjas) sutinka perduoti, o pareiškėja (pirkėjas) nupirkti jo teritorijoje laikinai sandėliuojamą mineralinę medžiagą, t. y. pelenai ir šlakas jau apibūdinami kitu terminu ir įvardijami kaip „mineralinė medžiaga“. Taip pat ir UAB „Redus LT“ pareiškėjui 2020 m. liepos 24 d. pateiktoje sąskaitoje nurodoma „mineralinė medžiaga“. Be to, UAB „Redus LT“ 2020 m. rugsėjo 10 d. informacijoje be kita ko taip pat nurodoma, kad UAB „Redus LT“ iš KRATC paėmė mineralinę medžiagą pagal UAB „Fortum Heat Lietuva“ prašymą, o UAB „Redus LT“ perdavė pareiškėjui mineralinę medžiagą pagal mokslinių tyrimų sutartį, t. y. 2020 m. liepos 10 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 95, kurioje sutarties objektas – pelenai (šlakas). Tačiau iš UAB „Fortum Heat Lietuva“ 2020-01-23 rašto, adresuoto KRATC matyti, kad 2017 m. vasario 14 d. tarp UAB „Fortum Heat Lietuva“ ir KRATC buvo pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis vykdant deginimo įrenginio dugno pelenų, šlako apdorojimo eksperimentinį tyrimą, kurio tikslas sukurti apdorotų pelenų (šlako) naudojimo <...> modelį bei aprašyti apdorotų pelenų (šlako) taikymo <...> rekomendacijas. Minėtu raštu prašoma perduoti <...> apdorotus pelenus (mineralines medžiagas) tyrimų objektui įrengti; taip pat nurodoma, kad apdoroti pelenai turi atitikti Įsakymo nuostatas; apdorotus pelenus (šlakus) prašoma leisti paimti UAB „Redus LT“. Be to, iš KRATC 2018 m. balandžio 30 d. eksploatacinių savybių deklaracijos matyti, kad produkto tipo identifikacinis kodas: 2621 šlakai ir pelenai, naudojimo paskirtis: sąvartyno rekultivacijai, sąvartyno kaupo uždengimui, sąvartyno šlaitų perdengimui, sąvartyno vidaus kelių įrengimui ir kt.. Apibendrinant – visuose išvardytuose dokumentuose terminais „pelenai ir šlakas“, „pelenai – šlakas“, „pelenai (šlakas)“, „pelenai, šlakas“ ir „mineralinė medžiaga“ vadinama viena ir ta pati medžiaga, kurią pareiškėjas savo skunduose atsakovui ir teismui apibūdina kitais terminais ir įvardija kaip „mineralinė medžiaga“ arba „medžiaga“. Atsakovo pareigūnams atlikus neplaninį išplėstinį pareiškėjo patikrinimą konstatuota, jog būtent tokią medžiagą – pelenus ir šlaką savo veiklavietėje ir laiko pareiškėja.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde teigia, jog ji geranoriškai reagavo į privalomąjį nurodymą ir uždengė medžiagas, taip pat pažymi, kad iki šiol jokia galima žala aplinkai nėra kilusi ir tokia tikimybė apskritai neegzistuoja. Departamento nuomone tokie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvus. Atkreipia dėmesį, jog iš pareiškėjos pateiktų fotonuotraukų ir paties atsakovo darytų fotonuotraukų matyti, kad dalis pelenų ir šlako kaupo liko neuždengta (atkasus sniegą rasta dalis kaupo nedengta) – pelenai ir šlakas turi kontaktą su oru ir gruntu, o iškritus gausiam sniegui ir vykstant atodrėkiui nuotekos iš pelenų ir šlako kaupo, nuo pelenais ir šlaku užterštos teritorijos sutekės į nukasto grunto duobę bei užterš gruntą ir paviršinius vandenis. Taip pat, skundo argumentus, kad jokia galima žala negalėtų kilti ir ateityje, nes pelenai ir šlakas saugomi ant kietos dangos aikštelės (asfaltuotos), kuri yra nelaidi vandens prasiskverbimui ir užkerta kelią bet kokių galimų cheminių medžiagų prasiskverbimui, patekimui į aplinką/gruntą, nes per laikotarpį nuo 2020 m. liepos mėn. jei kas ir būtų įvykę, tačiau neįvyko, paneigia ne tik aukščiau minėtos nuotraukos apibūdinančios pavojingą situaciją, taip pat Bendruomenės suinteresuotoms institucijoms nuolat teikiami raštai, pelenų ir šlako kaupo cheminė sudėtis (žr. priedą 11), bet ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo darbo ataskaita apie pelenų ir šlako aplinkosauginius tyrimus, iš kurios matyti, kad UAB „Fortum Heat Lietuva“ bendrojo atliekų deginimo metu susidariusiuose pelenuose ir šlake aptinkama žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingų metalų, tokių kaip titanas, chromas, manganas, nikelis, varis, cinkas, švinas.
Departamentas pabrėžia, jog skundo argumentai, kad pareiškėja neturi jokių galimybių pašalinti pelenus ir šlaką į įmones, turinčias teisę pelenus ir šlaką naudoti ar šalinti dėl Lietuvoje paskelbto karantino, atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl karantino šalyje būtų visiškai sustojusi ūkinė veikla, statybos, komunalinių paslaugų teikimas, šiukšlių išvežimas ir t. t. Atsakovui iš GPAIS (gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema) duomenų matyti, kad pareiškėjas net ir karantino metu toliau vykdė ūkinę veiklą, t. y. rinko ir vežė atliekas, tvarkė Klaipėdos r. savivaldybės kelius.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovai A. Z., K. C. ir P. R. nurodė, jog palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą institucijos poziciją, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Šimkų kaimo bendruomenė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog pareiškėjos skundo argumentas, kad medžiagų laikymas nėra draudžiamas ir nesukelia jokių galimų neigiamų pasekmių gyventojams yra klaidingas. Atkreipia dėmesį, jog peticiją dėl pareiškėjos taršios veiklos Šimkų kaime pasirašė 718 žmonių. Gyventojams nejaučiant jokių neigiamų pasekmių, toks skaičius žmonių nebūtų pasirašę peticijos. Pažymi, jog kieta danga, kuria yra dengta pareiškėjos veiklos teritorija, aplinkos, grunto bei požeminių ir paviršinių vandenų neapsaugo nuo neigiamo poveikio. Danga yra nesandari, sutrūkinėjusi, joje yra daug plyšių, ką patvirtina per juos prasikalusi bei auganti žolė.
Nurodo, kad pareiškėja savo veiklos teritorijoje kaupiamas medžiagas nepagrįstai įvardija kaip mineralinę medžiagą. Į pareiškėjos teritoriją sandėliuoti medžiagos buvo atvežtos iš Dumpių sąvartyno. Minėtą sąvartyną administruojančio KRATC 2018 m. balandžio 30 d. eksploatacinių savybių deklaracijoje aiškiai nurodyta, jog produktas, kurio identifikacinis kodas 2621 yra šlakai bei pelenai. Akivaizdu, jog pareiškėja iš KRATC sandėliavimui negalėjo atsivežti nieko kito kaip pelenus ir šlaką, nepriklausomai nuo to, kaip pati pareiškėja vadina šią medžiagą. Pabrėžia, jog iš kaupo paimtų pelenų tyrimo ataskaitoje taip pat yra aiškiai nurodyta, kad tyrimo objektas – pelenų šlako mėginys.
Bendruomenė akcentuoja, jog pareiškėjos skundo teiginiai, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra per trumpas ir pareiškėjai nebuvo sudarytos realios galimybės išgabenti pelenus (šlakus) iš teritorijos yra nepagrįsti. Remiantis pareiškėjos pateiktais krovinio važtaraščiais matyti, kad pelenai į žemės sklypą buvo suvežti laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. liepos 29 d. t. y. per 9 dienas, todėl akivaizdu, jog vieno mėnesio terminas yra pakankamas pašalinti sandėliuojama medžiagą.
Bendruomenės nuomone šios ir kitos aplinkybės patvirtina, jog Inspekcijos privalomasis nurodymas bei Departamento 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Šimkų kaimo bendruomenės atstovai advokatas D. V. ir D. G. palaiko atsiliepime išdėstytus nesutikimo su skundu argumentus ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PN23-43 ir Departamento 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-23063 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-11-25 privalomojo nurodymo Nr. PN23-43“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. Bendruomenė atsakovui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos veiklos teritorijoje yra sandėliuojama medžiaga, kuri galimai yra pelenų atliekos. Medžiaga yra itin smulki, panaši į miltus, dulki, kai kur matomi smulkūs plastiko gabaliukai. Pabrėžiama, jog minėta medžiaga yra sandėliuojama atviroje vietoje, dideliuose kaupuose, netoli gyvenamosios teritorijos, todėl prašoma ištirti ar ši medžiaga yra kenksminga, ar ji yra tinkamai sandėliuojama.
AAVKĮ 25 straipsnio 2 dalis numato, kad privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. Pareiškėja pasinaudojo minėta teise ir pateikė skundą atsakovui, kuriame prašė: 1) panaikinti privalomąjį nurodymą, laikant jį nepagrįstu ir neteisėtu; 2) netenkinus minėto reikalavimo, panaikinti privalomąjį nurodymą bei perduoti jį priėmusiam pareigūnui nagrinėti iš naujo; 3) netenkinus anksčiau nurodytų reikalavimu, iš dalies pakeisti privalomąjį nurodymą – suteikti 6 mėn. terminą patikrinimo metu nustatytiems trūkumams pašalinti. Atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjos skundą priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė, jog skundas yra nepagrįstas ir privalomąjį nurodymą paliko galioti.
Dėl pareiškėjos veiklavietėje laikomos medžiagos
Pareiškėja skunde laikosi pozicijos, kad jos veiklos teritorijoje laikomos bei sandėliuojamos mineralinės medžiagos, o ne pelenai bei šlakas. Akcentuoja, jog neplaninį patikrinimą vykdžiusiems specialistams buvo pateikta mineralinių medžiagų įsigijimo pirkimo – pardavimo sutartis, vežimo važtaraščiai ir PVM sąskaita – faktūra, kurios įrodo, jog veiklavietėje buvo laikomos mineralinės medžiagos, tačiau nei Inspekcijos, nei Departamento specialistai į šiuos įrodymus neatsižvelgė ir priėmė nemotyvuotą sprendimą, kad teritorijoje buvo sandėliuojami pelenai bei šlakas.
Teismui yra pateiktas UAB „Fortum Heat Lietuva“ 2020 m. sausio 23 d. raštas Nr. SH-7, kuriame teigiama, kad 2017 m. vasario 14 d. tarp UAB „Fortum Heat Lietuva“ ir KRATC buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis vykdant dugno pelenų, šlako apdorojimo eksperimentinį tyrimą. Tyrimo tikslas – sukurti apdorotų pelenų (šlako) naudojimo automobilių kelių (gatvių) konstrukcinių sluoksnių įrengimui, betono konstrukcijoms vertinimo modelį bei aprašyti pelenų (šlako) taikymo kelių tiesyboje ir gelžbetonio produktų gamyboje rekomendacijas. UAB „Redus LT“ buvo suteiktas leidimas paimti apdorotus pelenus ir šlakus.
Byloje nustatyta, kad UAB ‚Redus LT“ ir pareiškėja 2020 m. liepos 10 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 95. Šios sutarties 1.1 punkte teigiama, kad sutarties objektas – bendradarbiavimas eksperimentiniame tyrime su tikslu sukurti apdorotų pelenų (šlako) naudojimo automobilių kelių (gatvių) konstrukcinių sluoksnių įrengimui, betono ir armuoto betono konstrukcijoms vertinimo modelį bei aprašyti apdorotų pelenų (šlako) taikymo kelių tiesyboje ir gelžbetonio produktų gamyboje rekomendacijas. Paslaugų teikėjas (UAB „Raguvilė“) įsipareigoja susandėliuoti aukščiau nurodytas medžiagas savo teritorijoje. Mineralinę medžiagą, sutartą kiekį, paslaugos teikėjas pakrauna ir išveža savo sąnaudomis iš KRATC, adresu (duomenys neskelbtini) UAB „Redus LT“ išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje serija RED Nr. 20-0719 nurodoma, kad 2020 m. liepos 24 d. pareiškėjai buvo perduota 1457,44 t. mineralinės medžiagos.
Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, jog UAB „Fortum Heat Lietuva“ ir KRATC sudarė bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas sukurti apdorotų pelenų (šlako) naudojimo automobilių kelių (gatvių) konstrukcinių sluoksnių įrengimui, betono ir armuoto betono konstrukcijoms vertinimo modelį bei aprašyti apdorotų pelenų (šlako) taikymo kelių tiesyboje ir gelžbetonio produktų gamyboje rekomendacijas. UAB „Redus LT“ buvo sudaryta teisė iš KRATC išvežti pelenus bei šlakus. UAB „Redus LT“ ir pareiškėja 2020 m. liepos 10 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėja įsipareigojo savo veiklos teritorijoje saugoti ir sandėliuoti pelenus ir šlakus. 2020 m. liepos 24 d. pareiškėja iš UAB „Redus LT“ įsigijo 1457,44 t. pelenų bei šlako ir juos atsigabeno į savo veiklos teritoriją. Aplinkybė, jog 2020 m. liepos 24 d. PVM sąskaitoje – faktūroje ir 2020 m. liepos 10 d. paslaugų teikimo sutartyje 1.2 punkte pelenai ir šlakai yra įvardinami kaip mineralinė medžiaga nekeičia tikrosios medžiagos kilmės, kadangi sąvartyną administruojančio KRATC 2018 m. balandžio 30 d. eksploatacinių savybių deklaracijoje aiškiai nurodyta, jog produktas, kurio identifikacinis kodas 2621 yra šlakai bei pelenai. Taigi akivaizdu, jog pareiškėja iš KRATC sandėliavimui negalėjo atsivežti nieko kito kaip pelenus ir šlaką, nepriklausomai nuo to, kaip pati pareiškėja vadina šią medžiagą.
Teisėjų kolegijos nuomone byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai įrodo, kad pareiškėjos sandėliuojama medžiaga yra pelenai bei šlakas, todėl nėra faktinio ar teisinio pagrindo konstatuoti, jog neplaninį patikrinimą atlikę Inspekcijos pareigūnai netinkamai nustatė pareiškėjos veiklavietėje saugomos medžiagos kilmę ir šie pareiškėjos skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl privalomojo nurodymo ir skundžiamo sprendimo teisėtumo
Įsakymo 1 punktas numato, kad atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimai nustato atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir nepavojingojo šlako tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus. Šie Reikalavimai privalomi asmenims, kurių veikla susijusi su nepavojingųjų pelenų ir nepavojingojo šlako susidarymu, tvarkymu ir panaudojimu (Įsakymo 2 punktas). Kaip ir anksčiau minėta nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos veiklavietėje sandėliuojama medžiaga yra pelenai bei šlakas, todėl pareiškėja savo veikloje privalėjo vadovautis Įsakymo nuostatomis.
Įsakymo 7 punktas nustato, kad pelenų ir šlako tvarkymo būdai ir priemonės turi nekelti neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Pelenai ir šlakas turi būti tvarkomi taip, kad esant įvairioms gamtinėms sąlygoms jų neišnešiotų vėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiant krituliams ar atodrėkiui cheminės medžiagos, esančios pelenuose ir šlake, negalėtų patekti į požeminius ir (ar) paviršinius vandenis ar kitaip nepatektų į aplinką (Įsakymo 8 punktas). Vadovaujantis Įsakymo 13 punktu pelenų ir šlako apdorojimas, įskaitant jų laikymą, turi būti vykdomas uždaruose įrenginiuose su įrengta dulkių filtravimo ir dujų pašalinimo sistema arba atviruose įrenginiuose (pvz., atvirose aikštelėse), kuriuose pelenai ir šlakas natūraliai ir/ar dirbtinai drėkinami, siekiant sumažinti galimą dulkėjimą.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog asmenys, kurių veikla susijusi su pelenų bei šlako tvarkymu ir panaudojimu, privalo vengti neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai. Tokie asmenys privalo pelenus ir šlakus sandėliuoti taip, kad jų nenešiotų vėjas, privalo būti užkirstas kelias pelenuose ir šlake esančioms kenksmingos cheminės medžiagoms patekti į paviršinius ar požeminius vandenis ir t. t. Įsakymo nuostatos nedraudžia pelenus bei šlakus laikyti atviroje vietoje, tačiau tokiu atveju asmuo privalo imtis atitinkamų veiksmų, jog jie nedulkėtu ir nepatektu į greta esančias teritorijas.
Iš patikrinimo akto bei privalomojo nurodymo turinio ir teismui pateiktų fotonuotraukų matyti, jog iki Inspekcijos specialistų atliko neplaninio patikrinimo, pareiškėja pelenus ir šlakus sandėliavo atviroje vietoje – jos veiklos teritorijoje esančioje aikštelėje, pelenai bei šlakai nebuvo uždengti ar kitaip apsaugoti nuo aplinkos daromo poveikio pvz. vėjo, kritulių, tiesioginių saulės spindulių. Taip pat nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja dirbtinai ar natūraliai drėkino sandėliuojamas medžiagas, todėl buvo sudarytos sąlygos, kad pelenai bei šlakai bus išpustyti vėjo ir pateks į gretimybėje esančius žemės sklypus ir gyvenamąsias teritorijas.
Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog patikrinimo akte pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja sandėliavo pelenus ir šlakus pažeisdama Įsakymo 8 ir 13 punkto reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja susipažinusi su privalomojo nurodymo turiniu pati ėmėsi veiksmų ir uždengė veiklavietėje esantį pelenų ir šlako kaupą, todėl laikytina, jog pareiškėja iš esmės sutiko, kad ji turi prievolę apsaugoti greta esančias teritorijas nuo vėjo nešiojamų pelenų ir šlako dulkių.
Remiantis Įsakymo 14 punktu pelenų ir šlako apdorojimo įrenginiai turi būti su nelaidžia vandeniui danga arba dugnu. Pelenų ir šlako laikymo ir apdorojimo įrenginiuose surenkamos gamybinės nuotekos privalo būti valomos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“.
Pareiškėja skunde akcentuoja, jog teritorijos, kurioje laikomos medžiagos, paviršius yra kietas, asfaltuotas, todėl yra visos sąlygos, jog cheminės medžiagos iš pelenų bei šlako kaupo nepatektų į paviršinius ar požeminius vandenis. Analizuojant teismui pateiktas teritorijas fotonuotraukas matyti, jog atviros aikštelės, kurioje yra sandėliuojamos medžiagos, paviršius yra asfaltuotas, kieta danga, tačiau jis yra akivaizdžiai paveiktas laiko ir natūralių atmosferos reiškinių, nes asfalto danga yra suskeldėjusi, aptrupėjusi, iš joje esančių plyšių matyti išaugusi žolė, todėl akivaizdu, kad atviros aikštelės paviršiaus danga nėra vientisa, veikiant kritulių iš šlako ir pelenų yra išplaunamos įvairios medžiagos, kurios turi galimybę patekti į paviršinius ir požeminius vandenis. Minėtos aplinkybės paneigia pareiškėjos skundo argumentus, jog nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad per aikštelės paviršių cheminės medžiagos neturi galimybės pateikti į aplinką ar gruntą. Taip pat nagrinėjamoje byloje neginčijamai įrodyta, kad pareiškėjos veiklavietėje nėra įrengta nuotekų ir buities – gamybinių nuotekų surinkimo tinklas bei nuotekų valymo sistema. Pati pareiškėja skunde neneigia, jog jos veiklos teritorijoje ši sistema nėra įrengta ir nurodo, jog 2020 m. spalio 28 d. ėmėsi veiksmų dėl minėtos sistemos įrengimo, tačiau šie darbai dar nėra atlikti.
Pareiškėja skunde akcentuoja, jog teisės aktų nuostatose nėra jai nustatytos pareigos įrengti paviršinių nuotekų ir buities – gamybinių nuotekų surinkimo tinklų bei nuotekų valymo įrenginius. Pareiškėja šį teiginį grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis. Pareiškėja nurodo, kad pareiga įrengti paviršinių nuotekų valymo įrenginius atsiranda tik tais atvejais, kai galimai teršiamos teritorijos plotas yra didesnis nei 0,01 ha ir susidarančių nuotekų užterštumas viršija Reglamento 18 punkte nustatytus normatyvus.
Reglamento 15 punkte numatyta, kad paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 18 punkte nustatytas sąlygas. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu susidarančių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų. Į gruntą išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali būti didesnis kaip: 1) BDS₇ didžiausia momentinė koncentracija – 10 mg O₂/l; 2) naftos produktų didžiausia momentinė koncentracija – 1 mg/l; 3) kitų pavojingųjų medžiagų koncentracija išleidžiamose į paviršinius vandens telkinius ar į gruntą paviršinėse nuotekose negali viršyti Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, I priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų, II priede nurodytų pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų DLK į gamtinę aplinką, išskyrus išimtis, kai Reglamente arba kituose teisės aktuose nustatyti kitokie reikalavimai išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Departamento specialistai 2020 m. rugpjūčio 12 d. iš pareiškėjos veiklos teritorijoje laikomo pelenų ir šlako kaupo paėmė mėginį, siekiant nustatyti kaupe esančios medžiagos cheminę sudėtį. Iš 2020 m. spalio 8 d. tyrimo ataskaitos matyti, kad pelenų ir šlako mėginyje nustatyti šie metalai: 1) geležis – 4,93 proc. bendros masės; 2) nikelis – 0,011 proc. bendros masės; 3) kobaltas – 0,0031 proc. bendros masės; 4) chromas – 0,016 proc. bendrosios masės. Eliuato mėginyje (tirpale, turinčiame iš absorbento išplautų medžiagų) nustatytos šių cheminių elementų koncentracijos: 1) chloridai – 295 mg/l; 2) sulfatai – 578 mg/l; 3) chromas – 41,8 μm/l; 4) varis – 28,7 μm/l.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ buvo patvirtintas Nuotekų tvarkymo reglamentas. Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedas reglamentuoja prioritetinių medžiagų ir kai kurių kitų teršalų didžiausią leidžiamą koncentracija nuotekose ir aplinkos kokybės standartus (priedo A dalis) ir kitų Lietuvoje kontroliuojamų medžiagų didžiausia leidžiama koncentraciją (priedo B dalis). Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalies sąraše B2 nurodyta, jog didžiausia leidžiama sulfatų koncentracija į gamtinę aplinką yra 300 mg/l. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjos veiklavietėje sandėliuojamuose pelenuose bei šlake esančių sulfatų koncentracija viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją, todėl akivaizdu, kad teritorijoje susidarančių nuotekų užterštumas viršija Reglamento 18 punkte nustatytus normatyvus.
Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, jog neplaninį patikrinimą atlikę specialistai neišmatavo pelenų ir šlako kaupo ploto, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad teršiamos teritorijos plotas viršija 0,01 ha plotą. Teismas vertindamas byloje esančią medžiagą sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Inspekcijos specialistai neatliko šių veiksmų ir byloje nėra neginčijamų duomenų patvirtinančių, kad kaupo plotas siekia 0,01 ha arba daugiau, tačiau iš teismui pateiktų fotonuotraukų vizualiai galima matyti, kad pelenų ir šlako kaupo plotas gerokai viršija 0,01 ha plotą, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėja turėjo prievolę laikytis Reglamento 15 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. įsirengti paviršinių nuotekų valymo įrenginius.
Pareiškėja skunde laikosi pozicijos, kad privalomasis nurodymas bei skundžiamas sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nustatytų Viešojo administravimo įstatyme. Teigia, kad privalomasis nurodymas ir skundžiamas sprendimas yra nemotyvuoti, tyrimas atliktas formaliai, nebuvo įsigilintą į situaciją. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Viešojo administravimo įstatymo 8 (nagrinėjam ginčui aktualios įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatos) straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų, bei, kad šiame straipsnyje yra įtvirtintos bendrojo pobūdžio taisyklės, kurios taikytinos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui. Tam, kad individualus administracinis aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinas teisės normas, teisinį nustatytų faktų vertinimą.
Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (pvz., 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A622-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (pvz., 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).
Teisėjų kolegija įvertinusi privalomojo nurodymo ir skundžiamo sprendimo turinį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies prasme sprendžia, jog jie yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, atitinkantis esminius Viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Tiek Inspekcija, tiek Departamentas veikė teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir savo veiklą bei priimtus sprendimas grindė neplaninio patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aktualių teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog jie neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog privalomajame nurodyme nustatytas vieno mėnesio įvykdymo terminas neatitinka protingumo ir proporcingumo principų. Pabrėžia, jog per tokį trumpą laiką nėra realu įvykdyti jame keliamus reikalavimus. Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus reglamentuoja AAVKĮ 21 straipsnis.
Vadovaujantis AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalimi privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Ilgesnius, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, bet ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, įvertinęs asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, nustato suderinęs su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu (AAVKĮ 21 straipsnio 2 dalis). Ilgesnius, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, bet ne ilgesnius kaip 6 mėnesiai, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas duoda atsižvelgęs į Komisijos dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų nustatymo sprendimą, įvertinus asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes. Ilgesni kaip 6 mėnesių terminai šioje dalyje nustatyta tvarka gali būti nustatyti išimtiniais atvejais, kai privalomiesiems nurodymams įvykdyti būtina atnaujinti įrenginius, pakeisti technologijas ar atlikti kitus sudėtingus pertvarkymus, kurie negali būti įgyvendinti per 6 mėnesių terminą, ir kai dėl ilgesnio privalomojo nurodymo įvykdymo termino nebus padaryta žala aplinkai (AAVKĮ 21 straipsnio 3 dalis).
Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu darytina išvada, jog AAVKĮ nuostatose numatyta, kad privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, skirdamas privalomojo nurodymo įvykdymo terminą privalo įvertinti visas aplinkybes ir skirti objektyviai pagrįstą terminą, reikalingą privalomajam nurodymui įvykdyti. Paprastai privalomuoju nurodymu skiriamas ne ilgesnis nei vieno mėnesio įvykdymo terminas, tačiau AAVKĮ 21 straipsnyje yra numatyta išimčių, kurios leistu nustatyti ir ilgesnį terminą. Pažymėtina ir tai, kad privalomajame nurodyme pareiškėjai buvo pateikti alternatyvūs jo įvykdymo būdai: 1) pašalinti 1455,44 t., pelenų ir šlako iš veiklavietės į įmones, turinčias teise juos naudoti ar šalinti; 2) įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą, sandėliuojant pelenus ir šlakus.
Taipogi atkreiptinas dėmesys, jog iš pateiktų krovinio važtaraščių matyti, kad pelenai ir šlakas į pareiškėjos veiklos teritoriją buvo suvežti laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. liepos 29 d. t. y. per 9 kalendorines dienas. Tai patvirtina, jog pareiškėja per vieno mėnesio terminą turėjo visas galimybes įvykdyti vieną iš privalomajame nurodyme pateiktų alternatyvų įvykdyti pravalomąjį nurodymą – pašalinti pelenus ir šlaką išvežant į įmonę, turinčią teisę juos naudoti ar šalinti.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog privalomajame nurodyme nustatytas vieno mėnesio terminas yra neproporcingas ir neatitinka protingumo kriterijų.
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PN23-43 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-23063 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020-11-25 privalomojo nurodymo Nr. PN23-43“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimų priteisimo
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė prašo iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šiuo sprendimu konstatuota, jog nėra teisinio pagrindo naikinti privalomąjį nurodymą ir skundžiamą sprendimą, todėl ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Šimkų kaimo bendruomenė pateikė prašymą iš pareiškėjos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 2359,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bendruomenė patirtas išlaidas grindžia 2020 m. lapkričio 13 d. atstovavimo sutartimi, 2021 m. kovo 17 d. PVM sąskaita – faktūra APB Nr. 067/21 ir 2021 m. balandžio 5 d. PVM sąskaita – faktūra APB Nr. 0683/21. Minėti dokumentai patvirtina, jog Bendruomenė už atsiliepimo į skundą parengimą bei jo pateikimą teismui advokatų profesinei bendrijai EUROLEX sumokėjo 1887,60 Eur, o už jos interesų atstovavimą 2021 m. balandžio 6 d. vykusiame teismo posėdyje sumokėjo 471,90 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis teigia, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog neplaninis patikrinimas pareiškėjos veiklos teritorijoje buvo pradėtas Bendruomenės iniciatyva, taip pat Bendruomenė atsiliepime į skundą nurodė, jog nepalaiko pareiškėjos skundo, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, todėl akivaizdu, kad sprendimas buvo priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai ir ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).Atsiliepimas į pareiškėjos skundą surašytas ir teismui pateiktas 2021 m. kovo 29 d. (2021 m. I ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 2020 m. III ketvirčio duomenis apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2020 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1454,8 Eur.
Kaip jau paminėta, Bendruomenė advokatų profesinei bendrijai EUROLEX už atsiliepimo į skundą parengimą sumokėjo 1887,60 Eur. Už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už atsiliepimo į skundą parengimą maksimalus galimas priteisti užmokestis yra 3637,00 Eur (1454,8 * 2.5), t. y. Bendruomenės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 2 puntu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos.
Bendruomenės prašoma už atsiliepimo į skundą parengimą prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus priteistino dydžio, teismas šioje byloje konstatavo, kad administraciniai aktai yra pagrįsti bei teisėti, tuo apginti trečiojo suinteresuotojo asmens interesai nagrinėjamoje byloje, todėl Bendruomenės prašymas šioje dalyje tenkintinas ir iš pareiškėjos trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistinas 1887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atsiliepimo į skundą parengimą.
Taip pat Bendruomenė prašo iš atsakovės priteisti 471,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sumokėjo advokatų profesinei bendrijai EUROLEX už jos interesų atstovavimą teismo posėdyje. Šioje byloje teismo posėdis vyko 2021 m. balandžio 6 d. (2021 m. II ketvirtis), todėl yra aktualūs 2020 m. IV ketvirčio duomenys apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2020 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1524,2 Eur.
Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis siekia 152,42 Eur (1524,2 * 0,1).
Vadovaujantis 2021 m. balandžio 6 d. informacinėje pažymoje pateiktais duomenimis nustatyta, kad posėdžio pradžia – 13.15 val., o pabaiga – 15.13 val. t. y. iš viso teismo posėdis vyko 118 min. Pažymėtina, jog Rekomendacijų 9 punktas teigia, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, todėl konstatuotina, jog advokatas Bendruomenės interesus atstovavo 2 val. Remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu už minėtą laikotarpį maksimali priteistina užmokesčio suma yra 304,84 Eur (152,42 * 2). Akivaizdu, jog Bendruomenės prašoma priteisti 471,90 Eur suma viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius.
Remiantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis trečiojo suinteresuoto asmens Šimkų kaimo bendruomenės prašymas priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies ir iš pareiškėjos UAB „Raguvilė“ trečiajam suinteresuotam asmeniui asociacijai Šimkų kaimo bendruomenė priteistinas 2 192,44 Eur (1887,6 + 304,84) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ prašymo iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinti.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui asociacijai Šimkų kaimo bendruomenė iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ priteisti 2 192,44 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.