Kauno apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė 233-ioji Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija (toliau – ieškovė) ieškiniu ir patikslintu prašė: 1) pripažinti ieškovei nuosavybės teises į 1 370 kv. m., automobilių stovėjimo aikštelę, tvoras Tl, T2, vartus V1, V2, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtus (duomenys neskelbtini) parengtoje 2019 m. gegužės 6 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje indeksu „A“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius ant pastato – požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės 151-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – atsakovė) ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jai dar 1987 m. buvo suteiktas 7 495 kv. m. žemės sklypas daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – daugiabutis namas) statybai, kuri vyko 1987–1993 m. laikotarpiu. 1986 m. buvo parengtas daugiabučio namo statybos darbų projektas, kuriame kaip vienas iš esminių projekto sprendinių, buvo numatyta įrengti ir 1993 m. kooperatyvo lėšomis šiaurinėje sklypo dalyje įrengta asfaltuota 44 vietų lengvųjų automobilių parkavimui suprojektuota transporto priemonių parkavimo aikštelė (toliau – aikštelė). Tuo tarpu požeminių garažų, kurie šiuo metu priklauso atsakovei, statyba vyko vadovaujantis 1988 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 251 (toliau – sprendimas Nr. 251), kuriuo leista garažų kooperatyvui Nr. 151 statyti požeminius garažus (duomenys neskelbtini) (toliau – garažai). Garažai buvo suprojektuoti atskiru projektu, šiek tiek vėliau nei daugiabutis namas. 1993 m. pastatyto daugiabučio namo priėmimo naudoti bei 1990 m. gruodžio 17 d. pastato priėmimo naudoti Valstybinės komisijos aktai patvirtina, kad tiek daugiabučio namo, tiek garažų statytoja buvo ta pati bendrovė – valstybinė akcinė įmonė „Kapitalinė statyba“ (toliau – bendrovė). Ta pati bendrovė vienu metu vykdė du atskirus projektus – statė garažus bei vykdė daugiabučio namo statybos projektą, kuriame buvo suprojektuota aikštelė daugiabučio namo gyventojų automobilių laikymui. Taigi, nors abu objektai buvo statyti iš esmės tuo pačiu metu ir vienos bendrovės, aikštelė, esanti virš garažų, buvo suprojektuota kaip vienas iš esminių daugiabučio namo statybos sprendinių, tuo tarpu, po aikštele esantys ir atsakovei priklausantys garažai buvo projektuoti atskiru projektu, kuriame, kaip projekto sprendinys, jokia aikštelė numatyta nebuvo. Ieškovės nurodytas aplinkybes pagrindžia Valstybinės komisijos garažų komplekso priėmimo naudojimui 1990 m. gruodžio 17 d. aktu (toliau – aktas), kuriame nurodyta, kad garažų kompleksas priimamas naudojimui su apšiltintu ruloninės dangos stogu. Analogiškas įrašas yra ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras garažų komplekso apskaitos bylos apyraše „Pastato inventorinės žinios“. Minėtas dokumentas įrodo, kad atsakovė virš garažų jokios aikštelės nepastatė, todėl ji negali pasisavinti turto, kuris jai nepriklauso. 1992 m. spalio 7 d. Kauno miesto savivaldybės raštu ieškovė informuota, kad jai leista aikštelę apsitverti. Ieškovė daugiau kaip 30 metų, t. y. nuo pat daugiabučio namo pastatymo bei aikštelės įrengimo, iki šiol valdė aikštelę ir naudojo ją išimtinai daugiabučio namo butų savininkų poreikių tenkinimui. 2020 m. dėl neaiškių priežasčių atsakovė pradėjo konfliktuoti dėl aikštelės ir toks jos elgesys laikytinas nesąžiningu. Nors aikštelė yra teisėtai pastatyta ir ieškovės naudojama daugiau nei 30 metų, ji nėra registruota VĮ „Registrų centras“, todėl ieškovė, parengusi aikštelės ant garažų kadastrinių matavimų bylą, prašo teismo pripažinti jos nuosavybės teisę į šią aikštelę.