- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-425-163/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00180-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- K. B., B. B., I. Ž., L. A., I. B.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-425-163/2016
2016 m. kovo 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams K. B., B. B., I. Ž., L. A., I. B., tretieji asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų K. B., B. B., I. Ž., L. A. ir I. B. 2832,48 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo B. B. 434,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; solidariai iš atsakovų K. B., B. B. ir L. A. 1158,48 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 14 481 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovų K. B., B. B., I. Ž., L. A. ir I. B.. Nurodė, kad atsakovai 2012–2014 m. dėl ieškovo inicijavo ikiteisminius tyrimus, kurie buvo nutraukti, ieškovui nepadarius nusikalstamų veiksmų. 2012-06-07 Klaipėdos apygardos prokuratūros Plungės r. apylinkės prokuratūros nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-00433-12 pagal BK 167 str. 1 d. ir 168 str. 1 d. dėl to, kad ieškovas galbūt neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą bei ją panaudojo. 2013-12-18 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsakovai, nesutikdami su priimti procesiniu sprendimu, šį nutarimą apskundė, tačiau jų skundai tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo atmesti. Dėl tokių atsakovų veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 78-1-00433-12 ieškovas patyrė 2 832,48 Eur (9780 Lt) turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas B. B. nagrinėjant ieškovo privataus kaltinimo skundą dėl atsakovo elgesio viešai pažeminus ieškovą pateikė priešpriešinį skundą, dėl ko ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. PK104-363/2013, savo interesams ginti ieškovas sudarė teisinių paslaugų sutartis, patyrė turtinę žalą, atsakovui savo pareiškimo atsisakius ir bylą nutraukus, turtinė 434,43 Eur (1500 Lt) žala ieškovui liko neatlyginta. Atsakovai K. B., B. B., L. A., I. Ž. ir I. B. pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ieškovui, 2014-02-05 pagal atsakovų pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00063-14, kuris 2014-08-12 nutrauktas, konstatavus, jog ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl šio ikiteisminio tyrimo ieškovas patyrė 1158,48 Eur (4000 Lt) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovo nuomone, atsakovai nepagrįstai inicijuodami ikiteisminius tyrimus dėl neva ieškovo padarytų nusikalstamų veikų privalo atlyginti ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų ieškovui 2012-12-05 ieškovo namuose buvo atlikta krata, pareiškus įtarimus buvo paimtas ginklas, ieškovas privalėjo sustabdyti narystę „Lions“ klube, nebeturėjo galimybės verslo reikalais išvykti į Baltarusiją. Dėl neteisėtai atliktos kratos labai pablogėjo ieškovo sveikata, dėl atsakovų veiksmų ieškovas patyrė nuolatinę įtampą, tapo nervingas, irzlus, teko kreiptis į medikus, vartoti vaistus. Dėl ilgalaikio baudžiamojo persekiojimo prarado galimybę artimai bendrauti su draugais ir artimaisiais. Ieškovo patirti nepatogumai ir išgyvenimai tęsėsi ilgą laiką, todėl patirtą neturtinę žalą įvertino 14 481 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2015-11-23 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė K. B. į Plungės r. PK kreipėsi 2012-06-07 dėl to, kad J. M. renka informaciją apie pareiškėjos šeimos gyvenimą fotografuodamas, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 str. 1 d. ir 168 str. 1 d. Su analogiško turinio pareiškimais kreipėsi ir atsakovai B. B., I. Ž., L. A. ir I. B., šių pareiškimų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-00433-12 taip pat dėl J. M. veiksmų, fiksuojant privatų gyvenimą, filmuojant namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Plungės m., fotografuojant atsakovus ir atvykstančius svečius 2013-09-14, 2013-10-28, 2013-11-30, 2013-12-19. Su pareiškimu atsakovai K. B., B. B. ir L. A. kreipėsi į Plungės r. PK 2013-12-31, pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00063-14. Atliekant šį ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad prie ieškovui priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Plungės m., įrengta filmavimo kamera. Teismas motyvavo, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 30-9-00063-14 matyti, kad ieškovas ir toliau tęsė veiksmus, kuriais galbūt pažeidė atsakovų privatų gyvenimą, jį fiksuodamas techninėmis priemonėmis (fotografuodamas, stebėdamas vaizdo kamera). Vien ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-00433-12 nutrauktas, nereiškia, kad atsakovai negali kreiptis dėl teisminės gynybos. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-11433-12 buvo nutrauktas ne dėl to, kad ieškovo nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bet dėl to, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 168 str., neatliekamas, o pasiūloma kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Taigi byloje surinkti įrodymai neįrodo, jog atsakovų elgesys neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų, dėl kurių atsakovų kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas BPK nustatyta tvarka galėtų būti vertintinas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, todėl ieškovo ieškinys atmestinas. Teismas atmetė atsakovų prašymą priteisti iš ieškovo 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš jų 50 procentų priteisiant atsakovams lygiomis dalimis, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovas pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį (LR CPK 95 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-11-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nevisapusiškai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, kadangi ieškovas fotografuodamas viešoje vietoje fiksavo daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o ne rinko informaciją apie atsakovų privatų gyvenimą. Atsakovai nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad ieškovas rinkos informaciją apie atsakovų privatų gyvenimą. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovų kreipimasis dėl teisminės gynybos BPK nustatyta tvarka neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų, dėl ko nėra būtinųjų sąlygų atsakovų deliktinei atsakomybei kilti. Ieškovas nurodo, kad atsakovai turėjo suprasti, kad visi procesiniai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 78-1-00433-12 priimami nepalankūs jiems sprendimai pakartotinai dėl tų pačių faktų, kurie buvo nurodyti byloje Nr. 78-1-00433-12, ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Tokiu būdų piktnaudžiaudami savo teisėmis dėl teisminės gynybos, atsakovai siekė piktybiškai, sistemiškai pakenkti ieškovui – pažeminti ir menkinti jį draugų ir visos Plungės rajono bendruomenės akyse. Pradėjus ikiteisminį tyrimą ieškovui, jis neteko galimybės važinėti į Baltarusiją darbo reikalais, kadangi esant įtariamuoju byloje vizos nėra išduodamos. Taigi ieškovas patyrė tiesioginių finansinių nuostolių. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 177 straipsnio nuostatas, kadangi vertino tik atsakovų pateiktus paaiškinimus, visiškai nevertino trečiųjų asmenų byloje parodymų.
Atsiliepimas
Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais sprendimo motyvais.
Atsakovai B. B., K. B., L. A., I. Ž., I. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimu atsakovai visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais sprendimo motyvais, o ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo, peržengė ieškinio reikalavimo ribas, kadangi išsprendė klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pateikęs.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl nepagrįstai pradėtų ikiteisminių tyrimų prie ieškovą, dėl kurių atsakovas patyrė tiek finansinių nuostolių, tiek stiprių išgyvenimų dėl sugadintos reputacijos. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nevisapusiškai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, kadangi ieškovas fotografuodamas viešoje vietoje fiksavo daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o ne rinko informaciją apie atsakovų privatų gyvenimą. Atsakovai nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad ieškovas rinkos informaciją apie atsakovų privatų gyvenimą. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovų kreipimasis dėl teisminės gynybos BPK nustatyta tvarka neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų, dėl ko nėra būtinųjų sąlygų atsakovų deliktinei atsakomybei kilti.
Dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo
CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Viena iš privalomų ir šiai bylai aktualių deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovų tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovų kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis dėl teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminę reikšmę turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi dėl teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Byloje nustatyta, kad 2012-06-07 Plungės r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal K. B. pareiškimą dėl to, kad J. M. renka informaciją apie pareiškėjos šeimos gyvenimą fotografuodamas, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 str. 1 d. ir 168 str. 1 d. Atliekant ikiteisminį tyrimą, gauti B. B., I. Ž. ir L. A. pareiškimai pripažinti juos nukentėjusiaisiais. 2013-04-22 su pareiškimu dėl J. M. veiksmų į Plungės r. PK kreipėsi I. B.. 2013-05-24 J. M. pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 168 str. 1 d., t. y. dėl to, kad nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2013 m. balandžio 21 d., pasinaudodamas fotoaparatu, telefonu bei kitais vaizdo fiksavimo įrenginiais, nuolat fotografuodamas, filmuodamas bei kitokiu būdu fiksuodamas K. B. ir B. B. namų valdą, namo gyventojus, jame gyvenančius ir besilankančius asmenis, jų automobilius, neteisėtai rinko informaciją apie privatų K. B., B. B., L. A., I. Ž. bei I. B. gyvenimą, nuotraukas platino Plungės r. savivaldybėje, Plungės PK, teismuose. 2013-12-18 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, pasiūlant nukentėjusiesiems kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. 2012-12-31 J. M. skundu prašė patraukti B. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 155 str. 1 d. 2013-01-25 B. B. su priešpriešiniu skundu kreipėsi į Plungės r. apylinkės teismą dėl baudžiamosios bylos J. M. pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. iškėlimo, 2013-09-04 pareiškimu B. B. nuo priešpriešinio skundo atsisakius, privataus kaltinimo procesas nutrauktas. 2014-02-12 nuosprendžiu B. B. išteisintas dėl veikos pagal LR BK 155 str. 1 d. 2014-01-13 pareiškimu K. B., B. B. ir L. A. kreipėsi į Plungės r. PK dėl J. M. veiksmų, fiksuojant privatų gyvenimą, filmuojant namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Plungės m., fotografuojant juos ir atvykstančius svečius 2013-09-14, 2013-10-28, 2013-11-30, 2013-12-19, 2013-12-31. Ikiteisminis tyrimas 2014-08-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas atsakovas, atsakovų K. B. ir B. B. privati namų valda ir į ją atvykstantys bei šeimos automobiliai, besilankantys asmenys, pats ieškovas neneigė, kad vaizdo kamera fiksuoja atsakovų namų valdą, siekdamas išaiškinti, jo nuomone, atsakovų daromus pažeidimus. Taigi ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia daryti išvadą, kad dėl ieškovo veiksmų, fiksuojant techninėmis priemonėmis atsakovams priklausančią namų valdą ir kt. turtą (automobilius), į ją patenkančius ir besilankančius asmenis, t. y. fiksuojant atsakovų privataus gyvenimo dalį, atsakovai turėjo pagrindą manyti, kad ieškovas neteisėtai renka informaciją apie privatų atsakovų gyvenimą, kad ieškovo veikoje galbūt yra nusikaltimų, numatytų BK 167 str. ir 168 str., požymių.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas, kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kamera užfiksuotas asmens atvaizdas ar kiti unikalūs su asmeniu susiję duomenys, kiek jie leidžia identifikuoti duomenų subjektą, laikytinas asmens duomenimis, pažeistos teisės ginamos. Todėl atsakovų pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis teisminės gynybos nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme, nes byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovų piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Nesant teisinių pagrindų atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra sąlygų atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei dėl neteisėto kreipimosi teisminės gynybos kilti, taigi – ir teisinio pagrindo dėl to priteisti iš atsakovų ieškovo prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Taigi vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje pateiktus duomenis bei susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą nepakeistą.