Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Komisijos 2019 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. S-13(7-189/2018) ir Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5)-FR0682-296.

3. Paaiškino, kad tiek Inspekcija, tiek MGK priimdamos sprendimus dėl ginčo sumų apmokestinimo, apsiribojo tik UAB „TNN“ banko sąskaitos išrašų vertinimu, nerinko jokios papildomos informacijos apie UAB „TNN“ vykdytus projektus ir atsiskaitymus, apmokestino pareiškėją pagal jo asmeninių išlaidų įvertinimą. Mokesčių administratorius konstatuodamas, kad nurodytas apmokestinimo principas taikomas, kai asmens išlaidos viršija pajamas, nesurinko ir nenurodė jokių įrodymų ar argumentų, patvirtinančių šiuos mokesčių administratoriaus teiginius. Informacija apie pareiškėjo išlaidas apskritai nebuvo rinkta, išlaidos nenustatytos, todėl konstatuoti, kad pareiškėjo išlaidos viršija pajamas nėra pagrindo.

3.1. Pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos ir Komisijos pozicija, kad pareiškėjo pateikti dokumentai, kasos pajamų orderiai 502 000 Eur sumai, yra gynybinė pozicija ir kad pareiškėjas pateikė prieštaringą informaciją. Pinigai buvo įnešti į įmonės kasą, o tai patvirtina kasos pajamų orderių kopijos, kurios nėra nuginčytos, tik mokesčių administratorius nepagrįstai nenori jų pripažinti. Mokesčių administratorius, alikdamas UAB „RB grupė“ patikrinimą, padarė UAB „TNN“ sąskaitų faktūrų, buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų kopijas, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad su šia įmone buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, todėl atsiskaitymas grynaisiais pinigais su rangovais ir tiekėjais buvo įprastinė praktika. Pareiškėjo atstovui paprašius susipažinti su UAB „TNN“ patikrinimo medžiaga, buvo pateiktas dalinai uždengtas mokestinio tyrimo pažymos variantas, kuris nebuvo pakankamai informatyvus, kad galima būtų pagrįsti savo poziciją.

3.2. Pareiškėjas piniginių lėšų niekur nepanaudojo, jas grąžino į įmonės kasą, įnešus pinigines lėšas grynaisiais pinigais, buvo išrašyti kasos pajamų orderiai. Tai, kad piniginės lėšos buvo naudojamos atsiskaityti su kitais juridiniais asmenimis ir atsiskaitymas grynaisiais pinigais buvo įprastinė praktika, patvirtina pinigų priėmimo kvitų kopijos, UAB „TNN“ atskaitingo asmens sąskaitos išrašas (iš jo matyti, kad 2015 m. pabaigoje, pareiškėjo, kaip atskaitingo asmens, įsipareigojimas UAB „TNN“ buvo - 46022,73 Eur).

3.3. Pareiškėjo manymu, mokesčių administratorius netinkamai taiko Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas, nes Inspekcija 2018 m. gegužės 9 d. pateiktame išaiškinime nurodė, kad „iš fizinio asmens į juridinio asmens kasą įneštų pinigų įforminimo dokumentai – kasos pajamų orderiai, pinigų priėmimo kvitai laikomi kasos pajamų orderį išrašiusio juridinio asmens dokumentais, kurie saugomi 10 metų. Fizinis asmuo, nesiverčiantis verslu ar profesine veikla, saugoti kasos pajamų orderio antro egzemplioriaus neprivalo, todėl šį dokumentą galėtų saugoti tiek laiko, kiek šis dokumentas būtų reikalingas jo pajamoms ar išlaidoms pagrįsti.“ Kadangi nuo 2016 metų neatsirado joks poreikis šiems dokumentams pateikti, praėjus dvejiems metams, pareiškėjas nežinojo, kur padėjo visus gautus kasos pajamų orderių kvitus. Todėl, pasak pareiškėjo, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi pareigos saugoti šiuos kvitus, Inspekcijos nurodytas apmokestinimo pagrindas nėra tinkamas ir neteisėtas. Todėl Inspekcijos išvados dėl gautų pajamų nedeklaravimo 2015-2016 metų metinėse pajamų deklaracijose, nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų ir atsiradusio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio nuostatas neturi jokio teisinio pagrindo. Pirma, pareiškėjas neprivalėjo deklaruoti sumų, kurių jis negavo. Antra, Inspekcija nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas privalėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Trečia, pats mokesčių administratorius patvirtino savo 2018 m. gegužės 9 d. išaiškinime, kad pareiškėjas neprivalo tvarkyti buhalterinės apskaitos ir saugoti gautų apskaitos dokumentų. Mokesčių administratoriaus argumentai dėl MAĮ 70 straipsnio nuostatų taikymo yra neteisėti.

3.4. Teigia, kad Inspekcijos pozicija, kad pareiškėjo paaiškinimai dėl UAB „TNT“ dokumentų yra prieštaringi, yra kabinėjimasis prie žodžių, nes jis UAB „TNT“ vadovu buvo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. birželio 10 d. bendrovės vadovu buvo A. K.. Pagal BAĮ 19 straipsnio 4 dalies nuostatas, jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Pasikeitus vadovams, pareiškėjas visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus perdavė naujam direktoriui. Pareiškėjas negalėjo ir neturėjo pareigos pasilikti jokių buhalterinės apskaitos dokumentų (tai patvirtina Inspekcijos 2018 m. gegužės 9 d. pateiktas išaiškinimas). Faktą, kad pareiškėjas perdavė buhalterinės apskaitos dokumentus naujajam vadovui, patvirtina ir Inspekcijos motyvas, jog FNTT prie VRM kratos metu pas pareiškėją, jokių apskaitos dokumentų nerado. Tuo tarpu naujasis vadovas, įvertinęs gautus dokumentus, jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo su bendrovę ar netinkamo lėšų panaudojimo, pareiškėjui nereiškė. MGK nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos argumentus ir neapgrįstai palaikė mokesčių administratoriaus poziciją.

3.5. Atkreipia dėmesį, kad kasos pajamų orderių kopijų FNTT prie VRM pareigūnai nelaikė apskaitos dokumentais, nes ieškojo dokumentų originalų, todėl kratos metu apie kasos pajamų orderių kopijas nieko neatžymėjo. MGK atsikirsdama į pareiškėjo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas neturėjo pareigos saugoti buhalterinės apskaitos dokumentų, nurodė, kad VMI išaiškinimas yra tik bendro pobūdžio informacija, tačiau nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo ši informacija nebūtų taikoma pareiškėjui ar nagrinėjama mokestiniam ginčui. Pareiškėjo advokatas, rinkdamas informaciją, siekdamas bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tinkamai realizuoti pareigą pateikti tikrovišką informaciją, analogiškai kaip ir mokesčių administratorius (pastabų 2.4 ir 2.5 punktai), siekė surinkti šią informaciją iš Vilniaus miesto savivaldybės archyvo ir bankroto administratoriaus, nes šie asmenys pagal įstatymą turėtų disponuoti UAB „TNN“ buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl ši informacija ir buvo nurodyta mokesčių administratoriui. Kadangi atstovo veiksmai formaliai yra atliekami kliento vardu, mokesčių administratorius buvo informuotas, kad pareiškėjas kreipėsi surinkti informaciją iš Vilniaus miesto savivaldybės archyvo ir bankroto administratoriaus, nors realiai kreipėsi jo atstovas. Pareiškėjo atstovui nebuvo žinoma apie tai, kad dokumentai buvo prarasti UAB „TNN“ vadovaujant A. K., ši aplinkybė paaiškėjo žymiai vėliau. Paaiškėjus šiai aplinkybei, pareiškėjo atstovas iš Pareiškėjo gavo informaciją, kad yra išlikusios kasos pajamų orderių kopijos, kurias kartu su paaiškinimu pareiškėjas pateikė Inspekcijai. Pasak pareiškėjo, jis niekada neteigė, kad gavo kasos pajamų orderių kopijas iš UAB „TNN“ bankroto administratoriaus. Atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nedraudžia vadovui daryti dokumentų kopijas. Todėl nurodyti argumentai dėl atstovo ir pareiškėjo pateiktų pranešimų ir paaiškinimų skirtumų yra formalaus pobūdžio ir negali būti pagrindas apmokestinti pareiškėją.

3.6. Pareiškėjo teigimu, naujasis UAB „TNN“ vadovas A. K. pripažįsta faktą, kad jam buvo perduoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai ir jis jų neišsaugojo, jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tokie A. K. parodymai eliminuoja Inspekcijos naudojamus apmokestinimo argumentus. Pareiškėjui negali atsirasti atsakomybė dėl to, kad UAB „TNN“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti bankroto administratoriui UAB „Geraldis“ ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvui, nes tuo metu jis jau nebuvo UAB „TNN“ vadovu ir nebuvo atsakingas už šiuos dokumentus. Šį faktą patvirtina ir Inspekcijos pateiktas 2018 m. gegužės 9 d. išaiškinimas ir 2017 m. spalio 9 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino UAB „TNN“ direktorių A. K. kaltu dėl UAB „TNN“ buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimo. Tuo tarpu Inspekcijos specialistai, atlikdami mokestinį patikrinimą, neįsitikino, ar tarp perduotų A. K. dokumentų buvo dokumentai patvirtinantys grynųjų pinigų įnešimą ir atsiskaitymą šiais pinigais su trečiaisiais asmenimis už suteiktas paslaugas ir darbus. Inspekcija apsiribojo formaliu pranešimo išsiuntimu A. K. ir pasinaudojo baudžiamojoje byloje pateiktais jai naudingais paaiškinimais. Toks apmokestinimas negali būti laikomas teisingu ir teisėtu.

3.7. Pareiškėjas teigia, kad neprisimenantis buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės, o UAB „Finansų sprendimai“ buvo steigimo formalumus atlikęs steigėjas. Tačiau teikiant rašytines pastabas dėl patikrinimo akto, pareiškėjas prisiminė, kad UAB „TNN“ apskaitą tvarkė UAB „Era consulting“, todėl pareiškėjas, jau nebūdamas UAB „TNN“ vadovu ir neturėdamas galimybės gauti informacijos iš apskaitą tvarkiusios bendrovės, prašė Inspekcijos kreiptis į UAB „Era consulting“ ir gauti trūkstamą informaciją apie įneštas ir sumokėtas rangovams ir kitiems teikėjams pinigų sumas. Tai, kad UAB „Era consulting“ tvarkė buhalterinę apskaitą, patvirtins banko sąskaitų išklotinės, kurios yra tarp dokumentų, kurių kopijas padarė Inspekcija, kai atliko UAB „RB grupė“ kontrolės veiksmą. Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovę kreiptis į UAB „Era consulting“ su paklausimu, ar pastaroji tvarkė UAB „TNN“ buhalterinę apskaitą.

3.8. Pareiškėjas teikdamas rašytines pastabas neturėjo galimybės gauti įrodymų, todėl prašė Inspekcijos įvertinti turimą informaciją apie UAB „TNN“ atliktus darbus ir pastatytus pastatus, už kurių statybas UAB „TNN“ su rangovais atsiskaitė, tai dar kartą patvirtintų faktą, kad pareiškėjas lėšas įnešė į bendrovės kasą. Siekdamas pagrįsti, kad atsiskaitymai vyko grynaisiais pinigais, pareiškėjas prašė išreikalauti informaciją apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais su PC „Senukai“, UAB „Statoil“ (šiuo metu Circle K), UAB „Ermitažas“, UAB „Moki veži“ ir kitais. Mokesčių administratorius nerinko informacijos apie pareiškėjo atsiskaitymus. Nagrinėjant mokestinį ginčą, pareiškėjas Komisijai pateikė atsiskaitymų grynais pinigais suvestinę su Lenkijos įmone „Kram Spolka z.o.o.”. Komisija nevertino šių įrodymų, nors jie akivaizdžiai patvirtina, kad mokestinė bazė nustatyta netinkamai, dalis pinigų grynais buvo sumokėta Lenkijos bendrovei, todėl VMI nustatyta mokesčio bazė yra neteisinga ir sprendimas naikintinas vien jau šiuo pagrindu.

3.9. Mano, kad Inspekcijos sprendimas yra neteisėtas ir tuo pagrindu, kad neturėdama teisėto pagrindo, Inspekcija patikrinimo akte atskleidė asmens duomenis, taip pažeisdama pareiškėjo teisę į asmens duomenų konfidencialumą ir neliečiamumą bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, o taip pat 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), nuostatas. Pareiškėjas nurodo įvairių teisės aktų nuostatas, susijusias su nekaltumo prezumpcija, teigdamas, kad mokesčių administratorius atskleidė duomenis apie pareiškėją, kurie pagal savo prigimtį yra asmens duomenys, kurių gavimui ir panaudojimui yra reikalingas asmens sutikimas, o pateikdamas duomenis apie teistumą patikrinimo akte ir sprendime, nenurodydamas, kokią reikšmę šie duomenys turi apmokestinimui, mokesčių administratorius pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Būdama valstybine institucija, Inspekcija negerbia ir nesaugo Pareiškėjo teisių ir įvardija Pareiškėją nusikaltėliu, nors prieš 10 metų (2008 m.) priimtas teismo įsakymas neturi jokios reikšmės apmokestinimui (teistumas išnykęs), o 2018 m. sausio 11 d. ikiteisminis tyrimas R. C. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. C. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pareiškėjas negavo jokios mokestinės naudos, mokesčių administratorius nepateikė jokių savo prielaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl nepagrįstai pritaikė Pareiškėjui MAĮ 69 ir 70 straipsnių nuostatas, nepagrįstai papildomai apskaičiuodamas 75 376 Eur GPM sumą.

3.10. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad mokesčių administratorius, nors ir atsižvelgė į tai, kad jis bendradarbiavo ir teikė dokumentus, tačiau nepagrįstai paskyrė 30 proc. baudą, visiškai neatsižvelgdamas į pareiškėjo turtinę padėtį. Mokesčių administratoriui yra žinoma, kad pareiškėjui yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl jo turtinė padėtis yra bloga. Be to, pareiškėjas privalo išlaikyti nepilnametę dukrą A. M. (gim. 2002 m. birželio 15 d.), kurios išlaikymui priteista po 43,44 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Tuo atveju, jeigu teismas skundą atmestų, pareiškėjas prašo sumažinti paskirtą baudą iki 10 procentų.

3.11. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą pranešta laiku ir tinkamai.

Šalies argumentai

4.5. Pareiškėjas pateiktame 2018 m. vasario 20 d. paaiškinime dėl UAB „TNN“ KPO gavimo aplinkybių teigė, kad būdamas UAB „TNN“ direktoriumi pasidarė KPO kopijas, laikė pas save ir gavus mokesčių administratoriaus nurodymą jas pateikė. Pažymi, kad pareiškėjas teikė prieštaringą informaciją: atsakydamas į 2017 m. liepos 7 d. mokesčių administratoriaus nurodymą, pateiktame 2017 m. rugpjūčio 14 d. prašyme pareiškėjo atstovas nurodė, kad mokesčių administratoriaus nurodyme nurodytus dokumentus pareiškėjas negali pateikti laiku, nes kreipėsi į UAB „TNN“ bankroto administratorių dėl dokumentų gavimo, o pateiktame 2017 m. rugpjūčio 28 d. prašyme nurodė, kad dalį dokumentų pareiškėjas jau turi, o likusius dokumentus reikia gauti iš archyvo, kai tuo tarpu 2018 m. vasario 20 d. paaiškinime pareiškėjas jau teigia, kad UAB „TNN“ KPO kopijas buvo padaręs būdamas UAB „TNN“ direktoriumi ir laikė pas save.

4.6. Mokestinio tyrimo metu Vilniaus m. savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvui buvo išsiųstas Inspekcijos 2017 m. lapkričio 6 d. raštas, kuriuo buvo prašoma pateikti visų sandorių ir finansinių operacijų, sudarytų UAB „TNN“ su pareiškėju dokumentus bei buhalterinės apskaitos dokumentus, atspindinčius vykdytas operacijas. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvas pateiktame 2017 m. lapkričio 7 d. atsakyme informavo, kad UAB „TNN“ dokumentai saugojimui į archyvą neperduoti, remiantis UAB „TNN“ prašymu išduota pažyma apie dokumentų neperdavimą, kadangi visi dokumentai buvo nepataisomai sugadinti ir yra netinkami toliau naudoti, dėl vandens poveikio visa informacija juose yra neperskaitoma.

4.7. Patikrinimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas yra išnagrinėjęs baudžiamąjį bylą Nr.1-2839-506/2017 dėl UAB „TNN“ buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimo ir 2017 m. spalio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinęs UAB „TNN“ direktorių A. K. (nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. birželio 10 d. ėjo UAB „TNN“ direktoriaus pareigas) kaltu dėl UAB „TNN“ buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimo. Baudžiamojoje byloje UAB „TNN“ direktorius A. K. prisipažino, kad būdamas UAB „TNN“ direktoriumi, sunaikino UAB „TNN“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Baudžiamojoje byloje dėl UAB „TNN“ buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimo, specialiuoju liudytoju apklaustas ir pareiškėjas, kuris nurodė, kad 2015 m. kovo 3 d. – 2016 m. balandžio 20 d. laikotarpiu, būdamas UAB „TNN“ direktoriumi, UAB „TNN“ pinigus grynino jis pats, pinigai buvo naudojami atsiskaitymams su tiekėjais, kurių pavadinimų pareiškėjas neatsimena. Pinigų išgryninimui bei atsiskaitymui buvo išrašomi kasos pajamų orderiai/kasos išlaidų orderiai, kuriuos išrašydavo pats pareiškėjas ir juos pateikdavo buhalterijai. Kur šiuo metu yra laikomi UAB „TNN“ dokumentai, jis nežino, paskutinį kartą juos matė buhalterinę apskaitą tvarkiusioje bendrovėje, kurios pavadinimo neatsimena. Su savimi jokių dokumentų nėra pasiėmęs. Teismo įsakyme pažymėta, kad atlikus kratas pareiškėjo gyvenamojoje vietoje UAB „TNN“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo rasti (krata atlikta 2017 m. birželio 7 d.).

4.8. Inspekcijos informacinių sistemų duomenų bazėje nurodyta, kad UAB „TNN“ buhalterinę apskaitą nuo 2013 m. balandžio 16 d. tvarkė UAB „Finansų sprendimai“. Mokesčių administratorius raštu kreipėsi į UAB „Finansų sprendimai“ dėl buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo. UAB „Finansų sprendimai“ pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „Finansų sprendimai“ buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties su UAB „TNN“ nėra pasirašę.

4.9. Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, atsižvelgti į minėtus pareiškėjo argumentus, kad gavęs grynuosius pinigus, juos nustatyta tvarka įnešė į įmonės kasą ir iš šių pinigų buvo vykdomos UAB „TNN“ prievolės, nėra pagrindo, nes byloje yra pateiktas UAB „RB grupė“ 2017 m. spalio 26 d. patikrinimo aktas Nr. (21.60-32)-FR0680-452, iš kurio matyti, jog patikrinimas buvo atliktas 2012 m. rugpjūčio 10 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimas. Nurodytas tikrinamasis laikotarpis yra neaktualus pareiškėjo mokestinėms prievolėms, kadangi pareiškėjas grynuosius pinigus iš UAB „TNN“ banko sąskaitų paėmė laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2016 m. sausio 5 d.. Be to, UAB „RB grupė“ 2017 m. spalio 26 d. patikrinimo akte Nr. (21.60-32)-FR0680-452 yra nustatyta, kad 2015 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civ. byloje Nr. B2-564-258/2015 UAB „RB grupė“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto centras“. UAB „RB grupė“ nuo 2015 m. birželio 3 d. pripažinta bankrutavusia ir nuo 2015 m. lapkričio 20 d. UAB „RB grupė“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Inspekcijos 2017 m. atlikto UAB „TNN“ mokestinio tyrimo metu (2017 m. sausio 8 d. mokestinio tyrimo ataskaita Nr. (21.67-32)-FR0686-73) nustatyta, kad UAB „TNN“ 2015 m. verslo sandorių su UAB „RB grupė“ neturėjo.

4.10. Pareiškėjas teigia, kad patikrinimo metu neprisiminė kokia bendrovė tvarkė UAB „TNN“ buhalterinę apskaitą, neprisiminė šios bendrovės pavadinimo, tačiau teikiant rašytines pastabas pareiškėjas prisiminė, kad UAB „TNN“ apskaitą tvarkė UAB „Era consulting“, pareiškėjas mano, kad UAB „Era consulting“ gali pateikti trūkstamos informacijos apie UAB „TNN“ sumokėtas sumas rangovams ir kitiems tiekėjams. Nurodo, kad UAB „TNN“ vykdė statybų darbus ir atsiskaitymams naudojo grynus pinigus, todėl pareiškėjas prašo išreikalauti informaciją apie atsiskaitymus grynais su PC „Senukai“, UAB „Statoil“, UAB „Ermitažas“, UAB „Moki veži“. Dėl šių pareiškėjo argumentų atsakovė pažymi, kad Inspekcija patikrinimo metu kreipėsi į UAB „TNN“ bankroto administratorių UAB „Geraldis“, kuris nepateikė UAB „TNN“ apskaitos dokumentų bei nepateikė jokios informacijos apie UAB „Era consulting“. MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, kyla pareiga pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, be to, mokesčių mokėtojui, siekiančiam paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka vien apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų ir kontrargumentų teikimu.

4.11. Atsakovės manymu, kad pareiškėjo pateiktos UAB „TNN“ KPO kopijos yra pareiškėjo gynybinė pozicija su tikslu gauti mokestinę naudą. UAB „TNN“ KPO kopijomis yra bandoma formaliai pasinaudoti, dengiant realiai įvykusius kitokio pobūdžio santykius ir siekiant nuslėpti gautas pinigines lėšas – pareiškėjas 2015 m. kovo 3 d. – 2016 m. balandžio 20 d. laikotarpiu būdamas UAB „TNN“ direktoriumi iš Nordea Bank AB, banko sąskaitų išgrynino 42 000 Eur ir AB DNB banko sąskaitų išgrynino 460 000 Eur piniginių lėšų, kurios tapo pareiškėjo apmokestinamosiomis pajamomis.

4.12. Inspekcija nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais buvo įprastinė UAB ,,TNN“ vykdyta veiklos praktika, pareiškėjas atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, įsigydamas prekes prekybos centruose „Senukai“, UAB „Ermitažas“ ir kitose įmonėse, todėl Inspekcija privalėjo kreiptis į minėtas įmones, siekdama išreikalauti su UAB „TNN“ veikla susijusius dokumentus. Pateikė Lenkijos įmonės „Kram Spolka zo.o“ suvestinius duomenis lenkų klaba apie atsiskaitymus su UAB „TNN“ grynaisiais pinigais, pateiktos UAB „Laufer TD“ 6 pinigų priėmimo kvitų (2015 m. balandžio, gegužės, lapkričio mėn., 2016 m. kovo mėn.) kopijos, taip pat atskaitingo asmens (UAB ,,TNN“ sąskaitos Nr. 24350) registras. Pažymi, kad bankroto administratoriui UAB „TNN“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti, motyvuojant jų sugadinimu ir praradimu, todėl Inspekcija kontrolės veiksmų neturėjo galimybės objektyviais buhalterinės apskaitos dokumentais ir kita informacija įvertinti aplinkybių, ar iš banko sąskaitų grynaisiais nuimti pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje. Tokia išvada padaryta Inspekcijos 2017 m. sausio 18 d. UAB „TNN“ mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. (21.67-32) FR0686-73, taip pat konstatavus, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „TNN“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiuos aspektu papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors norminiai aktai numato specialią procedūrą dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-01 nutarimu Nr. 1022 patvirtinta Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo taisyklės), tačiau ginčo atveju šia procedūra nebuvo naudotasi. Atsižvelgiant į tai, atskirų duomenų, pavyzdžiui, kasos pajamų kvitų kopijų ar suvestinių registrų duomenų apie ūkinės operacijas, kurioje galimai dalyvavo UAB „TNN“, pateikimas, nepagrindžia aplinkybių dėl ginčo piniginių lėšų panaudojimo įmonės veikloje. Todėl pareiškėjo pozicija vertintina kaip neįrodyta ir į jo pateiktus dokumentus neatsižvelgtina.

4.13. Pagal įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį nustatyta, kad Vilniaus m. antrasis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 25 d. pripažino pareiškėją kaltu (2008 m. lapkričio 11 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo) dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, dokumento suklastojimo ar disponavimu suklastotu dokumentu, nusikalstamos veikos padarymo 2003 m. sausio 1 d. Pareiškėjui buvo paskirta 6 250 Lt bauda.

4.14. Teigia, kad vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu mokesčio apskaičiavimo taikant turinio viršenybės prieš formą principu, patikrinimo metu pagrįstai neatsižvelgta į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, atkurtos iškreiptos arba slepiamos aplinkybės, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimo tvarką ir konstatuota, jog pagal pareiškėjo pateiktas UAB „TNN“ KPO kopijas 502 000 Eur pinigai realiai nebuvo perduoti UAB „TNN“, šie dokumentai sudaryti dirbtinai, tik siekiant mokestinės naudos – išvengti GPM mokėjimo nuo gautų apmokestinamųjų pajamų, todėl į pareiškėjo pateiktas UAB „TNN“ KPO kopijas neatsižvelgta pagrįstai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo gautų piniginių lėšų aplinkybes, Inspekcija laikosi pozicijos, jog pareiškėjas gavo pinigines lėšas (laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. iš UAB „TNN“ banko sąskaitos, esančios Nordea Bank AB, nuimta 42 000 Eur bei laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2016 m. sausio 8 d. iš banko sąskaitos, esančios AB DNB banke, nuimta 460 000 Eur), kurios priskirtinos pareiškėjo apmokestinamosioms pajamoms.

4.15. Pažymi, kad mokesčių administratorius atlikto patikrinimo metu pareiškėjo 2015 - 2016 m. gyventojų pajamų mokesčio bazę apskaičiavo pagal jo atliktą įvertinimą naudojant lėšų bankų sąskaitose metodą. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Taisyklių 4.1 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais). Taisyklių 6.1. punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte

4.16. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pajamos susijusios su darbo santykiais, atskaičius mokesčius, 2015 m. sudarė 3 987,69 Eur ir 2016 m. – 115,29 Eur. Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. įnešė į UAB „RBA Trans“ kasą 17 500 Eur grynais pinigais, kurių paskirtis „avansinis mokėjimas“. Pagal Statistikos departamento duomenų bazės duomenis 2015 m. trijų asmenų vartojimo išlaidos gali sudaryti 7 117 Eur, 2016 m. – 7 829 Eur. Be to, yra teismo įsakymas dėl išlaikymo priteisimo iš pareiškėjo nepilnametės dukters A. M. (gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 43,44 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Įvertinus surinktą informaciją nustatyta, kad pareiškėjo šeimos 2015 - 2016 m. gautos pajamos mažesnės nei Statistikos departamento nustatytos vidutinės vartojimo išlaidos. Tai leidžia konstatuoti, kad aukščiau minėtas iš UAB „TNN“ banko sąskaitų 2015 - 2016 m. išgrynintas pinigines lėšas pareiškėjas naudojo asmeninėms reikmėms. Tokiu būdu, pareiškėjo veika atitinka Taisyklių 4.4 p. reikalavimus, mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, t. y. saugant apskaitos ar kitus dokumentus, dokumentų neišsaugo arba išsaugo ne visus.

4.17. Pareiškėjas iš UAB „TNN“ banko sąskaitų išgrynintų piniginių lėšų nedeklaravo 2015 - 2016 metų metinėse pajamų deklaracijose ir nuo jų mokesčių nesumokėjo. Atitinkamai duomenų, kurie atitiktų reikalavimus, keliamus buhalterinės apskaitos ar ūkinės-komercinės veiklos dokumentams, mokesčių administratoriui nepateikė. Kadangi buhalterinės apskaitos duomenys pagal teisės aktų nuostatas yra pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai, kurių pagrindu yra galima nustatyta tvarka apskaičiuoti mokėtinus į biudžetą mokesčius, todėl tais atvejais, kai tokių duomenų mokesčio mokėtojas nerenka, juos iškraipo ar sunaikina, yra prarandama objektyvi galimybė įprasta tvarka (teisės aktų nustatyta tvarka) apskaičiuoti į biudžetą mokėtinų mokesčių sumas (dydžius). Tai lemia, kad minėta pareiškėjo veikla – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, neatspindi visų įvykusių ūkinių operacijų ir įvykių, sudarė prielaidas mokesčių administratoriui taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas.

4.18. Pažymi, kad MAĮ detaliai nenustato, kaip turėtų būti mažinamas ar didinamas baudos dydis vertinant normoje nurodytas aplinkybes, todėl būtina atsižvelgti į LVAT formuojamą praktiką šiuo klausimu. LVAT teisėjų kolegija adm. byloje Nr. A-261-214/2008, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarime nurodytus baudų dydžio nustatymo principus, padarė išvadą, kad skiriant baudą už mokesčių įstatymo pažeidimą, turėtų būti imamas sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Kaip pažymėjo LVAT, skiriant baudą asmeniui, individualizuojant jos dydį, privaloma atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kurias lemia pažeidimo pobūdis (LVAT 2010-12-06 nutartis adm. byloje Nr. A-438-1117/2010).